Tag

kompradorinio klano aferos

Browsing

Aleksandr Rodžers: šlovingas Lietuvos savęs naikinimo kelias Aleksandr’as Rodžers’as 2021-08-20 Vienas iš pagrindinių psichoterapijos postulatų šiandien sako, kad niekas negali padėti žmogui, kol jis pats nesuvokia, kad turi problemų ir neprašo pagalbos. Tiesiog beprasmiška gydyti žmogų, kuris nelaiko savęs sergančiu ir šventai tiki, kad jo deviantinis elgesys yra normalus ir sveikas. Propaguojama ideologija „ne toks, kaip visi kiti“ yra labai palanki terpė psichikos susirgimams vystytis. Tokioje aplinkoje žmogus jau nėra kvailas, jis – „alternatyviai apdovanotas“, jis jau nėra tiesiog trenktas, bet  „turi nestandartinį požiūrį“. Ir taip toliau. Tai beveik neišvengiamai sukelia tokio paciento emociją – „Į kokius dar durnių namus? Jūs ką, išprotėjote?! ” Tai taip pat taikoma ir valstybėms. Šiandien mes nagrinėsime šį reiškinį naudodamiesi Lietuvos pavyzdžiu. Nors kai kurie sektantai neigia geopolitikos egzistavimą, vis dėlto tam tikrų šalių elgesio logika ir jų ekonominio vystymosi galimybės neišvengiamai prasideda nuo geografijos – nuo vietos žemėlapyje, kaimynų, prekybos kelių, gamtos išteklių ir kitų resursų, klimato, ir taip toliau. Visos Baltijos šalys (šiuo konkrečiu atveju nėra prasmės kalbėti tik apie Lietuvą, nes tas pats galioja ir kitiems dviem „tigrams“) istoriškai visada buvo nuošalus užkampis, tolima provincija – tiek Europai, tiek Rusijai. Naudingų iškasenų beveik nėra, strateginių išteklių taip pat. Šalta, sekli ir…

Padėtis su pabėgėliais keičiasi į blogąją pusę, tai yra atsakas visai Europai arba tai, kaip baltarusiai nustojo saugoti Lietuvos sieną. Lietuvos konservatoriai/liberalai įsivaizduoja save tokiais tobulais demokratais, kad pasiskyrė sau teisę nuolat kištis į kitų buvusių tarybinių respublikų vidaus reikalus. Maža to, jie jau kitų šalių demokratizavimo geografiją išplėtė į tolimas užsienio šalis ir siunčia  mūsų karius dalyvauti JAV-NATO okupacinių pajėgų karinėse operacijose. Kas yra mūsų kariai tose tolimose nuo Marijos žemės šalyse? Teisingai. Okupantai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Per Lietuvos sisteminę žiniasklaidą, aptarnaujančią valdančios konservatorių/liberalų koalicijos vykdomo informacinio karo prieš lietuvių tautą operacijas, nuolat pučiamas Rusijos agresijos baubas. Mūsų, pripažinkime tai, marionetinė vyriausybė nuolankiai moka kontribucijas JAV-NATO karo pramonei, išleidžia milžiniškas pinigų sumas karinėms išlaidoms, tačiau šiandien su nuostaba galima konstatuoti, kad mūsų karo vanagai nesugeba apsaugoti savo sienų net nuo nelegalių migrantų. Visai neseniai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte surengė susitikimą su politinių partijų vadovais, kuriame buvo sprendžiamas nelegalios migracijos sukeltos krizės suvaldymo klausimas. “Būtina išspręsti sienų apsaugos problemą, kuri nebuvo sprendžiama daugelį metų. Tai turi būti padaryta greitai. Tikimės pilietinės iniciatyvos”, – ragino tautą vienytis Nausėda visuotinės grėsmės akivaizdoje. Šalies vadovas teigė, kad norint išspręsti netradicines problemas, būtinos netradicinės priemonės, tai…

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai pirmadienį galutinai patvirtino daugiau nei 2 mlrd. Eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą, o Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mūsų šalies planuose bus sprendžiamos struktūrinės problemos. Tai yra tos problemos, kurias “efektyvūs” konservatorių/liberalų menedžeriai sukūrė 1998, 2008 metais, bus sprendžiamos vėl. Tada konservatoriai/liberalai išvogė valstybės biudžetą ir Lietuvos vardu pasiskolino milijardus, kuriuos išsidalino tarpusavyje, dabar jie vėl “spręs problemas”. Kaip sakoma, konservatorių/liberalų reformos turi pradžia ir neturi pabaigos … kol šie “tautos tarnai” nesulaukia pelnytos laisvės atėmimo bausmės su viso nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskacija. Kol kas, jiems taip atrodo, tai negresia, tai ir “planų” jie turi daug. „Šis planas Lietuvoje išspręs struktūrines problemas, nes pats plano dizainas buvo toks, kad apėmė žaliojo kurso tikslus, taip pat skaitmeninę transformaciją ir atitiko Europos Tarybos šalių rekomendacijas“, – čiulbėjo ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje. Šiais metais į ekonomiką turėtų būti investuota 149 milijonai eurų šio plano lėšų. Planuojama finansuoti 200 megavatų galios energijos kaupimo įrenginių statybą, „Tūkstantmečio mokyklos“ programą ir skaitmeninių inovacijų plėtrą švietimo srityje. Taip pat bus plečiamos inovacijų fondo lėšos, orientuotos į startuolių programas. „Pagrindinis ekonomikos pagreitis įvyks per ateinančius trejus metus“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministrė. Patvirtinus planą “Naujos kartos Lietuva”…

ES siunčia optimizmą turinčius sukelti signalus – ES ministrai ketina galutinai patvirtinti Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą Pirmadienį Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofin) planuoja galutinai patvirtinti iš Europos fondų finansuojamą Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą. Pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtinus šį vos ne Maršalo planą, Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė tryško laime pristatydama jo įgyvendinimo etapus lyg tai būtų jos ir jos nekaltai pradėtos konservatorių partijos pergalė. Liepos 2 d. šį Planą jau patvirtino Europos Komisija. Tuomet Vilniuje viešėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad planas pakels Lietuvos ekonomiką. Anot jos, beveik 38% plane numatytų lėšų prisidės prie Europos žaliojo kurso plėtros, o tai reiškia dideles investicijas į švarią energetiką, vėjo ir saulės energiją, kurios bus gaminamos ir kaupiamos Lietuvoje. Be to, 31% plano išlaidų yra siejamos su išlaidomis skaitmeninių technologijų diegimui – numatomos didelės investicijos į 5G tinklo ir didelės spartos tinklų plėtrą, taip pat į šių technologijų diegimą viešųjų paslaugų sektoriuje. Tada ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad trys pagrindinės Lietuvos pasirinktos kryptys apima žaliąjį kursą, skaitmeninių technologijų diegimą, o esminė žaliosios transformacijos sąlyga yra elektros perdavimo tinklų sinchronizavimas su Europa ir šalies rinkos apsauga nuo elektros energijos importo iš Baltarusijos Astravo AE?!! Konservatoriai ir…

Įvertintas Lietuvos Vyriausybės 100 dienų darbas Kovo 20-ąją suėjo šimtas dienų nuo priesaikos davimo ir Vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, darbo pradžios. Yra tokia tradicija, kurią liberali žiniasklaida Lietuvoje nuolat pabrėžia – šimtą dienų nuo ministrų kabineto darbo pradžios vyriausybės negalima kritikuoti – nauji ministrai turi apsiprasti su naujos atsakomybės našta ir išmokti dirbti naujose pareigose. Tiesa, šios tradicijos Lietuvos konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida laikosi tik tada, kai rinkimus laimi … konservatoriai ir liberalai. Jeigu rinkimus laimi minėtų politinių partijų oponentai, sisteminė žiniasklaida, Lietuvoje dar vadinama valatkodelfine, inkvizitoriškos kritikos škvalas užgriūna ant naujos politinės partijos tuoj pat po rinkimų rezultatų paskelbimo. Ir tokią vyriausybę pliekia samdyti žurnalistai, ekspertai, politologai su inkvizicijos įniršiu ir jėzuitiška klasta. Ingridos Šimonytės vyriausybė visą 100 darbo dienų informacinėje erdvėje buvo glostoma, liaupsinama, garbinama, jos pasiekimai aukštinami, o nesėkmės, kurių žymiai daugiau, nei pasiekimų, slepiamos arba menkinamos. Tačiau katastrofiški naujosios vyriausybės darbo rezultatai, totalinė nekompetencija ir nusikalstamas ekonominių sprendimų politizavimas jau sukėlė masinį ne tik eilinių gyventojų nepasitenkinimą. Valdžios išlaikomi politikos apžvalgininkai per sukąstus dantis yra priversti pripažinti – vyriausybė savo darbą galėtų, švelniai tariant, daryti geriau. Dvaro politologai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida nutyli daugybę problemų, kurias vis garsiau kelia paprasti eiliniai piliečiai: 1)…

Kovo 11 proga norėtųsi prisiminti prieš septyniolika metų prarastos nepriklausomybės laikus. 1990 metų kovo 11 paskelbėme savo nepriklausomybę ir vystėmės septynmyliais žingsniais iki pat 2004 metų gegužės 1 dienos, kuomet Lietuva eilinį kartą prarado savo nepriklausomybę ir tapo Naujo sojūzo/unijos provincija (šiaip prieš pat įstojimą į EU algos Lietuvoje buvo beveik europinio lygio, bet kai tik naujas sojūzas tapo Lietuvos valdovu, iškarto algos krito drastiškai, motyvuojant pasauline krize). Nepriklausomybės praradimas buvo priimtas tada su tokiu pat entuziazmu, kaip ir 1940 metais inkorporuojant Lietuvą į ankstesnį sojūzą. Buvo bjauru žiūrėti į zombių eiles, stovinčių prie nemokamų skalbimo milltelių, alaus ir šokoladukų. Nedalyvavau šiame cirke – referendume (nei už nei prieš, nes okupantams ir jų kompradorams Lietuvoje reikėjo tik vieno – ŽMONIŲ GAUSOS. Nesvarbu kaip jie balsuos, svarbu kas skaičuos). Todėl bent jau prieš savo vaikus ne gėda, nes išlaikiau garbę ir likau ištikimas savo vienintelėj, kariuomenėje duotai priesaikai: GINTI IR SAUGOTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ. Šį kartą nepriklausomi buvome trumpiau nei prieškariu. Naujos okupacijos sąlygomis Lietuva prarado beveik visą ekonominį potencialą ir taip pat beveik visą darbinio amžiaus žmonių populiaciją (daugiau nei vieną milijoną žmonių! pasaulyje tokių greitų valstybės nukraujavimo pavyzdžių nėra. Valstybė ne karo ir ne maro metais neteko beveik 30 proc. žmonių). Iš esmės…

V.Landsbergio 30 metų puoselėta politinė korupcija kasdien šiurpina žmones ne tik Lietuvoje , bet ir už jos ribų. Senelio Savanorio Nr.1 prastumtas į didžiąją politiką Anūkėlis Nr.1 Gabrielius Landsbergis kasdien pasižymi ne tik savo arogancija, bet ir savo absoliučiu protiniu nepakankamumu, tiesiog nekompetencija padauginta iš kvailumo. Baltarusija, atsakydama į Lietuvos proamerikietiškos chuntos įžūlų kišimąsį į suverenios šalies JTO narės vidaus reikalus, lietuvių specialiųjų tarnybų, fašistinių organizacijų, sorosinių konservatorių, liberalų provokacijas, Vakarų specialiųjų tarnybų sukurtos ‘opozicijos” rėmimą, valstybinio perversmo kaimyninėje šalyje organizavimą, teisėtai nutraukė savo prekių tranzitą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Tą patį padarė ir laisva demokratiška Rusija. Lietuvos konservatorių, liberalų, dešiniųjų nekompetencija, parsidavėliškumas atėmė iš Lietuvos milijardines pajamas dėl prarasto tranzito. Visos Baltarusijos prekės dabar keliauja Rusijos geležinkeliais į modernų Rusijos uostą prie Sankt-Peterburgo Ust-Lugą ir taip apeina ligotų rusofobų valdomas JAV bananų respublikas. Proamerikietiškas tokių kvazivalstybių valdantysis elitas, žinoma, niekaip nenukenčia, savo 30 sidabrinių visada gauna. Tačiau už vietinių besmegenių valdžioje kvailiojimus visada yra priversti mokėti tokių valstybių paprasti piliečiai , brangiai mokėti darbo vietų, pajamų praradimu, yra mažinamas socialinių programų, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, sporto finansavimas. Tai didina skurdą, sukelia nedarbą, skatina masinę emigraciją. Neseniai nepotizmo gyva legenda Gabrielius Landsbergis, senelio dėka net tapęs Lietuvos Užsienio (JAV)…

30-ties metų senumo įvykius Lietuvoje išskirtiniame interviu spaudos klubui IZBORSK.MD komentuoja nusipelnius Rusijos Federacijos žurnalistė, “Rusijos auksinės plunksnos” prizo laureatė GALINA SAPOŽNIKOVA. Jos knyga „Išdavystės kaina“ išleista Rusijoje, Lietuvoje, Italijoje ir JAV. – Galina Michailovna, kas iš tikrųjų įvyko tada, prieš 30 metų, 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje? – Pirmoji spalvota revoliucija Tarybų Sąjungos erdvėje, kuriai tarybiniai žmonės dėl savo tuometinio naivumo ir nepatyrimo buvo visiškai nepasiruošę. Na, iš tiesų gi, kad viskas buvo nauja: Baltijos grandinės, juostos, vainikai, giesmių giedojimai ir gėlės prie kariškių kojų. Visa tai dvelkė kažkokiu beprotišku ir iki šiol nepatirtu romantikos aromatu – lygiai iki to momento, kai pasirodė „sakralinės aukos“. Faktą, kad tai buvo ne kartą išbandytas scenarijus, mes supratome vėliau, kai pastebėjome siužetų pasikartojimus – Serbijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje, Gruzijoje, Baltarusijoje. Faktams kaupiantis visuomenė išmoko numatyti veiksmų seką ir atskirti scenarijų, parašytų konkrečiai šaliai, variantus. Bet tada, 1991 m. sausio mėn., viskas vyko griežtai laikantis instrukcijų. Tai atleistina: TSRS šis filmas buvo žiūrimas pirmą kartą. – Kas buvo šios provokacijos organizatorius? – Man asmeniškai atsakymas aiškus – Vytautas Lansbergis ir jo gauja. Aš paskirstyčiau vaidmenis taip: scenarijus buvo sugalvotas prieš kelerius metus iki 1991 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasiūlytas Lansbergiui, įgyvendintas vadovaujant…

1.6. LIETUVIŠKAS SINDROMAS Nuo autorių. Apie 1991 metų sausio mėnesio įvykius Lietuvoje jau  parašyti tomai. Buvo atlikti oficialūs ir neoficialūs tyrimai. Buvo sukurti  pilnametražiniai dokumentiniai filmai. Mokslininkai, politikai ir, matyt, teisininkai dar ne kartą grįš prie šios temos. Mūsų straipsnis buvo vienas iš pirmųjų, parašytas nedelsiant po įvykių. Pati straipsnio atsiradimo istorija buvo taip pat neįprasta … … Sausio 14 d., po tragedijos prie televizijos bokšto Vilniuje, mus pakvietė TSKP (Tarybų Sąjungos Komunistų partija – vert. pastaba) Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius J.A.Prokofjevas ir paprašė nuvykti į Lietuvą tikslu atlikti nepriklausomą tyrimą to, kas ten įvyko. Pokalbio metu supratome, kad tiesos nežino niekas, situacijos taip pat niekas nekontroliuoja… … Atvykome į Vilnių, kai aplink parlamentą dar degė laužai, respublikoje buvo paskelbtas gedulas, tvyrojo bendra šoko atmosfera ir … lūkesčiai kažkokių naujų įvykių . Viską, ką sužinojome, pamatėme ir supratome, mes pateikėme trumpoje analitinėje ataskaitoje, skirtoje J.A. Prokofjevui. Jos esmė trumpai buvo tokia: įvykiai Vilniuje buvo suplanuota provokacija, kurios tikslas buvo diskredituoti Tarybinę armiją ir LKP (Lietuvos Komunistų partija – vert. pastaba) ir tokiu būdu paspartinti Lietuvos išstojimo iš TSRS procesą. Reikšmingą vaidmenį šioje provokacijoje atliko tiek TSRS, tiek užsienio valstybių specialiosios tarnybos. Sausio 25 d. TSKP Maskvos miesto komitete įvyko…

Kol vytukas bliauna apie savo, mieliausio ir drasiausio išmintingiausio, kovas už Lietuvos laisvę bei savo, žinioma, epines pergales prieš Raudonąją imperija, paprasti, dar nepabėgę iš šio “rojaus”, lietuviai, uždaryti savo namjuose, žiūri per langą ir klausia savęs – ką jis čia kliedi?!! Tai – košmaras!! Tai – sąjūdis. Tokie buvo JAV spectarnybų tikslai visoje TSRS? Atvesti į valdžią niekšus ir jų bei idiotų rankomis kolonizuoti šalį, išnaikinti čiabuvius?!. Sąjūdis jokios laisvės, nepriklausomybės, demokratijos, gerovės visiems nesiekė. Sąjūdis tiesiog žmonių, tautos tarybinę valdžią privatizavo ir įvedė savo žiaurią melo bei neapykantos cenzūrą, liberalų tironiją, demokratų diktatūrą, nacistinį proamerikietišką režimą. Sąjūdis savo tikslus pasiekė. Sąjūdžio beprotybės pasiektus rezultatus puikiai iliustruoja citata iš F.Dostojevskio romano, pasaulinės literatūros šedevro “Nusikaltimas ir bausmė”: * „Jam sergančiam vaidenosi, tartum visam pasauliui lemta būti auka kažin kokios baisios, negirdėtos ir neregėtos maro ligos, einančios į Europą iš Azijos gelmių. Visi turėjo pražūti, išskyrus kai kuriuos išrinktuosius, labai nedaugelį. Atsirado kažkokių naujų trichinų, mikroskopiškų gyvūnėlių, kurie skverbėsi į žmonių kūnus. Bet ir šios būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, juos įsileidę į save, tučtuojau pasiusdavo ir netekdavo proto. Bet niekad, niekada žmonės nelaikė savęs tokiais išmintingais ir neklystančiais kaip šitie užkrėstieji. Niekada nelaikė labiau nesugriaunamais savo…