Įvertintas Lietuvos Vyriausybės 100 dienų darbas

Kovo 20-ąją suėjo šimtas dienų nuo priesaikos davimo ir Vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, darbo pradžios.
Yra tokia tradicija, kurią liberali žiniasklaida Lietuvoje nuolat pabrėžia – šimtą dienų nuo ministrų kabineto darbo pradžios vyriausybės negalima kritikuoti – nauji ministrai turi apsiprasti su naujos atsakomybės našta ir išmokti dirbti naujose pareigose. Tiesa, šios tradicijos Lietuvos konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida laikosi tik tada, kai rinkimus laimi … konservatoriai ir liberalai. Jeigu rinkimus laimi minėtų politinių partijų oponentai, sisteminė žiniasklaida, Lietuvoje dar vadinama valatkodelfine, inkvizitoriškos kritikos škvalas užgriūna ant naujos politinės partijos tuoj pat po rinkimų rezultatų paskelbimo. Ir tokią vyriausybę pliekia samdyti žurnalistai, ekspertai, politologai su inkvizicijos įniršiu ir jėzuitiška klasta.
Ingridos Šimonytės vyriausybė visą 100 darbo dienų informacinėje erdvėje buvo glostoma, liaupsinama, garbinama, jos pasiekimai aukštinami, o nesėkmės, kurių žymiai daugiau, nei pasiekimų, slepiamos arba menkinamos. Tačiau katastrofiški naujosios vyriausybės darbo rezultatai, totalinė nekompetencija ir nusikalstamas ekonominių sprendimų politizavimas jau sukėlė masinį ne tik eilinių gyventojų nepasitenkinimą. Valdžios išlaikomi politikos apžvalgininkai per sukąstus dantis yra priversti pripažinti – vyriausybė savo darbą galėtų, švelniai tariant, daryti geriau.
Dvaro politologai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida nutyli daugybę problemų, kurias vis garsiau kelia paprasti eiliniai piliečiai:

1) Daug kritikos susilaukė vakcinavimas ir drastiški karantino apribojimai.

Ypač didelį nepasitenkinimą kelia naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, kuriai vadovauja du ekonomistai – ministras Arūnas Dulkys ir viceministrė Živilė Simonaitytė. Anksčiau konservatorių itin nepadoriai kritikuotas SAM vadovas Aurelijus Veryga, medikas, bent sugebėdavo paaiškinti savo priimamų sprendimų motyvus, mechanizmą ir pasekmes. Dabartiniai medikai – ekonomistai pradžioje apskritai vengė rodytis viešumoje, vėliau viceministrė Cheopso piramidės sfinkso veidu visais klausimais vos ne visus siųsdavo žinomu adresu. Bet problemų tik daugėjo. Vadybininkų ministro ir viceministrės nekompetencijos pasidarė jau neįmanoma aiškinti naujokų nepatyrimu ar komunikacijos problemomis. Žmonės vis dažniau užduoda klausimą – ar galima patikėti tokią jautrią sritį kaip visuomenės sveikata ekonomistams? Ar gultumėte ant operacinio stalo, jeigu chirurginę intervenciją jums darytu buhalteris? Ar sėstumėte į lėktuvą, kurį pilotuoja pilotas-traktoristas?…
Be to, sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje , Transparency international duomenimis, yra labiausiai korumpuota sritis. Medikų tarpe dažni korupcijos skandalai. Šiomis dienomis korupcijos byloje apklausiami Molėtų ligoninės vadovai ir gydytojai. Sveikatos apsaugos sistemoje konservatorių ir liberalų reformos daugelį paslaugų padarė mokamomis ir neprieinamomis paprastiems žmonėms, išgyvenantiems už 200 eurų per mėnesį. I tokių Lietuvoje net 30 procentų. Medicinos paslaugų komercializacija Lietuvoje žmonių teisę į sveikatą padarė daugumai nepasiekiama prabanga. Drastiški konservatorių taip mėgstami karantino apribojimai jau žudo įmones, naikina darbo vietas, prisideda prie visiško mažų įmonių sunaikinimo. Tačiau naujųjų reformatorių vyriausybės tai nejaudina – jie gyvena kitoje, savo dimensijoje.

2) Žmones, ir taip išvargintus pandemijos, vis labiau piktina dabartinės vyriausybės ir Seimo daugumos aktyvūs bandymai ratifikuoti dar 2011 metais tų pačių konservatorių ir liberalų tuometinės A.Kubiliaus vyriausybės pasirašytą Stambulo konvenciją, po ko valdžia įgaus daugiau teisių kištis į šeimos reikalus, jėga bus galima diegti į tradicine laikomą lietuvių visuomenę genderizmą, socialines lytis, lytines tapatybės, žmonės bus priversti taikytis su agresyvia LGBT propaganda, įleisti šią nepriimtiną lietuviams seksualinių mažumų propagandą į kultūrą ir švietimą net darželinio ugdymo lygyje. Valdžios prievarta tokiu jautriu klausimu tik dar labiau stiprina nepasitikėjimą naująja vyriausybę.

3) Naujoji vyriausybė ir toliau drastiškai varžo žodžio, spaudos, informacijos, nuomonės laisvę, neįsileidžia į informacinę erdvę jokių kitaminčių, persekioja disidentus, vykdo totalinės cenzūros ir totalinio šnipinėjimo politiką , sukūrė kibernetinę policiją socialiniuose tinkluose, monopolizavo spaudos laisvę, žiniasklaidą pavertė valdančios dešiniųjų partijos įrankiu, unifikavo ją vienos tiesos principu. Tokia liberalios lietuviškos „demokratijos“ forma vis labiau darosi panaši į Orwello “1984” antiutopiją.

4) Socialinių problemų Lietuvoje kalnas – masiniai skurdas ir nedarbas, socialinė atskirtis, milžiniška turtinė nelygybė, valdžios organų korupcija, savivalė ir abejingumas paprastų piliečių problemoms. Tačiau valdžiai, liaudyje dar kandžiai vadinama PIŠ moteriausybe, tai nerūpi ir apie jas tie patys politologai dėl suprantamų priežasčių nutyli.

5) Masinė ekonominė lietuvių emigracija jau tapo konservatorių-liberalų valdymo skiriamuoju požymiu. 2010 metais, valdant konservatoriams, iš Lietuvos emigravo rekordinis skaičius – 84 000 lietuvių. Jaunimas tiesiogine prasme bėga iš šalies, nes nemato perspektyvų. JTO demografijos specialistai prognozuoja, kad iki 2100 metų Žemės etniniame žemėlapyje tautos lietuviai jau nebus. O konservatorių vyriausybė ir toliau diegia LGBT nuostatas, aršiai kariauja rusofobijos fronte, Krašto apsaugos ministras militarizuoja Lietuvą ir žmonių sąmonę, Energetikos ministras Dainius Kreivys daro viską, kad į Lietuvą nepatektų pigi, bet totalitarinė (tik konservatorių galvoje gali toks reiškinys egzistuoti!) elektra, dujos, nafta iš Rusijos, Baltarusijos, vakcina nuo COVID-19, kitos ekonomiškai naudingos prekės ir paslaugos iš Rytų. Kam tai naudinga?

Tačiau jei žiūrėsite naujienas per valatkodelfinę televiziją, galima pagalvoti, kad „gyvename gražiausioje ir laisviausioje šalyje, o visos kitos šalys mums pavydi“.