„Nesvarbu, už kokių formų slepiasi respublika, tebūnie demokratiškiausia respublika, bet jei ji buržuazinė, jei joje išliko privati žemės, gamyklų ir fabrikų nuosavybė, o privatus kapitalas visą visuomenę laiko samdomo darbo vergijoje, tai yra , jei ji nevykdo to, ką skelbia mūsų partijos programa ir Tarybinė konstitucija, tai ši valstybė yra vienų mašina engti kitus“. V. I.Leninas Buržuaziniai politologai teigia, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra paremta daugiapartine sistema, yra viršklasinė, kurioje visi turi lygias galimybes tapti savo šalies šeimininkais. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio pirmiausia į akis krenta tai, kad viešasis gyvenimas tvarkomas kelių partijų kovos dėl valstybės valdžios būdu. Suprask, nugali geriausi iš geriausių, pasiūlę patraukliausią rinkimų programą, pažėrę daugiausiai gražių pažadų. Tai reiškia, iš paprasto partijų, kovojančių dėl teisės valdyti valstybę valdžią, skaičiaus daugeto, atrodytų, yra logiška ir teisinga daryti išvadą, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra demokratiška, kadangi daugiapartinė. Tačiau tokia išvada yra iš esmės klaidinga. Kokia nauda iš to, jei rinkėjas žino, kad rinkimuose dalyvauja tam tikras partijų skaičius, jei nežinome šių partijų kokybinių, ideologinių parametrų? Kiekybiniai rodikliai apie tam tikrą reiškinį turi prasmę tik tiek, kiek jie apsprendžia, apibrėžia kokybinius objektų požymius. Tokiu būdu. Jei pažvelgsime į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinę sistemą ne tik rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičiaus požiūriu, bet ir jų ideologinės orientacijos požiūriu, tuomet nesunku pastebėti, kad šiuolaikinė Lietuvos politinė sistema yra ne daugiapartinė, o vienpartinė, kurią autoritariniais metodais valdo proamerikietiška antiliaudinė landsberginė chunta. Kad tuo įsitikintum, pakanka atkreipti dėmesį į vieną paprastą faktą. Nepaisant to, kad rinkimuose dalyvaujančios partijos skiriasi viena nuo kitos pavadinimais, programomis, pažadais, net aršiai riejasi tarpusavyje ir pan., visoms šioms partijoms bendra tai, kad jos visos yra privačios nuosavybės šalininkės, todėl jos yra viena privačios nuosavybės partija. Pakanka visas šias partijas redukuoti į šią vienybę, kad įsitikintume, jog šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema iš tikrųjų yra ne daugiapartinė, o vienpartinė. Kad ir kiek partijų dalyvautų rinkimuose, kad ir kuri partija laimės šiuos rinkimus, laimėjusios partijos suformuotas valdžios aparatas visada tarnaus ne visuomenės, o privačios nuosavybės partijos interesams, o jeigu tiksliau – landsberginei chuntai, aptarnaujančiai JAV interesus ir pardavinėjančiai nacionalinius tautos interesus užjūrio šeimininkams. Buržuazinėje visuomenėje, kur viešpatauja privati nuosavybė, iš esmės yra viena šalis – privačios nuosavybės partija. Daugiapartinė sistema buržuazinėje visuomenėje yra iliuzija, kurią sukuria įvairių buržuazijos grupuočių kova dėl teisės valdyti valstybę valdžios. Šia paskutine aplinkybe, t.y. Iliuzija, kurią sukuria įvairių buržuazijos grupuočių kova dėl valdžios valstybėje, yra slepiama darbo žmonių apgaudinėjimo prasmė šiuolaikinės Lietuvos visuomenės daugiapartinės politinės sistemos atveju. Net ir naujos atsirandančios politinės jėgos, ar tai būtų atvirai landsbergietiškai antirusiškos – Nacionalinis susivienijimas su atvirai nacistine programa, ar tai būtų Šeimų Sąjūdis su tokia pačia euroatlantine orientacija, iš kur ir ateina grėsmė tradicinei šeimai, ar tai būtų Antroji Lietuva su ankstyvojo romantiškojo liberalizmo utopijų ir lozungų rinkinių, ar tai būtų apskritai jokių programų neturintys neva “prorusiški” judėjimai bei “kandidatai” į prezidentus, absoliučiai nesuvokiantys politinės sistemos esmės ir tikslų, įžūliai agresyviai per trečiarūšius blogerius lėkštučius-kelertus-nakus pardavinėjantys kates maiše su užrašu “Vaitkus – tautos prezidentas” ar “Švenčionienė – Motina išgelbės Lietuvą” – pakeitimų vienos partijos sistemoje nežada. Dar blogiau. Puikiai suvokdami savo nulinius šansus laimėti rinkimus, apgaudinėja rinkėjus iš kairiųjų pavogta retorika, neva prorusiška orientacija ir siekia tik susirinkti pajamas šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu, pasididinti savo asmeninę privačią nuosavybę, įstoti į klubą su populizmo sermėga, su pigiais šūkiais “už viską , kas gera, prieš viską, kas bloga”, nugriebti keletą trupinių nuo landsberginių puotos stalo. Būtent šitie veikėjai, dar neseniai kliedėję apie suverenus, krišnaizmą, mistinę Samogetiją ar, dar blogiau, chemtreilus, daro didžiausią žalą protestiniam judėjimui ne tik savo šlykščiausiais buržuazinės visuomenės rinkiminės kovos metodais (oponentų šmeižimas, plagiatas, dezinformacija, prasimanymai, klastotės, isterija ir pan.), bet ir savo smulkių privačių interesų tenkinimo būdais, nuolatiniu prašinėjimu aukų iš lengvatikių ir beatodairišku patriotinių jėgų fragmentavimu. Klounai Lietuvos rinkimų cirke vis prastesni ir prastesni. Ir permainų nenusimato, deja. https://jonaskovalskis.com/2019/05/22/demokratiski-rinkimai-2019-lietuvoje-be-pasirinkimo/
– Kartą jaunystėje, khe khe, labai norėjau valgyti, bet neturėjau pinigų. Staiga radau 1 centą. Nuėjau į turgų ir nusipirkau vieną purviną obuolį, nuploviau jį ir pardaviau ant krantinės už 2 centus. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 2 nešvarius obuolius, nuploviau ir pardaviau ant krantinės už 4 centus…
– Suprantu… Tada nusipirkote 4 obuolius, juos pardavėte…
– Ne. Tada mirė mano dėdė ir paliko man 2 milijonus dolerių palikimą.
Anekdotas, tačiau Delfi, Lietuvos rytas ar LRT panašius anekdotus skelia vos ne kasdien ir nuolat pabrėžia – tikrais faktais pagrįsta istorija. Visokie konservatorių liberalų milijonieriai, visokie kreiviai, numavičia apie save taip pat labai mėgsta riesti tokias pasakas, kaip rinka jiems, geriausiems iš geriausių, milijonus sunešė, o elektros rinkos liberalizavimas apskritai kažkoks partinis rasistas – apdovanoja milijonais tik konservatorius liberalus. Aha…
Pagrindinis tokių pasakų motyvas – kapitalistinio pasaulio varomoji jėga remiasi didžiuoju „didžiosios morkos“ mitu, t.y. sėkmės istorijos paprastų žmonių, kurie savo proto, įgūdžių, darbštumo, atkaklumo dėka užkopė į gerovės ir šlovės Olimpą, staiga pakilo į spindinčios sėkmės aukštumas kapitalistinėje hierarchijoje. Šitas mitas užima ypatingą vietą amžiname kapitalo informaciniame kare prieš darbą, kurį prieš absoliučią žmonių daugumą kariauja parazitinė elito mažuma.
Be to, daugelį dešimtmečių, jei ne šimtmečių, niekas lyg ir neabejojo šio mito pagrįstumu. Tuo tarpu dabar darosi akivaizdu, kad dauguma tokių istorijų yra siūtos baltais siūlais, o dauguma „didžiųjų“ biznierių (kurie neva patys save sukūrė), net žinomų mokslininkų ir išradėjų tikrovėje yra tik paprasti finansų ir/ar patentų sukčiai, arba apskritai stambaus kapitalo pasamdyti aktoriai. Tas pats Thomas Edisonas ir net Nikola Tesla istorinėje retrospektyvoje beveik niekuo nesiskiria nuo tokių šiuolaikinių aukščiausio lygio aferistų ir verslininkų-perėjūnų su moksliniais laipsniais, kaip Billas Gatesas, Steve’as Jobsas ar Elonas Muskas. Kapitalas nuolat samdo tokius charizmatiškus veikėjus-vadybininkus iš mokslo, meno, technologijų ir technikos sričiųnio nusiteikimo, kurie kurpia savo, kaip mokslo genijų, reputaciją, kurią aktyviai naudoja ją pučiant jų taip mėgstamą „didelės morkos“ mitą ir įtvirtinant jį masių sąmonėje (nors ir daugelio kitų, verslo interesų taip pat).
Kita vertus, jei tokių „kapitalistinio darbo didvyrių“ periodiškai neatsirastų, kapitalui būtų neįmanoma priversti milijardus naivių idiotų, kurie tvirtai tiki, kad „kantrybė ir darbas kalnus nuvers“ sąžiningai vergautų jų labui. Kiekvienam žmogui yra neapsakomai sunku pripažinti savo kvailumą. Juk būtų skaudu staiga suvokti, kad turtai – tai tik morka ant virvelės, kuri priverčia ištisas armijas asilų visą savo gyvenimą paguldyti vaikantis nepasiekiamos apgaulės. Žemina suvokimas, kad visas tavo gyvenimas buvo iššvaistytas veltui, tik tam, kad prabangaus gyvenimo malonumais mėgautūsi saujelės godžių parazitų. Visa kapitalizmo gudrybė ta, kad nugalėtojas pasiima viską, t.y. tiesiog pasisavina visų pralaimėjusių (absoliučios daugumos) pastangų ir darbo vaisius.
Daugumą „pralaimėjusiųjų“ su tokiu absurdu susitaikyti verčia tik šventas naivus tikėjimas, jog laimi geriausias, tačiau savo šansą laimėti turi (turėjo) kiekvienas. Net tie iš jų tarpo, paprasti darbininkai, jiems tik reikėjo geriau mokytis, daugiau dirbti, mažiau ilsėtis . Tiesą sakant, tai kazino, kuriame visada laimi tik kazino savininkas, tik stambus kapitalas visada laimi įvairių savo atstovų ar paskirtųjų iš jo gretų asmenyje, arba aferistai iš „prastuomenės“, pasamdyti „nugalėtojų“ vaidmeniui (beveik visų tokių sėkmės kūdikių biografijose gausu miglos ir spragų, kas aiškiai byloja apie tokių istorijų mistifikavimą ir kryptingą mitologizavimą).
Be to, tokie „ožiai-provokatoriai“ – „kurie save padarė“ – gelbsti kapitalizmą nuo proletarų maišto, apgaudinėdami mases buržuazinių pasakų apie „dideles morkas” pseudorealybe. Neįmanoma išlaikyti kapitalistiniame junge mases žmonių, kurie aiškiai supranta savo žeminančios vergiškos padėties amžinumą ir beviltiškumą. Beje, Holivudas – ne šiaip „Svajonių fabrikas“, o vienas svarbiausių įrankių, kurių pagalba buržuazija diegia į masių sąmonę buržuazijai reikalingus mitus. Jei ne titaniškos tūkstantinės profesionalių apgavikų armijos pastangos, žmonės tikrai seniai būtų demaskavę parazitus ir iškėlę juos į dienos šviesą. Tik kapitalistų ir jų liokajų kvailų pasakų dėka parazitai sugeba išlaikyti žmones paklusniais, net kai jie miršta iš bado. Krizių, tokių, kokia vyksta dabar, momentais, visos buržuazijos bei jų pakalikų pastangos ir mintys yra nukreiptos į tai, kad sulaikytų žmones nuo revoliucijos, nesustabdant (ar net nesumažinant) jų įžūlaus apiplėšimo apimties. “Viskas, ko tik norite, tik ne revoliucija!” – įvairiais balsais per visus kanalus žmones įtikinėja šlykštūs apgavikai. Visos politinės jėgos (net „komunistai“!), kurias buržuazija sugebėjo įbauginti, papirkti ar pasamdyti (o tai beveik visos oficialiai egzistuojančios politinės jėgos), vieningu frontu priešinasi revoliucijai. Maldauja tautą paklusti nusikalstamam išnaudotojų (Lietuvoje, landsberginei šutvei) režimui: „Arklių perkėloje niekas gi nekeičia!“. Ir galiausiai, būtent pasakaitės apie neįtikėtiną išeivių iš varguolių, bet sąžiningų kapitalistų, sugebėjusių iš skurdžių tapti ponais, sėkmę yra vienintelis kapitalistinio “teisingumo” pagrindimas. Tiesą sakant, tai yra vienintelis dalykas, kuris kažkaip pateisina parazitinio kapitalizmo egzistavimą.
Dabar šis vienas pagrindinių kapitalistinių mitų griūva prieš mūsų akis visame pasaulyje, o pas mus jis net nespėjo tinkamai susiformuoti, liko toks sąjūdietiško savanaudiškumo ir landsberginio nepotizmo, politinės korupcijos provinciali forma. Maža to, susidaro įspūdis, kad mūsų vietinio išspilstymo elitiniai išsigimėliai net nesuprato šio mito būtinybės ir svarbos jų pačių išlikimui…
Tačiau mes visi dar turime stipriai padirbėti, kad ne tik neleistume parazitams įdiegti į tautos sąmonę savo žalingų pasakų, bet ir sugriauti niekšiškus mitus, kurie jau buvo įsodinti.
Labai taikliai ir argumentuotai gerb. Povilas Gylys apibūdino vieną iš dvaro kandidatų S.Skvernelį. Šalia kitų dviejų landsbergio chuntos (kai kam rėžia ausį tas “laisvoje” Lietuvoje , atrodytų neįmanomas, 1960 metų Lotynų Amerikai labiau būdingas, valstybės socialinės organizacijos tipas ir valdymo forma, tačiau tai yra, atleiskite, niūri realybė, kurią oficialios, taip pat valdomos landsberginės chuntos statytinių, propagandos apsvaigintam tūlam lietuviui yra sunku priimti) kandidatų #užingridą ir #užgitaną guvus šveikas Skvernelis atrodo lyg ir opozicionierius, tačiau, atidžiau pažiūrėjus, yra paukštis iš to paties liberalaus miško, kuris nebaudžiamai siautėja Lietuvoje jau 30 metų. Ir toliau bando išlaikyti savo totalinę kontrolę JAV kolonijai pavadinimu Lietuva. Ir, žinoma, tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už gerb. P.Gylio išvardintus, toli gražu ne visus, žemiau nusikaltimus prieš Lietuvą ir lietuvių tautą. Lietuvą gali išgelbėti tik TOTALINĖ DELANSBERGIZACIJA. Visų valdžios šakų – seimo, valstybės tarnybos, teismų ir teisėsaugos, žiniasklaidos. Totalinė. Su parodomaisiais baudžiamaisiais procesais chuntos veikėjams. Su realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir turto konfiskacija.
PASAULIO PABAIGA ATIDEDAMA. Net jei prezidentu žmonės išrinks ne S.Skvernelį. Antra, nemanau, kad I.Šimonytės ar G.Nausėdos išrinkimo tikimybė tokia didelė, kaip sako V.Gaidys ir Co. Yra ir kitų variantų. Kita vertus, aišku, kad bet kurio iš dvaro parinktos trijulės- I.Šimonytė, G.Nausėda ir S.Skvernelis- pergalės atveju pasaulio pabaigą priartintų. Todėl reikėtų šių “šventųjų” kandidatų vengti.
S.Skvernelis vadovavo demonstracijos prie Seimo 2009-01-16 sušaudymui. Toks įrašas tarnybinės karjeros lape bet kuriam demokratinėje visuomenėje reikštų karjeros pabaigą, tačiau chuntos valdomoje valstybėje tai yra šuolis karjeros laiptais? S.Skverneliui , panašu, taip ir yra…
Senokai stebiu S.Skvernelio politinę elgseną. Tie stebėjimai leidžia teigti , kad S.Skvernelis yra gal ir ne pats dvarui mieliausias (mieliausia, aišku, Ingrida), bet visai priimtinas kandidatas. Dvarui, tarnavo visada, kai to reikėjo- 2009m. sausio mėn. prie Seimo, Klonio gatvės įvykiuose ir t.t. Jis artikuliuotai nekalba apie tokias bylas kaip Mažeikų naftos “privatizavimas”, SGD, auksinis skolinimasis, karalienės Mortos , t.y. Austėjos verslas .
Taip, rinkiminės kampanijos metu jis noriai atlieka opozicionieriaus (premjeras- opozicijoje !) vaidmenį ir kartais rituališkai pakritikuoja konservatorius. Bet tai- tik ritualas. tikros kovos imitacija. Ji man labai primena ritualines dviejų bendraminčių, dviejų liberalų A.Kubiliaus ir G.Kirkilo dvikovas. Beje, dvaras jau gerai išmokęs “gero ir blogo policininko” lošimą. Duotu, rinkimų, atveju S.Skvernelis atlieka gerojo, liaudies policininko vaidmenį…
Tai, kad dvaras nėra priešiškai nusiteikęs S.Skvernelio atžvilgiu, rodo jo labai staigus kilimas karjeros laiptais ir reitingai. Gana apsukrus, greitos reakcijos, bet riboto išsilavinimo žmogus darė svaiginančią karjerą ir džiaugėsi aukštais reitingais net tada, kai situacijos būdavo vos ne beviltiškos. Pavyzdžiui, po to, kai suimtasis pabėgo iš policijos automobilio su automatu. Ir , rodos, 3000 policininkų jį gaudė. Kitu atveju, kitoje šalyje policijos komisarui grėstų atstatydinimas. Bet , jis liko savo poste. Kitas atvejis- grubus mergaitės išplėšimas iš Klonio gatvės šeimos daugelio, net neutralių, žmonių buvo įvertintas kaip visiškai necivilizuotas. Tačiau generalinio komisaro reitingai net nekrustelėjo. Manot be dvaro pagalbos?
Jo reitingams nepakenkė ir priešrinkiminis bėgiojimas nuo vienos partijos prie kitos- nuo liberalų prie socdemų, nuo socdemų prie valstiečių. Tai rodo, kad žmogus neturi aiškių politinių pažiūrų. Nors, mano manymu, jis yra instinktyvus liberalas. O liberali ideologija, kaip ne kartą esu rašęs, yra antivalstybinė…
Prisimenu ir su mano asmeniu susijusį epizodą. Prisimenu be pykčio, bet norėdamas su Fb draugais pasidalinti savo viešojo gyvenimo patirtimi. Kad jiems lengviau būtų pasirinkti. Kai 2016m. buvau pasiūlytas į Vidaus reikalų ministro postą , ponas S.Skvernelis buvo vienas iš tų,- kartu su R.Miliute, R.Valatka,G.Kirkilu ir kitais,- kurie “kryžium gulė” sakydami , jog tai būtų katastrofa, grėsmė nacionaliniam saugumui. Nors , kas mane pažįsta, žino, kad esu tvirtas viešojo intereso gynėjas, bet kartu esu nuosaikus, į kraštutinumus nelinkęs politikas. Kai joje tiesiogiai dalyvauju. Taigi dabar turiu teisę paklausti pono S.Skvernelio- ko taip išsigandote pamatęs, kad galiu tapti vidaus reikalų ministru? Sąžiningam žmogui nėra ko bijoti tokių kaip aš.
Ir pabaigai- tai,ką S.Skvernelis kaip prezidentinis kandidatas žada pensininkams ir kitiems ekonomine prasme , geriau gali padaryti premjeras, nei prezidentas. Mat, beveik visi valstybės ištekliai yra valdančios daugumos su premjeru priešaky rankose. Prezidentas gali tik reikalauti vyriausybės ar prašyti jos pagelbėti vargstantiems. Todėl sakymas, kad tik išrinkus prezidentu jis galėtų prisidėti prie vargstančių žmonių gerovės, dvelkia pigia rinkimine propaganda. Jei jis tikrai nori spręsti ekonomines problemas , jis tai padaryti daugiau galimybių turi likdamas premjeru.
Pabaigti norėčiau apibendrinimu: nei vienas iš dvaro mums parinktų trijų pretendentų -I.Šimonytė, G.Nausėda,S.Skvernelis- šalies vadovo postui nėra tinkami. Tai mano nuomonė. Jūs galite turėti kitokią.
Povilas Gylys, 2019-05-02
P.s. Blogiausia yra tai, kad Sistema, V.Landsbergio chunta kruopščiai atliko namų darbus ir nepaliko nei vieno kandidato, kuris būti pasiruošęs TOTALINEI DELANDSBERGIZACIJAI. Ne tik šių trijų – I.Šimonytė, G.Nausėda,S.Skvernelis. Visi devyni, deja, yra Sąjūdžio mitologijos išauginti kandidatai ir pokyčiams, kurių gyvybiškai reikia Lietuvai, jie neturi politinės valios. Nacionalizmo skylėta demagogija, kuria taip gausiai maitina savo rinkėjus “vilties” kandidatai, labai tinka tarnauti fašistiniam A.Smetonos režimui, nacistinės Vokietijos III Reicho interesams, Anglijos ir JAV globalistams, Wall Street’o “išrinktosios tautos” rykliams, kaip jau daugybę kartų savo darbais įrodė “patriotai”, tačiau nykstančiai tautai tokia pozicija yra tik dar viena vinis į karstą… 30 metų besitęsusi tokios ideologijos pražūtinga įtaka Lietuvai jau atsiskleidė visu savo makabrišku turiniu ir turėjo jau atverti Sąjūdžio “šaukliams” akis. Tačiau atėjo rinkimai ir vėl – už vadžių ir vėl nuo pradžių. “Nuobodu, mergaitės” – kaip sakė visų kandidatų vienodai nemėgstamas Rusijos Federacijos Prezidentas V. Putinas. Gal jau atėjo laikas išgirsti istorijos balsą, kai ji jau kūju daužo per landsberginės chuntos sąjūdinę demagogiją
Kaip vunderkindas Stanislovas Tomas planavo surinkti 50 tūkst. Eurų iš pensininkų, 10 proc. turėjo atitekti ekspertai.eu už plano “išsukimą”
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)
Kaip vunderkindas Stanislovas Tomas planavo surinkti 50 tūkst. Eurų iš pensininkų, 10 proc. turėjo atitekti ekspertai.eu
Aurimas Drižius
Vakar buvau nuėjęs į Lietuvos visuomenės tarybos (LVT – organizacija, į kurią susibūrėme kovai prieš teismų mafiją) valdybos, kurios narys esu, susirinkimą “pasiaiškinti” valdybos pirmininkui Zigmui Vaišvilai dėl savo netinkamo elgesio – kodėl parašiau neteisingą straipsnį apie profesorių Stanislovą Tomą. Z.Vaišvila man priekaištavo, kodėl parašiau, kad LVT remia šią S.Tomo sugalvotą aferą numelžti pensininkus, suteikiant jiems nepagrįstas viltis, kad kažkoks teismas jiems mokės 600 eurų pensijas. Z.Vaišvila sakė, kad LVT niekada nepritarė šiam sumanymui – tada belieka signatarui paklausyti LVT posėdžio garso įrašą, kur pirmininkaujant Z.Vaišvilai, balsų dauguma šiam planui buvo pritarta. Dabar Z.Vaišvila dievagojasi, kad jis nedalyvavo šioj aferoje, ir reikalauja paneigti “tikrovės neatitinkančią informaciją”.
Visa laimė, kad turime LVT posėdžio sausio 12 d. įrašą – ten Z.Vaišvila kalba visai kitaip. Ten S.Tomas jau dalinasi pensininkų pinigus su Audriumi Naku iš ekspertai.eu. Kalbama apie tai, kaip bus lengva surinkti 50 tūkst. eurų, ir kad aferos organizatoriams bus lengva išsisukti – jeigu net teismas atmes S.Tomo skundą, tai pensininkams bus pasakyta, kad “teismas korumpuotas, todėl atemtė”.
Mat vunderkindas Stanislovas Tomas buvo sugalvojęs eilinį planelį prasisukti per pensininkų kišenes – surinkti 1000 pensininkų, iš kiekvieno surinkti po 50 eurų, ir rašyti skundą teismui dėl per mažos pensijos. S.Tomas įrodinėjo, kad pensininkams turėtų būti mokama 600 eurų pensiją, ir kad to neva galima pasiekti remiantis Žmogaus teisių chartija ir panašiais dokumentais.
Už surinktą 50 tūkst. Eurų honorarą Stanislovas Tomas žadėjo ginti savo klientus teismuose.
Ostapas Berta Marija Suleimanas Bender Bėjus Stanislovas Tomas žinojo maždaug 400 santykinai sąžiningų būdų, kaip atimti pinigus iš pensininkų ir sėkmingai jais naudojosi
Su šita idėja S.Tomas atėjo į LVT valdybos posėdį ir ten pristatė jį (redakcija turi šio posėdžio garso įrašą): “nė vienas iš Lietuvos atstovų Europos parlamente nekalbėjo apie mažas pensijas Lietuvoje. Tiesa, Viktoras Uspaskich buvo pradėjęs tokią bylą, tačiau apeliacinėje instancijoje jis pasakė ją nutraukti. Mes paskaičiavome, kad vidutinė pensija turi būti 600 eurų, o minimali alga turi sudaryti 60 proc. Pensijos, ją irgi galima paskaičiuoti. Todėl siūlau surinkti kuo daugiau žmonių, geriausiai turėti 1000 pensininkų, kurie gaudavo minimalią algą. Surinkti žmones ir eiti visiems kartu į teismą, į Europos teismus ir Jungtinių tautų organizacijas. Kiekvienas, kuris dalyvauja, mokėtų po 50 eurų, ir mes u kolegomis jau buvome apkalbėję – reikėtų tuos pinigus padalinti į keletą dalių. T.y. 20 proc. Gautų žmogus, kuris gavo pensininko sutikimą bylinėtis, 5 proc. Gaus administratoriai iš LVT, 65 proc. atitektų man, ir 10 proc. Eitų ekspertai.eu”.
“Matau tokioje byloje visapusišką naudą, nes parodytume ir valdžios požiūrį, ir propagandine prasme, – S.Tomui pritaria Z.Vaišvila, – mums reikia rodyti ir mūsų valdžios požiūrį į tai. Būtų gerai, jeigu lygiagrečiai eitų du procesai – vienas Lietuvoje, kitas užsienyje.
Kasdien vis didesnius stebuklus apie Stanislovo Tomo pergales JT teisme pranešanti ekspertai.eu turėtų gauti 10 prroc. už šios afegos “įsukimą”
Čia įsiterpia Zenonas Andriulėnas : “gal pradžioje pabandome su 10 žmonių. Nes aš matau labai didelę riziką – jeigu mes Lietuvos mastu surinkę didžiulius pinigus, ir juos pasidalinę, tai nesėkmės atveju mūsų organizacijai bus labai prastai. Reikia pasverti riziką, ir aš siūlau su advokatu sudaryti sutartį tik dėl sėkmės mokesčio”.
“Būtų svarbus žestas, jeigu Stanislovas Tomas įstotų į LVT, ir aš manau, kad jis turėtų vadovauti teisininkų komandai, nes jis žino tarptautinę sceną, – atsako Z.Vaišvila, – o dėl rizikos, tai mano supratimu, viskas priklauso nuo to, kaip mes tai pateiksime. Aš jau Audriaus Nako prašiau parašyti trumpą pristatymą ir išdėstyti teisinius pagrindus ir argumentus. Tas pasiūlymas be galo svarbu, ir sunkiausias dalykas bus paaiškinti žmones, kodėl juos kreipti į vieną ar kitą grupę”.
“Nenoriu sutikti su Zenonu, kad nesėkmės atveju tai organizacijai būtų labai blogai, – pasisakė ir valdybos narys Kęstutis Eiva, – organizacijai tai būtų naudinga bet kokiu atveju, nes jeigu teismas neįvykdė teisingumo ir apsidergė, tai mes vėl laimine”.
“Tai, tada būtų korumpuotas teisėjas, – sutinka S.Tomas.
“Bus parengtos formos, kad nueit pas pensininką, ir jam išaiškinti, kokios galimybės”, – sakė T.Jakilaitis.
“Tada aš siūlau priimti principinį sprendimą – taip ar ne, – pritaria Z. Vaišvila, nes manau, kad mes jau esame suvokę, tuo labiau, kad gerbiamas Stanislovas yra čia. Todėl siūlome viešo pateikimo kitame posėdyje”.
“Kiek jums reikia minimaliai žmonių, kad apsiimtumėte rašyti tokį skundą ir ginti pensininkus?”, – paklausė Jonas Mažintas.
“Nuo tų 50 eurų aš gaučiau 65 proc., ir už tai vesčiau bylą iki pabaigos, – atsakė S.Tomas, – minimalus skaičius būtų tūkstantis žmonių”.
“O jeigu būtų tik 500 žmonių, ar neapsimokėtų to daryti?
“Nu, pabandome kad būtų 1000”, – atsakė S.Tomas
O pinigus dalinamės iš karto? Nes juk yra moralės dalykas – tie žmonės už jus balsuos?
“Na, jeigu bus 500, tai aš vis tiek padarysiu, tačiau tikiuosi, kad tokių pensininkų bus 1000”, – atsakė S.Tomas.
“Jeigu būtų 500 žmonių, kurie sumoka po 50 eurų, tai būtų jau 25 tūkst. Eurų, ir už tokį honorarą būtų galima pasisamdyti bet kokį pasaulio advokatą, klausė advokatė Aldona Jankevičienė, – ar turint 200 žmonių, kaip kad sakėte, kad tiek surinkote, negalima surašyti ieškinio?
“Ne, tai nerimtai atrodo, – atsakė S.Tomas.
Ostapas Berta Marija Suleimanas Bender Bėjus Stanislovas Tomas mylėjo ir kentėjo. Jis mylėjo pinigus ir kentėjo dėl jų trūkumo.
“Aš siūlau balsuoti už Stanislovo Tomo pasiūlymą, kad reikia ginti pažeistas pensininkų teises, įpareigojant LVT narį Stanislovą Tomą paruošti teisinį pagrindimą šiai iniciatyvai, geriausiai ant vieno puslapio, kad žmogus užmestų akį ir perskaitytų, – sakė Z.Vaišvila, – taip pat įpareigojame teisės grupę parengti kreipimąsi į pensininkų organizacijas dėl šio sumanymo. Mes matome, kad tam reikia pritarti”.
Pritarti šiam S.Tomo pasiūlymui ir įpareigoti S.Tomą parengti dokumentą ir skundą teismui, taip pat dėl LVT dalyvavimo šiame procese buvo nuspręsta balsavimu – “už” balsavo 8 nariai, 2 – prieš.
Delegacija iš LVT apsilankė keliose pensininkų organizacijose, ragindamos prisidėti prie iniciatyvos, tačiau visur jiems buvo parodytos durys – skundą S.Tomas gali rašyti, tačiau ne už 50 tūkst. Eurų honorarą.
Už tai, kad pasipriešino šiai aferai, iš LVT buvo išmesti Z.Andriulėnas ir A.Jankevičienė, o “Laisvas laikraštis” įpareigotas paneigti tai, kad LVT nusprendė savo posėdyje:
Lietuvos Visuomenės Tarybos pranešimas spaudai
2019 m. kovo 6 d. Vilnius
2019 m. kovo 6 d. Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos posėdyje dėl sąmoningo ir tyčinio valdybos nutarimų nevykdymo (kasos dokumentų neperdavimo, kandidatų į narius ir narių užpildytų dokumentų neperdavimo, šių dokumentų su asmens duomenimis perdavimo pašaliniams asmenims, elektroninio susirašinėjimo su nariais ir kandidatais į narius ištrynimo, Lietuvos visuomenės tarybos FB-o paskyros valdymo neperdavimo), tuo vykdant galimai nusikalstamas veikas, valdyba nutarė pašalinti iš Lietuvos Visuomenės Tarybos narių Zenoną Andrulėną, neleisti jam naudotis Lietuvos Visuomenės Tarybos elektroniniais adresais.
2019 m. kovo 6 d. Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos posėdyje valdybos nariams Jonui Mažintui ir Aurimui Drižiui buvo paaiškinta ir pasiūlyta susipažinti su pateiktais valdybos posėdžių protokolais ir išrašais iš banko sąskaitos, patvirtinančiais, kad Lietuvos Visuomenės Taryba nevykdo Stanislovo Tomo projekto dėl pažeistų pensininkų teisių gynimo ir nerenka dėl to jokių lėšų. Valdyba paprašė Aurimo Drižiaus, kad „Laisvas laikraštis“ paneigtų nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius „Laisvo laikraščio“ straipsniuose.
Sekmadienį žymiai mažiau nei pusė Lietuvos turinčių teisę balsuoti piliečių eis mesti biuletenius į rinkimų urnas. Dauguma iš jų balsuos už jiems dalintus tuščius pažadus, programas, kurių sisteminės partijos niekada nevykdė nuo pat 1990 metų, už kandidatus, kuriuos jiems prievarta agresyvios propagandos metodais įsodino į smegenis proamerikietiškų sisteminių partijų konservatorių ir liberalų valdomos masinės dezinformacijos priemonės, už savanaudžių vietinių oligarchų-viarslinykų pinigus. Visos šitos sisteminės partijos rinkimus vertina tik vienu būdu – kaip verslo planą už jūsų ir mūsų pinigus toliau vogti mūsų ir jūsų pinigus. Valdžia jiems tik garantuoja teisę toliau plėšti naivius savo bendrapiliečius ir suteikia galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią akivaizdžiai nusikalstamą veiklą. Neliečiamumas tokiems “patriotams” garantuojamas iki to momento, kol jie bus ištikimi nusikalstamam politinio elito klanui. Bet koks nukrypimas nuo JAV globalistų-Lietuvos kolonizatorių nubrėžto kolonizavimo plano tokiems “tautos tarnams” reiškia mirtį – ekonominę, socialinę, teisinę ir neretai fizinę. Bet koks žingsnis į šalį nuo šio kolonijinės priklausomybės, NATO okupacijos legalizavimo plano – šaunama be įspėjimo, šoktelėjimas į nacionalinių interesų gynybos pusę reiškia antiglobalinę agitaciją. Todėl konservatorių ir liberalų partijoms pergalė rinkimų cirke reiškia nei daug nei mažai, o teisę gyventi, tad į žūtbūtinį mūšį metami visi, ir ypatingai dažnai patys negarbingiausi kovos metodai. Dilema – pergalė arba mirtis – vietos moralei nepalieka, kare pirmoji žūsta tiesa, o kai griaudi informacinio karo patrankos, mūzos tyli.
Visa konservatorių ir liberalų užgrobta sisteminė žiniasklaida už jūsų ir mūsų pinigus rinkiminės kampanijos visą laiką prievartaus jus paklusti jiems ir dar 4 metus išlaikyti ant savo sprando antiliaudinę dešiniųjų chuntą. Ar to tau reikia?
Į rinkimus sisteminės proamerikietiškos partijos eina lyg į Reichstago šturmą nuožmiai kaudamosios tarpusavyje dėl to paties pyrago, dėl teisės būti prie lovio, dėl teisės formuoti ateitį pagal tik jiems naudingą grobuonišką “žmogus žmogui vilkas” liberalizmo modelį “kas nevagia, tas Kremliaus agentas”. Realiai opozicinės partijos Vašingtono, Londono ir Briuselio nurodymu tų pačių konservatorių ir liberalų buvo išnaikintos dar 1990 metais, todėl jokių pokyčių jokie rinkimai šiandien paprastam eiliniam Lietuvos piliečiui net nežada – “Jeigu rinkimų rezultatai nors ką nors lemtų, mums būtų uždrausta balsuoti”, teigė žinomas JAV satyrikas Markas Tvenas.
Rinkimų programų galima ir neskaityti, jos visos vienodos ir neturi jokios reikšmės jūsų apsisprendimui. Nors gal įdomumo dėlei ir galima pasiskaityti, tačiau ne šių rinkimų programas, bet praėjusių. Tiesiog, kad įsitikintumėte, kad nei vieni rinkiminiai pažadai, duoti tų pačių veikėjų ir partijų nei prieš 4 metus, nei prieš 30 metų, nebuvo įvykdyti nei karto. Tai gal padės jums apsispręsti, kaip šį savaitgalį praleisti turiningiau, nei dalyvavimas šioje banalybėje, vadinama rinkimais.
Kaip sakė proletariato vadas V.I.Leninas, ” Politikoje žmonės visuomet buvo ir visuomet bus naivios apgaudinėjimo ir apsigaudinėjimo aukos, kol jie išmoks už bet kurių dorovinių, religinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų įžvelgti vienų ar kitų klasių interesus. Senosios tvarkos gynėjai visuomet mulkins reformų ir pagerinimų šalininkus, kol šie supras, kad kiekvienas senas institutas, kad ir koks jis atrodytų nežmoniškas ir supuvęs, laikosi vienų ar kitų viešpataujančių klasių jėgomis. O tų klasių pasipriešinimą galima palaužti tik vienu būdu: mūsų pačių visuomenėje surasti, apšviesti ir organizuoti kovai tokias jėgas, kurios gali — ir pagal savo visuomeninę padėtį turi — sudaryti jėgą, kuri įstengtų pašalinti seną tvarką ir sukurti naują.”
(V.I.Leninas “Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamosios dalys” (1913 m. Kovo mėn.) – Pilnas Raštų Rinkinys (PRR), 5-asis leidimas., 23 tomas, p. 47″)
Daugelis pastebėjo, Lietuvos miestų ir kaimų niūrią žiemos padangę nušvietė mėlynosios lagūnos spalvos, pražydo tropikų džiunglių vaivorykštėmis, nušvito rinkiminės agitacijos prabangiais plakatais – ATĖJO RINKIMAI. Iš visų įmanomų erdvių sklinda kategoriškai įkyrūs raginimai lietuviams balsuoti už neva nesavanaudiškus kandidatus iš neva patriotiškos partijos ar neva nepriklausomo visuomeninio rinkimų komiteto – rinktis geriausią, nors jie visi panašūs vienas į kitą lyg Marso batonėliai parduotuvėje. Rinkis, sako rinkiminės kampanijos snikersai, nes tu ne tu, jeigu neužkandi liberalaus propagandinio ….
Atvykęs tūlas keliautojas į Uteną taip pat pirmiausia bus tiesiog prievarta sugrūstas į atfotošopintus kandidatų atvaizdus, jų skambius lozungus, plakatų rėmuose netelpančias akinančias šypsenas, spindinčių dantų eiles – apima negeras įtarimas, kad kandidatai kėsinasi užkąsti eiliniu rinkėju eilinį kartą dar 4 metams. Tie spindintys jaunatviška energija vyrai ir moterys, angeliško tyrumo akys, platūs mostai ir kandidatų šūkiai persekioja rinkėją lyg prakeiksmas.
Ryškiausiai agresyvios rinkimų propagandos bendrame fone išsikiria, tiesiog pulsuoja nesavanaudišku polėkiu aukotis vardan uteniškių gerovės – tiesiog nei valgyti, net miegoti negali, tik duokite pasiaukoti vardan tavęs, Utenos rinkėjau – visuomeninis rinkimų komitetas skambiu vienijančiu ir įkvepiančiu pavadinimu “Kartu už Utenos kraštą”. Šitie šaunūs ežerų krašto vyrai ir moterys , kaip teigia jų rinkiminė agitacija, negailestingai kovos su korupcija, dieną naktį dirbs, kad uteniškiai apie rūpesčius net pagalvoti nespėtų, kur buvo duobutės, ten bus kauburėliai, žada jie, ir apskritai – jie už viską , kas gerą, ir prieš viską , kas bloga. Tik duokite jiems valdžią, ir jie padarys laimingais visus ir kiekvieną atskirai!!!
Mūsų liberalios demokratijos laikais, kai pavogti vištą yra nusikaltimas, vogti daug yra verslas, o apvogti visą tautą yra vadinama politika, toks retai sutinkamas nesavanaudiškums žinomas tik iš tarybų valdžios metus išgyvenusių pasakojimų, todėl, savaime suprantama, kelia ilgesį, nuostalgiją ir viltį – kas gi tie gerieji samariečiai, kuriems staiga parūpo atgaivinti jau 30 metų užmirštas dorybes? Įdomu gi, kada, pagaliau, stos tiesa ir teisingumas atskirai paimtame Lietuvos rajone Utenoje.
Ir lyg bibliją skaitome šiuolaikinių apaštalų sąrašą. Įdomumo dėlei pavartome kandidatų deklaracijjas, kaip jie nepakeliamu darbu vardan tos Utenos prasigyveno – daugiausiai pasiturintys žmonės, stambūs ir smulkūs verslininkai, prekiautojai įvairiomis prekėmis, valstybės tarnautojai, su partijos protekcija patekę į šiltas budžetines vieteles, gydytojai (pikti liežuviai iš Amnesty International visą nepriklausomybės laikotarpį kalba, kad Sveikatos apsaugos sistemoje korupcija labiausiai išplitusi, bet čia, matomai, ne tas atvejis), pora mokytojų ir panašūs dori piliečiai. Vienok,spaudant VRK puslapyje kandidatų pavardes įkyriai lenda nuolat pasikartojantis, įkyriai pasikartojantis pavadinimas – liberalų sąjūdis, liberalų sąjūdis,liberalų sąjūdis. Pasirodo, šie kuklūs žmonės dėl kažkokių , kol kas mums nežinomų priežasčių, bando nuslėpti tokią nekaltą aplinkybę, kad absoliuti dauguma “naujo” rinkimų komiteto “Kartu už Utenos kraštą” kandidatai yra labai jau seniai rinkimuose dalyvaujantys veikėjai ir nesėkmingai bandė užimti vietinės valdžios olimpą ankstesnių metų rinkimų į savivaldybių tarybas, kaip rodo 2015, 2011 ir ankstesnių metų rinkimų kandidatų deklaracijos.
Ir visi jie bandė įveikti Utenos rinkėjus … liberalų sąjūdžio partijos gretose.
Čia geresniam suvokimui būtina istorinė pažyma. Liberalizmą, kaip globalistinę ideologiją, Lietuvos nelaimei į Lietuvą atvilko filosofai V. Radžvilas ir A. Juozaitis. Liberalizmas, urvinis nacionalizmas ir religinis fanatizmas yra globalistų dažniausiai naudojami įrankiai kolonizuojant valstybes, naikinant valstybių suverenitetus tų šalių esminių institutų – valstybės, bendruomenės ir šeimos – naikinimo būdu. Liberalai globalistams yra labai patogūs tuo, kad savo individualizmą, savanaudiškumą jie iškelia aukščiau visuomeninio intereso, savo privačių interesų tenkinimui jie visada pasiruošę aukoti viešus interesus, todėl savo godumo apakinti liberalai dažnai nepastebi, kaip patys, aukodami savo bendrapiliečių interesus, tampa maistu globalizmo rykliams. Liberalas yra įsitikinęs, kad jis toks gudrus, toks dievo apdovanotas, jog sugebės visus ir visada apmulkinti, išlipti sausas iš bet kokios balos, todėl avantiūristiškai nuolat pažeidžia įstatymus ir moralės normas vardan jam švento dalyko – kuo didesnio pelno, pinigų. Liberalų partija (bet kokiu pavadinimu, kuriuos jie nuolat keičia) yra konjunktūrinė, be jokių principų ir gali remti absoliučiai diametraliai priešingus idėjas, įvykius, veikėjus – pinigai nekvepia. Todėl Lietuvos liberalai 1998 metais rėmė Artūrą Paulauską prieš Valdą Adamkų, paskui rėmė Rolandą Paksą, kurį vėliau jkartu su konservatoriais nuvertė V.Adamkaus naudai, buvo kartu su konservatoriais 2008 metų “naktinės” reformos, lietuvių tautos prakeiktos, bendraautoriais, kartu sušaudė 2009 m. sausio 16 d. taikią demonstraciją prie Seimo, aktyviai dalyvavo Lietuvos jūrų laivyno išgrobstymo, Telekomo, Mažeikių naftos, LEO-LT, Būtingės terminalo, Independence,. Snoro ir Ūkio banko vagystės bei kitose garsiose prichvatizavimo aferose. Liberalas Užpetrą-Užpetrą Auštrevičius “išsiderėjo” Visagino atominės elektrinės, kuri dar 30 metų galėjo gaminti pigią elektros energiją, uždarymą ir daugybė kitų “gerų” darbų nuveikė Lietuvos liberalai vardan tos savo asmeninės sąskaitos praturtinimo, papildymo. Mėgstamas liberalų užsiėmimas yra dalyvavimas Lietuvos nacionalinių išlaidų nacionalizavime ir nacionalinių pajamų privatizavime .
Tad kodėl šie garbūs liberalai staiga sugalvojo vėl, jau kelintą kartą per savo neilgą istoriją, užsimaskuoti po nekalta “visuomeninio komiteto” balta vėliava?..
Kaip jau minėta, liberalai šventai tiki, kad liberalas, veikiantis tik pačių žemiausių savanaudiškų interesų vardan, skatinamas veikti tik paties liberalo žemiausių fiziologinių instinktų patenkinimo tikslu, veikiantis tik įstatymo ir moralės draudžiamais būdais ir metodais, gali būti kažkuo naudingas visuomenei ir kitiems savo bendrapiliečiams?!!
Toks liberalaus tikėjimo dualizmas, žinoma, dažnai konfliktuoja su viešais visuomenės interesais ir , savaime suprantama, pažeidžia įstatymus, nors ir , būdami valdžioje, liberalai padarė viską, kad išvengti atsakomybės – į svarbiausius, bent kiek reikšmingus politikos, įstatymų leidybos, valstybės tarnybos, teisėsaugos, teismų, valstybės tarnybos, žiniasklaidos postus sukišo (žinoma, liberaliu, nusikalstamu, korumpuotu būdu) savus – liberalus – žmones, kurie mąsto liberaliai. Patys prastūmė atitinkamus įstatymus ir pavedė juos vykdyti saviems. Tačiau nežiūrinti į šias titaniškas liberalų pastangas išvengti atsakomybės (ir griaunant valstybę, žinoma, tokiu būdu) kartais kontoroje kildavo korupcijos skandalai – įrodymai būdavo tokie neatremiami, kad net savio teisėjai, prokurorai negalėdavo išsukti tūlo liberalo nuo atsakomybės, nors simbolinės, tačiau atsakomybės. Tai kontorą, žinoma, degino, bet padėtis nebuvo kritiška. Papuldavo dažniausiai smulkios arba vidutinės liberalios žuvelės – V.Martišauskas, K.Rimšelis-Vamzdis ir panašūs.
2015 metų rinkimų į savivaldą metu liberalų vadai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius žadėjo “nušluoti korupciją su trenksmu!
Ir nušlavė. Situacija, kuri privertė liberalus mimikruoti vėl ir iš esmės, stipriai pasikeitė, kai su stambiu kyšiu 2016 metais buvo sulaikytas partijos nepaskandinamas flagmanas “kovotojas su korupcija” Eligijus Masiulis. E. Masiulis buvo sulaikytas, kai paėmė apie 130 000 EUR “paskolą” (anot paties E.Masiulio) iš Secialiųjų tyrimų tarnybos žymėtomis kupiūromis!!! “Paskolą” iš STT, Karlai!! Žymėtomis kupiūromis, Karlai! Tačiau, nežiūrinti, į visą nusikaltimo sudėties akivaizdumą ir situacijos absurdą, liberalas Eligijus Masiulis vis dar laisvėje ir nenuteistas. Visi žino kas, kur, kada, kiek ir už ką, bet užsikabinti nėra už ko!? Tokie nusikaltimai yra neišaiškinami. Kadangi korupcijos skandalo pėdsakai veda į viršų, pas žmones, kurie visiems yra žinomi… Ir kurie krūpteli kiekvieną kartą, kai E.Masiulis pareiškia: “Jeigu pradėsiu kalbėti, daug kam Lietuvoje pasidarys karšta!…” Todėl niekas niekada nepamatys E.Masiulio už grotų, kaip ir nesužinos, kas užsakė Pakaunės maišto įvykius, Bražuolės tilto ir Juro Abromavičiaus sprogdinimus, aukščiau minėtas finansines aferas ir panašius rezonansinius įvykius. Kiek korupcinių nusikaltimų liberalų valdoma žiniasklaida ir teisėsauga sugebėjo nuo visuomenės paslėpti, sužinosime labai negreitai, jeigu apskritai sužinosime.
Tokios mąsto skandalas, žinoma, liberalų partijai sudavė galingą smūgį. Liberalūs vadai greitai “atsiribojo” nuo savo vado, buvęs E.Masiulio pavaduotojas, bendražygis ir “kovotojas” su korupcija Remigijus Šimašius suskubo ištrinti bet kokias sąsajas su savo susikompromitavusiu vadu (čia jums ne A.Ūsas, kuris po pasimatymo su R.Šimašiumi suskubo ir sėkmingai pasiskandino upelyje, kuriame net kojas sušlapti sudėtinga). O pati liberalų partija šiuose rinkimuose sugalvojo pasislėpti nuo savo kriminalinės praeities po dar liberalų nesutrypta “visuomeninio rinkimų komiteto” visose rinkiminėse apylinkėse vėliava,
Utenos rajono liberalų komitetas taip pat padarė, kaip liepė partijos vadovybė, kurios vadas dabar po neutralia vėliava bando užimti Vilniaus mero postą – pelninga vietelė, o ką?!… Todėl Utenos liberalai vėl pilni entuziazmo, pozityvo, energijos, vėl tikisi išjoti ant balto žirgo.
Utenos “visuomenės” komitete taip pat yra antiliaudinės Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų apmokamos grupės “Jorkšyrų elfai” narių. Jorkšyrų elfai savo supuvusį patriotizmą demonstruoja visais jiems įmanomais būdais – liberali demokratija išlaisvino nuo atsakomybės visus visuomenės padugnes ir suteikė neribotas galimybes jiems už pinigus eksibicionuoti savo etinės, teisinės, socialinės degradacijos žemumas. Ir jie atsidavė savo patologinės niekšybės eksponavimo nebaudžiamai aistrai – visa savo supuvusios sielos esybe. Visuomenės skaldymui tai pati geriausia forma, kurią pažymėjo marksizmo klasikas Fridrichas Engelsas – “Norint sugriauti valstybę reikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų”. Lietuvoje šią Lietuvos valstybės griovimo misiją su bezdžionišku įtūžiu atlieka konservatoriai, liberalai, fašistai, naciai, nacionalistai, urviniai rusofobai, netašyti antitarybininkai ir panašūs jorkšyrų elfai. “Visuomenės pasyvumas atveria kelią į valdžią niekšams”. Jie toliau fragmentuoja bendruomenę viešai mėgaudamiesi visuomenės nepajėgumu nubausti šiuos socialinius parazitus. Dabar jie brukasi į savivaldybių tarybas užsimaskavę po nekalta “nepriklausomų”, “patriotiškų”, “visuomeniškų”, “pilietiškų”, “aktyvių” rinkimų komitetų vėliava. Jeigu rasite tokiame “komitete” nors vieną jorkšyro elfą, nebalsuokite už visą komitetą – jorkšyrinio šuns dalyvavimas komitete perbraukia riebiu kryžiumi viso komiteto programą, pažadus, gražbyliavimus ir nepalieka jokių galimybių jokiai šviesios ateities vilčiai. Jau vien todėl, kad jorkšyrų elfai, kurie rujoja tokiose socialinių tinklų grupėse kaip Jorkšyrų elfai, vatnikas.lt, Boikotas rusiškoms prekėms, trolių medžiotojai, vakcina nuo vatnikų ir panašiose, yra Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų finansuojami antivalstybiniai elementai, kurių pagrindinė užduotis yra įtvirtinti Lietuvos kolonijinę priklausomybė JAV, Didžiąjai Britanijai, ES, NATO, Lietuvos visuomenės skaldymo, kiršinimo, nesantaikos kurstymo, neapykantos skatinimo ir karo su Rusija propagavimo metodais. Socialiniuose tinkluose šitie “patriotai” atvirai tyčiojasi iš esminių pilietinės demokratiškos visuomenės vertybių, nebaudžiamai vykdo informacinio karo nusikaltimus prieš kitaminčius, atvirai terorizuoja bet kokios kitokios Lietuvos, nei proamerikietiškos kolonijos, vizijos šalininkus ir visais įmanomais būdais siekia, kad tikri šalies patriotai nesusivienytų tikrai laisvos Lietuvos idėjos pagrindu.” Jie siekia įgyvendinti JAV ir Didžiosios Britanijos kolonijinius interesus Lietuvoje visuose lygiuose ir nieko švento, lietuviško, valstybinio jų judo pastangose nėra – tik verslas, tik savanaudiški liberalūs interesai. Apie Jorkšyrų elfų darbą Didžiosios Britanijos naudai pranešė tarptautinių hakerių grupė Anonymus ir apie tai galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/11/23/hakeriu-grupe-anonymuos-paviesino-britu-agentu-lietuvoje-ir-europoje-struktura/
Kas tokie yra tie Jorkšyrų elfai ir apie tokių “patriotų” darbo metodus terorizuojant pilietinę visuomenę galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/08/05/informacinio-karo-nusikalteliai-jav-samdiniai-lietuvoje/ . Jie dabar aktyviai dalyvauja visų sisteminių partijų sąrašuose ar komitetose. Jeigu norite sužinoti, ar jūsų rinkiminėje apygardoje bando į valdžią prasmukti užsienio valstybių naudai triūsiantys jorkšyro elfai, paieškos langelyje “Rasti” įveskite pavardę ir vardą šiame puslapyje. Dabar šios grupės nariai, išaiškėjus jų nusikalstamai veiklai ir metodams, pasislėpė po uždaros grupės priedanga ir veikia, kaip jiems įprasta , iš pasalų, bet čia pateikiamas sąrašas yra paimtas dar tais laikais, kai jie veikė atvirai, tad yra patikimas – https://vk.com/doc399940519_481979627?hash=9d948b0a168d8e7073&dl=8cd1b5a3a76de1c60f
Belieka priminti Džordžo Orvelo žodžius iš romano “1984” – “Žmonės, kurie balsuoja už nusikaltėlius, nėra jų aukos – jie yra bendrininkai”. Balsuodami prisiminkite tai .
Truputį dešinysis, nes už laisvą rinką. Truputį kairysis, nes už vargšus. Truputį katalikas, nes kartais lankosi bažnyčioje. Truputį už vienalytes santuokas, nes tai žmogaus teisių klausimas. Truputį už tradicinę šeimą, nes tokių Lietuvoje dauguma. Truputį už toleranciją. Bet taip pat truputį už tą barbarą, kuris miltais apipylė Klaipėdos politiką Viačeslavą Titovą
Truputį už viską, kas yra gera. Truputį prieš viską, kas yra bloga. Bet labiausiai – už SEB banką. Kuriame daug metų analizavo ekonomiką. Ir ramiai, pro SEB biuro langą analitiškai stebėjo, kaip dėl tos ekonomikos silpnumo šalį kasmet palikdavo dešimtys tūkstančių emigrantų.
Toks jis, reitingų ir spalvotų žurnalų numylėtinis, kandidatu į prezidentus ką tik pasiskelbęs 54 metų Gitanas Nausėda. Elito kandidatas. Nes elite, bankuose sukosi visus šiuos 28 nepriklausomybės metus. Beje, Nausėda ir matuoja viską tik šiuo trumpuoju, 28 metų laikotarpiu. Natūralu – jam jame buvo ir yra gerai.
Savo kaip kandidato prisistatymo kalboje iš pradžių pabrėžęs, kaip sąžiningai paprasti Lietuvos žmonės “aria žemę, kepa duoną, augina vaikus”, jis pridūrė: “Ir taip – visus šiuos 28 metus”. Tarsi prieš 29 ar 39 metus jie to nedarė… Arba tarsi darė po automato vamzdžiu.
Sakytum, tai mažai reiškianti Nausėdos kalbos detalė. Bet kiek daug ji pasako. Jis – sistemos kandidatas, ir sistemos nubrėžtų ribų niekada neperžengs. Jis ir toliau, kaip ir kiti sistemos žmonės, nepaisant savo švelnių manierų, skaldys Lietuvą į “sovietinę” ir “laisvą”, taigi ir Lietuvos žmones į “nepriklausomybės priešus” ir “nepriklausomybės draugus”.
Feisbuko paskyroje parašęs, kad vargu ar “miltų terapija” padės pakeisti Titovo požiūrį į miškinius-partizanus, jis pavartojo būtent tą švelnųjį, “miltų terapijos” terminą. Kokia veidmainystė! Juk kitomis progomis G. Nausėda užsideda progresyvią žmogaus teisių gynėjo kaukę.
O štai šiuo atveju, kai jaunas politikas už savo nuomonę akivaizdžiai pažeminamas visos šalies mastu, dramblio kaulo bokšto gyventojas Nausėda įvardina tai kaip “terapiją”. Suprask, Titovas “serga” ir jam reikia taikyti “gydymą”. Kas tai, jei ne intelektualusis fašizmas?
Analitikas, sakote, geras? Ir ką jis išanalizavo? Gal jis laiku įspėjo mus apie 2008 metų pasaulinę bankų krizę? Kur tau, nė kiek. O gal perspėjo mus visus ruoštis neregėtam kainų šuoliui, kai rengtasi įvesti eurą? Ne, nė trupučio. Tai ką jis darė visus šiuos nepriklausomybės metus?
Iš pradžių padirbėjęs Lietuvos banke, jis perėjo į geriau apmokamą SEB banko analitiko-konsultanto vietą. Ir užėmė ją iki pat dabar. Kaip žinia, šis ir kiti skandinavų bankai ilgainiui užkariavo monopolistų vietą Lietuvoje, išstūmę iš rinkos mažesnius lietuviškus bankus.
O išstumę konkurentus, ėmė diktuoti savo sąlygas. Bankų įkainiai gyventojams už elementariausias paslaugas nuolatos didinami. Jauni, gyvenimo patirties neturintys žmonės viliojami tokiais būsto kreditais, kad paskui visą gyvenimą žagsi nuo nepakeliamų banko procentų.
Šie bankai taiko tokią pinigų skolinimo politiką, kad jų stokojančios smulkios ir vidutinės įmonės priverstos arba bankrutuoti, arba, kaip ir minėtos jaunos šeimos, patenka į visišką priklausomybę nuo bankų. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų smulkus ir vidutinis verslas merdi.
Bet Nausėdai čia problemų nekyla. Jo verslas visai kitas. Jo verslas – transliuoti visuomenei SEB bankui naudingas analizes, vikriai pateikiant jas kaip “ekonomisto” analizes. Ir riboto akiračio žurnalistai toliau kalbina šį bankininkų lobistą kaip neva nepriklausomą ekspertą. Tie žurnalistai, beje, yra ir ribotos laisvės. Nes jų televizijos ar portalai gerai pelnosi iš SEB banko reklamos, kurią šis bankas dosniai talpina tose žiniasklaidos priemonėse. Ir visiems gerai! Tiksliau, visam elitui.
Nausėda prisipažįsta nuoširdžiai džiaugęsis Valdo Adamkaus pergale prieš Kazimierą Prunskienę antrame prezidento rinkimų ture 2004 metais. Nes ji, ta pergalė (įtartinai sugedus VRK kompiuteriams), Nausėdai simbolizavo “Lietuvos vertybinį, geopolitinį pasirinkimą”. Natūralu. Tokia, matyt, buvo ir skandinaviško SEB banko pozicija. Kam jam Prunskienė, kuri, tikėtina, nebūtų leidusi skandinavams monopolizuoti bankininkystės sektoriaus, vykdydama subalansuotą politiką tarp Rytų ir Vakarų? (Beje, po Adamkaus pergalės Nausėda tapo jo visuomeniniu konsultantu.)
Džiugu, kad Nausėda, nors ir pavėluotai, bet bent jau šiandien pripažįsta žiaurią tikrovę: “Gerovės švyturys – į ten turi plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas”. Problema tik ta, kad prie pasiklydusio laivo šturvalo stovėjo bei kapitonams patarinėjo ir jis, bankų lobistas Nausėda.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
P.s. Skandinavijos banksterių statytinis Gitanas Nausėda karo nusikaltimų, agresijų rėmėjas. Puikiai pamenu, kai JAV karo nusikaltėliai ruošėsi įvykdyti eilinį savo tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją prieš JTO narę Iraką, visose JAV kolonijose vyko JAV karo nusikaltėlių bendrininkų, JAV 5 kolonų (daugiausiai konservatorių, liberalų) pritarimo JAV karo nusikaltimui prieš Iraką surežisuoti palaikymo spektakliai. LRT (turėtų būti LRT archyve įrašas laidos) toks karo nusikaltėlių bendrininkų susirinkimas subūrė aršiausius JAV pakalikus – Landsbergį, Juknevičienę, Kubilių, Masiulį, Gentvilą ir pan. dolerinius “patriotus”. Dalyvavo, žinom,a, ir G. Nausėda. Įsiminė jo liokajiškai ryžtingas pasisakymas, kuriuo jis karštai pritarė JAV agresijai prieš Iraką, paragino JAV karo nusikaltėlius nubausti “kruviną tironą” Sadamą Huseiną, iškovoti Irako tautai laisvę, demokratiją, apsaugoti irakiečių žmogaus teises. Tuo metu banskterių rokfelerių statytinis “prognozavo” , kad po “šviesiųjų” JAV demokratijos karių pergalės prieš diktatorių Sadamą Huseiną kenčiančią Irako tautai bus rojus, laisvė, demokratija, taika ir ramybė, ir , svarbiausia, naftos kaina nukris nuo 18 USD/bar iki 6 USD/bar. Liberalas tuo ir skiriasi nuo padoraus žmogaus, kad neturi gėdos ir negirdi sąžinės balso. JAV karo nusikaltėlių sėbrus į Lukiškes, o ne į Prezidentus!
Ir dar Gitanas Nausėda už “tyliąją” Lietuvą, kurią kiek Skandinavijos bankai neplėštų, ji kantriai tylėtų ir šlovintų NATO okupantus. Ar tikrai Lietuvai reikia tokių prezidentų, kurie parduoda valstybės ir tautos interesus?
“Tylioji” Lietuva pagal kandidatą į Lietuvos prezidentus, Skandinavijos banksterių marionetę Gitaną Nausėdą.
Visų spalvotų kontrrevoliucijų, kurias nuo 1953 metų perversmo Irane organizavo JAV visame pasaulyje, tikslas buvo kolonizuoti valstybes ir jas įjungti į dolerio kolonijinę sistemą. Visų šių „revoliucijų“ esmė buvo – nuversti teisėtas nacionalinių valstybių vyriausybes, sunaikinti šių valstybių nacionalinių interesų gynimo institutus ir priversti jas, prisidengus skambiomis deklaracijomis apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises, įstatymo viršenybę ir pan. liberalią demagogiją, tarnauti JAV-UK-ES finansinio-pramoninio kapitalo interesams. Vakarų demokratija ir gerovė gali egzistuoti tik vienu būdu – misdama kitų tautų resursais, suverenitetais. Tik išnaudodama pačiu brutaliausiu būdu kolonijas Vakarų “civilizacija“ gali gyvuoti.
. Tiesą sakant, tai kazino, kuriame visada laimi tik kazino savininkas, tik stambus kapitalas visada laimi įvairių savo atstovų ar paskirtųjų iš jo gretų asmenyje, arba aferistai iš „prastuomenės“, pasamdyti „nugalėtojų“ vaidmeniui (beveik visų tokių sėkmės kūdikių biografijose gausu miglos ir spragų, kas aiškiai byloja apie tokių istorijų mistifikavimą ir kryptingą mitologizavimą).
