Europarlamentarė nuo Lietuvos (Viešpatie, už ką mus nubaudei tokia gėda?!!) konservatorė Rasa Juknevičienė nuolat sprogdina savo landsbergietiškai sąjūdietiško marazmo bombas. Raska Spanguolė nei kiek nesigėdydama (gėda, sąžinė ir padorumas yra ne konslibų pasaulio dimensijos) paskelbė naujus “demokratiškų” fašistinių Europos režimų planus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus ir grasina kaimyninei taikiai Baltarusijai surengti valstybinį perversmą, o jeigu reikės – net NATO karinę invaziją. Buvusiai gydytojai nėra žinoma, kad padorūs žmonės su kaimynais stengiasi sugyventi taikiai, tačiau kai kliedi konservatorius/liberalas, jau nieko nestebina – kiekvienas trečias konservatorius liberalas yra trenktas lygiai tiek pat, kaip ir kiti du. Bet Raskos Spanguolės spygavimai yra kažkokie itin ligoti ir agresyvūs. Visada. Ir kelia realią grėsmę taikai ir saugumui Baltijos regione. Tik paklausykite: “„Lietuva turi ilgiausią sieną su Baltarusija ir nuolat patiriame Lukašenkos provokacijas. Tačiau mes tvirtai tikime Baltarusijos europietiška ir demokratine ateitimi. Patyrėme Lukašenkos ginkluotus migracijos išpuolius, lėktuvo užgrobimą, branduolinio ginklo dislokavimą, teroristinės „Vagnerio“ grupės atvykimą, nuolatinius grasinimus ir šantažą. Bet mes nebijome! – kalbėjo R. Juknevičienė. – Nebijome įvardyti Lukašenkos ir Putino kaip karo nusikaltėlių“. Europarlamentarė pažymėjo, kad „nebijome pripažinti, kad triuškinanti Ukrainos pergalė atneš pokyčių Rusijoje, Baltarusijoje ir regione“. „Ruoškimės demokratinei Baltarusijai ir padėkime jai išsipildyti!“ – mušėsi į krūtinę pakvaišusi rusofobė ir karo Ukrainoje arši kurstytoja R. Juknevičienė.
Dėmesio!! IEŠKOMA JAV NAUDINGA LIETUVOS PATRIOTĖ!! Amžius apie 60 metų. Prisistato kaip Rasa Juknevičienė, europarlamento sėdėtoja.1991 m. kovo 11 d. neteko proto ir nublūdijo Vakarų kryptimi. Buvo pastebėta Europos Sąjungoje, tačiau dažniau valkatauja Jungtinėse Amerikos valstijose. Su protu draugauti atsisako kategoriškai. Buvo apsirengusi tautinėmis padėvėtomis drapanomis, JAV-UK-NATO karo nusikaltėlių teigimu, dėvėjo nėriniuotas raudonai-žaliai-geltonos spalvos kelnaites, ant galvos užsidėjusi puodynę. Nuolat kliedi apie KGB, tarybinio režimo baisumus, gulagus, Rusijos agresijas, turi polinkį į savižudybę, serga didybės manija ir yra praradusi atmintį. Linkusi į kleptomaniją ir nuolat prašo išmaldos visame pasaulyje gynybai nuo savo haliucinacijų. Jeigu kas nors ją sutiksite, siųskite ją na… kuo toliau ir niekam neskambinkite. Pavargusi nuo konservatorių liberalų lietuvių tauta.
Varšuvoje buvo surengtas, su lenkams būdinga pompa, paradas Lenkijos kariuomenės dienos garbei. Parade šauniai pražygiavo apie 2 tūkst. lenkų ir NATO kariškių, buvo pademonstruota apie 200 vienetų karinės technikos, daugiausia JAV gamybos – šarvuočiai Rosomak, haubicos Krab, reaktyvinės salvinės ugnies artilerijos sistemos HIMARS, trijų tipų tankai – Leopard 2, Pietų Korėjos K2 ir JAV Abramsai. Parado karinių oro pajėgų dalyje praskrido naikintuvai F-16 ir FA-50, priklausantys JAV oro pajėgoms lėktuvai F-35. Vietos marionetinė proamerikietiška valdžia šį paradą pavadino „didžiausiu istorijoje, skirtu parodyti šalies siekį sukurti stipriausią sausumos kariuomenę Europoje“. Lenkijos prezidento A.Dudos, premjero M.Moravieckio, gynybos ministro M.Blaščako bei mažesnių politikierių veidai, kalbos, pareiškimai, manieros aiškiai rodė atgimusią lenkų fiurerio J.Pilsudskio dvasią ir ryžtą pakartoti 1939 metais pradėtą ir gėdingai žlugusį 1945 metais lenkų didžiausio draugo ir bendražygio Adolfo Hitlerio žygį prieš Rusiją. Šiandien Lenkija vėl pasiruošusi, su naujo savo šeimininko Dėdės Semo pagalba, įgyvendinti savo psichine visos tautos negalia virtusią patologinę neapykantą Rusijai. Istorija lenkų parsidavusiems elitams yra neįkandamas mokslas, panašu. Lenkų patologinė rusofobija nepasiduoda racionaliam paaiškinimui ir yra auginama ant totalinio melo jau šimtmečius. Nors visada ši lenkų masinės sąmonės psichiatrija baigdavosi katastrofa lenkų tautai, tačiau visada atgyja ir kelia grėsmę visiems, o ypatingai artimiausiems kaimynams. Apie lenkų nederamą elgesį kiekvieną kartą, kai jie apsiginkluodavo, jų pačių nuomone, pakankamai, gali daug pasakoti visi Lenkijos kaimynai – vokiečiai, rusai, čekai, slovakai, vengrai, rumunai, ukrainiečiai, lietuviai, baltarusiai. Net britai, kurių paklusniais tarnais visada buvo lenkų šlėktos, net ir tie Lenkiją pakrikštijo garbės nedarančiu “Europos hienos” vardu. Šiuo metu lenkų nacizmas vėl atgijo ir su užsimiršimu bando pakartoti šimtmečiais nepavykusį žygį “drang nach Osten”. Lenkija dabar siurbia dotacijas ir iš Europos Sąjungos, ir iš JAV, ir iš Didžiosios Britanijos. Gaudama daugiausiai naudos iš karinės-politinės įtampos regione, Lenkija, kaip jai įprasta, siekia plėsti savo įtaką artimiausioms kaimyninėms valstybėms. A.Dudos proamerikietiška klika visais įmanomais būdais dirbtinai provokuoja bet kokias aplinkybes, kad parodytų savo svarbą regione! Santykiai su kaimynine Baltarusija šioje situacijoje nėra išimtis. Po prieš 3 metus gėdingai žlugusio JAV-NATO imperijos bandymo įvykdyti Minske valstybinį perversmą, kurio organizacijoje Lenkija, grubiai pažeisdama visus įmanomus JTO Tautų Chartijoje įtvirtintus nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principus, užėmė Maidano Minske lyderės pozicijas, dabartinė Varšuvos valdančioji nacistinė klika savo planų kenkti kaimynams neatsisako ir didina įtampą regione, kelią grėsmę taikai ir saugumui Žemėje. Bet kokia priežastis Varšuvos valdančiam režimui yra pakankamas pagrindas lenkų masinės sąmonės fašizacijai ir teritorijos militarizacijai. Pati Lenkijos valdžia savo nesibaigiančia agresyvia retorika bei veiksmais rytinės kaimynės Baltarusijos adresu privertė Minską imtis aktyvių savo nacionalinį saugumą užtikrinančių priemonių. Baltarusija savo teritorijoje dislokavo kovai gerai parengtus Rusijos PKK „Wagner“ dalinius. Toks priverstinis Baltarusijos savigynos žingsnis sukėlė JAV-NATO neokolonijinėje imperijoje militaristinės psichozės bangą ir tapo pretekstu visoms NATO rytinio flango šalims didinti savo karinius biudžetus, pirkti naują ginkluotę, vietoje to, kad rimtai pagalvotų apie tokių veiksmų galimas pasekmes ir atsisakytų anksčiau pasirinkto neteisėto kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus politinio kurso. Tokiomis sąlygomis Lenkija, tvirtai įtikėjusi savo vadovaujančiu politiniu vaidmeniu regione, nusprendė tiesiog panaudoti pačios dirbtinai sukurtos karinės įtakos instrumentą karinės priešpriešos eskalavimui. Taip buvo įkurtas niekam nereikalingas tarptautinis karinis dalinys „LitPolUkrBrig“, susidedantis iš trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – karinių pajėgų. Šių metų rugpjūčio pradžioje įvyko Ukrainos Jungtinių ginkluotųjų pajėgų vado generolo Serhiy Naev ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės vadovo brigados generolo Tomaszo Pertovskio susitikimas. Oficiali susitikimo tema – saugumo priemonių plėtra regione ginkluoto konflikto Ukrainoje kontekste. Tarp tuo pačiu metu aptartų klausimų – Lenkijos ir jos sąjungininkų regione reakcija į Rusijos PKK “Wagner” kariškių dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje. Remiantis derybose dalyvavusių šalių retorika, šis situacijos elementas yra pagrindinis destabilizuojantis veiksnys regione. Tačiau Lietuva šiai nuomonei pritaria tik iš dalies. Lietuvos Krašto (ne)apsaugos ministras konservatorius A. Anušauskas netikėtai sau pačiam pareiškė, kad provokacijų ženklų iš Baltarusijos pusės nėra. Savo ruožtu šie teiginiai liudija ne tik didėjančius prieštaravimus tarp sąjungininkų vertinant situacijos elementus, bet ir dirbtinį karinės-politinės situacijos Varšuvoje forsavimą, siekiant įgyvendinti savo politines ambicijas. Pagrindinis klausimas, kurį aptarė Lenkijos ir Ukrainos pusės susitikimo metu, buvo karinės formacijos „LitPolUkrbrig“ panaudojimas prieš grėsmes iš rytų. Atsižvelgiant į tai, kad į šią abejotinos reputacijos kompaniją įeina trijų šalių – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – kariškiai, vienos iš šalių, šiuo atveju Lietuvos, nedalyvavimas derybose įkyriai perša mintį, kad Vilniaus nuomonė ten nėra laikoma svarbia. Lietuvos karių, kaip trišalės karinės formacijos „LitPolUkrbrig“ dalis, dalyvavimas kariniame konflikte Ukrainoje tebėra laiko klausimas ir tai bus, panašu, sprendžiama ne Vilniuje. Priimdami politinius sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės dalyvavimo karo veiksmuose, niekas neklausia Lietuvos prezidento, Vyriausio kariuomenės vado, nuomonės?! Tokį sprendimą priėmė lenkų generolai, transliuodami oficialią Varšuvos poziciją. Tai aiškiai rodo Lenkijos norą užimti lyderio poziciją regione ir mūsų šalies vasalinę priklausomybę nuo pietinės kaimynės. Lietuviai kariaus ir žus už Lenkijos interesus? Net ne už JAV karinės pramonės oligarchų, kaip tai jau 30 metų mums jėga diegia konservatoriai liberalai? Tai – gėda! Kurią nevykusiai bandoma pridengti “kovos už laisvę ir demokratiją” figos lapeliu. Lenkija , beprotiškų politinių ambicijų vedama, bando savo labai savanaudiškus tikslus pateikti kaip grėsmę visam Šiaurės Aljansui, siekia taip aktyvuoti NATO sutarties 5-ą straipsnį, kad sukeltų III Pasaulinį branduolinį Armagedoną. Šiaurės Atlanto aljanso sutarties 5-as straipsnis yra pilnas išlygų ir neveikia automatiškai. Todėl labai tikėtina situacija, kai trys šalys, vedamos nuo rusofobijos pakvaišusio Lenkijos elito, sukels karinį konfliktą su Rusija, tačiau, veikdamos savarankiškai be Aljanso sankcijos, gali likti ir be NATO išreklamuotos apsaugos. Tai, žinoma, būtų pelninga JAV karo pramonės oligarchams ir pilnai atitiktų Vašingtono kruvinus globalinius interesus kare prieš Rusiją. Tačiau Lenkijai, Lietuvai, Ukrainai tai reikš tik vieną – Ukrainos parsidavusio nacistinio režimo sukeltos katastrofos ukrainiečių tautai išplitimą į atitinkamas teritorijas ir jau kolektyvinę katastrofą … iki paskutinio lenko, iki paskutinio lietuvio. Nesavarankiškas, marionetinis, korumpuotas politinis elitas šalies valdžioje, kaip rodo Ukrainos siaubingo maidaninio nacistinio režimo pavyzdys, – tai tiesioginis kelias į egzistencinę katastrofą tautai. Ir šiuo metu politinė Lietuvos valdžia demonstruoja tik liokajiškos ištikimybės, servilinio paklusnumo ženklus visoms tikrų ir tariamų “sąjungininkų” ambicijoms. Ir tai yra mirtinai pavojinga mums visiems. Po jau įvykusių masinės sąmonės fašizavimo ir totalinės militaristinės psichozės seka griuvėsiai ir mirtys savo namuose, rodo istorija. Ypatingai skausminga blaivytis po svetimo karo. Tauta, kuri neturi savo interesų, visada bus trąša svetimiems interesams įgyvendinti.
Lietuvoje, nežiūrint į visą valdančios marionetinės konservatorių liberalų terorą, kurtinančią JAV-NATO neokolonijinės imperijos karo ir tautinės neapykantos propagandą, nežiūrint į tankaus JAV-JK specialiųjų tarnybų valdomų sorosinių dezinformacijos voratinklio platinamą isterišką rusofobinę psichozę, yra žmonių, kurie kovoja su nurodytais aukščiau pražūtingais Lietuvai reiškiniais. Ir tai yra ne tik demokratiška, bet ir teisinga. Nežinomi Lietuvos patriotai nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame rusų kalba pasisako prieš savo šalies įsitraukimą į Trečiąjį pasaulinį karą, taip pat prieš karinę paramą Ukrainai, NATO okupaciją ir LGBT vertybių propagandą. Trumpame pasipriešinimo JAV-NATO okupacijai dalyvių vaizdo įraše buvo paskelbtas toks pareiškimas: ” Mes, Lietuvos patriotai, čia, Lietuvoje, prieštaraujame Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyventojų įtraukimui į karą prieš Rusiją. Mūsų marionetinės vyriausybės vykdo parsidavėlišką politiką ir spjauna į savo tautų gyvybinius interesus. Mes matome, kaip Lietuvos valdanti konservatorių liberalų klika, kaip ir Ukrainos marionetinė chunta, greitai mus įtrauks į karą iki paskutinio lietuvio. Mes sakome “NE!” ginklų tiekimui Ukrainai! Mes sakome “NE!” neteisėtų sankcijų politikai! Mes sakome “NE!” Lietuvos įstūmimui į karą! Mes sakome “NE!” NATO okupacinei politikai! Mes sakome “NE!” LGBT “vertybėms”! Mes sakome “NE!” mokesčių ir kainų didinimui! Mes pasisakome už taiką, bendradarbiavimą ir draugystę su visais kaimynais! Laisva Lietuva!”
Pareiškimo ryžtas, aktualumas ir drasa leidžia manyti, kad tai tie patys drąsuoliai, kurie Gegužės 9 dienos išvakarėse baltais dažais „nubaudė“ paminklą prieštaringai vertinamam lietuvių nacionalistų stabui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ir tai teikia tam tikrų šviesių vilčių. Kai kam kelia abejonių pareiškimo autorių vieta, kilmė ar dar kažkas. Tačiau šiuo atveju svarbiau yra tai, kad buvo pasakyta gyvybiškai svarbi lietuvių tautai alternatyvi tiesa, kuri yra tokia nemaloni ir demaskuojanti valdančiai landsbergistų klikai. Nereikėtų pamiršti, kad neseniai Vilniuje įvykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimtų, be jokio hiperbolizavimo, lemtingų Lietuvai, sprendimų niekas taip ir neįvertino, bent viešai, įvairiais aspektais, o būtent, kokius pavojus jie kelia tautai ir Lietuvos valstybingumui. NIEKAS! Viešoje erdvėje skambėjo tik apmokamų propagandistų ir “ekspertų” ditirambai Šiaurės Aljanso karinei galiai, pergalingos reliacijos ir nesibaigiantys grasinimai Rusijai.
O štai kokios pasekmės, labiau nei tikėtinos, laukia NATO narių Rusijos, galingiausios branduolinės valstybės pasaulyje, atsakomojo smūgio atveju – apie tai niekas net nebandė kalbėti. O tai turėti kelti panišką susirūpinimą Pabaltijo šalių tautoms, kurios JAV-NATO karo strategų planuose yra įvardijamos kaip placdarmas NATO puolimui prieš Rusiją, kaip buferinė zona, kuri, karo atveju, neišvengiamai bus paversta dar vienais Mosulu, Faludža, Tripoliu, bet šį kartą beveik savo namuose, jau NATO “rytiniame flange”. Kur gyvena kažkokie čiabuviai – lietuviai, latviai, estai… Vis dar nerūpi, JAV naudingi patriotai, kaip bus, jeigu tai įvyks realybėje?
Visi sprendimai NATO virūnių susitikimo Vilniuje metu buvo priimami, vadovaujantis 3 JAV, JK karo propagandos ir dezinformacijos mašinos platinamais mitais, kurie neturi jokio realaus pagrindo.
Mitas Nr. 1. NATO yra gynybinis aljansas. Tai yra begėdiškas melas. NATO šalys nuo savo įsikūrimo iniciajavo apie 84 procentus visų karų Žemėje. Nuo TSRS, kuri savo galia labai varžė NATO karo maitvanagių kruvinus apetitus, būtent NATO, pažeisdama tarptautinę teisę, be jokio pagrindo kariavo prieš Jugoslaviją, Afganistaną, Iraką, Siriją, Libiją, bombardavo civilius gyventojus ir civilinės paskirties objektus, kankino, nužudė šimtus tūkstančių civilių, įvykdė šimtus karo nusikaltimų. Būtent NATO šalys kurstė, finansavo visas “spalvotas” revoliucijas, valstybinius perversmus pasaulyje ir ypatingai buvusiose TSRS respublikose, sukėlė etninius, religinius, socialinius karus Vidurio Azijoje, Kaukaze, Gruzijoje, Ukrainoje. Tai nėra gynyba. Tai yra karinė agresija, kuriai atremti bet kuri JTO narė turi suverenią savigynos teisę. Visomis savo dispozicijoje turimomis priemonėmis. O JTO nuolatinė Saugumo Tarybos narė savo žinioje, kaip visi žinome, turi ir branduolinį ginklą. Savigynos teisė yra absoliuti, niekuo neribojama teisė.
Antrasis mitas – NATO yra demokratijų ir teisės aljansas. Tai istoriškai susiklostęs begėdiškas melas. Užtenka prisiminti NATO narę Portugaliją su fašistiniu Salazaro režimu ir jo žiaurius kolonijinius karus Afrikoje, Prancūzijos žiaurias intervencijas į Alžyrą, Maroką, Libiją ir pan. Vien per pastaruosius metus neteisėtos JAV ir jų vasalų karinės intervencijos visame pasaulyje nusinešė apie 4,5 mln. žmonių gyvybių, rodo žinomo JAV Browno universiteto atlikti tyrimai. Argi taip atrodo įsipareigojimas gerbti tarptautinę teisę bei žmogaus teises?
Trečias mitas: NATO gina žmogaus teises. Ir tai nepaisant to, kad Gvantaname ir toliau kankinami kaliniai, o žurnalistui Julianui Assange’ui JAV gresia 175 metai kalėjimo už JAV įsakymu NATO įvykdytų karo nusikaltimų paviešinimą. Tiesa paprasta: kad ir kas būtų NATO narys, jis dalyvauja aljanso karuose, kurių tikslas visada buvo neokolonijinė ekspansija grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Bet kuris NATO narys, tik įstojęs į šią JAV valdomą militaristinę organizaciją praranda savo nacionalinį suverenitetą, nes nuo to momento jų vidaus ir užsienio politiką diriguoja hegemonas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Bet koks nepaklusnumas hegemonui baudžiamas mirtimi – lyderiams arba vasalinei valstybei. Savo lojalumą Hegemonui NATO narys nuolat įrodinėja mokėdamas duoklę JAV kariniam pramoniniam kompleksui, JAV bankams, kompanijoms, aukoja savo piliečių ekonominį, socialinį saugumą vykdydamas beprotišką masinės sąmonės militarizavimo ir ginklavimosi politiką. Kas ketvirtas Lietuvos pilietis gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau G.Nausėda ir A.Anušauskas trimituoja apie naujus JAV gamybos ginklų, tankų pirkimus ir karinio biudžeto padidinimą. Tai yra gėda. Seniai laikas nutraukti šį žmogžudišką karinį paktą ir išformuoti šitą karinį aljansą. Visos JAV okupacinės pajėgos privalo būti nedelsiant išvestos iš visų bazių pasaulyje ir grąžintos į JAV teritoriją be teisės iš ten išvykti. Visi JAV branduoliniai ir kiti masinio naikinimo ginklai, kuriuos JAV dislokuoja visame pasaulyje, turi būti grąžinti į JAV ir sunaikinti. Mums reikia taikos, o ne NATO. Ką gali paaukoti, kokią grėsmę valstybei kelia, kokią katastrofą gali sukelti neatskaitinga tautai marionetinė valdžia, mes matome Ukrainoje, kur Kijevo nacistinė chunta už 30 JAV sidabrinių aukoja JAV karo pramonei visą tautą ir valstybę. Ir negauna jokių kvietimų į NATO, ES, absoliučiai jokių saugumo garantijų. Metropolija tiesiog paperka Ukrainos valdžios šulus, kurie maudosi prabangoje, kai visa tauta plūsta krauju brolžudiškame kare. Lietuvos valdžia,kaip ir visi Pabaltijo šalių marionetiniai režimai, tokiai aukai yra pasiruošę nuo sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Realią grėsmę mūsų saugumui kelia slapti NATO (Miuncheno suokalbio) viršūnių Vilniuje protokolai, kurių tik nuotrupos pasiekia viešą erdvę. O būtent, JAV, JK šioje savo vasalų sueigoje nusprendė 7,5 karto padidinti okupacinio karinio kontingento skaičių visame Rusijos Vakarų pasienyje (Lietuvoje taip pat), įkurti 4 naujus vadovavimo JAV/JK okupaciniams ekspediciniams korpusams ir karinės NATO agresijos prieš Rusiją koordinavimo vadavietes – Šiaurės, Centrinę, Viduržemio ir Juodosios jūros. Be to JAV permeta į Pabaltijį papildomai 3000 savo kariuomenės rezervistų, pasižymėjusių karo nusikaltimuose Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje užpuolimuose, didina karinę paramą Ukrainos režimui, dislokuoja Europoje papildomas branduolines bombas. Pasaulio agresorės Nr. 1 JAV, Jungtinė karalystė ir anksčiau neslėpė, kad 2014 metų jų organizuotas Maidanas Kijeve buvo tik dabartinės NATO agresijos prieš Rusiją preliudija. Dabar jos atvirai deklaruoja savo siekius surengti totalinę karinę Vakarų agresiją/intervenciją prieš Rusiją, JTO Saugumo Tarybos nuolatinę narę ir galingiausią branduolinę valstybę. Tai yra atvira JAV-NATO imperijos deklaracija sukelti III Pasaulinį karą.
Štai kur yra tikroji grėsmė – JAV-NATO imperijos globalinis dreifas į III Pasaulinį karą, kuriame nugalėtojų nebus. O žmonės tuo metu yra maitinami vietinių informacinio karo nusikaltėlių sukurptomis melagienomis apie neegzistuojančias grėsmes. Ir žmonės BIJO. Bijo tada, kai reikia rėkti, eiti į gatves, protestuoti prieš karo, tautinės nesantaikos kurstymą, reikalauti nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, reikalauti išformuoti NATO, pagrindinę grėsmę taikai ir saugumui Žemėje, reikalauti savo parsidavusios valdžios, konservatorių, liberalų, socdemų, nacionalistinių ir fašistinių partijų klikos atsistatydinimo ir baudžiamosios atsakomybės. Argi tai demokratija, kai tauta bijo savo valdžios? Pabuskite, žmonės! Varpai jau skambina jums! Apie tai yra šis drasių žmonių pareiškimas. Tai privalo paremti kiekvienas doras žmogus. Apie tai turi kalbėti pirmiausia bet kuris artėjančiais rinkimais ir savo reitingais besirūpinantis veikėjas, judėjimas, politinė partija.
Jau nėra jokia paslaptis ir tai jau yra viešai deklaruojama JAV-NATO lyderių viešuose pareiškimuose. Ukrainoje karas vyksta ne tarp Rusijos ir Ukrainos, kaip tai vadinama oficialios propagandos ruporuose. Karas vyksta tarp JAV-NATO imperijos ir Rusijos. JAV-NATO neokolonijinė imperija siekia išplėsti savo kolonijines valdas į Rytus, Rusija gi yra priversta kovoti su NATO agresija už savo suverenitetą, valstybingumą, tai yra, Rusijos kaunasi dėl teisės gyventi, dėl savo ateities. Karinis-politinis konfliktas Ukrainoje tik labai sąlyginai gali būti vadinamas karu tarp Ukrainos ir Rusijos. Iš tiesų, tai yra NATO valstybių narių ilgai rengta karinės agresijos prieš Rusiją operacija, kuri, po Vakarams nesėkmingo 2004 m. oranžinio valstybinio perversmo Kijeve, pagaliau buvo įgyvendinta po 2014 m. Maidano. Vakarų metropolijos (pirmiausia senosios kolonijinės “demokratijos” JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kt.) Rusijos istorinėse žemėse, anksčiau Rusijos imperijoje vadinamose Malorosija, Ukrainoje turi savo, dar kryžiuočių laikus laikus siekiančių tikslų. Ir karas Ukrainoje, kurios tauta tapo bevaliu įrankiu Vakarų neokolonijinės ekspansijos “drang nach Osten” naujame žygyje, yra tik JAV-NATO ilgametės, kryptingos, nuoseklios agresyvios antirusiškos užsienio politikos dėsninga pasekmė.
Prie Rusijos nenušauto lokio dalybų stalo prasibrauti labai daug pastangų deda ir naujosios “demokratijos” Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių priešakyje žengia yra imperialistinė Lenkijos vyriausybė, vėl bandanti atgaivinti dar Juzefo Pilsudskio neonacistinę ideologiją ir istoriškai beviltiškai susikompromitavusį lenkų nacionalistų Intermariumo planą apie Lenkijos galybę nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros.
Tarpukario Lenkija, vadovaujama Adolfo Hitlerio artimo draugo Juzefo Pilsudskio, taip pat puoselėjo planus kartu su nacistine Vokietija “užimti Maskvą ir ant Kremliaus sienos užrašyti “rusiškai kalbėti draudžiama”. Šita nuo viduramžių niekaip neįgyvendinama lenkų nacionalistinio elito pikta svajonė jau seniai tapo Lenkijos prakeiksmu ir nepagydomu lenkų elito psichikos susirgimu, tačiau ši liga paūmėja kiekvieną kartą, kai tik lenkų elitas susiranda sau naują šeimininką Vakaruose ir prisiperka ginklų, tankų, patrankų, lėktuvų. Beprotiškai apsiginklavusi Lenkija spjauna į visus JTO “Tautų chartijoje” įtvirtintus geros kaimynystės principus, tarptautinę teisę. Ir tampa galvos skausmu visiems savo kaimynams, realia ir labai rimta grėsme taikai ir saugumui regione, visame pasaulyje, kai pabando realizuoti savo keršto planus už istorines nuoskaudas, kurių priežastimi dažniausiai būdavo pačios Lenkijos elito netoliaregiška, neatsakinga, agresyvi užsienio politika. Niekada tokio nebuvo iš tai vėl. 20 amžiuje pilsudskininkai dar kartą pabandė kalbėti su kaimynais iš jėgos pozicijų ir vėl baigėsi panašiai. Tiesa, Stalinas padovanojo Lenkijai Rytų Prūsijos žemes ir tautų vado dėka lenkai pasidino savo teritoriją 30 procentų, tačiau vietoje dėkingumo atsakė juodu nedėkingumu, gyvuline rusofobija, klinikine antitarybine isterija, pasiskelbė save “dviejų totalitarinių režimų auka” ir pareikalavo trilijonus eurų siekiančių kompensacijų už “okupacijas”. Tačiau gautų dovanų negrąžino. O galėtų, bent garbės kodeksas įpareigotų taip pasielgti. Tačiau kur garbė, ir kur “Europos hienos” etika… Lenkija jau seniai puoselėja planus vėl (!) paskelbti Rusiją savo pagrindine karine ir politine priešininke, kad nors kokiu nors būdu legalizuoti, kažkaip sakralizuoti labai jau aiškiai matomus iki nepadorumo savanaudiškus lenkų pilsudskininkų siekius. Rusijos speciali karinė operacija dėl Ukrainos denacifikavimo ir demilitarizavimo buvo jau neišvengiama, priverstinė, JAV-NATO išprovokuota Rusijos reakcija į nacistinio marionetinio Kijevo režimo vykdomus rusų tautybės žmonių persekiojimus, rusų kalbos, kultūros, istorijos, stačiatikių tikėjimo naikinimą, pagaliau slavų tautos genocidą pagal Vašingtone ir Londone parengtus NATO neokolonijinės ekspansijos planus. Ukrainos tauta, kurią taip pat daugumoje sudaro rusų tautybės atstovai, tapo įkaite ir kartu aukojama figūra JAV, Jungtinės karalystės geopolitikos šachmatų lentoje. Ir šioje šachmatų partijoje Lenkijai pasirodė apgaulinga kaip dykumų miražas galimybė vėl įgyvendinti savo imperinius planus ir tapti galingiausia valstybe Europoje. Savo aktyvų dalyvavimą Ukrainos konflikte absoliučiai savanaudiškais tikslais Lenkija paskelbė “kova už demokratiją, kova už laisvę, už žmogaus teises” ir, svarbiausia, “kova prieš Rusijos agresiją”. Nesvarbu, kad karinis konfliktas buvo nuo 1990 metų ilgus dešimtmečius planuotas ir planingai provokuojamas būtent JAV-NATO valstybių kabinetuose, 2022 metais NATO proksy karinė agresija prieš Rusiją pagaliau peraugo į atviro karinio konflikto lygį. Varšuvai tai buvo starto raketa veikti brutaliai, atvirai rusofobiškai ir pagaliau atsirado dingstis oficialiai paskelbti savo ilgai slėptą politinę poziciją – drang nach Russland. Šiai lenkiškos dvasios triumfo akimirkai lenkų tauta ir valstybė ruošėsi ilgai. Per pastaruosius penkerius metus, kai dar net kalbos nebuvo apie specialią karinę operaciją Ukrainoje, kai Rusija dėjo pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą Rytų Ukrainoje ir bandė apsaugoti ten gyvenančius rusų tautybės žmones nuo Vakarų Ukrainos nacionalistų vykdomo teroro Minsko susitarimais, Lenkijos vyriausybė, skatinama ir finansuojama Jungtinių Amerikos Valstijų, pradėjo intensyviai kurti galingą karinę infrastruktūrą, didinti keliariopai savo karinį kontingentą prie rytinių valstybės sienų. Nuo 2018 m., Siedlce pradėjo formuotis 18-oji mechanizuota divizija. Tai jau ketvirtas tokio lygio karinis vienetas Rytų kryptimi. Oficialios Varšuvos tikslai tampa neslepiamai akivaizdūs. Lenkijos vyriausybė siekia užimti dominuojančią karinę ir politinę poziciją regione, išplėsdama savo grėsmingą įtaką kaimyninėms Lietuvai, Baltarusijai ir Ukrainai. Norint įgyvendinti šiuos imperinius siekius, Lenkijai reikia labiau išsivysčiusių NATO šalių paramos, taip pat finansinių injekcijų. Lenkijos retoriką demonizuojant Rusiją ir artimiausią jos sąjungininkę Baltarusiją galima paaiškinti tik lenkų masinės sąmonės militarizacija ir pasirengimu dideliam karui. Bet kokie kiti paaiškinimai būtų tik klinikinės psichiatrijos srities tyrimų obektas. Varšuvos požiūriu, Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad Lenkija yra ta valstybė, kuri prisiima pagrindinę naštą saugant rytinį Šiaurės aljanso flangą. O norint pritraukti Vakarų finansus į savo teritoriją, reikia formuoti Rusijos ir Baltarusijos kaip stipraus priešo įvaizdį, taip pat nuolat palaikyti dirbtinę įtampą, kuri neva patvirtina Lenkijos valdžios pasirinkto kurso neišvengiamumą ir objektyvumą. 2021 metų migracijos krizė, kurią lydėjo Lenkijos valdančio elito masiškai vykdyti tarptautinių migracijos įstatymų pažeidimai, naujų karinių formacijų kūrimas ir esamų dalinių perdislokavimas į rytinius šalies regionus, taip pat amerikiečių karinio personalo dislokavimo Lenkijos teritorijoje inicijavimas – visa tai rodo Varšuvos oficialų kursą sukurti sąlygas laipsniškam situacijos destabilizavimui regione. Šiuo metu į Biala Podlaską, kuri yra 40 km nuo sienos su Baltarusija, yra perdislokuojami kariškiai iš Lenkijos vakarų. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas grasina, kad Augustavo mieste bus dislokuotas batalionas, kuris saugos vadinamąjį Suvalkų koridorių. Vien per pastaruosius penkerius metus Lenkijos kariuomenė papildomai dislokavo 20 karinių bazių, kuriose dislokuoti 16-osios ir 18-osios mechanizuotųjų divizijų bei 1-osios legionų pėstininkų divizijos kariai. Tokiomis sąlygomis reikia pažymėti, kad Minskas ilgai nesiėmė jokių atsakomųjų veiksmų karinei infrastruktūrai sukurti, reaguodamas į Vakarų ir ypatingai Lenkijos atvirai agresyvią retoriką ir veiksmus. Net po to, kai NATO šalys, ypatingai Lenkija ir Lietuva, 2020 metų rugpjūtį pabandė įvykdyti kaimyninėje Baltarusijoje valstybės perversmą! Tik prasidėjus NATO išprovokuotai specialiai karinei operacijai Ukrainoje ir dėl to smarkiai išaugus Lenkijos, kuri, be karinio niekuo nepagrįsto savo infrastruktūros pastiprinimo, dar ir nuolat reiškė agresyvią antivalstybinę retoriką prieš kaimynę Baltarusiją, karinės intervencijos grėsmei, oficialusis Minskas ėmėsi atitinkamų veidrodinių priemonių savo nacionaliniam saugumui užtikrinti. Viena iš tokių priemonių ir yra privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovinių dalinių dislokavimas šalyje. Kartu didžiausių NATO šalių analitikai pripažįsta, kad šie veiksmai, kartu su kitomis saugumo priemonėmis, yra gana veiksmingi. Wagnerio kovotojai, kurių kovinė patirtis ir gebėjimai niekam Vakaruose nekelia abejonių, yra pakankamai pajėgūs apsaugoti pirmiausia nuo tų “spalvotos džinsų revoliucijos” atstumtųjų, kuriuos Lenkija priglaudė ir ruošia juos kaip pigią patrankų mėsą išprovokuoti karui, kuriame būtų priverstos dalyvauti Baltarusija ir Rusija. Gaila, kad Lietuvos valdanti proamerikietiška konservatorių liberalų klika, paklūstanti bet kokioms “strateginės partnerės” Lenkijos ambicijoms, taip neatsakingai vertina karčią savo istorinę patirtį visada vasaliniuose santykiuose su Lenkija. Garsusis Vokietijos kancleris Bismarkas, lygindamas Rusiją su lokiu, sakė: „Nežadinkite Rusijos lokio – tegul jis miega. Aš žinau šimtus būdų, kaip jį ištraukti iš guolio, ir nežinau nei vieno, kaip jį įvaryti atgal”. Dar 18 amžiuje jau Lenkija buvo užėmusi itin agresyvią Rusijos imperijos ir rusų tautos adresu poziciją. Rusijos imperatorienė Jekaterina Didžioji tokį lenkų šlėktų nedraugiškumą ilgai toleravo, bet galiausiai jos kantrybė baigėsi ir Lenkija beveik pusantro amžiaus dingo iš pasaulio politinio žemėlapio.
JAV-NATO imperijos aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje rezultatai nieko nenustebino. Laukti ir gana nuspėjami sprendimai buvo priimti už garsių pareiškimus, atspindinčių, kaip ir dera NATO savininkės, JAV interesus, širmos. Kalbos apie “kovą už demokratiją, laisvę, žmogaus teises, nepriklausomybę” blue-yellow zombiams, o pelnas – JAV karo pramonės gigantams ir jų bitutėms a la nausėda, anušauskas, tapinas ir pan., be perstojo dūzgiančioms tolimose informacinio karo prieš Rusiją fronto linijose, už mažą privatų interesą. Ukraina nebus priimta į aljansą. Lenkija vis dar užsiima savireklama kaip valstybė, kuriai tenka atsakomybė už rytinio Šiaurės Atlanto aljanso flango gynybą ir reikalauja didesnio dėmesio, pinigų, technikos bei pagrindinės aljanso karinių pajėgų. Juzefo Pilsudskio dvasia “užimti Maskvą kartu su Adolfu Hitleriu” neduoda ramiai miegoti ir dabartiniams Lenkiją valdantiems nacių, atsiprašau, NATO, kolaborantams. Lietuvos valdantis antiliaudinis konservatorių liberalų režimas, už neeilines savo pastangas įsiteikti savo šeimininkams iš Vašingtono, gavo tik vieną pažadų dalį – dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų teritorijoje. Kol kas hitlerininkų palikuonys į idėją dar kartą okupuoti Lietuvą reaguoja santūriai, istorinė atmintis juos įspėja, kad to daryti nereikėtų , tačiau, gavę įsakymą iš Vašingtone sėdinčių savo šeimininkų, sutiks, nėra abejonės. Tačiau įdomiausia, kas slypėjo po visa šita blue-yellow euforija, primenančia masinį psichikos sutrikimą, ir gražiomis besišypsančių Lietuvos politikų, JAV liokajų, fotografijomis. Lietuvos konservatorių liberalų vyriausybė ir prezidentūra dar kartą bandė suvaidinti jau visiems iki koktumo įgrisusį spektaklį “kovojame už laisvę ir demokratiją kartu su Ukraina”. Tačiau persūdė teatrališkumo, padaugino blue-yellow marazmo, todėl gavosi kaip visada – neįtikinamai, kvailai, serviliškai. Ir labiau panėšėjo į eilinę Lietuvos gyvybinių nacionalinių interesų auką dėl galimybės dar dvi dienas po aštuonių mėnesių pasirodyti Vašingtone, sekančiame NATO klojimo teatro spektaklyje. Tačiau šiame kontekste mūsų apgailėtina valdžiukė inicijavo plataus masto informacinę kampaniją, skirtą pademonstruoti savo svarbą tautai. Ne veltui Lietuvoje JAV ir Jungtinės karalystės specialiosios tarnybos įkūrė ir valdo stambiausias Baltijos šalyse Kibernetinio saugumo pajėgas, kurių pagrindinė užduotis yra melagienų kūrimas ir informacinis teroristinis karas … prieš savo tautą. Baimės ir neapykantos atmosferai šalyje buvo naudojami, kaip visada paskutinius 33 “nepriklausomybės” metus, patys žemiausi informacinio teroro metodai ( https://jonaskovalskis.com/2018/11/19/informacinis-karas-arba-kaip-manipuliuojama-masine-samone-lietuvoje/ ) , tokie kaip siaubo istorijų kūrimas, nebūtų faktų kūrimas, dezinformacijos įterpimas teisingos informacijos kontekste ir išorinės grėsmės/priešo įvaizdžio begėdiškas falsifikavimas/formavimas. Tokiu būdu, prieš JAV-NATO imperijos viršūnių susitikimą Lietuvoje buvo įvesti reikšmingi viešosios erdvės ir socialinio piliečių gyvenimo apribojimai. Savo ruožtu, siekiant užkirsti kelią gyvybiškai svarbaus antikarinio, iš esmės antinatinio, protesto potencialo augimui, taip pat kažkaip pagrįsti tuos drakoniškus apribojimus, valdantis režimas ėmėsi priemonių dirbtinėms grėsmėms kurti. Internetinėje erdvėje ėmė lįsti įvairių valstybės organų atstovų isteriški pasisakymai apie NATO viršūnių susitikimo išvakarėse neva suaktyvėjusias vadinamąsias programišių atakas prieš įvairias valstybės funkcionavimo sistemas, prieš demokratiją, prieš NATO ir pan.. Pavyzdžiui, konservatorių liberalų valdoma kišeninė žiniasklaida (LRT, LNK, TV3, (dez)Info.tv, lrytas ištrimitavo apie neva Rusijos chakerių anoniminės grupės “Iš Rusijos su meile” (daugiau mūsų informacinio karo generolams fantazijos neužteko) įvykdytą ataką prekybos centre „Panorama“ esančio viešojo transliavimo srauto perdavimo centre ir regioniniame radijuje išpuolius, kurių metu buvo transliuojama demokratijai itin pavojinga „dezinformacija“. Vėliau buvo paskelbta informacija apie neva lietuviams siunčiamas netikras žinutes su įspėjimais dėl interneto išjungimo ir raginimais vykti į demonstracijas prieš NATO, taip pat užfiksuotos DDOS atakos valstybinės žiniasklaidos svetainėse. Kartu pasigirdo paniški pareiškimai apie pačių įvairiausių šalies kibernetinio saugumo sistemos darbuotojų įtraukimą į incidentų tyrimą. Tuo pačiu metu nebuvo paskelbta jokių faktinių detalių apie incidentus, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad kibernetinės atakos tikrai buvo įvykdytos. Tačiau viešoje Lietuvos informacinėje erdvėje aktyviai propaguojama rusofobinė isterija savo tikslus dar kartą pasiekė – dauguma “laisvos, nepriklausomos, demokratiškos ” Lietuvos piliečių BIJOJO ir vis dar BIJO. Tai sukelia papildomų abejonių dėl tokio pobūdžio grėsmių realumo. Visų minėtų įvykių analizė ir marionetinės vyriausybės reakcija žodinių pareiškimų lygmeniu mums gali reikšti tik vieną – visas atakas suplanavo ir įvykdė mūsų pačių valdžia. Šio spektaklio tikslas – melagingai pademonstruoti šalies gyventojams nesamos grėsmės buvimą ir pagrįsti būtinybę kęsti nepriteklius, apribojimus, neva jų pačių saugumo labui. Kas atsisako garbės vardan saugumo, netenka ir garbės ir saugumo. Kartu visi šie įvykiai vyko realių grėsmių mūsų saugumui fone, tačiau ne virtualioje, o realioje erdvėje! Šių grėsmių šaltinis pirmiausia yra mūsų pačių vyriausybė, kuri mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita surengė gigantišką vakarėlį Vakarų metropolijų lyderiams, negavusi mainais jokių tinkamų saugumo garantijų. Kita vertus, tai būrys užsienio kariškių, kurie yra mūsų šalyje ir elgiasi su mumis kaip šeimininkai su vergais, kurie privalo vykdyti bet kokias šeimininkų užgaidas. Ką gali paaukoti, kokią katastrofą šaliai gali sukelti neatsakinga tautai marionetinė valdžia, mes matome Ukrainoje, kur vietinė nacistinė chunta už 30 JAV sidabrinių aukoja JAV karo pramonei visą tautą ir valstybę. Ir negauna jokių kvietimų į NATO, ES, absoliučiai jokių saugumo garantijų. Metropolija tiesiog paperka Ukrainos valdžios šuusi, kurie gyvena prabangiai, kai visa tauta plūsta krauju brolžudiškame kare. Lietuvos valdžia,kaip ir visi Pabaltijo šalių marionetiniai režimai, tokiai aukai yra pasiruošę nuo sąjūdžio spalvotos revoliucijos laikų. Realią grėsmę mūsų saugumui kelia ne Ukrainos nepakvietimas į NATO, tačiau slapti NATO (Miuncheno) viršūnių Vilniuje protokolai, kurių tik nuotrupos pasiekė viešą erdvę. O būtent, JAV, JK šioje savo vasalų sueigoje nusprendė 7,5 karto padidinti okupacinio karinio kontingento skaičių visame Rusijos Vakarų pasienyje (Lietuvoje taip pat), įkurti 4 naujus vadovavimo JAV/JK okupaciniams ekspediciniams korpusams ir karinės NATO agresijos prieš Rusiją koordinavimo vadavietes – Šiaurės, Centrinę, Viduržemio ir Juodosios jūros. Be to JAV permeta į Pabaltijį papildomai 3000 savo kariuomenės rezervistų, pasižymėjusių Afganistano, Irako, Libijos, Sirijos užpuolimuose, didina karinę paramą Ukrainos režimui, dislokuoja Europoje papildomas branduolines bombas. JAV, JK karo vanagų planuose teritorijos, esančios taip vadinamame NATO rytiniame flange yra buferinės, tai yra, aukojamos. Pasaulio agresorės Nr. 1 JAV, Jungtinė karalystė ir anksčiau neslėpė, kad 2014 metų jų organizuotas Maidanas Kijeve ( https://jonaskovalskis.com/2018/02/21/ukraina-2014-vieno-perversmo-istorija/ ) buvo tik dabartinės NATO agresijos prieš Rusiją preliudija. Dabar jos atvirai deklaruoja savo siekius surengti karinę Vakarų agresiją/intervenciją prieš Rusiją, JTO Saugumo Tarybos nuolatinę narę ir galingiausią branduolinę valstybę. Tai yra atvira JAV-NATO imperijos deklaracija sukelti III Pasaulinį karą. Štai kur yra tikroji grėsmė – JAV-NATO imperijos III Pasaulinio karo kurstymas, kur nugalėtojų nebus. O žmonės tuo metu yra maitinami vietinių informacinio karo nusikaltėlių sukurptomis melagienomis apie neegzistuojančias grėsmes. Ir žmonės BIJO. Bijo tada, kai reikia rėkti, eiti į gatves, protestuoti prieš karo, tautinės nesantaikos kurstymą, reikalauti nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, reikalauti išformuoti NATO, pagrindinęgrėsmę taikai ir saugumui Žemėje, reikalauti savo parsidavusios valdžios, konservatorių, liberalų, socdemų, nacionalistinių ir fašistinių partijų klikos atsistatydinimo ir atsakomybės. Pabuskite, žmonės! Varpai jau skambina jums!
Vokietijos Bundestago narė Sevim Dagdelen: ” Kiekvieną kartą, kai kalbama apie NATO, skleidžiami tokie trys mitai. Pirmasis mitas: NATO yra gynybinis aljansas. Bet ar ne NATO, pažeisdama tarptautinę teisę, kariavo prieš Jugoslaviją, bombarduodama civilius gyventojus, televizijos kanalus ir Kinijos ambasadą? Ar ne NATO kariavo Afganistane 20 metų ir nužudė šimtus tūkstančių civilių, įvykdė šimtus karo nusikaltimų? Argi visa tai vadinama gynyba? Antrasis mitas – NATO yra demokratijų ir teisės aljansas. Tai istoriškai susiklostęs atviras melas. Užtenka prisiminti NATO narę Portugaliją su fašistiniu Salazaro režimu ir jo žiaurius kolonijinius karus Afrikoje. Vien per pastaruosius metus neteisėti JAV ir jų sąjungininkų karai nusinešė 4,5 mln. žmonių gyvybių, rodo žinomo JAV Browno universiteto analizė. Argi taip atrodo įsipareigojimas gerbti tarptautinę teisę? Trečias mitas: NATO gina žmogaus teises. Ir tai nepaisant to, kad Gvantaname ir toliau kankinami kaliniai, o žurnalistui Julianui Assange’ui JAV gresia 175 metai kalėjimo už JAV įsakymu NATO įvykdytų karo nusikaltimų paviešinimą. Tiesa paprasta: kad ir kas būtų NATO narys, jis dalyvavo aljanso kare, kurio tikslas buvo ekspansija ir trypti tarptautinę teisę bei žmogaus teises. Kas yra NATO narys, praranda savo demokratinį suverenitetą, nes Jungtinės Valstijos visada yra jo interesų hegemoninis dirigentas. Ir tas, kas yra NATO narys, aukoja savo gyventojų socialinį saugumą vykdydamas masinę ginklavimosi politiką. Kas penktas vaikas mūsų šalyje šiandien skursta, o Vokietijos karinis biudžetas auga ir auga. Tai yra gėda. Seniai laikas nutraukti šį žmogžudišką karinį paktą. Po 78 metų JAV laikas išvesti iš Vokietijos savo karius, įskaitant branduolinius ginklus. Mums reikia taikos, o ne NATO
Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.
Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.
Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.
Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.
JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja, vadovaujama karo maitvanagių iš JAV, paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį,pasinaudojusi savo ilgalaikėmis provokacijomis Rusijos pasienyje. JAV karo nusikaltėliai savo galvažudžių kariuomenėje Europoje ir visų savo bananų respublikų marionetinių kareivėlių armijose muša būgnus, trimituoja aliarmus neva dėl to, kad Rusija ėmė telkti savo ginkluotas pajėgas, reaguodama į akivaizdžią NATO agresiją, prie spėjamų priešo įsiveržimo vietų.
Priminsiu, NATO karo nusikaltėlių gauja pasiuntė JAV okupuotos Ukrainos banderlogus su tankais prie Rusijos sienos Krymo pusiasalyje, Kijevas suaktyvino savo karines provokacijas prie Donbaso, sutelkė visą Vakarų fašistinį internacionalą Rytų Ukrainoje. Nato Juodojoje jūroje šiuo metu sutelkė visą eskadra JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos laivų ir atvirai grasina pradėti III-ą Pasaulinį karą prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Tokia pat NATO karo nusikaltėlių gaujos fašistinių pajėgų koncentracija jau seniai vyksta visoje Europoje, Skandinavijos šalyse, Pabaltijo bananų respublikose ir kitur. Masinė tautinės neapykantos rusams ir karo su Rusija propaganda Vakarų kolonijų šalyse jau peržengė klinikinės šizofrenijos ribas. Daugybės Soroso atgaivintų paramilitarinių fašistinių organizacijų nariai bananų respublikose tiesiog kliedi revanšo už pralaimėjimą II-Pasauliniame kare viltimis ir yra pasirengę pradėti karą, guldyti galvas už JAV transnacionalinių korporacijų nešvaraus verslo interesus ir pelno padidinimą.
JAV okupacinės kariuomenės Europoje karinėse bazėse Vašingtonas šiandien savo dalyvavimo (pasiruošimo įvykdyti tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją) kariniame konflikte su Rusija lygį iš “galima krizė” pervedė į kategoriją “potenciali neišvengiama krizė”, rašo JAV karo ir melo propagandos ruporas The New York Times.
Priežastimi, tiksliau pretekstu, kariniam globaliniam karui JAV karo nusikaltėliai nurodo tai, kad Donbase labai paaštrėjo kariniai veiksmai ir Rusija sutelkė savo kariuomenę prie Ukrainos sienų. Priminsiu, po JAV-ES įvykdyto 2014 metais valstybinio perversmo Ukrainoje, šalį užgrobė JAV marionetinė fašistinė chunta, sudaryta iš Vakarų Ukrainos banderlogų ir proamerikietiškų vietinių sionistų. Šalis yra valdoma iš Vašingtono ir ten visos provokacijos yra sankcionuojamos vietinių gubernatorių iš JAV ambasados.
Pentagono vertinimu, Rusija gynybai nuo akivaizdžios JAV-NATO agresijos prie sienų dislokavo, savo teritorijoje, apie 4 tūkstančius kariškių ir sunkiąja techniką. JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos galvažudžių pajėgos, sutelktos tik prie Rusijos sienų, įskaitant marionetines bananų respublikų armijas, skaičiuojamos apie 3 mln.
Panašu, JAV karo nusikaltėliai bandys vėl pakartoti seną Vakarų napoleonų-hitlerių keistą tradiciją – kartą per šimtmetį susirinkti į krūvą, keliauti į Rusiją, gauti ten per snukį ir nusiraminti dar šimtui metų. Bet šis kartas, panašu, žada būti paskutinis… Ir neilgam
2021-03-03 virš Lietuvos skraidė NATO karo nusikaltėlių gaujos vadeivos JAV strateginis bombonešis B-1B Lancer. Tai nėra paprasta žudymo mašina JAV karo nusikaltėlių gausiame arsenale. Šis JAV karo nusikaltimų visame pasaulyje įrankis gali nešti branduolinį ginklą ir paleisti jį į Rusijos gilumą neįeidamas į Rusijos priešlėktuvinės gynybos zoną. Prieš čiabuvius su ietimis ir lankais B-1B Lanceris visada atrodė labai įspūdingai – agresyvus, nusikalstamas ir nebaudžiamas niekaip. Kartu su kitais JAV karo nusikaltimų įrankiais Lancer’is nužudė milijonus vaikų, moterų, senelių visame pasaulyje.
Vakar Dėdė Semas lietuviams pademonstravo savo galią ir čiabuviams pasiuntė žinią – JAV karo nusikaltėliai visada pasiruošę paversti savo kolonijas, kurias užgrobė nuo 1990 metų, Mėnulio landšafto radioaktyviu draustiniu, net nemirktelės. USA uber alles! Iki paskutinio lietuvio (lenko, ukrainiečio, gruzino, latvio,esto… reikalingą pabraukti)…
JAV ir jos karinės teroristinės organizacijos NATO per visą istoriją dar nėra niekas užpuolęs – NIEKADA. Pačios gi JAV per visą savo 240 metų istoriją visada kariavo ir visada užpuldinėjo valstybes visame pasaulyje, tai yra, visada vykdė tarptautinius nusikaltimus, karines agresijas kaip jas apibrėžia ir draudžia Jungtinių Tautų Chartija, JTO Statutas, Helsinkio Baigiamasis Aktas ir kiti tarptautinės teisės šaltiniai. Tą patį darė ir JAV marionetinė militarinė organizacija NATO – dalyvavo visuose JAV tarptautiniuose nusikaltimuose, karo nusikaltimuose, griovė II Pasaulinio karo aukų, daugiausiai tarybinių, iškentėtą ir jų krauju pastatytą taikos ir saugumo architektūrą pasaulyje, nuožmiai daužė visus taikaus ginčų sprendimo susitarimus, įžūliai laužė visas tarptautines sutartis dėl puolamosios ginkluotės apribojimo, ginklavimosi varžybų ribojimo, griovė visus taikos ir saugumo Žemėje pamatus.
Žlugus Tarybų Sąjungai, paskutinei tarptautinės teisės, taikos ir saugumo garantei Žemėje, paskutinius 30 metų JAV/NATO karo nusikaltėlių gauja vėl puolė kurti infrastruktūrą III Pasauliniam karui pradėti, ėmė telkti karines pajėgas agresijai prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Pirmi du Vakarų inicijuoti Pasauliniai karai davė tiek kruvino pelno, padėjo Vakarams atidėti grobuoniškos kapitalizmo sistemos žlugimą ir leido toliau tęsti prabangų parazitavimą viso pasaulio sąskaita.
Šį kartą JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja vėl pakilo į jų pirmtakams Napoleonui ir Hitleriui nepasisekusį “darng nach Osten’ žygį.
Rusija tai mato, supranta ir ruošiasi atremti Vakarų kryžiuočių dar vieną invaziją. Rusijai tai egzistencinis klausimas, būti ar nebūti dilema. JAV bananų respublikos, visokios ten Lenkijos, Čekijos, Lietuvos, ar Ukrainos, gali egzistuoti JAV išdidžių kolonijų pavidalu. Rusijai gi vienintelė įmanoma egzistencijos forma yra laisva, suvereni, savarankiška, demokratiška ir galinga valstybė. Bet kokios kitokios Vakarų kolonizatorių primetamos egzistencijos formos Rusijai reikštų istorijos finalą. Todėl Rusija į visas JAV-NATO karo nusikaltėlių provokacijas pasiruošusi yra atsakyti visa savo turima branduoline galia – “Kam Rusijai pasaulis, jeigu jame nėra vietos Rusijai?”.
Ir vakar virš Vilniaus, “nepriklausomos” Lietuvos sostinės laisvai skraidantis užsienio valstybės JAV strateginis bombonešis B-1B Lancer čiabuviams dar kartą priminė – Lietuvos saugumas ir ateitis yra ne Vašingtone ar Briuselyje. Lietuvos, kaip ir visų JAV/NATO agresijos prieš Rusiją placdarmo valstybių, saugumas yra Maskvoje, Rusijoje. Kol JAV-NATO agresoriai žinos, kad Rusijos Sarmatai, Kalibrai, Iskanderai, Kinžalai, Poseidonai tikrai ir garantuotai pasieks JAV ir kitų Vakarų agresorių miestus jų teritorijose pagaliau, tol pasaulyje bus trapi taika ir pusiausvyra, tol Rusijos dėka žmonija turės ateitį, šansą išgyventi. Kai tik JAV-NATO karo vanagai praras sveiką protą ir pabandys sužaisti rusišką ruletę – tai bus pabaiga, žmonijos civilizacijos pabaiga.
Pasakyk karui NE.
JAV-NATO karo nusikaltėliai – lauk iš Lietuvos!
Yankee, go home!
JAV-NATO karo nusikaltėlius į Niurnbergo Tribunolą-2!
Aleksejų Navalną suimtas Maskvoje oro uoste tik jam išlipus iš lėktuvo. Jam gresia bausmės perkvalifikavimas dėl sukčiavimo, byla dėl veterano įžeidimo ir – svarbiausia – nuosprendis byloje dėl valstybės išdavimo.
Kai Rusija pakeitė savo Konstituciją, panaikino jankių britų įrašytas kolonijines nuostatas dėl jankių-britų korumpuotų teismų, tarptautinių organizacijų sprendimų galiojimo Rusijoje, panaikino Vakarų kolonizatorių pseudoteisės normų primatą virš Rusijos nacionalinių įstatymų, tai Rusijai negalioja korumpuoto, Soroso valdomo Europos Žmogaus “teisių” teismo ir panašių “teismų” sprendimai ir tuo labiau Vakarų kryžiuočių “susirūpinimai” dėl žmogaus teisių pažeidimų. Vakarų niekšų ir tarptautinių nusikaltėlių taikytos nusikalstamos sankcijos Rusijai jokio poveikio nedaro, todėl A.Navalnui ir visai kitai JAV 5-ai kolonai Rusijoje nusimato niūrūs laikai – už Tėvynės išdavystę teks stoti prieš rūstų ir nesukalbamą Rusijos teismą ir atidirbinėti iki paskutinio cento iš JAV ir Didžiosios Britanijos gautus Judo sidabrinius. Iš kitos pusės, akivaizdu, kad JAV ir Mažoji britanija iš agentų išspaudžia viską ir juos utilizuoja. Bijau, kad NaValnas dar Vokietijoje gavo dozę britiško “Novičioko”, arba šaunūs jankių CŽV galvažudžiai jam surengs parodomąją likvidaciją, kaip jankiai tai jau padarė Nemcovui ir daugeliui kitų savo agentų Rusijoje. Dabar šio “Kremliaus kritiko” gyvybė neverta nei sudilusio skatiko, mauras savo darbą padarė, galima jį jau ir utilizuoti. Toks scenarijus labiausiai tiktų “demokratams ir filantropams, žmonių teisių gynėjams” iš JAV ir UK, NATO kolonijų. Todėl saugiausia jam vieta yra gerai saugomas kalėjimas “Matroskaja tyšina”. Bent kuriam laikui, kol koks nors Džeimsas Bondas neperduos jam linkėjimų nuo Jos Didenybės.
Kad Navalnas nėra joks opozicionieius, rodo rinkimų Rusijoje, kur jis daugybę kartų ir visada nesėkmingai su savo gauja dalyvavo, rezultatai. Navalno “opozicionieriai” niekur niekada nesurinkdavo daugiau nei 1 proc. balsų. Nežiūrint į šio CŽV-MI6 agento “politinės” veiklos, maitinamos šimtais milijonų dolerių iš užsienio, apgailėtinus rezultatus , visas Vakarų “laisvas” pasaulis jį pozicionuoja kaip V.Putino oponentą, Kremliaus kritiką, vos ne Tiesos ir Laisvės karį. O šio rankinio Vašingtono šuniuko efektyvumas “kovoje su kruvinu Putino režimu” yra nulis – V.Putiną ir toliau remia 75 procentai Rusijos piliečių. Nei vienas Vakarų uzurpatorius-demokratas nei vienos kadencijos neturėjo tokio palaikymo, o V.Putinas turi ir turi jau 20 metų. Tad Navalno įvaizdis yra aiškiai išpūstas, sukonstruotas Vakarų spectarnybų, dirbtinai palaikomas ir neturi jokios ateities, kai tik praras JAV-NATO melo propagandos palaikymą. Tas įvaizdis yra nuolat palaikomas tik korumpuotų Vakarų massmedia, JAV ‘giluminės valstybės” kontroliuojamų kolonijų-bananų respublikų, specialiųjų tarnybų, visokių “ekspertinių” CŽV kontorų tokių, kaip “Bellingcat”, CŽV kontroliuojamų tarptautinių organizacijų, tokių kaip “Amnesty international”, tarptautinių pseudoteisminių institucijų, tokių kaip EŽTT ir JAV naudingų idiotų. Triukšmo Vakarų korumpuotas esteblišmentas sukelia dėl Navalno daug, tačiau jo Vakarų finansuojamo FBK fondo (Kovos su korupcija fondas) “tyrimai” geriausiu atveju atskleidžia ne Kremliaus ar V.Putino “nusikaltimus”, bet Vakarų elito, valdomų marionečių korupciją, kaip jau gėdingai baigėsi su triukšmingai išreklamuotu ir tyliai nugesintu “tyrimu” “Panamos dokumentai”, kuriuose ne tik Vakarų, bet ir Lietuvos valdžiagyvių korupciniai nusikaltimai apsišvietė. Todėl skandalas buvo skubiai numarintas, ne ta kryptimi pajudėjo.
Navalno, kaip ir Litvinenkos, Skrypalių, “nunuodijimai” neturi, kaip visada, jokių sąsajų su Kremliumi, išskyrus highly-likely lygio pasamprotavimus, kuriuos nuolat viešina Vakarų viešoje dezinformacijos erdvėje apmokami “ekspertai”. Kam Putinui žudyti nulinę reikšmę Navalną? Kokia prasmė? JAV, britų agentai ir patys tokius panaudotus “kovotojus su režimu” pribaigia, kai tik iš jų nėra jokios naudos. Nemcovas, Litvinenko, Berezovskis, Patrkacišvilis ir visa eilė antiputiniškų maurų, kurie savo juodą darbą padarė, tapo nereikalingi ir po to staiga netikėtai mirė nesvetingoje Jungtinės Karalystės žemėje. Kaip apie Navalno “nunuodijimą” sakė V.Putinas, “būtų reikėję, lengvai būtų padaryta” iš pirmo karto, nereikėję būtų jį “nuodyti” net 4 kartus. Jeigu tokį kaip L.Trockį buvo galima sukryžiuoti su ledo kirtikliu, tai kažkokį rėksnį liošką – lengvai…
Visus Kremliaus kritikus CŽV-MI6 išnaudoja iki galo, o kai naudos Vakarų kolonizatoriams “kritikai” duoti negali, galima juos padaryti “sakralinėmis” aukomis ir išspausti net iš išdavikų lavonų geopolitinę naudą – įvesti neteisėtas sankcijos, vykdyti ekonominį karą, Rusijos “sulaikymo” politiką, nusikalstamą tarptautinės teisės požiūriu, didinti JAV-NATO agresijos prieš Rusiją nuolatinius pasiruošimus prie Rusijos sienų, kurstyti karo propaganda, tautinę nesantaiką, karinę isteriją, reanimuoti fašistinę ideologiją ir atitinkamas “šaulių” organizacijas. Visa tai visada, pagal nuobodžiai vienodą, reikia pažymėti, scenarijų, daro JAV, Vakarai, NATO, o ne Rusija. Ir tai yra matoma plika akimi. Ir tik labai naivūs žmonės tiki JAV, JK melo propaganda. Visos baisios istorijos yra gaminamos JAV ir Jungtinės Karalystės specialiųjų tarnybų rūsiuose ir gamina jas respektabilios išvaizdos, išsilavinę, protingi, tačiau neįtikėtinai išsigimę žmonės.
O Navalnas yra tik eilinė keičiama moneta geopolitiniame pokeryje, JAV siekyje pavergti visą pasaulį, mažytė Hjustono projekto dalis, jau niekam nereikalingas mažas rėksnys. Navalnui šioje situacijoje Rusijos kalėjimas yra pati saugiausia vieta Žemėje. Nors , žinant jankių-britų elito išsigimimą, galvoju, jį jau pašėrė MI6 laboratorijoje pagamintais “vaistais”, kurie ims veikti po savaitės kitos. Nenustebsiu, jeigu Lioška greitai pasijus taip pat blogai, kaip ir kiti jo bendrai a la litvinenko. Bylos fabrikuojamos Vakaruose ir jų kolonijose. Paleckis pusantrų metų kalėjime be teismo už šnipinėjimą!! Jurijus Melis, kareivukas, 7 metai kalėjime už tai, kad elgėsi pagal įstatymus ir darė tai, ką privalėjo daryti – vykdė įsakymus. Masilionis nuteistas už knygos, niekur, net Lietuvoje, neuždraustos išleidimą. Nei vienu iš šių grubaus žmogaus teisių pažeidimo Lietuvoje atvejų nesusi jaudino nei vienas Vakarų “žmogaus teisių gynėjas” , net neamtelėjo jokia Amnesty International, nei viena “demokratiška” Vakarų valstybė neįvedė jokių sankcijų Lietuvą valdančiai chuntai. Ką ten Lietuva. JAV 75 milijonai balsavusių už Trampą dabar yra intensyviai persekiojami ir represuojami tik todėl, kad atsisakė pritarti Baideno nusikaltėlių gaujos pavogtiems rinkimams. O ir pats Trampas, panašu, tuoj po kadencijos bus teisiamas, viešai sudegintas ant laužo, o jo verslas jau dabar yra naikinamas pašėlusiais tempais.
Kažkaip Hakslio “Tas nuostabus naujas pasaulis” vienu šuoliu peršoko į Orvelo “1984”…
