Janki, namo!“ – Bolivijoje į valdžią sugrįžta Evo Moraleso pasekėjai 2020 m. lapkričio 1 d. Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.com/2020/11/janki-namo-bolivijoje-i-valdzia.html?fbclid=IwAR1ozjpKSTs7N875zdtHycy80TAnFo9StZWXTL8yrIQPAJkq8p-vLo996d8 Ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje keliaklupsčiauti prieš Jungtines Valstijas ir šiaip bučiuoti ponams batus – per paskutinius 30 metų nusistovėjusi norma. Kitaip yra tolimoje Pietų Amerikoje esančioje Bolivijoje: čia, po 2019 m. JAV CŽV palaikyto fašistinio valstybės perversmo, į valdžią sugrįžta tada neteisėtai nuversto kairiųjų prezidento, Evo Moraleso, pasekėjai. Kas jie tokie ir kas čia atsitiko? Evo Moralesas – Bolivijos liaudies lyderis Tiems, kas nežino – Bolivija yra viena iš daugelio ispanakalbių Lotynų Amerikos, įsispraudusi tarp Peru su Čile vakaruose ir Brazilijos rytuose. Iš 11 mln. krašto gyventojų, absoliuti dauguma priklauso vietinių indėnų tautelėms. Būtent tokios kilmės ir yra dauguma paprastos liaudies sluoksnių, gyvenančių pagrinde valstietišką gyvenimą. Tuo tarpu buržuazinis elitas – daugiausiai baltųjų kolonizatorių palikuonys. Ir nors šalis turtinga gamtiniais ištekliais (pavyzdžiui – variu, alavu, ličiu, sidabru, auksu ir kt.), iš pastarųjų eksploatavimo gi lobo tik kapitalistų saujelė ir jų šeimininkai šiaurėje (1980 m. šachtos pradėtos privatizuoti). Bolivijos darbininkai ir valstiečiai skurdo, vos sudurdami galą su galu. Be to, šalyje visą XX amžių vyravo neoficialus aperteidas – daugumą gyventojų sudarę indėnų palikuonys nebuvo pilnateisiais visuomenės nariais. O praeitojo amžiaus gale, JAV paskelbus tariamąjį…

Vašingtono parduotuvių savininkai ruošiasi masinėms riaušėms Parduotuvių savininkai užkalinėja langus ir duris lentomis, kad jų neišdaužytų. Ir tai yra pirmieji „išdaužyti langai“, po kurių gali sekti kur kas didesnis chaosas. Kas gi bus po rinkimų? JAV prezidentas Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos metu ne kartą kėlė abejonių, kad jis pripažins rinkimų rezultatus, jei pralaimės rinkimus. Ruoštis neramumams po rinkimų jau ėmė visi – jauni ir seni. Net parduotuvių savininkai Vašingtone pradėjo užkalinėti vitrinas ir duris, nesitikėdami, kad jų tautiečiai elgsis protingai. Vasarą visoje šalyje vyko riaušių „repeticijos“. Tada, keršydami už juodaodžio George’o Floydo mirtį, daugelis „Black lives matter“ (BLM) judėjimo šalininkų plėšė parduotuves. Net jei šios parduotuvės oficialiai pareiškė savo paramą judėjimui. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Daugelyje valstijų policijos biudžetas buvo žymiai sumažintas (pavyzdžiui, Niujorke – milijardu dolerių). Policininkai, neatlaikę krūvio ir psichologinio spaudimo, išeidavo iš tarnybos. Tad būsimų riaušių mastą sunku įsivaizduoti. Ypač jei atsižvelgti į tai, kad tiek patys viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, kurie aktyviai ruošiasi, tiek kitų šalių vadovai yra tikri – riaušės neišvengiamai bus. Bet visa tai yra dar tik žiedeliai. Yra išdaužytų langų teorija, kuri sako, kad nusikalstamumas ir tvarka turi atvirkštinę priklausomybę: jei namuose yra išdaužtas bent vienas langas, netrukus ten bus išdaužyti…

„Laisvas laikraštis“ vyr. redaktorius Aurimas Drižius Advokatas ir buvęs VRM darbuotojas Arvydas Balčius sako nebandantis perrašyti Lietuvos istorijos, tačiau jis puikiai žino, kad sausio 13 d. ir per Medininkų žudynes viskas buvo šiek tiek kitaip, negu mums pateikia oficiali Lietuvos valdžia.  Jis atsakė į LL klausimus: Kas jums yra žinoma apie sausio 13 d. įvykius? Aš dirbau VRM, šifrų atkodavimo padalinyje, ir man buvo pavesta atkodavimo funkcija. Turėjau užkoduoti ir atkoduoti visiškai slaptus dokumentus, susijusius su valstybės valdymu. Kadangi buvau labai pareigingas, 1989 m. buvau apdovanotas medaliu už aktyvumą, kovojant dėl nepriklausomybės. Nors tuo metu Lietuva dar buvo okupuota, mūsų grupė žmonių VRM priklausė tai grupei, kuri aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę. VRM vadovai manimi pasitikėjo. Dirbant šifruotoju, buvo gauti dokumentai iš Rusijos apie tai, kaip turi būti sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės klausimas, ir kaip valstybės valdymas turi būti perduotas Lietuvos pusei. Rusai jau tada buvo parengę planą, kaip turi vykti Lietuvos valstybės valdymas ir kaip valdžia turi būti perduota Lietuvos pusei. Rusai buvo numatę, kad tas valdžios perdavimas turi įvykti labai simboliškai, vos ne prie kavos. Tuos šifruotus dokumentus aš turėjau iššifruoti. Iš esmės tai buvo planas, kaip Lietuva turi išeiti iš Sovietų Sąjungos. Norite pasakyti, kad tai Rusijos pusė…

1867 metų rugsėjo 14 dieną Vokietijoje 1000 egz. tiražu pirmą kartą buvo išleistas KARLO MARKSO “KAPITALAS”. K.Marksas šioje knygoje, pasinaudodamas dialektine-materialistine metodika, ryžtingai sukritikavo tuo metu ekonomikoje dominavusias anglų kolonijinės ekonomikos Adamo Smito ir Davido Rikardo teorijas apie kapitalo kilmę, atsiradimą ir vystymąsį, atskleidė kapitalizmo parazitinę prigimtį. Vertindamas prekinių mainų santykius, K.Marksas nurodė , kad pats kapitalas nieko nekuria, jis yra spekuliatyvinis, parazitinis ir didėja tik dėka nusikalstamo svetimo darbo nusavinimo būdu. Prekinę vertę, teigė autorius, kuria darbas, individualus ir visuomeninis, o kapitalas visuomeniniu darbu sukurtas vertes perskirsto mažos , parazitinės socialinės grupės, kapitalistų naudai. Taip visuomeniniu darbu sukurta pridėtinė vertė per kapitalistų sukurtą ir kontroliuojamą visuomeninio gėrio korupcinę perskirstymo sistemą, per mažytės grupelės parazituojančių kapitalistų kontroliuojamą teisinę-politinę buržuazinę visuomenės santvarkos sistemą yra perpumpuojama išnaudotojų kapitalistų klasės naudai. Darbo klasei, kurios visuomeniniu darbu yra sukuriamas visuotinis gėris, visuomenės turtas ir pridėtinė vertė, parazituojanti kapitalistų mažuma, palieka tik mažytę dalį, kurios užtenka tik palaikyti darbo jėgos darbingumą. K.Markso “Kapitalas” atskleidė nežmonišką, išnaudotojišką, parazitinę, nusikalstamą privataus kapitalo, privačios nuosavybės į gamybos priemones esmę, parodė privataus kapitalo sisteminius antagonistinius prieštaravimus. Antagonistinis prieštaravimas tarp darbo ir kapitalo neišvengiamai sukelia ekonomines krizes kapitalo pasaulyje, ir tai rodo, kad kapitalo diktatūra neišvengiamai privalo žlugti ir kapitalistinė,…