Kuo daugiau informacijos iš JAV gaunama, tuo vaizdas darosi įdomesnis. Kol D.Trampo šalininkai taikiai mitingavo prieš Kapitolijaus pastatą, grupė neaiškių personažų, tarp kurių buvo atpažinti keletas BLM ir Antifa veikėjų, išdaužė kelis langus pastato galinio fasado dalyje ir netrukdomai (Au! Security superagentai!? Kur jūs?..) pateko į vidų. Atkreipkime dėmesį – jokių ginklų įsiveržėliai neturi. Grėsmės „pastato užgrobimas“ pretekstu Kongreso posėdis nutraukiamas būtent toje vietoje, kai respublikonai protestavo dėl vienos iš ginčijamų valstijų – Arizonos – rinkikų sąrašo priėmimo. Labai patogus momentas demokratams, kurie nėra tikri, ar sugebės prastumti jiems reikalingą sprendimą. “Pastato užpuolimo “ metu policija nužudė vieną moterį. Kodėl, kam to reikėjo – nesuprantama. Yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ji tiesiog stovėjo minioje, nieko nepuolė, nieko nemušė – ją tiesiog nužudė. Ir, beje, respublikonų būstinės pastate buvo rasta tikra bomba (laimei, ji buvo neutralizuota išminuotojų). Tada „teroristams“ ir „sukilėliams“ (kaip juos vieningai paskelbė visa demokratinė žiniasklaida) suteikiamas pusvalandis laiko krėsti išdaigas, valkatauti po Kapitolijų, pasidaryti linksmas nuotraukas-selfius iš asmeninio Nensi Pelosi kabineto ir iš Kongresų posėdžių salės. Rimtai?!. Keletas neginkluotų kvailelių, kurie nieko nedarė, išskyrus nuotraukas Kongreso pirmininko kėdėje, buvo paskelbti Visatos Blogiu, teroristais ir „grėsme demokratijai“. Ir visa žiniasklaida, visi žurnalistai, taip pat didžiulis būrys valdininkų ir kongresmenų…

DŽORDŽAS SOROSAS: „AMERIKOS PRANAŠUMO MUILO BURBULAS. KUR TURĖTŲ BŪTI NUKREIPTA AMERIKOS GALYBĖ“ Vietoje įžangos 2004 metais George’as Sorosas išleido savo dar vieną knygą „Amerikos pranašumo muilo burbulas. Kur turėtų būti nukreipta Amerikos galybė“ („The Bubble of American Supremacy. Correcting the misuse of American power” “). Knygos tikslas buvo – tiesiai šviesiai išreikštas ir apibrėžtas – užkirsti kelią prezidento Bušo perrinkimui, sic!, o pagrindinė mintis buvo tai, kad JAV valdantiesiems sluoksniams reikia atmesti pačią „Bušo doktriną“ ir priimti “kur kas protingesnę Amerikos vaidmens pasaulyje viziją”. Pusė knygos buvo skirta dabartinio prezidento vykdomai politikai, kuri yra „pražūtinga globalizacijai“, demaskuoti, kita pusė – „įmanomiems pasvarstymams“ tema „Kaip mes galime sutvarkyti planetą“ (ir kas tam trukdo). Šiandien, praėjus 16 metų po knygos išleidimo, George’o Soroso (kaip „globalizacijos darbų vykdytojo“) padėtis pasaulyje žymiai pablogėjo, o jis pats su dar didesne energija (ir įniršiu?) kovoja prieš Trampo perrinkimo JAV prezidentu galimybe . Toliau pateiktoje knygos ištraukoje pateikiamas tam tikras suvokimas, „demokratinių globalizatorių be sienų“ procesai, kylančios tendencijos ir planai, kurie naujajame amžiuje sudavė stiprų (esminį) smūgį George’o W. Busho politikai ir smogė padarydami nepataisomą žalą D. Trampo politikai. Ir taip, žymiausias 20-21 amžių aferistas, tarptautinis nusikaltėlis, daugelyje pasaulio šalių paskelbtas persona non grata, JAV neoliberalaus fašizmo…

Rusijos Federacijos taryba surengė Federacijos tarybos Laikinosios komisijos (pirmininkas Andrejus Klimovas) dėl valstybės suvereniteto apsaugos ir kišimosi į Rusijos vidaus reikalus prevencijos apvalųjį stalą tema „Dėl Užsienio bandymų panaudoti posttarybinę erdvę /artimąjį užsienį Rusijos politinės sistemos destabilizavimui“. Apskritojo stalo posėdyje dalyvavo senatoriai – Federacijos tarybos laikinosios komisijos nariai Elena Afanasjeva, Aleksandras Vainbergas, Margarita Pavlova, Užsienio ir gynybos politikos tarybos prezidiumo narys Vladimiras Poletajevas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pulkininkas Andrejus Bezrukovas, Rusijos Federacijos viešųjų rūmų narė Marija Butina, Ukrainos 2010–2014 m. ministras-pirmininkas Nikolajus Azarovas, Baltarusijos nacionalinės asamblėjos Atstovų rūmų nuolatinio komiteto pirmininkas Andrejus Savinykhas, Belaja Rus RPA pirmininko pavaduotojas Aleksandras Šatko, Bulgarijos Tėvynės atgimimo partijos (įkurta remiantis tautinio judėjimo “Rusofilai” pagrindu) pirmininkas Nikolajus Malinovas, mediaholdingo „Russia Today“ direktorius komunikacijai Piotras Lidovas-Petrovskis ir kiti. Tačiau didžiausio atgarsio susilaukė Rusijos Gynybos ministro Sergejaus Šoigu patarėjo, mokslininko, publicisto, užsienio ir gynybos politikos tarybos nario Andrejaus Ilnickio kalba. Andrejus Michailovičius Ilnickis: COVID-19 – tai globalistų projektas Žurnalistė Anna Šafran (SPAS televizijos kanalas, radijo stotis „Vesti FM“): “COVID kaip projektas. Diskusija Federacijos taryboje, Rusijos Federacijos Gynybos ministro patarėjo Andrejaus Ilnickio pranešimas. Sakyčiau – tai pirmasis priešo planų demaskavimas tokiame aukštame lygyje. Pagaliau. Trumpos tezės: „COVID“ yra globalistų projektas, kurio tikslas – užkirsti kelią pasaulio grįžimui į…

Влад Лисовский Gruodžio 6 d.,  Kas yra inteligentai Senovės Romoje armija buvo pagrindinė valstybės jėga. Šioje armijoje tarnavo visi Romos piliečiai. Jei jūs netarnaujate ar nedirbate Romos armijos labui, tai jūs nesate Romos pilietis ir ne romėnas atitinkamai. Štai tokia buvo visa Romos valstybės sistema. Romos armija savo ruožtu susidarė iš legionų, legionai iš kohortų, kohortos iš centurijų, centurijos iš manipulų. Iš čia ir kilo sąvoka “manipuliuoti. “Legioną sudarė 5 kohortos, kohortą sudarė 10 centurijų, centuriją sudarė 10 manipulų, vienoje manipuloje buvo 10 legionierių. Pagal tai galima apskaičiuoti viename legione tarnavusių žmonių skaičių – tai 5000 karių. Legiono viduje kariai buvo suskirstyti į naujokus, apmokytus, patyrusius, veteranus ir elitą. Naujokai paprastai sudarė pirmąją kohortą, antroje kohortoje kovėsi kariai jau dalyvavę mūšyje, trečioje kohortoje kovėsi kariai, kurie buvo dalyvavę keliuose mūšiuose, ketvirtąją kohortą sudarė kovotojai, praėję ištisas kampanijas. Ir, pagaliau, penktoji kohorta buvo vadinama „nenugalimąja kohorta“ arba „paskutinis tūkstantis“. Šią kohortą sudarė labiausiai patyrę kariai, kariai, už kurių pečių buvo ne tik keletas kampanijų, bet ir ištisi karai, ir ši kohorta stodavo į mūšį paskutiniu, lemiamu momentu ir būtent ši kohorta nulemdavo mūšio baigtį. Ši kohorta niekada nesitraukdavo be įsakymo – ji nugalėdavo priešą arba žūdavo mūšyje! Štai kodėl ji buvo…