1945 m. gegužės 8 d., buvo pasirašytas istorinis Baigiamasis Aktas dėl besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos, o gegužės 9 d. buvo paskelbta Pergalės diena.

1945 m. gegužės 8 d. Berlyno priemiestyje Karlshorst 22 valandos 43 minutės Centrinės Europos laiku (gegužės 9 d. 0:43 val. Maskvos laiku) buvo pasirašytas Baigiamasis aktas dėl besąlygiškos nacistinės Vokietijos ir jos ginkluotųjų pajėgų kapituliacijos. Tačiau Berlyne pasirašytas kapituliacijos aktas nebuvo pirmas.

Kai Raudonoji armija apsupo Berlyną, Trečiojo Reicho karinei vadovybei iškilo klausimas, kaip išsaugoti Vokietijos likučius. Tai buvo įmanoma padaryti tik vienu būdu – tik išvengiant besąlygiškos kapituliacijos. Buvo nuspręsta kapituliuoti tik anglo-amerikiečių kariuomenei, tačiau tuo pačiu metu tęsti ginkluotą pasipriešinimą Raudonajai armijai.

Vokiečiai išsiuntė savo pasiuntinius pas JAV, Anglijos karinę vadovybę, kad šie oficialiai patvirtintų ketinimą pasiduoti Vakarams. Gegužės 7 d. naktį Prancūzijos mieste Reimse buvo pasirašytas Vokietijos kapituliacijos aktas, pagal kurį nuo gegužės 8 d. 23 val. vokiečių pajėgos visuose frontuose nutraukia karinius veiksmus. Protokole buvo nustatyta išlyga, kad šis dokumentas nėra galutinė sutartis dėl Vokietijos ir jos ginkluotųjų pajėgų visiškos kapituliacijos.

Tačiau Tarybų Sąjunga iškėlė reikalavimą dėl besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos kaip vienintelės įmanomos sąlygos karui užbaigti. Tarybų Sąjungos vadovas J.Stalinas Akto pasirašymą Reimse visiškai pagrįstai vertino kaip preliminarų ketinimų protokolą ir buvo labai nepatenkintas, kad Aktas dėl Vokietijos kapituliacijos buvo pasirašytas Reimse, Prancūzijoje, o ne nugalėtos Vokietijos, šalies-agresorės sostinėje Berlyne. Pasirašydami Aktą dėl Vokietijos kapituliacijos Reimse , JAV ir Anglijos politikai siekė sumenkinti Tarybų Sąjungos armijos ir tautos lemiamą indėlį į Pergalę, pavogti, kaip tai visada darė Vakarai visame pasaulyje visais laikais, tarybinės liaudies didvyrišku darbu ir milžiniškomis aukomis iškovotą Pergalę. Vakarai, kaip visada, pasistengė gauti kuo didesnį pelną iš jų pačių sukurto Vokietijos nacizmo pralaimėjimo, uždirbti iš JAV, Anglijos ir Prancūzijos inicijuoto II Pasaulinio karo, didžiausios žmonijos istorijoje geopolitinės katastrofos. Tuo labiau, nacistinės Vokietijos kariniai daliniai be pasipriešinimo pasiduodavo JAV, Anglijos kariuomenėms Vakarų fronte, tačiau įnirtingai kovėsi visame Rytų fronte prieš Tarybų Sąjungos armiją.

1945-05-08 Baigiamasis Aktas dėl besąlygiškos Vokietijos ginkluotų pajėgų kapituliacijos, tekstas rusiškai.

Tarybų Sąjungos vadovybės reikalavimu sąjungininkų atstovai pakartotinai susirinko jau Berlyne ir kartu su Tarybų Sąjungos atstovais 1945 m. gegužės 8 d. pasirašė dar vieną Vokietijos kapituliacijos aktą. Šalys susitarė, kad pirmasis aktas bus vadinamas išankstiniu, o antrasis – Baigiamuoju.

Baigiamąjį aktą dėl nacistinės Vokietijos ir jos ginkluotų pajėgų besąlygiškos kapituliacijos Vokietijos Vermachto vardu pasirašė generolas feldmaršalas V.Keitelis, Vokietijos karinio jūrų laivyno vyriausias vadas admirolas fon Friedeburg’as, aviacijos generolas pulkininkas G.Shtumpf’as. Tarybų Sąjungos vardu Aktą pasirašė TSRS Vyriausiojo Karinių pajėgų vado pavaduotojas maršalas G. Žukovas, sąjungininkų vardu – Didžiosios Britanijos aviacijos maršalas A.Tedder’is. Stebėtojų teisėmis pasirašant Aktą dalyvavo JAV armijos generolas Spaats’as ir Prancūzijos armijos vadas generolas  de Tasinji.

Vokietijos kapituliacija
Baigiamojo Akto dėl nacistinės Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos pasirašymas Berlyno priemiestyje Kalshorste, 1945-05-08.

Iškilmingam Akto pasirašymui pirmininkavo maršalas G.Žukovas, pati Akto pasirašymo ceremonija vyko karinės inžinerijos mokyklos pastate, kur šiam didingam įvykiui buvo specialiai parengta salė, išpuošta valstybinėmis šalių nugalėtojų TSRS, JAV, Anglijos ir Prancūzijos vėliavomis. Už pagrindinio stalo sėdėjo sąjungininkų valstybių atstovai. Salėje dalyvavo tarybiniai generolai tų armijų, kurių kariai šturmavo ir užėmė Berlyną, taip pat daugelio pasaulio šalių žurnalistai.

Po Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos Vermachto vadovybė buvo išformuota, o Vokietijos kariai Tarybų Sąjungos-Vokietijos fronte nutraukė pasipriešinimą,  sudėjo ginklus ir pasidavė . Iš viso nuo gegužės 9 d. Iki gegužės 17 d. Raudonoji armija paėmė į nelaisvę apie 1,5 milijono karių ir karininkų, 101 generolą. Taip baigėsi tarybinės liaudies pergale Didysis Tėvynės karas.

Tarybų Sąjungoje apie Vokietijos besąlygišką kapituliacija buvo paskelbta 1945 m. gegužės 9 d. naktį, ir šia didinga proga TSRS Vyriausiojo Karinių pajėgų vado Josifo Stalino įsakymų Maskvoje buvo surengtas  grandiozinis saliutas iš tūkstančio pabūklų. TSRS Aukščiausios Tarybos Įsaku, siekiant įamžinti tarybinės liaudies Pergalę prieš vokiečių nacistų užpuolikus Didžiajame Tėvynės kare ir istorinę Raudonosios armijos šlovę gegužės 9 d. buvo paskelbtas Pergalės diena.

Nacizmo nugalėtojai švenčia Pergalę Gegužės 9-ą dieną.

Pralaimėjusieji nacistai ir nacių kolaborantai liūdi gegužės 8-ą dieną.