Tag

zodzio laisve

Browsing

 

Большой брат следит за тобой: marketoluhi — LiveJournalBuvęs CŽV ir NSA agentas Edvardas Snoudenas teigia, kad „laikinos“ griežtos priemonės, kurių ėmėsi daugelio šalių vyriausybės koronaviruso plitimui apriboti pretekstu, pasiliks ir taps nuolatinėmis. Viena iš tokių priemonių buvo, pavyzdžiui, JAV vyriausybės pasiūlytas piliečių judėjimo nuolatinis sekimas siekiant stebėti koronaviruso plitimą (analogišką įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorių, liberalų, socdemų deputatai balandžio 9 dieną dėl LR Elektroninių ryšio priemonių įstatymo Nr.IX-2135 68 str. pakeitimo). Tačiau laikinas pilietinių laisvių apribojimas gali lengvai virsti ilgalaikiu, perspėja Snoudenas.

Labai greitai liberalių totalitarinių valstybių specialiosios tarnybos ras pritaikymą naujoms technologijoms. Pasibaigus krizei, vyriausybės turės puikią galimybę priimti naujus įstatymus, pagal kuriuos laikinosios ekstremaliai situacijai suvaldyti priimtos skubios priemonės tams nuolatinėmis, ir JAV kolonijų fašistiniai režimai neabejotinai galės panaudoti jas naudoti prieš disidentus ir kitaminčius. „Koronavirusas yra rimta problema. Tačiau ši problema laikina ir praeis. Žmonija arba išras vakciną arba įgys kolektyvinį imunitetą. Praeis maždaug treji metai, ir problema išnyks. Tačiau dabar priimamų sprendimų pasekmės liks amžiams. Ir aš manau, kad tai yra esminis dalykas, turėsiantis įtakos laisvos visuomenės perspektyvoms. Virusas daro žalą, tačiau žmogaus teisių sunaikinimas yra labai rimta klaida. Tai bus permanentinis reiškinys, kurio mes negalėsime pasukti atgal.

Visi prisimename revoliucijas, laisvės kovotojų judėjimus – pasipriešinimas turėjo augti šimtus metų, kol nugalėjo. Ir jei mes prarasime viską, ką iškovojome, per vieną trumpą panikos akimirką … Aš matau tiesioginę paralelę su 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiais. Patriotinio akto priėmimas, totalinis sekimas, kankinimų stovyklos (Lietuvoje konservatorių, liberalų, V.Adamkaus įkurtas Antaviliuose) visiems, kurie nepritaria (JAV valstybiniam terorismui) visame pasaulyje …

Kilus visuotinei panikai, jūs pradedate vykdyti politiką, kuri atitinka tik jūsų savanaudiškus interesus. Jūs pateisinate bet kokį žiaurumą ir smurtą nepaprastos padėties priemonėmis teigdami, kad kitaip yra neįmanoma susidoroti su grėsmėmis ir pavojais.

Nepaprastosios situacijos tęsiasi ilgą laiką, o valdžia piktnaudžiauja naujomis galimybėmis. Jiems tai labai patinka. Koronavirusas praeina, tarptautinis terorizmas jau nėra toks aktualus, ir tada valdžia pradeda rasti naujų priežasčių, dėl kurių būtina išsaugoti tas ypatingas galias, kurias jos sau suteikė. Inicijuojamos diskusijos, pavyzdžiui: kodėl turėtume atsisakyti šios patirties, geriau ją įteisinsinkime naujame norminiame akte. Ir mes matome, kad jie būtent taip ir elgiasi – visose šalyse. Tai visai nėra kažkokia amerikietiška išskirtinė savybė. Pasauliui primetama „saugumo bet kokia kaina” kultūra. Jie sako: jei kyla bent mažiausia rizika, turime ją sumažinti iki žemiausio įmanomo lygio, ir tai reikia padaryti bet kokia kaina.

Manau, kad tai yra fundamentalus konfliktas, trukdantis kurti laisvą ir atvirą visuomenę. Šiandien nėra labai populiaru kalbėti šia tema – iškart pasirodo prieštaravimai iš serijos „Saugumas yra svarbiau nei privatumas“. Žinoma, laisvoje visuomenėje mes privalome turėti juos abu. Bet mūsų prioritetas yra viešosios tvarkos sukūrimas, o ne individualių ar kolektyvinių poreikių tenkinimas. Jei mes dabar pradėsime naikinti piliečių teises, bandydami ką nors pagerinti, situaciją tik pabloginsime.

Dirbtinis intelektas šiandien naudojamas siekiant pristatyti totalinį piliečių sekimą online režimu kaip gėrį. Jis žada daug neįmanomų dalykų. Kažkas tau seka pasakas: žiūrėk, aparatas galės nustatyti tavo seksualinę orientaciją pagal tavo veido mimiką (FB pilna tokių “nekaltų” testų). Žinoma, tai turėtų mus palinksminti, tačiau turime suprasti, kad būtent pagal šį algoritmą siekia dirbti ir valdžios institucijos. Jie labai mėgsta pabrėžti problemų efektyvumą ir prevenciją. Tačiau laisvoje visuomenėje efektyvumas iš tikrųjų yra pavojingas. Visais būdais norime apriboti jo kriterijus, kitaip galime pastebėti grėsmę beveik kiekviename asmenyje. Jis yra potencialus nusikaltėlis, todėl prevencijos tikslais jo teisės privalo būti apribotos.

Mes pasisakome už rimtų įrodymų rinkimą ir griežtai teisėtais įrodymais grįstą baudžiamąjį persekiojimą, siekiame apriboti situacijas, dėl kurių žmogus gali būti pasodintas į kalėjimą, reikalaujame griežtai reglamentuoti atvejus, kai valdžios institucijos gali panaudoti ginkluotą jėgą prieš piliečius. Mes paprastai nustatome griežtas ribas jėgos naudojimui, nes tai yra vienintelis būdas užtikrinti laisvę. Jei jūs sukoncentruojate per daug galios vienose rankose, tai vadinama tironija.

Žvelgdamas į JAV piliečių sekimo per jų mobiliuosius telefonus įteisinimo pavyzdį, galiu pastebėti, kad tai atveria daugybę naujų galimybių. Galite sekti visus žmonių pomėgius ir emocines būsenas, jų komentarus socialiniuose tinkluose. Ir piliečius suskirstyti į sąlygines grupes pagal lojalumą valdžiai.

Jei jūs tik sekate pacientų, sergančių koronavirusu, judėjimą ir matote, kad jie nusprendė pasivaikščioti viešoje žmonių pilnoje vietoje, – tokiu atveju tokia kontrolė atrodo priimtina ir veiksminga. Tačiau pažiūrėkite, kas vyksta iš tiesų. Anksčiau valdžia mus visus stebėjo lyg ir iš išorės – jie galėjo žinoti, kokius produktus ir prekes perkame, kokie mūsų pomėgiai, kokiose interneto svetainėse naršome. Dabar jie įsilaužia į mūsų sveikatos sritį, jie jau nori žinoti mūsų fizinę būklę, iš esmės, jie turi galimybę žinoti, kas vyksta po mūsų oda.

Jei mes visa tai leisime ir sakysime vyriausybei: reikia, dabar jūs galite stebėti kiekvieno piliečio telefoną realiuoju laiku, mes tuo pačiu uždegame žalią šviesą, leidžiame imtis tam tikrų priemonių prieš asmenį, gavus atitinkamą informacija apie asmenį. Kas jiems po to sutrukdys pasakyti: gerai, o kaip su visuomenės sveikata? Būtina gi apsaugoti nuo grėsmės visus… Pagrindinis pirminis koronaviruso simptomas yra karščiavimas, aukšta temperatūra. Kodėl neturėtų visi nešioti elektronines sekimo apyrankes, kažką panašaus į kūno stebėjimo priemones, kurios mums pateiktų duomenis apie temperatūrą, širdies ritmą … Stebėkime kiekvieną, kurio pulsas staiga ima kilti. Tada po poros metų koronavirusas išnyks ir jie sakys: žiūrėkite, mūsų šalyje slepiasi grupė pavojingų teroristų, kurie skleidžia (Kremliaus) propagandą internete. Galiausiai lieka tik valdžios patvirtintos oficialios žiniasklaidos priemonės, kurios gyventojams transliuoja tik vieną „teisingą“ darbotvarkę.

Kas vyksta šiandien? Valdžia gali lengvai sužinoti, kur esate, kokiose svetainėse lankotės. Tada tampa prieinama jūsų sveikatos būklė. Ir štai dirbtinis intelektas subendrina visus šiuos parametrus ir pradeda stebėti jūsų pykčio emocijas, kai jūs stebite oficialios propagandos naujienas. Arba, pavyzdžiui, jūs stebite valdančiosios partijos atstovo iš Parlamento kalbą ir jie mato jūsų susijaudinimą. Emocijas galima lengvai išmatuoti ir įrašyti naudojant šiuolaikinius jutiklius. Ir jie sako: štai, šitas žmogus mums kelia pavojų. Būtina jam sukelti problemas darbe, patikrinti jo banko sąskaitas …

Kas nutinka, kai kuriate asmenybės slopinimo architektūrą kaip valdžios galios instrumentą? Kai į valdžią ateina autoritarinis lyderis, jis tikrai ja pasinaudos siekdamas apriboti teises ir laisves. O kaip piliečiai? Jie tiesiog niekaip nesugeba susivienyti, mobilizuotis, koordinuoti savo veiksmus, nes valdžia jau žino jų buvimo vietą, pokalbius, pažinčių ratą ir visus artimiausius planus. Policijai net nereikės niekur vykti – ji tiesiog užblokuos visas jūsų paskyras, sąskaitas, jūs busite atleistas iš darbo, atims jums galimybę naudotis viešuoju transportu – ir viskas.

Ir mūsų pasaulis kasdien dreifuoja būtent šia linkme todėl, kad mes leidžiame panikai kontroliuoti visus savo sprendimus. Mes net negalvojame apie tikrąsias mūsų teisių apribojimo pasekmes “, – sakė Snoudenas interviu Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio CPH:DOX Kopenhagoje organizatoriams.

“Piliečiai turi teisę žinoti, ką valstybė daro jų vardu. Dar labiau piliečiai turi teisę žinoti, ką valdžia daro prieš juos” (E.Snoudenas).

Nuo savę galiu pridurti, kad autoritarinis Lietuvos landsberginės chuntos režimas E.Snoudeno aukščiau aprašytą policinės savivalės ir teroro valstybę kūrė nuo pat 1990 metų ir jau sukūrė. Išbandžiau savo kailiu liberalių fašistų niekšybę. Tą patį , manau, gali patvirtinti daugybė Lietuvos žinomų disidentų – A. Paleckis, N. Venckienė, P. Masilionis, Ž. Razminas, A. Drižius, L. Ragelskis ir daugybė kitų.
Šiandien Lietuvoje jau yra atkurtos visos tarpukario Lietuvoje buvusios fašistinės organizacijos, internete siautėja jorkšyriniai šunys, šauliams, savanoriams leista namuose laikyti automatinį ginklą, šių organizacijų veikėjai šiuo metu “savanoriauja”, “kovoja” su koronavirusu. Pagalvokite, kodėl niekada savo krikščioniškomis savybėmis nepasižymėję veikėjai staiga tapo tokiais “rūpestingais”.
Žmonės, būkite, budrūs.
STOP FAŠIZMUI!!
NO PASARAN!!

Neringa Venckienė

Prašau padėkime visi kartu Aurimui Drižiui

2020 m. balandžio 7 d. „Laisvas laikraštis“ žurnalisto Aurimo Drižiaus apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuosprendis, kuriuo A. Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės, jos tėvų “šmeižtą”, įsiteisėjo. Jam reikės sumokėti 14 000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę, Naruševičienę, Deimantę ir Orintą bei pedofilijos bylą.

Gavėjas: AURIMAS DRIŽIUS
Sąskaita Nr. LT614010051005210720
Luminor bankas, banko kodas: 40100,
SWIFT (BIC) kodas: AGBLLT2X

Neringa Venckienė nuotrauka.

Vakar (balandžio 7 dieną) Aurimas Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės “šmeižtą”. Jam reikės sumokėti 14,000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę ir pedofilijos bylą.

Ar you fucking kidding me? Sveiki atvykę į bananų respubliką. Tokia pas mus žodžio laisvė.

“Kiekvienas žmogus pasaulyje, JAV ar kitos šalies žurnalistas turėtų jausti JAV liberalios cenzūros, Vakarų fašistinės diktatūros ledinę ranką, kuri slysta jam per nugarą – bet kuris Žemės žmogus bet kada gali būti kita JAV – NATO karo nusikaltėlių auka. „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as, kuris atskleidė Jungtinių Amerikos valstijų agresorių karo nusikaltimus Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje, Ukrainoje ir visame pasaulyje, jau beveik metus yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežto režimo kalėjime. Londono teismas turi išspręsti jo ekstradicijos į Jungtines Valstijas, kur jam gresia iki 175 metų kalėjimo, bylą.
Bene vienintelė pasaulyje likusi globalinė ir sakanti tiesą televizija Russia Today išleido filmą, bandydama teisingai nušviesti J.Assange’o baudžiamojo persekiojimo politinę potekstę – „WikiLeaks“ įkūrėjas yra žudomas JAV-NATO karo nusikaltėlių užsakymu. Tokiu būdu siekiama užčiaupti burnas visiems drasiems žmonėms Žemėjė, tokiu būdu didžiausi tarptautiniai nusikaltėliai, pagrindiniai tarptautiniai teroristai JAV, Didžiosios Britanijos, NATO šalys siekia nuslėpti savo įvykdytus kraupius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, išvengti atsakomybės už JAV-NATO įvykdytus nusikaltimus, kad galėtų nebaudžiamai daryti naujus nusikaltimus Ukrainoje, Libijoje, Sirijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, rengti didelio mąsto tarptautinį nusikaltimą – agresiją prieš Rusiją, Kiniją, Iraną ir kitas laisva šalis.
Šiame RTD filme jo tėvas, draugai ir kolegos kalba apie J. Assange’ą. Jie paaiškina jam JAV-NATO nusikaltėlių pateiktų kaltinimų esmę ir pagrindinius jo kovos tikslus – JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja turi būti teisiama Tautų Tribunole, Niurnbergo procese – 2.
Vakarų kryžiuočiai jau seniai nusipelnė rūstaus įvertinimo ir negailestingo teisingumo.

Jūratė labai pasistengė. Praeik į kasą, pasiimk savo 30 jorkšyrinių sidabrinių, užsidirbai. Jeigu taip toliau tobulinsi savo rašliavų gebėjimus, yra viltis – iš medžio išlipsi dar iki šio šimtmečio pabaigos. Dėl sąmoningai įvelto šmeižto – jorkšyro elfas gyvybingas tik šioje aplinkoje – atskira kalba.  Beje, “komentatorius” reikėjo iš anksto užsakyti, o tai atrodai, kaip čia pasakius…

Jūratė Važgauskaitė 2020.02.08 07:00

Propagandistų svajonės: TSRS 2 ir darbas melagių kontorose
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018208/propagandistu-svajones-tsrs-2-ir-darbas-melagiu-kontorose

Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą. Greta jų atsiranda ir bedarbių-trolių, atvirai savo paslaugas siūlančių komercinėms, o gal ir politinėms institucijoms.
 Rusijos propagandos pavyzdžiai (nuotr. YouTube)

Neigti sovietinę Lietuvos okupaciją mūsų šalyje draudžia įstatymas, šmeižti žmonės – taip pat. Bet tai nejaudina „Facebook“ tinkle siaučiančių dezinformacijos skleidėjų, kurie dėl savo įsitikinimų arba už tam tikrą atlygį kasdien meluoja, šmeižia ir kitaip dergia šalį, kurioje gyvena. Vienas tokių veikėjų yra buvęs kandidatas į Seimą, „Fronto“ partijos narys, teisininku prisistatantis Jonas Kovalskis.
2

Šis asmuo reiškiasi ne tik savo „Facebook“ paskyroje, bet ir internetiniame tokio paties vardo puslapyje, o taip pat – ekspertai.eu ar „Laisvo laikraščio“ puslapiuose. Buvęs valstybės tarnautojas ir kandidatas į Seimą atvirai šmeižia tam tikrus politikus, niekina Lietuvos istoriją, neigia okupacijos faktą, reaguoja ir savaip interpretuoja politinius ir socialinius įvykius.
Apie „Atviros Rusijos forumą“ jis rašo: „Lietuvos landsberginė chunta suteikia Marijos žemę trypti visoms pasaulio padugnėms, tačiau mokėti už landsberginių velniavą tenka visiems lietuviams, brangiai mokėti. Ar mums to reikia?…Kažin kodėl Rusija nerengia pas save panašių forumų, pavyzdžiui „Laisva Lietuva“, arba „NATO okupantai, šalin rankas nuo Lietuvos“, arba „Laisva Didžioji Britanija“, „Šalin Britanijos monarchiją“, arba „Jungtines Amerikos valstijas į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą“?, – savo „Facebook“ puslapyje plūstasi socialinių medijų propagandistas. Partizanų atminimo niekinimas, pasak specialistų, itin mėgstama Rusijos samdytų trolių ir propagandistų tema, jos savo „Facebook“ paskyroje nevengia ir J. Kovalskis.
Dezinformacija internete

„Suaktyvėjo „miško brolių“ šalininkai, kurie suokia apie „didvyrišką“ „laisvės kovotojų“ kovą vardan Lietuvos laisvės. Kokia iš tiesų buvo „laisvės kovotojų“ kovos su lietuvių tauta realybė, apie kurią taip nemėgsta prisiminti dabartiniai nacionalistų garbintojai, lentų kabintojai ir panašūs „patriotai”? Pažiūrėkime atidžiau..“, – rašo dezinformacijos skleidėjas. Tokių įrašų šio žmogaus paskyroje – apstu. Jo įrašai ir pamąstymai patinka beveik tūkstančiui žmonių, jie dalijasi propagandiniu turiniu savo socialinės medijos kanaluose.  O štai kitas interneto veikėjas sukūręs „Facebook“ puslapį ir pavadinęs jį „Lietuvos kramola“ ilgisi Sovietų Sąjungos, atvirai neigia Lietuvos okupaciją, tikindamas, kad tokios nebuvo ir skelbia naujosios TSRS susikūrimą, pasak jo, 2021 visi galės džiaugtis naujos valstybės susikūrimu.
„Rusai dar niekada nieko neužpuolė. Bet dabar prie Rusijos jau prisijungė daugiau kaip 60 proc. pasaulio. O TSRS-2 veikimas prasidės po 2021 metų kovo 26 dienos, kai baigsis Gorbačiovo ir Tetčer susitarimas“, – rašo vyras, galimai įkūręs „Lietuvos kramolos“ puslapį.
Dezinformacija internete

Tiesa, „Facebook“ erdvėje galima rasti ne tik dezinformaciją skleidžiančių žmonių, bet ir tokių, kurie siūlo savo paslaugas, ieško nelegalaus darbo ir siūlosi skleisti šmeižtą ir dezinformaciją už pinigus. Troliai-bedarbiai atskleidžia, kad gali rašyti ne tik politiniais klausimas, pasak jų pačių – komerciniai pasiūlymai juos domina net labiau. Ir visa tai, pasak dezinformaciją tyrinėjančių specialistų, sunkiai baudžiama veikla, kuri visą laiką balansuoja ties žodžio laisvės draudimo riba.
Trolius reikia palikti ramybėje? Vilniaus universiteto dėstytojas, komunikacijos specialistas Viktoras Denisenko sako, kad kalbant apie dezinformaciją svarbu kalbėti ir apie žodžio laisvę, nes tai dažnai naudojama ginti melagingus pranešimus. „Kai mes kalbame apie propagandą, reikia aiškiai žinoti ribą tarp žmogaus nuomonės ir laisvės ją reikšti. Tarkime, Lietuvoje viešas okupacijos neigimas yra draudžiamas, todėl čia galima būtų pritaikyti šį įstatymą, bet visada klausimas, kas tuo turi užsiimti? Kaip nustatyti, ar tai viešas ar privatus tinklapis, o gal, pasak propagandisto, tai –fantastinis apsakymas. Taigi, tai nelengva kova“, -– sakė V. Denisenko. Anot jo, paprasčiau, kai informacija sklinda per žiniasklaidos kanalus, bet, jei žmogus rašo privačiai ar pusiau privačiai – kyla problema.
Ieško darbo

„Lietuvoje yra buvę atvejų, kai buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl anoniminių komentarų. Tai buvo komentarai, kurie pažeidė įstatymą, kurstė prieš vieną ar kitą etninę grupę. Tokiu atveju policija nustatydavo ir teismas bausdavo. Tuo pat metu buvo kilusios diskusijos ar tikrai policija darbas yra gaudyti tuos anoniminius komentuotojus“, – svarstė V. Denisenko.  Specialistas įsitikinęs, kad kartais propagandos skleidėjus tiesiog reikia palikti ramybėje. „Prieš tai, žinoma, reikia informuoti visuomenę, kad jie – propagandistai. Taip daryti verta dėl to, kad Rusija kiekvieną mūsų veiksmą mėgina panaudoti savo tikslams. Tada prasideda kalbos apie žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidimus ir kitus dalykus, kuriuos puikiai išnaudoja Rusija“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas. Anot jo, jei žmogus viešai skelbia, kad sovietinės okupacijos nebuvo, tai yra mūsų įstatymų pažeidimas. Šiuo atveju arba kažkas pasiskundžia, arba policija patys pastebi. „Jei žmogus kažkur pokalbyje, neviešai neigia okupaciją – nieko nepadarysi. Bet jei, tai vyksta „Facebook“ ar kur nors viešai – tai jau vertinama kaip viešuma, nes pats „Facebook“ jau yra viešosios komunikacijos priemonė.  Taip pat, jei žmogus rašo tinklapyje, kuris yra viešai prieinamas, tai galima laikyti viešai skelbiama informacija“, – kalbėjo V. Denisenko.  Jis taip pat svarstė, kad gana sunku pasakyti, kas yra trolis ir kiek jų prisiveisė lietuviškoje „Facebook“ erdvėje.
Trolį mes galime nustatyti tik tuo atveju, jei žinome, kad žmogui už tai sumokėta. Dažniausiai mes to nežinome. Vienas žmogus, jei jis yra trolis, gali turėti nuo 10 iki 20 paskyrų. Taigi, žmonių skaičius nerodo, kiek yra paskyrų. Taip pat yra specialios kompiuterinės programos, kurios gali generuoti tam tikrą primityvų turinį. Pagal mano asmeninius pastebėjimus, sakyčiau, kad trolių ir paskyrų skaičius nėra didelis. Kitas dalykas, kad ir pats „Facebook“ buvo uždaręs dalį netikrų paskyrų. Manau, kad Lietuvoje poveikis nėra didelis. Žiniasklaidos priemonės, kurios skleidžia propagandinius naratyvus Lietuvoje, taip pat nėra populiarios“, – sakė specialistas.
Dezinformacija internete

Jis atskleidė, kad beveik visi propagandos skleidėjai ir troliai kalba apie tas pačias temas. „Pirmiausia, tai, žinoma, istorija ir 1940-53 metų įvykiai, okupacija, rezistencinės kovos. Bandoma   įtikinti, kad Baltijos valstybės savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą. Taip pat aiškinama, kad nebuvo rezistencijos kovų, o partizanai tebuvo banditai. Na ir dar yra 1991 metų įvykiai ir „savi šaudė į savus“ leitmotyvas. Taip pat yra pasakojimų, kurie nukreipti prieš valstybę. Mėginama įrodyti, kad Lietuvoje yra nuolatinė krizė, kad šalis žlunga ir čia nėra nieko gero. Aiškinama, kad jei būtume likę su Rusija viskas būtų gerai“, – vardino V. Denisenko.  Pasak jo, propaganda visada bando išnaudoti realiai egzistuojančias socialines įtampas, todėl reaguoja į visus įvykius. Propagandistai už pinigus ir iš idėjos  Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Andrius Šuminas sako, kad propagandinio turinio, kuriuo siekiama antilietuviškų tikslų – daugėja. Problema matoma ir suprantama, bet nelabai yra kaip su tuo kovoti, nes atsiranda plona linija tarp cenzūros ir žodžio laivės. REKLAMA „Niekas nenori jokios cenzūros ir apribojimų, todėl manipuliacinio ir propagandinio turinio srautas vis didėja. O jei kalbėtume, kaip su tuo kovoti, tai atrastume, kad geriausias būdas – visuomenės, piliečių švietimas ir kritinis mąstymas. Žmonės privalo gebėti kritiškai atsirinkti informaciją, būti informaciškai raštingi, vertinti informaciją, kurią gauna per bet kokius kanalus, tiek socialinių medijų, tiek žiniasklaidos“, – vardijo komunikacijos specialistas.  Pasak A. Šumino, kartais mes nežinome iš kur ir kaip informacija atsiranda, ji keliauja. Kitais atvejais yra aiškūs žmonės, kurie „sėdi“ kažkieno kišenėje ir daro akivaizdžius veiksmus. „Jei tai yra akivaizdus melas, šmeižtas ir dezinformacija su tuo, žinoma, turėtų kovoti mūsų institucijos. Žodžio laisvė negali kirstis su kitų žmonių žodžių laisvėmis. Problema ta, kad informacijos srautas yra itin didelis, nors veiksmų imtis ir privalu. Iš kitos pusės, yra labai daug turinio už kurio nežinia kas stovi, arba stovi tie žmonės, kurių nėra Lietuvoje. Tai su tokio turinio kūrėjai nėra ką padaryti. Belieka tik kritinis mąstymas“, – svarstė specialistas.  Propagandistus labiausiai traukia istoriniai naratyvai, jų neigimas, menkinimas. Kita mėgstama tema: NATO ir pasitikėjimą mūsų užsienio partneriais. Skelbiama melaginga informacija, apie neva  NATO karių sukeltas avarijas ir žuvusius vaikus arba Lietuvoje prievartaujamos moterys. „Tai – nesibaigiantis srautas. Kita vertus yra temų, kurios nėra vienareikšmės. Tarkime generolo Vėtros tema. Štai čia atsiranda slidžios vietos, nes tas temas galima pakurstyti ir tokiu būdu kiršinti visuomenę, sėti nepasitikėjimą, neapykantos atmosferą. Tokios temos „užkabina“ emocijas“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas.  REKLAMA Jis tikino, kad žiūrint į turinį, žinutes ir profesionalumo lygį, matosi, kad tų žmonių [propagandos kūrėjų], kurie kuria turinį lygis yra labai skirtingas. Vienais atvejais tai akivaizdžiai vaikiškas ir juoką keliantis turinys, o kitais atvejais – subtilios žinutės, kai kalbama apie tikrą įvykį ir aplink sukuriama papildoma istorija. Tikros ir netikros informacijos maišalynė yra pats sudėtingiausias komplektas, nes sunku atskirti, kas tikra ir netikra. Pasak specialisto, propagandinio stiliaus turinį internete kuria žmonės, kurie tuo tiki, bet yra tokių, kuriems tai tėra būdas užsidirbti pinigų.

Povilas Masilionis: „Būti žmogumi pavojinga“

Šaltinis: https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9272%3Apovilas-masilionis-buti-zmogumi-pavojinga&catid=31&Itemid=101&fbclid=IwAR2LJSx1U6DCv8mM7FLLUlJXOsPm-4-XamolC1MZmiJ4tF-g5hT25IF3lxU#.XZWQQoDwiwY.facebook

Knygų leidėjas, publicistas Povilas Masilionis, “nepriklausomoje” Lietuvoje nuteistas už žurnalistinę veiklą.

Atlaikęs teismų maratoną, politizuotai nuteistas garbaus 80 metų Jubiliejaus išvakarėse nuteistas knygų leidėjas, rašytojas Povilas MASILIONIS, pristatydamas savo naujausią „nešukuotos publicistikos“ knygą „BŪTI ŽMOGUMI PAVOJINGA“, desperatiškai kreipiasi į visuomenę: Todėl šiandien – kiek liko jėgų – norisi šaukti sau ir kitiems, dar nepabėgusiems iš Lietuvos Don Kichotams: „Į dvikovą šitą valstybę – ant melo ir neteisybės pamatų statomą valstybę“  (pasiligojusio teisingumo neoliberalistinę valstybę, o ne Lietuvos Respubliką ir jos žmones, kuo bando mane apkaltinti prokuroras) Tam, kad sukurtume kitokią valstybę, tobulesnę. Tam, kad mums nereikėtų, kaip Romualdui Ozolui, vienam iš dabartinės valstybės „gimdytojų“, gyvenimo pabaigoje klausinėti nusivylusių lietuvių: „Atsakykit, turim dar mes savo valstybę, ar ne?“, „Ar mūsų valstybė – mūsų?“

————————————————————————————————–

Povilas MASILIONIS (gimė 1939 07 09 Nakonių kaime, Anykščių raj.) – tarybinės, o vėliau  ir Nepriklausomos Lietuvos filologas, poetas, žurnalistas, redaktorius. Mokėsi Troškūnų vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Įgijęs universitetinį išsilavinimą, 1964–1970 m. dirbo Molėtų rajono laikraščio „Pirmyn“ redaktoriaus pavaduotoju, o 1972–1988 m. – Jonavos raj. laikraščio „Jonavos balsas“ redaktoriumi, Politinio švietimo namų konsultantu ir net LKP CK spaudos sektoriuje instruktoriumi. Atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje, 1988–1993 metais P.Masilionis dirbo žurnalų „Komunistas“, „Politika“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju. 1999 m. leidykla „Gairės“ išleido P.Masilionio publicistinių straipsnių rinkinį „Sukryžiuotų kalavijų karalystėje“.

————————————————————————————————

Atidesni skaitytojai, rimčiau besidomintys laisvos, nepriklausomos Lietuvos istorija, jos politinės raidos metamorfozėmis, socialinės pertvarkos lūžiais, be abejo, turėtų atkreipti dėmesį į publicistinę, disidentinę literatūrą, išleidžiamą leidyklose „Politika“ ir „Gairės“. Šių dukterinių leidyklų veikla, jų darbas grindžiamas ne tiek verslo, kiek  TIESOS sakymo bei TEISINGUMO kriterijais, atlieka kilnią misiją oligarchų valdomoje šalyje, kurios informacinį lauką tendencingai uzurpuoja ir liaudį kvailina žiniasklaidos verslo magnatų užsakomoji produkcija.

Lietuvos nepriklausomybės metais dirbdamas leidyklos „Gairės“ (UAB „Mūsų gairės“) direktoriumi, Povilas Masilionis pagrįstai gali didžiuotis tokiomis šioje leidykloje išleistomis, liaudies pamėgtomis ir politikos funkcionierių keikiamomis (tautos „patriarcho“, prof. V.Landsbergio ypač niekinamomis) knygomis, kaip Vytauto Petkevičiaus trilogija: „Durnių laivas“, „Durniškės“, „Prakeiktieji ir pateptieji“, Liudo Dambrausko „Išeinančiojo mintys“, „Kovo 11-osios tragizmas“, Aleksandro Bendinsko „Be pagražinimų“, Romualdo Grigo, Alberto Ružo „Lietuviškieji „…izmai“, Stasio Stungurio „Rūškano laiko godos“, Vytauto Skuodžio „Melo, neapykantos ir šmeižto kronika. 1993–1997“ , „Dar kartą apie landsbergizmą“ bei kita disidentine literatūra.

 

Kairiųjų pažiūrų politikuojantis žurnalistas Povilas Masilionis neslepia, jog jam visuomet rūpėjo ir ypač dabar rūpi, „kaip šioje laukinio kapitalizmo bakchanalijoje sekasi paprastam, didelių turtų neturinčiam ir neturėsiančiam Lietuvos žmogui?“ . Tuo metu, kai dauguma buvusių komunistų skubiai „susiprato“, „persitvarkė“ ir tapo uoliais nepriklausomybės „gynėjais“, Konservatorių partijos, pasivadinusios „Tėvynės sąjunga“, gretose, arba adaptavosi konformistiškoje Socialdemokratų partijoje, neva, atstovaujančioje liaudies interesus, tiktai maža dalis politikų iš buvusios sovietinės nomenklatūros armijos išliko padoriais žmonėmis, kuriems nėra svetimas teisingumo jausmas, moralė, sąžinė. Šiai bebaigiančiai išnykti taurių Lietuvos politikų elito grupei, be abejo, priskirtinas ir Povilas Masilionis, garbaus amžiaus žurnalistas, nekomercinės leidyklos „Gairės“ direktorius. Nors ir buvęs komunistas, tačiau tikras patriotas P.Masilionis, skeptiškai vertindamas politinių procesų raidą nepriklausomoje valstybėje, su giliai užspaustą širdgėla prisipažįsta:

„Mums, jau gerokai pagyvenusiems atkūrusios nepriklausomybę šalies piliečiams, praktiškai visas sąmoningas gyvenimas prabėgo tarybų valdžios metais – dabar jau sustabdyto socializmo statybos eksperimento sąlygomis. Mes dirbome, kūrėme, bandėme prisitaikyti prie to eksperimento netobulumų ar priešinomės jiems, tačiau dauguma iš mūsų ir šiandien išliko neprisitaikiusiais prie naujųjų sąlygų ano socialistinio eksperimento kūdikiais. Gyvenimu nusivylusiais, bet vis dar „gerų valdžios dėdžių“ belaukiančiais, kapitalizmo stresams imuniteto taip ir neįgijusiais, epochos lūžio neretai psichiškai sužalotais žmonėmis. Todėl tarp daugybės nusižudžiusiųjų, kuriais Lietuva pirmauja visame pasaulyje, pagyvenusieji šalies piliečiai neužleidžia savotiškų lyderių pozicijų (nejaugi mes, priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonės, taip be kovos ir pasiduosime?).

Kas kita jaunimas. Jauniems lengviau grumtis, lengviau prisitaikyti lietuviškojo laukinio kapitalizmo džiunglėse, tačiau ir jie, anoje epochoje gimę, neturi (ir jau neturės!) to imuniteto, kuris gaunamas kartu su motinos pienu. Imuniteto kapitalistiniams santykiams tarp žmonių, būdingiems laukinių žvėrių gyvenimui. Gal dėl to jaunieji lietuviukai, nepritapę savoje šalyje, jau užtvindė visą, bent kiek civilizuotesnį, kapitalistinį pasaulį. Jei taip ilgiau tęsis, kas galės paneigti tokią galimybę: Lietuvos ateitis taps problematiška, turint galvoje, kad ir gimimų skaičiumi mes dabar labai atsiliekame nuo socializmo laikų?..

Mano oponentai – ir tarybiniais metais, ir dabar (tik kiti!) – kartoja tą patį: esą aš gyvenimą tapąs labai jau tamsiomis spalvomis, esą aš kviečiąs tautą (anksčiau – liaudį!) į mūšį su vėjo malūnais. Nesiginčysiu! Visais laikais buvo ir yra reikalingi donkichotai. Net atkūrus nepriklausomą Lietuvą. Ir šiandien, kosminiu greičiu judėdamas į trečiąjį tūkstantmetį, gali drąsiai kalbėti išmoningojo bajoro Don Kichoto Lamančiečio laikų poeto žodžiais: “Ieškau gyvasties mirty, / Ieškau ligoje sveikatos, / Kelio iš užburto rato, / Laisvės tolimoj tremty, / Mulkių sambūry Sokrato.“

Kur tas Sokratas, galintis filosofiškai apmąstyti mūsų šiandienę būseną: argi išsiveržėm iš vienos sąjungos (TSRS) tik tam, kad savanoriškai kištume galvas į kitą – ne ką geresnę – sąjungą (ES) ir net į NATO?...

Sunku būtų nesutikti su gerbiamo žurnalisto, leidėjo P.Masilionio nuomone, kad teisingumas mūsų visuomenėje yra blokuojamas. Tai pastebima nuo pat Sąjūdžio užgimimo pradžios, juolab, kad „konservatoriškos ideologijos“ ištakos stebėtinai sutampa su landsbergizmo atsiradimu bei įsigalėjimu Lietuvoje. Prof. Vytautas Landsbergis, skanduojančios minios akivaizdoje staiga pasijutęs „Rezistentu Nr.1“, ropšdamasis į valdžios olimpą, tiesiog išvaikė sau neparankius, tikruosius disidentus, sovietmečiu tremtus į lagerius bei guldžiusius galvą už laisvą ir nepriklausomą Tėvynę Lietuvą. Apie naujai iškeptą tautos „patriarchą“ ėmė burtis įvairaus plauko pataikaujančios, mokančios įsiteikti profesoriui vidutinybės, skatinamos savanaudiškų siekių, noro valdyti, plėšti šalį, grobti valstybei priklausantį turtą ir žemes.

Komentuodamas pragaištingos Lietuvai ideologijos – landsbergizmo – atsiradimo ištakas, P.Masilionis glaustai reziumuoja: „1988 metų birželio 3 dieną susikūrus Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, į ją nepakliuvo nei vienas buvęs disidentas. Spalio mėnesį įvykus Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui ir išrinkus 35 asmenų Tarybą, buvusiems disidentams taip pat neatsirado joje vietos. Mūsų išleistos knygos „Durniškės“ autorius Vytautas Petkevičius šiame kūrinyje plačiai aiškina buvusių kovotojų už socialiai teisingesnę santvarką nušalinimo nuo aktyvios veiklos priežastis. Jo nuomone, tuo buvo suinteresuotos į Sąjūdžio vadovybę pakliuvusios vidutinybės. Tai, matyt, tik viena svarbių priežasčių. Buvę disidentai Atgimimo metais ir patys nesiveržė į valdžią, nenorėdami pakenkti visuomenės laisvėjimo procesui. Vėliau, žinoma, savanaudės vidutinybės neužleido jiems valdžios.“

Kas kitas, jei ne tos „savanaudės vidutinybės“, įsitvirtinusios valdžioje, palaikomos „megztųjų berečių“ choro, sukūrė apsišaukėlio patrioto V.Landsbergio, kuris, pasak rašytojo Vytauto Petkevičiaus, „iš prigimties yra nepaprastas bailys“, kultą?..

Savo straipsnyje „Pagirdytas minios drąsa“ Povilas Masilionis bando įminti šią mįslę: „Kaip sudėti į vieną krūvą aną (sovietmečio periodo – J.I.) atsargų, neryžtingą, net bailoką Vytautą Landsbergį ir šitą, dabartinį – kovingą, užsispyrusį, nepripažįstantį jokių kompromisų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką? Ar čia ta pati, ar jau kita asmenybė? Nejaugi karštas riterių kraujas, ilgus metus abejingai snaudęs šio žmogaus gyslose, taip pavėluotai iš esmės pakeitė profesoriaus gyvenimo būdą, net jo charakterį? Šitas metamorfozes dar ilgai nagrinės žurnalistai ir istorikai, jeigu tik vėliau bus leidžiama jiems tai daryti. Čia pabandysime pateikti tik savąją versiją.

V.Landsbergio šiandienės stiprybės, kaip ir jo ryškios metamorfozės esmė slypi jo neabejotiname talente įžvelgti ir pajungti sau minios jėgą. Atsitiktinai, tik keliems mėnesiams (V.Petkevičius straipsnyje „Išblėsęs mitas“ tvirtina, kad ne atsitiktinai, o su tarybinių saugumiečių palaiminimu. – P.M.) Atgimimo bangos pakeltas į Sąjūdžio valdžios viršūnę, jis staiga pajuto, kad vienintelė reali jėga revoliucijų metu – tai minios jėga. Ir iki šiol sėkmingai ją eksploatuoja. Landsbergio drąsa – ne riterio drąsa, paprastai lydintį didvyrį visą gyvenimą, o įasmeninta minios drąsa. Jo kovingumas – kompromisų nepripažįstantis minios kovingumas. Prisiminkime daugiatūkstantinius Sąjūdžio mitingus ir V.Landsbergį juose. Jis kalbėjo drąsiai – taip, kaip norėjo minia. Minia ėmė šaukti “Lands–ber–gis!“, regėdama šiame žmoguje drąsos įsikūnijimą.“

Taigi, „pagirdytas minios drąsa“, naujai iškeptasis „Rezistentas Nr.1“ ilgainiui tapo neatsiejama nepriklausomos Lietuvos istorijos dalimi, savotišku dualizmo simboliu, iš toli spindinčiu, iš arti – dvokiančiu… Ir galbūt todėl visi, kam yra miela bei artima ši „konservatoriška ideologija“, apraizgiusi bei įsišaknijusi bemaž visose nepriklausomos Lietuvos valdžios institucijose, turėtų būti amžiams dėkingi tam „minios pagirdytam drąsuoliui“, kuris pasėjo Marijos žemėje sunkiai beįveikiamą landsbergizmo virusą… (iš knygos „Dar kartą apie landsbergizmą“ – psl. 161-168)

Baudžiamoji byla knygų leidėjui: ką pasakytų popiežius Pranciškus?
Povilas Masilionis po konservatorių teisminio susidorojimo pagal LR BK 170-2 straipsnį, Vilnius.

Povilas MASILIONIS: „Nebe pirmą kartą man, kaip knygų leidėjui, tenka varstyti nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės teismų duris. Po kelių tokių bylų padariau išvadą: mūsų šalies teismų sistema sąmoningai orientuota į tai, kad kuo ilgiau būtų vilkinamas baudžiamųjų bylų (ir ne tik jų!) svarstymas. Gal dėl tų nagrinėjimų solidumo įspūdžio? Gal dėl psichologinio poveikio kaltinamajam ir jo aplinkai? Gal dėl noro palengva paskandinti užmarštin skandalingą bylą? Tegu tai išaiškina teisės specialistai ir politikai.

Parašiau šias eilutes ir galvoju: „O ką pasakytų mūsų politinio elito pompastiškai sutiktas ir išlydėtas popiežius Pranciškus, susipažinęs su absurdiška baudžiamąja byla knygų leidėjui? Dievaži, jis jau tai pasakė:

– „Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“;

– „… kad pašalintume iš mūsų aplinkos, iš mūsų kultūrų polinkį nieku paversti kitą, tęsti atstūmimą tų, kurie mums nepatinka ir trukdo mūsų patogumui“;

– „…kai užsidarome savyje iš baimės, kai statome sienas ir užtvaras, atsisakome Jėzaus Gerosios Naujienos“;

– „… te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę“.

Ne visiems, ypač mūsų politikos „vanagams“, priimtinos tos popiežiaus Pranciškaus mintys.“

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio baigiamosios kalbos kaltinimų kratinyje pagrindinis kaltinimas toks: „Povilas Masilionis, išleisdamas alternatyvią oficialiajam požiūriui rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“, „veikė tendencingai prieš Lietuvos Respubliką ir jos žmones“. Kitaip sakant, šita baudžiamoji byla buvo pakelta į ypatingą, Lietuvai ypač svarbių bylų rangą.

Vilniaus m. apylinkės teismas 2019  m. vasario 18-ąją Lietuvos Respublikos vardu nusprendė: „Povilą Masilionį pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą“. Be to, buvo nuspręsta oficialiai konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje esančios, prieš dvejus metus neteisėtai konfiskuotos, Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą bei leidybinės akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką (procesorių).“

  1. MASILIONIS: „Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui. Dalį to laikmečio tyrinėtojų jau dabar yra apėmusi liguista baimė. „Parašiau knygą iš tarybinių laikų, – pasakojo vienas istorikas, – bet kol kas jos į spaustuvę nenešu. Dar apkaltins mane …okupacijos menkinimu ir nuteis…“

Matyt, iš tos liguistos baimės ar nenoro gadinti politikos elitui nuotaikos net necyptelėjo „gimtosios“ Žurnalistų sąjungos vadai bei Respublikos žurnalistikos elitas, kai mane, žurnalistą su pusės amžiaus stažu, kaip didžiausią nusikaltėlį du metus murkdė ir teisė už niekur iki tol oficialiai neuždraustos knygos išleidimą, net nusišluostydami kojas į galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Šiandien niekam Lietuvoje, atrodo, neberūpi, kad jau aštuoneri metai Damoklo kardu veikia Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, reguliuojantis mūsų praeitį. Ruošiamas kitas, šio Seimo, dokumentas, reguliuosiantis ir dabartį. Apie ateitį nekalbu, – ją be mūsų žinios žada ant savo sparnų atnešti suglobalėję politikos „vanagai“.

                                                                       

Parengė Juozas IVANAUSKAS

 

————————————————————————————————–

 

FOTO komentaras (paryškinta):

Garbaus 80 metų Jubiliejaus išvakarėse nuteistas knygų leidėjas, rašytojas Povilas MASILIONIS: „Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui.“

Žodžio laisvė Lietuvoje pagal landsberginę chuntą
Jorkšyriniai šunys ir facebook komanda vėl, jau gal 20 kartą, užblokavo mano asmeninę paskyrą Jonas Kovalskis už šį komentarą, kai atsakiau tik į landsberginio jorkšyrinio šuns nepadorų lojimą, atvirą įžeidinėjimą, klausimu:
Tavo portretas?
Bičiuliai vėl negalėsiu Jums atsakyti į Jūsų komentarus, žinutes, skelbti savo nuomonę, kalbėti laisvai – landsberginis fašizmas kartu su cukerbergo sionizmu yra efektyvios fašistinės diktatūros, sąmonės kolonizacijos formos. Bet niekas nesitęs amžinai, kaip sakoma sionistų biblijoje Toroje. Kaip nacių kolaborantai sulaukė atpildo už savo nusikaltimus, taip ir landsberginė chunta, jorkšyro šunys, valatkodelfiniai informacinio karo nusikaltėliai-zombiai sulauks savo Niurnberg-2 Tribunolo.
O kol kas belieka didžiuotis, kad žydrųjų savukynų-rudųjų nacių gaujai keliu tokią mirtiną grėsmę ir jie , pamatę mano straispnius, patiria gyvulišką paniką. Beje, cukerbergo gestapo komanda išrado naują fašistinės cenzūros rūšį – dabar nebegalima blokuoti ar pašalinti fašistinių skundikų iš savo “draugų” tarpo. Facebook gestapas žengė į neregėtas cenzūros aukštumas – fašistams leidžia tyčiotis visais įmanomais būdais iš esminių demokratijos principų, dergti, šmeižti, įžeidinėti oponentus, atvirai ir nebaudžiamai daryti neapykantos nusikaltimus prieš asmenis, o chuntos nusikaltimų aukoms neleidžiama net savigyna, būtinoji gintis. Nori pavergti tautą, išaugink jos vaikus, cituoja tą pačią Torą kitas sionistas, tarptautinis nusikaltėlis džordžas sorosas, iš kurio rankų maitinasi jorkšyro elfai, VU politologijos mokslų Komunikacijos skyrius, Vytauto Didžiojos Universiteto atitinkami “studentai” , Laurinavičiaus Visuomenės Tyrimų institutas, Kojalos-kaščiūno Rytų studijų centras, visos televizijos, radijai, laikraščiai ir panašūs “patriotiniai” fašistiniai dariniai. 
Šalin fašistų terorą! Laisvę žodžiui, minčiai, nuomonei, informacijai!
Facebook ir jorkšyrinių žydrųjų savukynų fašizmas nepraeis!
Dalinkitės alternatyvia informacija – kartu mes pasieksime, kad valatkodelfiniai informacinio karo nusikaltėliai pagaliau sėstų į kaltinamųjų suolą. Laikas pilietinei visuomenei pasipriešinti sorosinių-landsberginių fašistų siautėjimui, sušaukti konferenciją, ne radžvilinį paplepėjimą apie “laisvą” Lietuvą  JAV kolonijų sudėtyje, Vakarų Europos konclageryje, ir objektyviai įvardinti ir įvertinti fašistines tendencijas Lietuvoje, kreiptis į tarptautines organizacijas dėl pamatinių žmogaus teisių ir laisvių- žodžio, spaudos, informacijos – nuolatinių, sisteminių ir grubių pažeidinėjimų Lietuvoje, landsberginės chuntos okupuotose masinėse informacijos priemonėse, viešojoje erdvėje. Mielai padaryčiau pranešimą tokioje konferencijoje, medžiagos per 2 metus nuolatinio blokavimos prisirinko pakankamai. Įsitikinęs, kad turės šia tema daug ką pasakyti ir kiti nuolat dingstantys iš viešosios erdvės asmenys.
Facebook cenzūra saugo žmones nuo tikrovės.

Šis pareiškimas yra skirtas Didžiosios Britanijos vyriausybei ir jos kohortai visame pasaulyje, kurie daro viską, kad priversti tylėti informatorius.
Dauguma iš jūsų jau žino, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos JAV vyriausybės reikalavimu suėmė Wikileaks steigėją Džiulianą Asanžą. Šis žingsnis buvo ilgai lauktas, ir net pats Asanžas mus įspėjo apie jam gresiantį areštą. Šis suėmimas ir kitų Wikileaks informatorių persekiojimo vajaus suintensyvėjimas siunčia aiškią žinią, kad šios vyriausybės nesustos nei prieš ką, kad būtų išsaugotas jų slaptumas.

Assange – valstybės priešas todėl, kad jis atskleidė tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų nusikaltimus. Asanžas buvo priverstas bėgti iš šalies po to, kai jis atskleidė Bušo administracijos karo nusikaltimus vaizdo įrašais apie „šalutinę žalą“, kuriuos perdavė Wikileaks organizacijai JAV karys Čelsi Mening. Vaizdo įrašas pateikė grafinius karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė JAV kariškiai užsienyje, neginčijamus įrodymus, tačiau daugelis konservatorių tuo metu manė, kad tai kelia pavojų Jungtinių Valstijų piliečių gyvybėms. Po metų Asanžas pateko po liberalų kritikos kryžmine ugnimi po to, kai organizacija paskelbė sensacingus įrodymus apie kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton korupciją prieš pat 2016 m. rinkimus.

Anonymous Message To The Captors Of Julian Assange 5
Džiulijano Asanžo suėmimas

Po Hillary Clinton demaskavimo Asanžas buvo paskelbtas „Rusijos agentu“, nors nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus. Apskritai, Asanžas yra tikras žurnalistas, kuris kalba tiesą ir atskleidžia kairiųjų ar dešiniųjų korupciją . Šiais laikais tikrų žurnalistų liko tiek nedaug , kad mes jau nepajėgiame įsivaizduoti, kaip turi atrodyti tikras žurnalistas. Vietoje to mes turime tik kalbančias galvas žinių laidose, skleidžiančio neartikuliuotus garsus, kuriais mums siekiama įpiršti tam tikrą nuomonę.

Labai galingos jėgos visame pasaulyje daug dirbo, kad tai taptų įmanoma. Įtakingi žmonės, atstovaujantys Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų ir Ekvadoro vyriausybes, susimokė įvykdyti šį precedento neturintį išpuolį prieš žurnalistiką. Vardan savo savanaudiškų interesų jie puola žmones be baimės, nes yra įsitikinę, kad jų korumpuotos valdžios suteiks jiems apsaugą nuo karminių pasekmių tikrovėje.

Tokiais išpuoliais jie priartina laisvąjį pasaulį prie plačiai paplitusios revoliucijos, ir, atvirai kalbant, tai gali būti būtent tai, kas yra reikalinga norint sustabdyti šiuos kryptingus žingsnius link mūsų laisvės. Tai turėtų būti taiki revoliucija, kuri vyksta daugelyje mūšio laukų, įskaitant kibernetinę erdvę, kurioje dominuoja „An0nymous“ .

Kiekvienas galingas žmogus, pasirašęs šį įsakymą, turi drebėti, nes netrukus jie patirs visą interneto galią. Visi šioje operacijoje dalyvavę asmenys nuo CŽV, Jungtinių Valstijų prezidento iki tiesiogiai areštą įvykdžiusių pareigūnų, kurie nešė Asanžą iš ambasados, – visi jūs save parodėte žmonių priešais, todėl atėjo laikas ir Anonymous veikti atitinkamai.

Anonymous Message To The Captors Of Julian Assange 6
Dž. Asanžas: “Mūsų šaltinis ne Rusijos vyriausybė”

Kitas mūšio laukas, kuriame turėtų dominuoti laisvi pasaulio žmonės, yra gatvės. Gatvių protestai kartais suvokiami kaip beprasmiškos pastangos, tačiau dabar vykstanti revoliucija Prancūzijoje ir kitose išsivysčiusios pasaulio šalyse, rodo, kad vyriausybės gali būti priverčiamos paklusti savo tautų valiai.

Keletą savaičių Asanžas ir Wikileaks siuntė įspėjimus, kad suėmimas yra ruošiamas ir neišvengiamai bus įvykdytas, ir Didžiosios Britanijos žmonės turėjo visas galimybes sukurti žmonių gyvą grandinę aplink šį pastatą, kad užkirsti kelią valdžios institucijoms įvykdyti šį suėmimą. Nežiūrint į viską , vis dar nėra vėlu imtis panašių priemonių. Jei protestai, savo mastu ir intensyvumu nors kiek panašūs į neseniai Prancūzijoje vykusias demonstracijas, apimtų visą Didžiąją Britaniją reaguojant į Asanžo suėmimą, tai labai padėtų jį apginti ir galbūt padarytų reikšmingą poveikį šios bylos baigčiai.

Asanžas nuo 2010 metų buvo nominuojamas Nobelio taikos premijai kiekvienais metais, kai jo darbas ėmė pritraukti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, o visame pasaulyje jį labai mėgsta žmonės, ypatingai tie, kurie turi gebėjimą kritiškai vertinti JAV vyriausybės ir jos vasalų vykdomą užsienio politiką, nežiūrint į masinėje propagandoje vykdomą tokios nusikalstamos politikos legalizavimą.

Labai gaila, tačiau valdantysis elitas to nesupranta, todėl šis pareiškimas yra įspėjimas ir elitui: Asanžas turi būti išlaisvintas arba jūs brangiai sumokėsite!
Atėjo laikas mums susivienyti, atėjo mūsų laikas sukilti ir kovoti!

Mes esame Anonymous!

Mes esame legionas!

Mes neatleidžiame!

Mes neužmirštame!

Laukite mūsų!

 

Šaltinis: https://www.anonews.co/anonymous-message-to-uk-citizens/

Pasirašykite peticiją neišduoti Džiulijaną Asanžą JAV slaptųjų kalėjimų skerdikams – https://www.change.org/p/free-julian-assange-before-it-s-too-late-stop-the-extradition?fbclid=IwAR3TFxAQqPU_Q10E9XWdzPTuwePgAVeVehI-_a3hffnnc40Pdqb50nTWEX4 

2019-04-11 JAV karo ir tarptautinių nusikaltėlių reikalavimu Didžiosios Britanijos tarptautiniai nusikaltėliai suėmė Ekvadoro ambasadoje ilgus metus besislapsčiusį Džulijaną Asanžą. Ekvadoras, kaip ir visos JAV kolonijos, pasidavė JAV nusikaltėlių šantažui ir išdavė prieglobsčio prašiusį garsųjį Australijos pilietį, informacinių technologijų specialistą, žinomos visame pasaulyje hakerių grupės Wikileaks įkurėją,  kurio dėka pasaulis sužinojo apie JAV  ir Didžiosios Britanijos skerdikų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir visame pasaulyje. Pasaulis iš Dž.Asanžo paskelbtų griežtai įslaptintų Pentagono, CŽV, MI6, Mosado dokumentų sužinojo, kaip JAV, NATO karo nusikaltėlių gauja be jokio pagrindo, grubiai pažeisdamos esmines tarptautinės teisės normas, JTO Statutą, Tautų Chartiją, Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, diplomatinius santykius reglamentuojančius tarptautinius susitarimus, užpuldavo suverenias, laisvas nuo Vakarų kolonizatorių diktato valstybes, JTO pilnateises nares, pačių užpuolikų suklastotų niekaip nepagrįstų kaltinimų pagrindu, bombarduodavo nepriklausomas valstybes, jas griaudavo, plėšdavo, naikindavo, užgrobdavo JAV-NATO agresijų aukų resursus, žudė, kankino tų šalių piliečius slaptuose CŽV kalėjimuose, įvykdė šiurpiausius nusikaltimus žmoniškumui. Dž. Asanžas atskleidė JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kosminį parsidavėliškumo lygį, parodė, kaip NATO šalių žiniasklaida nėra jokia žiniasklaida, o tik aptarnauja nusikalstamų Vakarų fašistinių režimų nusikalstamus interesus, Vakarų bankų ir globalinių korporacijų nusikalstamo verslo interesus. Dž. Asanžo grupės nuolat skelbiami dokumentai atskleidė ir parodė visam pasauliui Vakarų “demokratinių vertybių” nusikalstamą, nežmonišką turinį, demaskavo JAV-Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų administracijų įvykdytas globalines klastotes rezonansinėse bylose – Libija neturi jokio ryšio su Lokerbio tragedija, tai MI6/CŽV nusikaltimas, Tarybų Sąjungoje ir Jugoslavijoje tarpnacionaliniai konfliktai buvo dirbtinai sukelti JAV/NATO nusikalstamų valstybinių struktūrų, intervencijos į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai,  NATO agresijos, karai, žudynės, genocidas, išpuoliai prieš Rusiją, WADA’os klastotės, A.Litvinenkos, B. Berezovskio, S.Skrypalių nunuodijimas, Čečėnijos karai, Gruzijos agresija prieš Osetiją 2008-08-08 , Ukrainos maidanas, maištai Venesueloje ir daugybė kitų – yra JAV, Didžiosios Britanijos ir jų kolonijų, bananų respublikų įvykdytos tarptautinės provokacijos, šių šalių nusikaltimai prieš žmoniją, taiką ir saugumą Žemėje.

2001-2007 metais Audrius Butkevičius priklausė tarptautinei Rusijos-Lietuvos-JAV grupuotei ir prekiavo ginklais.

Rusijoje šiuo metu irgi ne pyragai.Rusijoje JAV spec tarnybų remiami liberalai,Čiubaiso,Navalno šalininkai ruošia atakas prieš Vladimirą Putiną.Kol kas vyriausybė tvarkosi puikiai,o vėliau dar nežinia,kaip viskas susiklostys.

Kad Audrius Butkevičius bendravo su Navalno ir Čiubaiso chebra faktas.O jie niekada neslėpė noro nuversi Vladimirą Putiną.Reiškias Rusijos FSB nebesukontroliuoja situacijos,jei jau Butkevičius kažkaip turi priėjimą Rusijoj skelbtis Lietuvos atstovu,nors Lietuvoje jis yra niekas.

Audriaus Butkevičiaus aplinka itin marga.Ginklų kontrabanda stambiu mastu įskaitant tankus,lėktuvų dalis,raketas,branduolines galvutes,iš Visagino atominės elektrinės pavogtas radioaktyvias komponentų dalis parduotas Šiaurės Korėjos režimui.Visa tai vykdavo po Jelcino prezidentine priedanga.

Tada Jelcinas gėrė degtinę stiklinėmis vyko bardakas,Rusijos išparceliavimas stambiu mastu ir jeigu ne Putinas Rusijoj jau seniai vyktų pilietinis karas,Kinai,Japonai įsikištų,Kaukazas virstų antruoju Afganistanu,o savižudžiai modžachedai sprogdintų Maskvą taip pat kaip Airių IRA sprogdino Londoną.

Ryšys įdomus.

 

2001-2007 metai.Centrinės Žvalgybos Valdyba +Jelcino aplinka +Saudo Arabija.Pagrindinis ginklų grupuotės vadeiva GRU atsargos pulkininkas Antonas Surikovas.Surikovas buvo CIA vietininkas Rusijoje.Jis JAV centrinės žvalgybos valdybai teikdavo ataskaitas.CŽV stogavo šitą reikalą ir iki šiol stoguoja.

Tam reikalui šešėlinei ginklų kontrabandai šefuoti Jelcinas paskyrė kišeninį premjerą Michailą Kasjanovą.Vos kelios stambios ginklų pardavimo operacijos buvo atšauktos Kasjanovas buvo nuimtas,ir buvo tikimasi,kad į jo vietą pastačius Vladimirą Putiną šis irgi taps kišeniniu Jelcinio įpėdiniu.

Įpėdiniu jis tapo,bet vėliau labai greitai jis sutvarkė Berezovskį,Litvinenko,Skripalį,Chodorkovskį,ir galybę kitų oligarchų ir parsidavusių žvalgybininkų.Kasjanovas iki šiol tebesišakoja prieš Putiną.

Viso to priedermė dar gūdūs Jelcino valdymo laikai. Vladimiras Filinas, Antonas Surikovas ir Liudmila Rozkina 1997 metais įkuria firmą ,,Farwest.Ltd.Jos ofisas įkurtas Stambule, o antrinis ofisas Maskvoje.Nuo 2001 metų jie į šią veiklą įtraukė ir Audriu Butkevicių.

Audrius Butkevičius dosjė;

Gimė. 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune) – lietuvių politikas, Kovo 11 d. Akto signataras.

1978 m. baigė Kauno Aušros vidurinę mokyklą. 1986 m. baigė medicinos studijas Kauno medicinos institute, įgijo gydytojo specialybę.

1993 m. stažavosi Kingo koledžo karo studijų departamente Londone, 1994 m. gilino žinias Alberto Einšteino institute Kembridže.

1980–1986 m. Kauno Zigmo Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemų fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto psichologijos ir sociologijos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis

1986–1987 m. Anykščių rajono Viešintų ambulatorijos vyriausiuoju gydytojas,

1988–1989 m. Kauno rajono centrinės ligoninės gydytojas.

1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, Sąjūdžio Kauno tarybos narys, atsakingas už organizacijos saugumą, LPS Seimo narys, LPS politinio komiteto narys, LPS suvažiavimo delegatas.

1988 m. įsteigė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, buvo jos tarybos pirmininkas. Organizavo ir pats dalyvavo ekspedicijose į Sibirotremties vietas.

1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.

1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras.

Nuo 1990 m. balandžio mėn, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, nuo 1991 m. spalio 10 d., kai buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija, pirmasis Krašto apsaugos ministras.

1990–1991 metais LR Laikinosios gynybos vadovybės narys, atsakingas už valstybinės gynybos organizavimą.

1990–1993 m. Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys, vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais,

1992 m. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl kariuomenės išvedimo ir prižiūrėjo sutarties įgyvendinimą.

1993 m. Pakaunės savanorių maišto metu atsistatydino iš LR krašto apsaugos ministro pareigų.

1995 m. įkūrė Strateginių tyrimų centrą.

1996 m. išrinktas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijos prezidentu.

1996–2000 m. Seimo narys.

1997 m. spalio 28 d. apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir įkalintas, tačiau 1999 m. birželio 15 d. Seime įvykusios apkaltos metu nebuvo pritarta Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimui ir jis liko Seimo nariu.

1999 m. Kembridžo Tarptautinės biografijos centro išrinktas metų žmogumi.Paleistas į laisvę išplėtė konsultacinę veiklą Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, patardamas politinių technologijų klausimais, įsteigė Individualią įmonę „Cancosus Development center“, jos direktorius.

2007 m. vasario 25 d. išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) sąraše.

Taigi,Jelcino asmeniškai globojama,ir jam atkatus mokanti ginklų kontrabandininkų grupuotė tvarkingai atsidariusi kaip firma su savo ofisais Stambule ir Dubajuje prekiavo ginklais, palaikė ryšius su Saudo Arabijos karališkaja šeima.

Tiesa 2002 buvo ikurtas ir ofisas Dubajuje.Grupuotė ankščiau visą veiklą koordinavo iš ofiso Maskvoje ir Stambule.Vėliau kai Vladimiras Putinas jau po Jelcino mirties asmeniškai ėmėsi šitos gaujos neutralizavimo rusų FSB su prancūzijos spec tarnybomis identifikavo visas grupuotės grandines.

Ginklų kontrabandininkų gauja užsiėmė ir prekyba narkotikais.Vežė kokainą į Rusiją, Graikiją, ir Korsikos salą.Jie gabeno kokainą is Lotynu Amerikos (tarpininkų vaidmenį laivais kontrabandos grandyje užėmė kauniečių agurkinių gauja.

Jau seniau šituos fintus žinojau iš patikimų žvalgyboje dirbančių žmonių.Dar 2007-8 šios gaujos vienos įmonės Lotynų Amerikoje-Venesuelos pilietis Alfonso Davidovicius, susijes su Kolumbijos mafija buvo pagrindiniu koordinatorium Pietų Amerikos žemyne,kurį vėliau globojo ir pats Hugo Čavezas.

Nuo 2005-2006 metų grupuotė, veikianti po legalios firmos priedanga susidūrė su problemomis.Rusijos valdzia išsiaiškino jų ryšius su čečėnų smogikais ir Saudo Arabijos saugumo tarnybomis.

Veikėjai skubiai išsikėlė iš Rusijos,kurį laiką gyveno Turkijoje ir Prancūzijoje.Priedangą vykdė Kalmanovičius,tuo metu rytų afrikoje besivartęs deimantų išgavimu ir realizavimu pogrindiniuose Roterdamo aukcionuose.Rusijoje itin aktyviai pogrindyje veikė tik Surikovas.

Ir štai 2009 m lapkriti Surikovas rastas negyvas gatvėje Maskvos pakraštyje.Buvęs GRU pulkininkas auka tapo per savo nežabotą godumą .Taip man asmeniškai pasakojo jo kolegos o jų vietininkas pribaltikoje Audrius Butkevičius vengė Rusijos ,nes žinojo ,kad ten jo laukia areštas ir įkalinimas.Jis ir toliau bendravo su Filinu ir Rožkova prisidengdamas legaliai veikiančios įmonės reikalais.

Vėliau Butkevicius buvo užverbuotas JAV žvalgybos ir vyko į Kirgiziją bei Gruziją, renge ten ,,spalvotasias revoliucijas.Už vieną jų gaudavo 25 000 dolerių grynais.

Butkevičius šitoje grupuotėje buvo eilinis pėstininkas,bet pati grupuotė itin galinga ir nuožmi,šiuo metu besispecializuojanti didžiulių kiekių kokaino kontrabanda.Ilgą laiką grupuotė diplomatiniu paštu iš Argentinoje esančios Rusijos ambasados tiekdavo kokainą į Rusiją,kol tarpusavy nepasidalino pinigų ir vienas jų narių išdavė schemą Argentinos žvalgybos pareigūnams.

Argentinos policija Rusijos ambasadoje Buenos Airėse tada surado 389 kilogramus kokaino ir areštavo kelis narkotikų prekyba užsiimančios gaujos narius, Narkotikai buvo aptikti ambasados priestate, o radinio vertė juodojoje rinkoje siekė 50 mln. JAV dolerių.

Mano minima prekeivių gauja per Rusijos ambasados diplomatinių kurjerių tarnybą gabeno narkotikus į Europą,ir visa tai kontroliavo vakarų spec tarnybos.

Rusijos ir Argentinos policija nusprendė surengti operaciją, kai Rusijos ambasadorius 2016 metų gruodį informavo pareigūnus apie rastus narkotikus. „Kokainas buvo pakeistas miltais, o 16-oje krepšių su narkotikais buvo paslėpti sekimo prietaisai“, ir per bendrą operaciją buvo sulaikyti iš viso penki įtariamieji – du Argentinoje ir dar trys Rusijoje.

Pasak šaltinių „itin grynas“ kokainas turėjo būti nugabentas į Rusiją Vokietiją, kur gyvena gaujos lyderiai.O tada agurkinių rankomis pergabentas sandėliavimui į Lietuvą,dalis jo iš mikroautobusais mažais kiekiais po 5 kilogramus eksportuojamas į Londoną.

Dalis iš šitos grupuotės pelno buvo skiriamas Integrity Initiative klasterių rytų europoje finansavimui.Didžiuliai pinigai buvo mesti Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į Europos tarybos vadovus,nes amerikiečiai per savo žmones kokaino kontrabandoje norėjo pastatyti Kubilių į Europos Sąjungos tarybos vadovo postą su užduotimi,neutralizuoti Rusijos-Vokietijos North Stream 2 projektą,ir priversti Europą pirkti amerikietiškas skalūnines dujas.

Rusija šitą grupuotę išvijo iš savo šalies ir jie visi sugryžo į Turkiją,dalis jų kaip aktyvistai persikėlė į Lietuvą.Tam jie gavo Dalios Grybauskaitės apsaugą.Filinas nevyksta į Rusiją jau ilgą laiką,nes žino baigtį.Surikovą nukalė rusų FSB.Butkevičius bijo Rusijos ir dirba su Navalno komanda planuoja destabilizaciją Kaukaze.

Pietų amerikoje šita ginklų-narkotikų kontrabandininkų gauja judėjo itin stipriai.Jie įgijo įtaką, ir su čečėnų smogikais judejo.

Tada Kremlius davė komandą užlenkti juos visus ir,kad Rusijoje jų neliktų nė kvapo.Tai buvo padaryta kelių šūvių pagalba.Vilniuje pamažu projektuojamas Vladimiro Putino sistemingas nuvertimas.

Visų šitų procesų epicentre dalyvauja ir Audrius Butkevičius,kuris 1988 metais eižėjant Sovietų Sąjungai kaip diplomuotas gydytojas taikė minios hipnotizavimo terapiją ir pagal Hitlerio naudojamą metodiką bandė tapti diktatoriumi.

Nepavyko.

Negana to Audrius paėmė nemažą tiems laikams kyšį buvo suimtas ir kelis metus praleido kalėjime.