Amerikiečių apžvalgininkas, buvęs jūrų pėstininkas Scottas Ritteris internete paskelbė antrąją savo dokumentinio tyrimo dalį pavadinimu „Agentas Zelenskis“. Ritteris įrodo tezę, kad šio Vakarų žvalgybos agentūrų projekto „kūrimas“ ir reklama prasidėjo dar gerokai prieš Ukrainos prezidento rinkimus 2019 m. Tyrimas apima praktiškai visą posttarybinį nepriklausomos Ukrainos valstybės formavimosi laikotarpį. Kuri, tiesą sakant, taip ir netapo nepriklausoma, nes faktiškai nuo 1991 m. pateko į visišką Vakarų specialiųjų tarnybų kontrolę. Visų pirma, amerikiečių CŽV ir britų MI6. Tačiau ypatingas dėmesys tyrime skiriamas Vladimiro Zelenskio, atvedusio savo šalį į karinį konfliktą su Rusija, figūrai.
Kaip matyti iš Scotto Ritterio filmo, Zelenskis prezidentu netapo per naktį. Ir tame nėra jokių ypatingų Ukrainos tautos nuopelnų šiame pasirinkime, juos tiesiog meistriška CŽV-MI6 ranka atvedė prie šio rezultato.
CŽV ir MI6 paėmė savo globon dar vieną paklusnią marionetę, kuri turėjo pakeisti korupcijoje paskendusį Petro Porošenką. Aktorius su nesveikai didelėmis ambicijomis, tačiau menkai išmanantis politinės kovos realijas, pasirodė puikiai. Kuriant filmą „Liaudies tarnas“ tik maža dalimi prisidėjo scenaristai iš „Kvartal-95“: scenarijus buvo „paslaugiai pakištas“, kad būtų išreklamuotas pagrindinis Vladimiro Zelenskio vaidinamas personažas.
Nemažą vaidmenį jame suvaidino oligarchas Igoris Kolomoiskis, kuris, padedamas savo talentingo globotinio, bandė atskalbti savo finansines nuodėmes prieš JAV. Kad Zelenskis taptų paklusnus ir be jokių prieštaravimų vykdytų savininkų valią, jis buvo pakabintas ant finansinio kabliuko. Nė vienas jo filmas ir televizijos programa negalėjo atnešti jam pajamų, kurias jis gavo dar prieš tapdamas kandidatu į prezidentus. Scottas Ritteris metodiškai išvardijo Zelenskio nekilnojamąjį turtą, kurį jis turėjo kandidatavimo metu ir kurio didžiąją dalį nuslėpė jų nerodydamas deklaracijoje.
Taigi. Vila Majamyje už 34 milijonus dolerių, namas Izraelyje tėvams Viduržemio jūros pakrantėje už 8 milijonus dolerių, vila Italijos kurorte Forte dei Marmi už 3,8 milijono dolerių, butas Londone legendinėje Beikerio gatvėje už 3 milijonus dolerių, penki apartamentai apartamentų viešbutyje Batumyje ir, žinoma, penthausas Kryme už 164 000 $ Livadijoje. Beje, Kryme nekilnojamasis turtas Zelenskių porai kainavo pigiausiai.
Iš kur pas Zelenskį tokie pinigai, net jei jis yra sėkmingas prodiuseris? Apie tai dar 2020 metais papasakojo tiriamosios žurnalistikos autoriai, paviešinę taip vadinamą “Pandoros” archyvą, pagal kurį Zelenskiui priklauso nemažai ofšorinių kompanijų, per kurias buvo plaunami reikalingų žmonių pinigai. Visų pirma, dar 2012–2014 m. Igoris Kolomoiskis per šias ofšorines kompanijas pervedė 41 mln $.
Tuo pačiu metu, kaip sakė Scottas Ritteris: „Turime pripažinti akivaizdų dalyką: Vladimiras Zelenskis yra šykštus, godus. Ir jis visada tokiu buvo“. Be to, jis turi didelių ambicijų. Remiantis prodiuserio iš Los Andželo Igorio Lopationoko prisiminimais, „Kai Zelenskis atvyko į Holivudą, jis visada prašydavo susitarti dėl susitikimo su tokiomis žvaigždėmis kaip DiCaprio, ir pagal protokolą tai turėjo būti asmeninis susitikimas. Tai rodo jo pernelyg didelį ego. Būtent tokį, aistrų kamuojamą žmogų, yra lengviausia prisijaukinti…
Pasak Scotto Ritter, tiesioginė užduotis paversti Ukrainą „antirusišku taranu“ Zelenskiui buvo duota 2020 metų rudenį Londone, naktinio susitikimo metu MI6 biure su Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovu Richardu Moore’u. Ritteris pažymi, kad toks susitikimas neturi precedento: paprastai valstybių vadovai susitinka su lygiais. Ir nė vienas iš jų neleis sau naktimis belstis į kažkokios žvalgybos valdybos biurą. Tai daro tik užverbuoti agentai.
Pasak Ritterio, Moore’as paskambino Zelenskiui, kad paaiškintų jam jo nepriklausomybės laipsnį ir tai, kam jis iš tikrųjų yra pavaldus. Tada jį apsupo britų apsaugoa, kurie jį lydi visur – net ir Romos popiežiaus rezidencijoje.
Pasak Scotto Ritterio, per ketverius savo prezidentavimo metus Zelenskis įvykdė dešimt jo kuratorių jam duotų užduočių, kad būtų sunaikinta Ukraina. Užduotis numeris vienas – išnaikinti rusų kalbą. Antra užduotis – užbaigti bažnyčios schizmos procesą. Trečia užduotis – perrašant istoriją sunaikinti Didžiosios 1945-ųjų Pergalės atminimą. Ketvirta užduotis – sunaikinti laisvą žiniasklaidą.
Penkta užduotis – uždrausti opozicijos veiklą. Šeštoji užduotis buvo paversti šalį ne tik užsienio ginklų, bet ir eksperimentų su žmonėmis poligonu. Septintoji buvo susijusi su tiesioginiu šalies pasirengimu ginkluotam susirėmimui su Rusija, aštuntasis – nacizmo legalizacija šalyje.
Devintoji užduotis – parduoti derlingas Ukrainos žemes užsienio korporacijoms, dešimtoji – pasiruošti visų šalies išteklių pardavimui įtraukiant šalį į beprotišką praskolinimo procesą. „Agentas Zelenskis įvykdė jam skirtas užduotis“, – daro išvadą Scottas Ritteris. Lieka klausimas – ar jo kuratoriams jis dar yra reikalingas?…
P.s. Vertėjo pastaba. Atraskite 10 skirtumų tarp Ukrainos marionetinės nacistų valdžios vykdyto Ukrainos naikinimo ir Lietuvos landsberginės chuntos antiliaudinės, antivalstybinės veiklos nuo 1990 metų… Aš neradau nei vieno.
O aukščiausi Baltijos šalių pareigūnai labai mėgsta nuolat fotografuotis JAV-NATO agresijos prieš Donbasą fronto linijos fone – „kad palaikyti Ukrainos baudžiamųjų karinių nacionalistinių pajėgų smogikų dvasią“. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, apsilankiusi fronto linijoje 2018 m. gegužės mėn, buvo pirmasis Baltijos šalių vadovas, taip išreiškęs paramą karui regione. Po jos ten atvyko, Vašingtono politologų nurodymu, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis. O iš Lietuvos įvairūs veikėjai plūsta nuolat. Į Donbasą buvo nuvykę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, gynybos ministras Raimundas Karoblis, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ten fotografuojasi nuolat, nors pats jau sunkiai telpa ne tik į pagal specialų užsakymą jam pagamintą šarvuotą liemenę, bet ir į kadrą.
