Kibirkštis Gegužės 9 d., 09:23 · Su Didžiosios Pergalės 75-mečiu, brangūs draugai! Tiek Lietuvos rusofobai-antitarybininkai, tiek Vašingtone ir Briuselyje sėdintys jų šeimininkai gali rėkti kiek nori; jų samdomi anušauskiniai “rūmų istorikai” gali klastoti faktus valatkodelfinio melo portaluose tiražuojamuose straipsniuose; nuolankūs jų šunys gali loti, papūgos gali kartoti demagogines tezes – bet tiesos tai nepakeis! – tiesos, kad Antrąjį pasaulinį karą sukurstė ne tiktai hitlerininkai, bet Vakarų imperialistai, pradžioje finansavę išgamos Hitlerio atėjimą valdžion, o paskiau kreipę jo agresiją į Rytus, 1938 m. Miuncheno suokalbiu įgalinę nacistinį Reichą kartu su pilsudskine Lenkija “suvalgyti” Čekoslovakiją ir izoliuoti Tarybų Sąjungą; – tiesos, kad Hitlerio ir Vakarų konfliktas buvo nenumatytas, bet įvykęs kaip nevaldomo nacistų apetito pasekmė, šiems nutrūkus nuo savo anglosaksiškųjų šeimininkų – troškusių bendro “Kryžiaus žygio” į Rytus, į Tarybų Sąjungos teritoriją – pavadžio; – tiesos, kad nacistinio Reicho šeimininkai vykdė ne tiktai žydų genocidą, bet generaliniu planu “Ost” rengėsi ir Rytų Europos tautų, tame tarpe mūsų, lietuvių tautos, pavergimu bei fiziniam sunaikinimui, mūsų kraštus apgyvendinant kolonizatoriais – buožėmis, vergvaldžiais bei kitais fašistiniais parazitais; – tiesos, kad iki Vakarų fronto atidarymo 1944 m., Tarybų Sąjunga iš esmės savarankiškai atrėmė ne tiktai Vokietijos, bet nacistų pavergtos fašistinės Europos jungtinį karinį bei ekonominį potencialą, Rytų…
11 tarybinių fantastiškų filmų apie Didįjį Tėvynės karą, kuriuos būtina peržiūrėti patiems ir parodyti savo vaikams. Nei vienas Holivudinis “eilinis rajanas” ar “priešas prie vartų” jiems neprilygsta jau vien todėl, kad scenarijus jiems rašė, filmus statė ir juose vadino žmonės, kurie patys kariavo fronte ir savo akimis matė šio siaubingo karo baisumus. 1. „Skrenda gervės“, 1957 m., režisierius Michailas Kalatozovas. Itin jausmingas, nepaprastos emocinės galios filmas pasakoja apie paprastus žmones, į kurių likimus negailestingai įsiveržė karas. „Skrenda gervės“ buvo vienintelis tarybinis filmas, apdovanotas Kanų kino festivalio Auksine palmės šakele. Nikita Chruščiovas po filmo peržiūros liko nepatenkintas ir pagrindinę filmo personažę, kuria puikiai suvaidino Tatjana Samoilova, pavadino „kekše“. Prieš filmo premjerą Kanuose, Pablo Picasso pasakė Tatjanai Samoilova: „Aš tikiu, kad po šio filmo peržiūros jūs tapsite žvaigžde“, o pažiūrėjęs filmą jis pavadino jį genialiu. 2. „Jaunoji gvardija“, 1948 m., režisierius Sergejus Gerasimovas. Tikra Donecko istorija paremtas filmas. Kai kurie iš filmo personažų gyvenime buvo visiems žinomais chuliganais, iki karo niekas iš jų net negalvojo apie žygdarbius, kai kurie nenorėjo klausytis jokių pamokymų, paklusti drausmei, buvo paprasti tarybiniai jaunuoliai, tačiau atėjo karas, juos visus suvienijo begalinis noras išvyti fašistus iš savo žemės ir jie tapo didvyriais. Septintojo dešimtmečio pradžioje filmas susilaukė rimtų…
Vokietijos Užsienio reikalų ministras Heiko Maas, dalyvaujant Vokietijos prezidentui Štainmajeriui, Vokietijos kanclerei A. Merkel TSRS Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-mečio išvakarėse padarė teisingą, tačiau šiuo metu labai sensacingą pareiškimą – visa kaltė dėl II Pasaulinio karo tenka Vokietijai, pradėjusiai šią 20-o amžiaus katastrofą. Tokiu pareiškimu Vokietija padėjo tašką JAV, Didžiosios Britanijos, šių valstybių kolonijų – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir kt., – marionetinių režimų bandymams perrašyti II Pasaulinio karo istoriją ir kaltę suversti šio karo nugalėtojai Tarybų Sąjungai. Bet kokiu atveju Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai, aklai vykdydami visas Vašingtono ir Londono komandas jau apsijuokė, prieš dieną padarę pareiškimą, kad kaltė dėl II Pasaulinio karo tenka ir Tarybų Sąjungai. Marionetės visada labai juokingos, kai vykdo svetimą valią. Istoriografijoje jau susiformavo laikina pusiausvyra ir įsigalėjo kompromisinis požiūris, kad TSRS ir jos sąjungininkai – JAV, Anglija ir Prancūzija – kovojo su nacistine Vokietija, palaikoma jos sąjungininkų – Vengrijos, Rumunijos, Italijos, Japonijos. Ir Tarybų Sąjunga laimėjo šį nepaprastai sunkų karą. Tačiau yra labai svarbu suprasti, ar tikrai TSRS sąjungininkai buvo nuoširdūs, kieno sąjungininkais buvo vadinamosios neutralios šalys ir kodėl karas Rytų fronte buvo toks žiaurus, kodėl masiškai buvo naikinami civiliai gyventojai. Nežinodami, kas atvedė Hitlerį į valdžią, kas jį finansavo, kas…
Kaip švęsti Pergalės dieną karantino sąlygomis Fašistiniai JAV, Didžiosios Britanijos imperiniai režimai, jų kolonizuotų NATO, ES šalių kolonijiniai režimai visais įmanomais būdais siekia ištrinti piliečių istorinę atmintį, performatuoti ir kolonizuoti pasaulio žmonių masinę sąmonę, kad galėtų planetos gyventojus išnaudoti ir naikinti. JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja bet kokiu pagrindu bando uždrausti žmonėms mąstyti, prisiminti, analizuoti, suvokti praeitį ir dabartį, planuoti ateitį be JAV, ES, NATO parazitinio kapitalo diktato. JAV/NATO karo nusikaltėlių gaujai pavaldūs fašistiniai režimai jau paleido savo propagandinį aparatą visu galingumu,masinio smegenų plovimo technologijomis siekia neleisti žmonėms būti laisvais plilečiais, pratina juos būti JAV/GB vergais. Šiuo metu JAV-NATO informacinio karo nusikaltėlių taikinys yra Tarybų Sąjungos Pergalės prieš Vakarų fašizmą 75-ųjų metinių minėjimo renginiai. Taip jie siekia diskredituoti TSRS lemiamą indėlį į šią istorinę pergalę, bando sumenkinti TSRS tautų pasiaukojimo šiame kare epinį mąstą ir kartu nori paslėpti JAV, Didžiosios Britanijos, kitų Vakarų valstybių kolaboravimo su naciais gėdingus faktus – Miuncheno suokalbį, Lenkijos kolaboravimą su nacistiniu III Reischu, visų Vakarų Europos šalių bendrininkavimą nacistinės Vokietijos karinėje agresijoje prieš TSRS bei nacių nusikaltimuose žmoniškumui laikinai okupuotose Tarybų Sąjungos teritorijose. Savaime suprantama, fašistiniai JAV-NATO režimai , prisidengdami kovos su koronaviruso epidemija ir karantinu, neleis doriems piliečiams deramai pagerbti žuvusių tarybinių didvyrių atminimą, ateiti…
1945 m. balandžio 30 d. Tarybinė armija po įnirtingų mūšių paėmė Reichstagą, kurį įnirtingai gynė rinktiniai vokiečių SS daliniai, iš kurių iki paskutinio atodūsio kovėsi Prancūzijos SS dalinys “Šarlemanj” (vok. 33. Waffen-Grenadier-Division der SS „Charlemagne“). Su Pergalės Vėliavos iškėlimu virš A.Hitlerio kanceliarijos Berlyno išvadavimo operacija buvo baigta, tačiau kiti hitlerininkų daliniai vis dar kovėsi su Tarybine armija. Ypatingai nuožmiai priešinosi jungtiniai Vakarų Europos nacistų armijų grupės “Centras” daliniai Čekijoje. Todėl tuoj pat po Berlyno išvadavimo operacijos pabaigos Tarybinės armijos daliniai 1945 m. gegužės 6 dieną pradėjo galingą puolimą Čekijos sostinės kryptimi ir 1945-05-09 išvadavo okupuotą jungtinės Vakarų Europos fašistų kariuomenės Čekiją ir jos sostinę Prahą.
1945 metų gegužės 1 d. virš sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago buvo iškelta fašizmo nugalėtojos Tarybų Sąjungos raudona Pergalės vėliava. Tik trečiasis Reichstago šturmas buvo sėkmingas. Mūšis pastate su atskirais fašistų būriais vyko iki vėlaus vakaro. Mūšio metu dalį pastato užėmė tarybiniai kariai, kurie įvairiose Reichstago vietose iškėlė keletą raudonų vėliavų (pulko, divizijos, o kartais rankų darbo improvizuotas). Tik tada tapo įmanoma pakelti raudoną vėliavą ant Reichstago stogo. Ant Reichstago stogo Pergalės vėliava, kurią įnirtingų mūšių metu nešė 1-ojo Baltarusijos fronto 3-osios Smogiamosios armijos 150-osios šaulių Idrico divizijos 79-ojo šaulių korpuso kariai, buvo iškelta 1945 m. balandžio 30 d. 22 val. Berlyno laiku arba gegužės 1 d. Maskvos laiku. Tai buvo ketvirtoji vėliava, kurią tarybiniams kariams pavyko iškelti ant sutriuškintos nacistinės Vokietijos simbolio Reichstago stogo. Pirmosios iškeltos trys vėliavos buvo numuštos fašistų, kurie naktį apšaudė iš toliašaudės artilerijos Reichstago stogą. Šio apšaudymo metu buvo sunaikintas stiklinis Reichstago stogo kupolas, liko tik karkasas. Tačiau priešo artilerijai nepavyko sunaikinti ant rytinio fasado stogo pritvirtintos vėliavos, kurią iškėlė tarybiniai kariai Berestas, Jegorovas ir Kantarija Reichstagą šturmavusio bataliono vadas S. A. Neustrojevas, prisiminimuose aprašydamas pergalės vėliavos iškėlimą ant Reichstago stogo rašė, kad pulko vadas pulkininkas Zinčenko įsakė M. Egorovui ir M. Kantarijai nedelsiant eiti…
Didysis Tėvynės karas baigėsi Berlyne Raudonosios Armijos karių pergalingai įvykdytu Reichstago šturmu, Čekijos sostinės Prahos išlaisvinimu ir besąlygine 1945 m. gegužės 9 d. nacistinės Vokietijos kapituliacija Karlhorste. JAV ir Didžiosios Britanijos, kurios į karą iš esmės įstojo tik 1944 metų birželyje išsilaipindamos Normandijoje tuo metu, kai TSRS pergalė jau niekam nebekėlė abejonių, vadovybė bandė pavogti tarybinės liaudies Pergalę, susirado kažkokį trečiarūšį nacistų generolą-pulkininką A. Jodlį ir 1945-05-07 surengė Vokietijos kapituliacijos prieš JAV-JK akto pasirašymo farsą Reimse. Tikrasis nacistinės Vokietijos kapituliacijos aktas buvo pasirašytas 1945-05-09 0:43 val. Berlyno priemiestyje Karlshorste. Aktą pasirašė TSRS Karinių pajėgų Vyriausiojo vado pavaduotojas maršalas G.Žukovas, iš Vokietijos pusės Vyriausios Vermachto vadovybės viršininkas feldmaršalas Vilhelmas Keitelis, Liuftvafės vadas generolas Štumpfas, Vokietijos karinių jūrų pajėgų Kriegsmarine vadas admirolas Fridenburgas. Perduodamas pasirašytą kapituliacijos aktą G. Žukovui V.Keitelis linktelėjo ten dalyvavusių amerikiečių, britų ir prancūzų karinės vadovybės atstovų pusėn ir sarkastiškai paklausė „O šitie ką čia veikia? Jie irgi mus nugalėjo?“.
Karas baigėsi. Milžiniškų pastangų ir aukų kaina Tarybų Sąjungos liaudis ir Raudonoji armija nugalėjo didžiausiame žmonijos istorijoje kare, kurį sukėlė Vakarų, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos imperialistai, bankininkai, pelno ištroškę kapitalistai.
Su Pergalės diena! Amžina šlovė didvyriams, nugalėjusiems “vieningos” Europos fašistinį žvėrį.
1945 m. gegužės 8 d., buvo pasirašytas istorinis Baigiamasis Aktas dėl besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos, o gegužės 9 d. buvo paskelbta Pergalės diena.
1945 m. gegužės 8 d. Berlyno priemiestyje Karlshorst 22 valandos 43 minutės Centrinės Europos laiku (gegužės 9 d. 0:43 val. Maskvos laiku) buvo pasirašytas Baigiamasis aktas dėl besąlyginės nacistinės Vokietijos ir jos ginkluotųjų pajėgų kapituliacijos. Tačiau Berlyne pasirašytas kapituliacijos aktas nebuvo pirmas.
Kai Raudonoji armija apsupo Berlyną, Trečiojo Reicho karinei vadovybei iškilo klausimas, kaip išsaugoti Vokietijos likučius. Tai buvo įmanoma padaryti tik vienu būdu – išvengiant besąlyginės kapituliacijos. Sutriuškinto III Reicho vadovybė priėmė sprendimą kapituliuoti tik anglo-amerikiečių kariuomenei, tačiau tuo pačiu metu tęsti ginkluotą pasipriešinimą Raudonajai armijai.
Kaip atrodytų šių dienų Europos žemėlapis, jeigu Tarybų Sąjunga 1945 metais nebūtų nugalėjusi nacistinės Vokietijos ir savo laiku nebūtų padovanojusi tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijos toms šalims, kurios šiandien TSRS vadina okupante, blogio imperija, griauna paminklus tarybiniams kariams, aršiai juodina savo bendrą istoriją su TSRS ir, lyg prasiskolinę banditai, bet kokia kaina siekia išvengti grąžinti Tarybų Sąjungai istorines skolas?
Aršiausiai rusofobinę politiką vykdančios valstybės, aktyviausios JAV kolonijos, NATO vasalinės valstybėlės šiandien arba būtų jau išnykusios nuo žemėlapio, arba atrodytų visiškai kitaip be dosnių teritorinių dovanų, gautų iš TSRS ir asmeniškai “kruvino tirono” Josifo Stalino.