Tiesa apie Vilniaus televizijos bokšto šturmą 1991 metų sausio 13 dieną gali sugriauti visą nepriklausomos Lietuvos idėjinį pamatą. Dabartinė Lietuvos valdžia kariauja aršų informacinį karą prieš savo piliečius, kad tik visuomenė nesuabejotų oficialiąja Sąjūdžio, Sausio 13 d. įvykių versija, kurią nuolat į viešą erdvę ir masinę sąmonę stumia “nusipelnę gyventi geriau” landsbergistai. Visomis chuntai prieinamomis priemonėmis – nuo valatkodelfinės melo propagandos iki politizuotų teisminių farsų – siekiama sukelti patriotinės isterijos bangas, dėl visų tragiškų įvykių suversti kaltę tarybiniams kariškiams, kurie, esą, brutaliai sušaudė nepriklausomybės šalininkus.
Apie tai, kur nesueina „sausio 13-osios bylos“ galai, kokios juodos skylės ir baltos dėmės “nepriklausomybės” byloje verčia abejoti landsberginės chuntos propagandos mitais., analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas:

— Praeitame interviu Jūs papasakojote apie tai, kaip buvo einama link kruvinų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. O kas gi atsitiko Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją?

— Situaciją įkaitino sąmoningas Vytauto Landsbergio pritarimas kelis kartus pakelti maisto produktų kainas, kuris buvo perduotas premjerei Kazimirai Prunskienei. Priešais Aukščiausiąją Tarybą buvo parduotuvė „Talinas“, iš jos išėję žmonės piktinosi kainų pakėlimu, organizavo nedidelį mitingą. Nepasitenkinimas ritosi per Vilnių kaip gaisras. Sausio 8-osios rytą Kuro aparatūros gamyklos Sąjūdžio grupė pradėjo mitingą prieš kainų pakėlimą.