Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose tarp skirtingo amžiaus gyventojų ir nustatė labai netikėtus rezultatus. Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja labai paprastas propagandinis fonas, kurį galima būtų apibūdinti bipolinėmis opozicijomis: Vakarai – gerai, Rytai – blogai, demokratija – gerai, autokratija – blogai, JAV-ES-NATO, Lietuva – demokratija, laisvė, gerai, TSRS, Kinija, Rusija – autokratija, diktatūra, blogai. Ši nesudėtinga schema buvo intensyviai kalama į masinę sąmonę visą nepriklausomybės laikotarpį, todėl, savaime suprantama, nuomonės formuotojai buvo įsitikinę savo propagandos rezultatais. Tuo labiau visos apklausos taip ir rodė – Lietuva yra ištikimiausia europietiškų vertybių, kurių turinis yra rusofobija, puoselėtoja. Tiesa, čia reikėjo kada nors tikėtis netikėtumo. Visos apklausos buvo vykdomos sena gera patikima manipuliacijų sąmone metodika. Apklausų rengėjai suformuluodavo klausimus taip, kad atsakymai į juos visada duodavo pageidaujamus rezultatus, kurie atspindėdavo masinės propagandos suformuotus stereotipus.
Šį kartą Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai atsisakė patikrintos manipuliatyvinės metodikos ir nuėjo objektyvesniu moksliniu keliu. „Ėjome su tuščiu lapu. Ne mes pateikdavome teiginius, atsakymų variantus, bet patys žmonės kalbėjo, mes tik užvesdavome ant kelio. Štai tada prasidėjo naratyvo “, – apie tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacija. Naratyvų analizė“ eigą pasakoj analitikas Gintaras Šumskas. Čia pažymėtini du labai svarbūs momemtai. G.Šumskas atskleidė, kad iki šiol sociologinės apklausos buvo sąmoningai klastojamos tyčia formuluojant klausimus, į kuriuos atsakę respondentai patvirtindavo ne savo nuomonę, o tyrėjų iš anksto suformuluotus atsakymus, tai yra, apklausos buvo apriori klaidinančios. Antras momentas, leidus respondentams išreikšti laisvai savo nuomonę, atsivėrė labai nemalonus vaizdas, visiškai priešingas, nei buvo galima tikėtis.
O būtent, daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS, TSRS žlugimas daugeliui buvo tragedija, tarybiniais laikais gyvenimas buvo saugesnis; NATO neužtikrina Lietuvai saugumo ir visus pinigus, Lietuvos išleistus militarizacijai, reikėjo išleisti socialinei sferai, valstybės sveikatos sistema nesugeba kovoti su koronaviruso pandemija, Lietuva prarado suverenitetą ir yra valdoma iš Briuselio, Vašingtono, Londono, lietuviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, kuri prikėlė Rusiją, Lietuva neturėtų konfliktuoti su Rusija, Baltarusija, tuo tarpu, kai nepasitikėjimas ES auga.
“Pritarimą Putino ar [Baltarusijos prezidento Aleksandro] Lukašenkos politikai respondentai visų pirma aiškina tuo, kad tie vadovai esą paiso savo nacionalinių interesų ir nepasiduoda išorės spaudimui. Kitaip tariant, daugiašalė, dialogu, kompromisu ir bendradarbiavimu grindžiama politika suvokiama kaip silpnybė, o bendro veikimo teikiamos stiprybės — visiškai nematomos”, — pažymima instituto svetainėje paskelbtame tyrime (*pdf).
Apklausos duomenimis, 37 procentai apklaustųjų sutinka, kad Putino valdymas sustiprino Rusiją. Apie 50 procentų respondentų mano, kad NATO atima valstybių narių biudžeto pinigus, kuriuos būtų geriau skirti žmonių gerovei. Dar 41 procentas apklaustųjų teigia, kad ES griauna tradicines krikščioniškas vertybes.
Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama užsidirbti. Lietuvos visuomenė dėl savo bėdų kaltina valdančiąją konservatorių partiją Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai: beveik 60% gyventojų mano, kad „konservatorių valdžia apiplėšė žmones – pensijos ir pinigai nuvertėjo“. Daugiau nei 60 procentų respondentų mano, kad Lietuva be reikalo pykstasi su Baltarusija ir Rusija, nes santykių pablogėjimas atneš ekonominę žalą respublikai. Be to, 54 procentai apklaustųjų teigia, kad Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos ir daro tik tai, ką jai diktuoja Briuselis. Daugiau nei 30 procentų respondentų teigė, kad Vašingtonas diktuoja Lietuvos užsienio politiką. Daugiau nei 40 procentų pažymėjo, kad respublikoje yra ribojama žodžio laisvė — diskusijos apie istoriją bet kada gali baigtis baudžiamąja byla pagal LR BK 170-2 str.
Beveik 60 procentų gyventojų sutinka su teiginiu, kad konservatorių vyriausybė apvogė žmones — nuvertėjo pensijos ir pinigai.
Tyrimo autoriai mano, kad labiausiai paplitęs nostalgijos tarybinei praeičiai motyvas yra ekonominis saugumas. Taigi 53 procentai apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad tarybiniais metais didžioji dalis žmonių buvo finansiškai saugūs.
Apklausos duomenimis, 51 procentas respondentų mano, kad pasakojant apie “partizanų” laisvė kovų istoriją, nutylima eiliniams gyventojams padaryta žala. Dar 49 proc. Teigė, kad Lietuvos istorijoje nutylimas kai kurių žinomų asmenybių aktyvus dalyvavimas tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių žudynėse, žydų genocide.
Tuo tarpu metu 38 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, kad Tarybų Sąjunga išvadavo šalį iš nacių okupacijos. Dar 35 procentai respondentų teigė, kad tarybų valdžios laikotarpis atnešė Lietuvai daugiau naudos nei žalos.
Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi “Rusijos grėsmės” isterija kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų dislokavimą prie RF sienų.
Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie “galimą Rusijos agresiją” ir kelia antirusišką isteriją.
Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių. Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas “sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą”. Tačiau kartu yra nutylima, kad 1939 metų kovo 22 d., tai yra, pusę metų iki MR pakto, Lietuva buvo sudariusi su nacistine Vokietija analogišką sutartį ir perdavė pagal šią sutartį Klaipėdą Vokietijai.
Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovina nacizmą. Respublika “miško brolius” laiko “tautiniais didvyriais”, kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į tarnybą nacistinės Vokietijos pusėje ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir tarybinius darbuotojus.
Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami. Žodžio laisvės, spaudos laisvės, žmogaus teisių suvaržymus apklausos dalyviai taip pat sieja su valdančiąja konservatorių, liberalų partija
Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su “sovietų okupacijos” padariniais ir reikalauja atlyginti “žalą”. Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.
Tyrimo autoriai dar kartą įsitikino, kad ištikimybė mokslinės analizės principams gali pateikti daugybę netikėtumų socialinių apklausų vykdytojams, kuriems tenka rinktis alternatyvoje: kas geriau – saldus melas ar karti tiesa. Kai apsigaudinėti save jau yra pavojinga, rasti išeiti gali padėti tik tiesa.
