Trampas laimi pagrindinėse JAV valstijose Ajovos valstijoje dabartinis JAV prezidentas gauna žymiai daugiau paramos nei jo konkurentas Baidenas. 47,2% balsų prieš 45,8%, kitose valstijose skirtumas yra ne toks reikšmingas. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas kol kas lenkia savo varžovą Džo Baideną svarbiausiose valstijose, kuriose vyksta pagrindinė kova dėl rinkėjų balsų. Apie tai praneša portalas „Real Clear Politics“. JAV prezidento rinkimų kampanijoje istoriškai viena pagrindinių valstijų yra Ohajo valstija. Ten D.Trampas surenka 47,4% balsų, o jo varžovas Džo Baidenas – 46%. Kita svarbi valstija yra Šiaurės Karolina. Ten už Trampą balsavo 47,8%, už Baideną – 47,2%. Džordžijos valstijoje skirtumas yra minimalus, tačiau D.Trampas vis dar pirmauja su 47,8% balsų, kai tuo metu Baidenas turi 47,6% balsų. Ajovoje veikiantis prezidentas turi žymiai daugiau rinkėjų palaikymo nei Baidenas – 47,2% balsų prieš 45,8%. Šiandien JAV vyksta prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas, respublikonas Donaldas Trumpas bando kandidatuoti antrai kadencijai. Jo konkurentas iš demokratų partijos yra buvęs viceprezidentas Džo Baidenas. Rinkimai JAV turi keletą svarbių ypatumų. Vienas iš jų yra tai, kad JAV piliečiai savo balsus atiduoda ne už prezidentą, jie renka rinkikų kolegiją kiekvienoje valstijoje, o šie jau balsuoja už kandidatą, kuriam pritaria dauguma valstijos rinkėjų. Tai yra, net jei kandidatas laimi valstijoje vos…

Aleksandras Rodžersas: Tautų apsisprendimo teisė ir pasaulinis chaosas Tikrai nepriklausomas pasaulio šalis galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Kinija, Iranas, Indija (su kai kuria nuolaida, ten sava specifika), Turkija ir dar kelios. Viskas. Štai jie ten Vakaruose turi sąvoką „didžioji galia“ – kelios didžiausios šalys varžosi dėl lyderystės pasaulyje. O visos kitos yra statistai ir keičiamos monetos. Turiu vieną šlykštų bruožą, kuris siutina daugelį. Aš niekada nepriimu „visiems žinomų“ ir „visuotinai priimtų“ teiginių aklai, bet reikalauju juos pagrįsti. Ir ne kartą kvescionavau įvairias „banalias tiesas“, tačiau dabar priėjau prie tokios ginčytinos ir prieštaringos sąvokos, kaip „tautų teisė į apsisprendimą“. Apskritai Džordžas Carlinas savo laiku labai gerai išsireiškė apie visokias ten „teises“. Jeigu kalbėti trumpai, tai bet kokios deklaruojamos teisės turi prasmę tik tada, jei jūs a) galite jas įgyvendinti (yra mechanizmai ir institucijos); b) galite jas sau leisti (turite išteklius); c) galite jas apginti (teisinėmis ir karinėmis priemonėmis). Tautų apsisprendimo teisė visada buvo viena prieštaringiausių ir abejotiniausių tarp visų teisių. Nes, viena vertus, deklaruojama tautų teisė į apsisprendimą, kita vertus, kiekviena sveika ir adekvati valstybė deklaruoja savo nedalomumą ir teritorinį vientisumą. Nesunku suprasti, kad tai dvi tiesiogiai priešingos sąvokos. Bet kuri žmonių grupė, bandanti įgyvendinti tarptautinėse normose…

Nacionalinis didvyris ar karo nusikaltėlis, teroristas? Iš nuosprendžio Ramanausko Adolfo-Vanago baudžamojoje byloje: Baudž. Byl. Nr. 63-a 1957 m. N U O S P R E N D I S LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS VARDU 1957 m. rugsėjo mėn. 24-25 d. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISMINĖ KOLEGIJA Pirmininkaujant Deksniui, Dalyv. L. tarėjams: Olševskiui ir Vaškeliui, Prokurorui Galinaičiui, Advokatui Zaleckiui, Sekretoriaujant Mačiulaitytei, uždarame teismo posėdyje, Vilniuje, išžiūrėjo baudžiamąją bylą RAMANAUSKO Adolfo, Liudviko s., gimusio 1918 m. JAV Nev-Bretain mieste, lietuvio, TSRS piliečio, nepartinio, kilusio iš vidutinių valstiečių, baigusio aukštąjį mokslą, iki suėmimo dienos gyvenusio nelegalioje padėtyje po svetima pavarde. Kaltinamo pagal RTFSR BK 55-1″a”, 58-8, 58-10 str.str. 1 d. ir 72 str. 1 d., ir 58-11 str. Teismas, apklausęs teisiamąjį RAMANAUSKĄ ir liudytojus, išžiūrėjęs parengtinio ir teisminio tardymo medžiagą n u s t a t ė : 1944 metų rudenį išvaduotuose nuo vokiečių okupacinės kariuomenės Lietuvos rajonuose pradėjo veikti ginkluotos nacionalistų gaujos. Ginkluotų nacionalistinių gaujų branduolį sudarė įvairūs asmenys, bendradarbiavę su vokiečių okupacine valdžia, tarnavę jos policijoje, kariuomenėje ir baudžiamuosiose būriuose. Prie šio branduolio vėliau pritapo buožiniai elementai ir vengiantieji tarnybos Tarybinėje armijoje asmenys. Ginkluoti žlungančios vokiečių fašistinės kariuomenės vadovybės paliktais ginklais ir vadovaujant vokiečių diversinėse bei šnipų mokyklose apmokytiems,…

Šaltinis : http://kibirkstis.blogspot.com/2020/09/radzvilo-nacionalinis-susivienijimas.html#more Paskutiniu metu nemažai šnekama apie rinkimus į Seimą. Ir tai natūralu – nes rinkimai jau ant slenksčio. Taip pat normalu ir tai, kad vadinamųjų „nesistemininkų“ gretose diskutuojama: ar boikotuoti rinkimus, ar visgi eiti ir balsuoti. Ir, jei balsuoti – tai už ką? Ir šiame kontekste kaip vienas pagrindinių variantų pasireiškia VU profesoriaus Vytauto Radžvilo pirmininkaujamas „Nacionalinis susivienijimas“, kurį kai kurie laiko esant alternatyva vyraujančiai liberalistinei politikai. Bet ar tai – tikrai tikra alternatyva?.. Iš pirmo žvilgsnio daug kam atrodo, kad taip: gi Radžvilas ir jo kompanija pasisako prieš LGBT ir taip vadinamo multikultūralizmo propagandą, pakritikuoja jie ir ES; be to – jie kalba ir apie tai, kad šiai dienai yra ne viena, bet dvi Lietuvos, žodžiu, viena – „globali“, „europinė“, susikoncentravusi keliuose šalies didmiesčiuose ir prieinanti prie ES metamų pinigų, ir kita – „runkelių“, „marginalų“, susikoncentravusi provincijoje ir egzistuojanti tikrų tikriausiame skurde. Anot „Nacionalinio susivienijimo“, šiai antrajai Lietuvai reikia susitelkti apie, atseit, „tautinius“ ir „katalikiškus“ principus, jų pagrindu sukurti „antrą Sąjūdį“ ir tuo būdu „susigrąžinti valstybę“; kaip kvietimo šiam susigrąžinimui šūkį jie siūlo tarpukario metais išėjusios antisemitinės Jono Noreikos (geriau žinomo „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu) brošiūros pavadinimą: „Pakelk galvą, lietuvi!“ Ir nemažai ką tai patraukia: gi čia ir yra…