Tag

zodzio laisve

Browsing
Jorkšyriniai šunys ir facebook komanda vėl, jau gal 20 kartą, užblokavo mano asmeninę paskyrą Jonas Kovalskis už šį komentarą, kai atsakiau tik į landsberginio jorkšyrinio šuns nepadorų lojimą, atvirą įžeidinėjimą, klausimu:
Tavo portretas?
Bičiuliai vėl negalėsiu Jums atsakyti į Jūsų komentarus, žinutes, skelbti savo nuomonę, kalbėti laisvai – landsberginis fašizmas kartu su cukerbergo sionizmu yra efektyvios fašistinės diktatūros, sąmonės kolonizacijos formos. Bet niekas nesitęs amžinai, kaip sakoma sionistų biblijoje Toroje. Kaip nacių kolaborantai sulaukė atpildo už savo nusikaltimus, taip ir landsberginė chunta, jorkšyro šunys, valatkodelfiniai informacinio karo nusikaltėliai-zombiai sulauks savo Niurnberg-2 Tribunolo.
O kol kas belieka didžiuotis, kad žydrųjų savukynų-rudųjų nacių gaujai keliu tokią mirtiną grėsmę ir jie , pamatę mano straispnius, patiria gyvulišką paniką. Beje, cukerbergo gestapo komanda išrado naują fašistinės cenzūros rūšį – dabar nebegalima blokuoti ar pašalinti fašistinių skundikų iš savo “draugų” tarpo. Facebook gestapas žengė į neregėtas cenzūros aukštumas – fašistams leidžia tyčiotis visais įmanomais būdais iš esminių demokratijos principų, dergti, šmeižti, įžeidinėti oponentus, atvirai ir nebaudžiamai daryti neapykantos nusikaltimus prieš asmenis, o chuntos nusikaltimų aukoms neleidžiama net savigyna, būtinoji gintis. Nori pavergti tautą, išaugink jos vaikus, cituoja tą pačią Torą kitas sionistas, tarptautinis nusikaltėlis džordžas sorosas, iš kurio rankų maitinasi jorkšyro elfai, VU politologijos mokslų Komunikacijos skyrius, Vytauto Didžiojos Universiteto atitinkami “studentai” , Laurinavičiaus Visuomenės Tyrimų institutas, Kojalos-kaščiūno Rytų studijų centras, visos televizijos, radijai, laikraščiai ir panašūs “patriotiniai” fašistiniai dariniai. 
Šalin fašistų terorą! Laisvę žodžiui, minčiai, nuomonei, informacijai!
Facebook ir jorkšyrinių žydrųjų savukynų fašizmas nepraeis!
Dalinkitės alternatyvia informacija – kartu mes pasieksime, kad valatkodelfiniai informacinio karo nusikaltėliai pagaliau sėstų į kaltinamųjų suolą. Laikas pilietinei visuomenei pasipriešinti sorosinių-landsberginių fašistų siautėjimui, sušaukti konferenciją, ne radžvilinį paplepėjimą apie “laisvą” Lietuvą  JAV kolonijų sudėtyje, Vakarų Europos konclageryje, ir objektyviai įvardinti ir įvertinti fašistines tendencijas Lietuvoje, kreiptis į tarptautines organizacijas dėl pamatinių žmogaus teisių ir laisvių- žodžio, spaudos, informacijos – nuolatinių, sisteminių ir grubių pažeidinėjimų Lietuvoje, landsberginės chuntos okupuotose masinėse informacijos priemonėse, viešojoje erdvėje. Mielai padaryčiau pranešimą tokioje konferencijoje, medžiagos per 2 metus nuolatinio blokavimos prisirinko pakankamai. Įsitikinęs, kad turės šia tema daug ką pasakyti ir kiti nuolat dingstantys iš viešosios erdvės asmenys.
Facebook cenzūra saugo žmones nuo tikrovės.

Šis pareiškimas yra skirtas Didžiosios Britanijos vyriausybei ir jos kohortai visame pasaulyje, kurie daro viską, kad priversti tylėti informatorius.
Dauguma iš jūsų jau žino, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos JAV vyriausybės reikalavimu suėmė Wikileaks steigėją Džiulianą Asanžą. Šis žingsnis buvo ilgai lauktas, ir net pats Asanžas mus įspėjo apie jam gresiantį areštą. Šis suėmimas ir kitų Wikileaks informatorių persekiojimo vajaus suintensyvėjimas siunčia aiškią žinią, kad šios vyriausybės nesustos nei prieš ką, kad būtų išsaugotas jų slaptumas.

Assange – valstybės priešas todėl, kad jis atskleidė tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų nusikaltimus. Asanžas buvo priverstas bėgti iš šalies po to, kai jis atskleidė Bušo administracijos karo nusikaltimus vaizdo įrašais apie „šalutinę žalą“, kuriuos perdavė Wikileaks organizacijai JAV karys Čelsi Mening. Vaizdo įrašas pateikė grafinius karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė JAV kariškiai užsienyje, neginčijamus įrodymus, tačiau daugelis konservatorių tuo metu manė, kad tai kelia pavojų Jungtinių Valstijų piliečių gyvybėms. Po metų Asanžas pateko po liberalų kritikos kryžmine ugnimi po to, kai organizacija paskelbė sensacingus įrodymus apie kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton korupciją prieš pat 2016 m. rinkimus.

Anonymous Message To The Captors Of Julian Assange 5
Džiulijano Asanžo suėmimas

Po Hillary Clinton demaskavimo Asanžas buvo paskelbtas „Rusijos agentu“, nors nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus. Apskritai, Asanžas yra tikras žurnalistas, kuris kalba tiesą ir atskleidžia kairiųjų ar dešiniųjų korupciją . Šiais laikais tikrų žurnalistų liko tiek nedaug , kad mes jau nepajėgiame įsivaizduoti, kaip turi atrodyti tikras žurnalistas. Vietoje to mes turime tik kalbančias galvas žinių laidose, skleidžiančio neartikuliuotus garsus, kuriais mums siekiama įpiršti tam tikrą nuomonę.

Labai galingos jėgos visame pasaulyje daug dirbo, kad tai taptų įmanoma. Įtakingi žmonės, atstovaujantys Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų ir Ekvadoro vyriausybes, susimokė įvykdyti šį precedento neturintį išpuolį prieš žurnalistiką. Vardan savo savanaudiškų interesų jie puola žmones be baimės, nes yra įsitikinę, kad jų korumpuotos valdžios suteiks jiems apsaugą nuo karminių pasekmių tikrovėje.

Tokiais išpuoliais jie priartina laisvąjį pasaulį prie plačiai paplitusios revoliucijos, ir, atvirai kalbant, tai gali būti būtent tai, kas yra reikalinga norint sustabdyti šiuos kryptingus žingsnius link mūsų laisvės. Tai turėtų būti taiki revoliucija, kuri vyksta daugelyje mūšio laukų, įskaitant kibernetinę erdvę, kurioje dominuoja „An0nymous“ .

Kiekvienas galingas žmogus, pasirašęs šį įsakymą, turi drebėti, nes netrukus jie patirs visą interneto galią. Visi šioje operacijoje dalyvavę asmenys nuo CŽV, Jungtinių Valstijų prezidento iki tiesiogiai areštą įvykdžiusių pareigūnų, kurie nešė Asanžą iš ambasados, – visi jūs save parodėte žmonių priešais, todėl atėjo laikas ir Anonymous veikti atitinkamai.

Anonymous Message To The Captors Of Julian Assange 6
Dž. Asanžas: “Mūsų šaltinis ne Rusijos vyriausybė”

Kitas mūšio laukas, kuriame turėtų dominuoti laisvi pasaulio žmonės, yra gatvės. Gatvių protestai kartais suvokiami kaip beprasmiškos pastangos, tačiau dabar vykstanti revoliucija Prancūzijoje ir kitose išsivysčiusios pasaulio šalyse, rodo, kad vyriausybės gali būti priverčiamos paklusti savo tautų valiai.

Keletą savaičių Asanžas ir Wikileaks siuntė įspėjimus, kad suėmimas yra ruošiamas ir neišvengiamai bus įvykdytas, ir Didžiosios Britanijos žmonės turėjo visas galimybes sukurti žmonių gyvą grandinę aplink šį pastatą, kad užkirsti kelią valdžios institucijoms įvykdyti šį suėmimą. Nežiūrint į viską , vis dar nėra vėlu imtis panašių priemonių. Jei protestai, savo mastu ir intensyvumu nors kiek panašūs į neseniai Prancūzijoje vykusias demonstracijas, apimtų visą Didžiąją Britaniją reaguojant į Asanžo suėmimą, tai labai padėtų jį apginti ir galbūt padarytų reikšmingą poveikį šios bylos baigčiai.

Asanžas nuo 2010 metų buvo nominuojamas Nobelio taikos premijai kiekvienais metais, kai jo darbas ėmė pritraukti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, o visame pasaulyje jį labai mėgsta žmonės, ypatingai tie, kurie turi gebėjimą kritiškai vertinti JAV vyriausybės ir jos vasalų vykdomą užsienio politiką, nežiūrint į masinėje propagandoje vykdomą tokios nusikalstamos politikos legalizavimą.

Labai gaila, tačiau valdantysis elitas to nesupranta, todėl šis pareiškimas yra įspėjimas ir elitui: Asanžas turi būti išlaisvintas arba jūs brangiai sumokėsite!
Atėjo laikas mums susivienyti, atėjo mūsų laikas sukilti ir kovoti!

Mes esame Anonymous!

Mes esame legionas!

Mes neatleidžiame!

Mes neužmirštame!

Laukite mūsų!

 

Šaltinis: https://www.anonews.co/anonymous-message-to-uk-citizens/

Pasirašykite peticiją neišduoti Džiulijaną Asanžą JAV slaptųjų kalėjimų skerdikams – https://www.change.org/p/free-julian-assange-before-it-s-too-late-stop-the-extradition?fbclid=IwAR3TFxAQqPU_Q10E9XWdzPTuwePgAVeVehI-_a3hffnnc40Pdqb50nTWEX4 

2019-04-11 JAV karo ir tarptautinių nusikaltėlių reikalavimu Didžiosios Britanijos tarptautiniai nusikaltėliai suėmė Ekvadoro ambasadoje ilgus metus besislapsčiusį Džulijaną Asanžą. Ekvadoras, kaip ir visos JAV kolonijos, pasidavė JAV nusikaltėlių šantažui ir išdavė prieglobsčio prašiusį garsųjį Australijos pilietį, informacinių technologijų specialistą, žinomos visame pasaulyje hakerių grupės Wikileaks įkurėją,  kurio dėka pasaulis sužinojo apie JAV  ir Didžiosios Britanijos skerdikų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir visame pasaulyje. Pasaulis iš Dž.Asanžo paskelbtų griežtai įslaptintų Pentagono, CŽV, MI6, Mosado dokumentų sužinojo, kaip JAV, NATO karo nusikaltėlių gauja be jokio pagrindo, grubiai pažeisdamos esmines tarptautinės teisės normas, JTO Statutą, Tautų Chartiją, Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, diplomatinius santykius reglamentuojančius tarptautinius susitarimus, užpuldavo suverenias, laisvas nuo Vakarų kolonizatorių diktato valstybes, JTO pilnateises nares, pačių užpuolikų suklastotų niekaip nepagrįstų kaltinimų pagrindu, bombarduodavo nepriklausomas valstybes, jas griaudavo, plėšdavo, naikindavo, užgrobdavo JAV-NATO agresijų aukų resursus, žudė, kankino tų šalių piliečius slaptuose CŽV kalėjimuose, įvykdė šiurpiausius nusikaltimus žmoniškumui. Dž. Asanžas atskleidė JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kosminį parsidavėliškumo lygį, parodė, kaip NATO šalių žiniasklaida nėra jokia žiniasklaida, o tik aptarnauja nusikalstamų Vakarų fašistinių režimų nusikalstamus interesus, Vakarų bankų ir globalinių korporacijų nusikalstamo verslo interesus. Dž. Asanžo grupės nuolat skelbiami dokumentai atskleidė ir parodė visam pasauliui Vakarų “demokratinių vertybių” nusikalstamą, nežmonišką turinį, demaskavo JAV-Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų administracijų įvykdytas globalines klastotes rezonansinėse bylose – Libija neturi jokio ryšio su Lokerbio tragedija, tai MI6/CŽV nusikaltimas, Tarybų Sąjungoje ir Jugoslavijoje tarpnacionaliniai konfliktai buvo dirbtinai sukelti JAV/NATO nusikalstamų valstybinių struktūrų, intervencijos į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai,  NATO agresijos, karai, žudynės, genocidas, išpuoliai prieš Rusiją, WADA’os klastotės, A.Litvinenkos, B. Berezovskio, S.Skrypalių nunuodijimas, Čečėnijos karai, Gruzijos agresija prieš Osetiją 2008-08-08 , Ukrainos maidanas, maištai Venesueloje ir daugybė kitų – yra JAV, Didžiosios Britanijos ir jų kolonijų, bananų respublikų įvykdytos tarptautinės provokacijos, šių šalių nusikaltimai prieš žmoniją, taiką ir saugumą Žemėje.

2001-2007 metais Audrius Butkevičius priklausė tarptautinei Rusijos-Lietuvos-JAV grupuotei ir prekiavo ginklais.

Rusijoje šiuo metu irgi ne pyragai.Rusijoje JAV spec tarnybų remiami liberalai,Čiubaiso,Navalno šalininkai ruošia atakas prieš Vladimirą Putiną.Kol kas vyriausybė tvarkosi puikiai,o vėliau dar nežinia,kaip viskas susiklostys.

Kad Audrius Butkevičius bendravo su Navalno ir Čiubaiso chebra faktas.O jie niekada neslėpė noro nuversi Vladimirą Putiną.Reiškias Rusijos FSB nebesukontroliuoja situacijos,jei jau Butkevičius kažkaip turi priėjimą Rusijoj skelbtis Lietuvos atstovu,nors Lietuvoje jis yra niekas.

Audriaus Butkevičiaus aplinka itin marga.Ginklų kontrabanda stambiu mastu įskaitant tankus,lėktuvų dalis,raketas,branduolines galvutes,iš Visagino atominės elektrinės pavogtas radioaktyvias komponentų dalis parduotas Šiaurės Korėjos režimui.Visa tai vykdavo po Jelcino prezidentine priedanga.

Tada Jelcinas gėrė degtinę stiklinėmis vyko bardakas,Rusijos išparceliavimas stambiu mastu ir jeigu ne Putinas Rusijoj jau seniai vyktų pilietinis karas,Kinai,Japonai įsikištų,Kaukazas virstų antruoju Afganistanu,o savižudžiai modžachedai sprogdintų Maskvą taip pat kaip Airių IRA sprogdino Londoną.

Ryšys įdomus.

 

2001-2007 metai.Centrinės Žvalgybos Valdyba +Jelcino aplinka +Saudo Arabija.Pagrindinis ginklų grupuotės vadeiva GRU atsargos pulkininkas Antonas Surikovas.Surikovas buvo CIA vietininkas Rusijoje.Jis JAV centrinės žvalgybos valdybai teikdavo ataskaitas.CŽV stogavo šitą reikalą ir iki šiol stoguoja.

Tam reikalui šešėlinei ginklų kontrabandai šefuoti Jelcinas paskyrė kišeninį premjerą Michailą Kasjanovą.Vos kelios stambios ginklų pardavimo operacijos buvo atšauktos Kasjanovas buvo nuimtas,ir buvo tikimasi,kad į jo vietą pastačius Vladimirą Putiną šis irgi taps kišeniniu Jelcinio įpėdiniu.

Įpėdiniu jis tapo,bet vėliau labai greitai jis sutvarkė Berezovskį,Litvinenko,Skripalį,Chodorkovskį,ir galybę kitų oligarchų ir parsidavusių žvalgybininkų.Kasjanovas iki šiol tebesišakoja prieš Putiną.

Viso to priedermė dar gūdūs Jelcino valdymo laikai. Vladimiras Filinas, Antonas Surikovas ir Liudmila Rozkina 1997 metais įkuria firmą ,,Farwest.Ltd.Jos ofisas įkurtas Stambule, o antrinis ofisas Maskvoje.Nuo 2001 metų jie į šią veiklą įtraukė ir Audriu Butkevicių.

Audrius Butkevičius dosjė;

Gimė. 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune) – lietuvių politikas, Kovo 11 d. Akto signataras.

1978 m. baigė Kauno Aušros vidurinę mokyklą. 1986 m. baigė medicinos studijas Kauno medicinos institute, įgijo gydytojo specialybę.

1993 m. stažavosi Kingo koledžo karo studijų departamente Londone, 1994 m. gilino žinias Alberto Einšteino institute Kembridže.

1980–1986 m. Kauno Zigmo Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemų fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto psichologijos ir sociologijos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis

1986–1987 m. Anykščių rajono Viešintų ambulatorijos vyriausiuoju gydytojas,

1988–1989 m. Kauno rajono centrinės ligoninės gydytojas.

1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, Sąjūdžio Kauno tarybos narys, atsakingas už organizacijos saugumą, LPS Seimo narys, LPS politinio komiteto narys, LPS suvažiavimo delegatas.

1988 m. įsteigė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizaciją, buvo jos tarybos pirmininkas. Organizavo ir pats dalyvavo ekspedicijose į Sibirotremties vietas.

1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.

1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras.

Nuo 1990 m. balandžio mėn, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, nuo 1991 m. spalio 10 d., kai buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija, pirmasis Krašto apsaugos ministras.

1990–1991 metais LR Laikinosios gynybos vadovybės narys, atsakingas už valstybinės gynybos organizavimą.

1990–1993 m. Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys, vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais,

1992 m. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl kariuomenės išvedimo ir prižiūrėjo sutarties įgyvendinimą.

1993 m. Pakaunės savanorių maišto metu atsistatydino iš LR krašto apsaugos ministro pareigų.

1995 m. įkūrė Strateginių tyrimų centrą.

1996 m. išrinktas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijos prezidentu.

1996–2000 m. Seimo narys.

1997 m. spalio 28 d. apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir įkalintas, tačiau 1999 m. birželio 15 d. Seime įvykusios apkaltos metu nebuvo pritarta Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimui ir jis liko Seimo nariu.

1999 m. Kembridžo Tarptautinės biografijos centro išrinktas metų žmogumi.Paleistas į laisvę išplėtė konsultacinę veiklą Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, patardamas politinių technologijų klausimais, įsteigė Individualią įmonę „Cancosus Development center“, jos direktorius.

2007 m. vasario 25 d. išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) sąraše.

Taigi,Jelcino asmeniškai globojama,ir jam atkatus mokanti ginklų kontrabandininkų grupuotė tvarkingai atsidariusi kaip firma su savo ofisais Stambule ir Dubajuje prekiavo ginklais, palaikė ryšius su Saudo Arabijos karališkaja šeima.

Tiesa 2002 buvo ikurtas ir ofisas Dubajuje.Grupuotė ankščiau visą veiklą koordinavo iš ofiso Maskvoje ir Stambule.Vėliau kai Vladimiras Putinas jau po Jelcino mirties asmeniškai ėmėsi šitos gaujos neutralizavimo rusų FSB su prancūzijos spec tarnybomis identifikavo visas grupuotės grandines.

Ginklų kontrabandininkų gauja užsiėmė ir prekyba narkotikais.Vežė kokainą į Rusiją, Graikiją, ir Korsikos salą.Jie gabeno kokainą is Lotynu Amerikos (tarpininkų vaidmenį laivais kontrabandos grandyje užėmė kauniečių agurkinių gauja.

Jau seniau šituos fintus žinojau iš patikimų žvalgyboje dirbančių žmonių.Dar 2007-8 šios gaujos vienos įmonės Lotynų Amerikoje-Venesuelos pilietis Alfonso Davidovicius, susijes su Kolumbijos mafija buvo pagrindiniu koordinatorium Pietų Amerikos žemyne,kurį vėliau globojo ir pats Hugo Čavezas.

Nuo 2005-2006 metų grupuotė, veikianti po legalios firmos priedanga susidūrė su problemomis.Rusijos valdzia išsiaiškino jų ryšius su čečėnų smogikais ir Saudo Arabijos saugumo tarnybomis.

Veikėjai skubiai išsikėlė iš Rusijos,kurį laiką gyveno Turkijoje ir Prancūzijoje.Priedangą vykdė Kalmanovičius,tuo metu rytų afrikoje besivartęs deimantų išgavimu ir realizavimu pogrindiniuose Roterdamo aukcionuose.Rusijoje itin aktyviai pogrindyje veikė tik Surikovas.

Ir štai 2009 m lapkriti Surikovas rastas negyvas gatvėje Maskvos pakraštyje.Buvęs GRU pulkininkas auka tapo per savo nežabotą godumą .Taip man asmeniškai pasakojo jo kolegos o jų vietininkas pribaltikoje Audrius Butkevičius vengė Rusijos ,nes žinojo ,kad ten jo laukia areštas ir įkalinimas.Jis ir toliau bendravo su Filinu ir Rožkova prisidengdamas legaliai veikiančios įmonės reikalais.

Vėliau Butkevicius buvo užverbuotas JAV žvalgybos ir vyko į Kirgiziją bei Gruziją, renge ten ,,spalvotasias revoliucijas.Už vieną jų gaudavo 25 000 dolerių grynais.

Butkevičius šitoje grupuotėje buvo eilinis pėstininkas,bet pati grupuotė itin galinga ir nuožmi,šiuo metu besispecializuojanti didžiulių kiekių kokaino kontrabanda.Ilgą laiką grupuotė diplomatiniu paštu iš Argentinoje esančios Rusijos ambasados tiekdavo kokainą į Rusiją,kol tarpusavy nepasidalino pinigų ir vienas jų narių išdavė schemą Argentinos žvalgybos pareigūnams.

Argentinos policija Rusijos ambasadoje Buenos Airėse tada surado 389 kilogramus kokaino ir areštavo kelis narkotikų prekyba užsiimančios gaujos narius, Narkotikai buvo aptikti ambasados priestate, o radinio vertė juodojoje rinkoje siekė 50 mln. JAV dolerių.

Mano minima prekeivių gauja per Rusijos ambasados diplomatinių kurjerių tarnybą gabeno narkotikus į Europą,ir visa tai kontroliavo vakarų spec tarnybos.

Rusijos ir Argentinos policija nusprendė surengti operaciją, kai Rusijos ambasadorius 2016 metų gruodį informavo pareigūnus apie rastus narkotikus. „Kokainas buvo pakeistas miltais, o 16-oje krepšių su narkotikais buvo paslėpti sekimo prietaisai“, ir per bendrą operaciją buvo sulaikyti iš viso penki įtariamieji – du Argentinoje ir dar trys Rusijoje.

Pasak šaltinių „itin grynas“ kokainas turėjo būti nugabentas į Rusiją Vokietiją, kur gyvena gaujos lyderiai.O tada agurkinių rankomis pergabentas sandėliavimui į Lietuvą,dalis jo iš mikroautobusais mažais kiekiais po 5 kilogramus eksportuojamas į Londoną.

Dalis iš šitos grupuotės pelno buvo skiriamas Integrity Initiative klasterių rytų europoje finansavimui.Didžiuliai pinigai buvo mesti Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į Europos tarybos vadovus,nes amerikiečiai per savo žmones kokaino kontrabandoje norėjo pastatyti Kubilių į Europos Sąjungos tarybos vadovo postą su užduotimi,neutralizuoti Rusijos-Vokietijos North Stream 2 projektą,ir priversti Europą pirkti amerikietiškas skalūnines dujas.

Rusija šitą grupuotę išvijo iš savo šalies ir jie visi sugryžo į Turkiją,dalis jų kaip aktyvistai persikėlė į Lietuvą.Tam jie gavo Dalios Grybauskaitės apsaugą.Filinas nevyksta į Rusiją jau ilgą laiką,nes žino baigtį.Surikovą nukalė rusų FSB.Butkevičius bijo Rusijos ir dirba su Navalno komanda planuoja destabilizaciją Kaukaze.

Pietų amerikoje šita ginklų-narkotikų kontrabandininkų gauja judėjo itin stipriai.Jie įgijo įtaką, ir su čečėnų smogikais judejo.

Tada Kremlius davė komandą užlenkti juos visus ir,kad Rusijoje jų neliktų nė kvapo.Tai buvo padaryta kelių šūvių pagalba.Vilniuje pamažu projektuojamas Vladimiro Putino sistemingas nuvertimas.

Visų šitų procesų epicentre dalyvauja ir Audrius Butkevičius,kuris 1988 metais eižėjant Sovietų Sąjungai kaip diplomuotas gydytojas taikė minios hipnotizavimo terapiją ir pagal Hitlerio naudojamą metodiką bandė tapti diktatoriumi.

Nepavyko.

Negana to Audrius paėmė nemažą tiems laikams kyšį buvo suimtas ir kelis metus praleido kalėjime.

 

Šiandien sukanka 20 metų, kai NATO (Nacionalinė Amerikos Teroristinė Organizacija), vadovaujama didžiausio žmonijos istorijoje agresoriaus JAV (Jungtinės Agresorių Valstijos) ir kruviniausios pasaulio istorijoje monarchijos Didžiosios Britanijos, užpuolė be jokio teisėto pagrindo ir,  grubiai pažeisdamos Jungtinių tautų Statuto , Tautų chartijos nuostatas,  įvykdė tarptautinį nusikaltimą  – karinę agresiją prieš suverenią JTO narę Jugoslaviją.

Karo nusikaltėlių gauja NATO pradėjo savo tarptautinį nusikaltimą aviacijos antpuoliais 1999-03-24 ir bombardavo Jugoslaviją iki 1999 metų liepos 11 d., kai Rusijos desantininkų bataljonas išsilaipino Slatinos oro uoste Prištinoje, stojo akis į akį prieš JAV-NATO karo nusikaltėlių gaują ir įsakė Vakarų išsigimėliams nutraukti jų taip mėgstamus nusikaltimus žmoniškumui, nutraukti Kosovo albanų vykdomą serbų genocidą.

Kaip tai įprasta Vakarų kolonizatoriams, visi Vakarų nusikaltimai prasidėjo nuo melo, totalinės dezinformacijos.  JAV-NATO nusikaltėliai visada savo siaubingus nusikaltimus labai mėgsta pristatyti kaip kažkokį egzistencinį  gėrį, Vakarų civilizacijos vertybę, “baltojo žmogaus” priverstinę reakciją į blogį – Kristaus žodžio nešimas pagonims, “šviesiųjų” Europos vertybių sklaida indėnams, čiabuvių švietimas, kovą už demokratiją, žmogaus teises ir pan.  Ir nesvarbu, kad po “civilizacijos” buvo vakariečių išžudyti šimtai milijonų žmonių Afrikoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje, visame pasaulyje, išnyko šimtai tautų, valstybių, unikalių kultūrų. Svarbu, kad šių nelaimėlių turtas išliko ir buvo saugiai perkeltas į Vakarų Europą, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip mėgo kartoti žymus 19 amžiaus britų politikos veikėjas,  tradicinis britų tarptautinis nusikaltėlis seras Henris Temple Palmerstonas , “Didžioji Britanija neturi nei amžinų priešų, nei amžinų draugų – Didžioji Britanija turi tik amžinus interesus”. Užpulti, sunaikinti, nužudyti ir apvogti – tai Vakarų civilizacijos kertinė vertybė, ant kurios kruvinų pamatų stovi visa Vakarų gerovė – plėšiko, žudiko, vagies gerovė.

Noamas Chomskis: “Jeigu dabar būtų Niurbergo Tribunolas, tai visi po II Pasaulinio karo buvę JAV prezidentai būtų pakarti kaip karo nusikaltėliai”

Prieš pradedant Jugoslavijos bombardavimus, JAV ir Didžiosios Britanijos totalinio melo propagandos mašina pradėjo informacinio karo ataką ir mėnesius pumpavo į Vakarų biurgerių masinę sąmonę melą apie Jugoslaviją, jos vadovus ir karines pajėgai, vykdė  neįtikėtinai aršią ir britiškai šlykščią Jugoslavijos  demonizavimo kampaniją.  Vakarai, kaip jie tai darė visais laikais, savo nusikaltimo auką apkaltino … pačių Vakarų vykdomais nusikaltimais. Taip jie darydavo visada pagal scenarijų – kai “vieninga Europa” , vadovaujama1938 metų “Times” Metų žmogaus A.Hitlerio, užpuolė  Tarybų Sąjungą, vėliau Korėją, Vietnamą, Iraką, Afganistaną, Libiją, Siriją, kolonizuojant Rytų ir Vidurio Europos socialistines valstybes, Gruziją, Ukrainą ir t.t Vakarų nusikaltėliai privalo įtikinti savo riebų biurgerį, kad jų vykdomi nusikaltimai yra daromi vardan švento tikslo, yra visuotinis gėris, yra sakralinis Vakarų galvažudžių indėlis į civilizacijos išlikimą, todėl siaubingi Vakarų galvažudžių nusikaltimai yra… reikalingi, būtini,  šventi, pozityvūs, Dievui malonūs. Riebus Vakarų  biurgeris, rydamas NATO aukų, vaikų krauju paskanintą hamburgerį privalo būti įsitikinęs, kad Vakarų vykdomas viso pasaulio tautų genocidas yra … Dievo palaimintas planas. Ir biurgeris (fašistas, nacionalistas, liberalas, demokratas, konservatorius) tuo su malonumu tiki ir remia.

Todėl Vakarų biurgeriams, kurie jau senai atprato mąstyti, gyventi savo galva,  mieliau visada pasitiki savo televizoriumi ir iš jo plyšaujančiu eiliniu fiureriu, buvo numesta tradicinė britų išsigimėlių sukurpta klastotė – Jugoslavijos vyriausybė, kurią sudaro daugiausiai serbų kilmės patologiniai sadistai, yra žiauri diktatūra, kuri sąmoningai vykdo Kosovo albanų genocidą. Britams melas yra nacionalinės kultūros neatimama ir organiška dalis. Britų kosminio mąsto klastotės dažniausiai tapdavo šalių sunaikinimo karinės agresijos būdu pagrindu (Irakas, Libija, Afganistanas, sąjūdžiai TSRS, Ukrainos maidanas, Sirija ir pan.).

Nacionalizmo ir religinio fanatizmo kortą Vakarai, savaime suprantama, sužaidė ir griaudami Jugoslavijos suverenitetą bei teritorinį vientisumą.

Būtina padaryti trumpą istorinį ekskursą, kad geriau suvokti šio NATO nusikaltimo technologines subtilybes. Dabar jau gal nedaugelis prisimena, kad po II Pasaulinio karo šalia Jugoslavijos susikūrė Albanija. Albanai buvo musulmonai. Šalį valdė rūstus vadovas Enveras Chodža, kuris visą savo valdymo laikotarpį laukė, kaip dabar matome ne be pagrindo,  Vakarų imperialistų naujo karinio antpuolio. Po JAV įvykdyto fašistinio pučo Graikijoje, kai šalį ėmė valdyti JAV statytiniai, pučistai, “juodieji pulkininkai”, kaimyninė Albanija paskelbė karo taikos metu nuolatinę parengtį – visa šalis buvo mobilizuota, pilietinės teisės apribotos, ekonomika dirbo karo režimu ir tik gynybai, šalyje trūko būtiniausių prekių, kiekvienas albanas turėjo būti pasiruošęs stoti į kovą bet kuriuo metu, kiekvienas namas, gatvė , miestas turėjo tapti įtvirtinta gynybos linija, kiekvienas namo savininkas pagal įstatymą privalėjo įsirengti savo namuose apkasus, ugnies tašką – betoninį, gelžbetoninį ar bent jau medinį. Savaime suprantama, gyventi nuolatinio karo būsenoje buvo sunku, todėl kai kurie albanai, liberalių pažiūrų, iš šalies bandė pabėgti. Slaptoji saugumo tarnyba, tipo Lietuvos Valstybės saugumo departamentas tokius piliečius , savaime suprantama, sekė ir juos įtraukdavo į “grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitas” su atitinkamomis pasekmėmis. Kai kurie vietiniai pasiekdavo  gerai fortifikuotą Albanijos pasienį, kur juos, žinoma, bandančius kirsti sieną gaudydavo ir šaudydavo pagal karo lauko įstatymus. Siena su socialistine Jugoslavija buvo saugoma mažiau, todėl dauguma albanų pabėgėlių stengdavosi pabėgti iš šalies per kaimynų serbų teritoriją, tuo labiau, tuometinis Jugoslavijos vadovas Josifas Broz Tito savo kolegos Tiranoje, Albanijos sostinėje, Envero Chodžos negerbė dėl jo diktatoriškų valdymo metodų, todėl pabėgėlių atgal į pražūtį tėvynėje negrąžindavo. Serbai buvo geri žmonės, stačiatikiai, niekada nekariavo su Rusija ir su savo kaimynais visada buvo linkę palaikyti gerus santykius, nežiūrint į rūsčią praeitį, kai kaimynai chorvatai, bosniai, juodkalniečiai mielai kolaboravo su hitlerininkais ir aktyviai dalyvavo serbų genocide karo metais.  Pabėgėlius albanus serbai priėmė su pravoslavišku vaišingumu, įkurdino juos istorinėse Serbijos žemėse Kosove, pasienyje su Albanija. Labai greitai Kosove susidarė gana stambi etninė albanų bendrija, kuri gerbė serbus, vertino serbų ištiestą pagalbos ranką nelaimėje.

TSRS vadovo M.Gorbačiovo išdavystės dėka 1990 metais ėmė byrėti Tarybų Sąjunga. Visi žinome, kad visoje posttarybinėje erdvėje JAV, Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų agentų gaujos it skėriai užpuolė visas broliškas respublikas ir ėmė jas naikinti vietinių nacionalistų, “patriotų” bei religinių fanatikų rankomis. NATO karo nusikaltėliai tarp broliškų tautų pasėjo nacionalinės nesantaikos, etninės neapykantos, religinio nepakantumo sėklas, supjudė tarpusavyje ir išsekusias tarpusavio vaiduose, kivirčuose, neretai kariniuose konfliktuose lengvai kolonizavo, pavertė savo vasalais, bejėgiais vergais, neturinčiais jokios savigarbos, nacionalinės idėjos ar vystymosi vizijos. Viskas buvo atiduota Vakarų kolonizatorių rankoms, buvo kartojama mantra “NATO mus apgins”, mūsų draugai Vakarų kolonizatoriai mūsų neskriaus, kadangi mes dabar sąjungininkai. Ir Vakarų “sąjungininkai” savo naujas kolonijas Rytų ir Vidurio Europoje išnaudojo kiek tik galėjo, visais įmanomais būdais. Kosove, kaip ir visoje Jugoslavijoje, įvyko tradicinis Vakarų scenarijus.

Kosovo albanams, gyvenantiems serbų svetingumo dėka serbų istorinėse žemėse, “šviesieji” europiečiai, baltieji žmonės papasakojo ir įnirtingai diegė masinėje albanų sąmonėje, kad jie yra šios žemės, Kosovo, tikrieji šeimininkai, visada jais buvo čia, tačiau juos skriaudžia serbai, pažeidžia ir varžo jų prigimtines teises, o serbų karo vadai, Ratko Mladičius, Radovanas Karadžičius vykdo netgi musulmonų genocidą. Buvo platinami šiurpūs pasakojimai, kaip serbai išpjovė tai vienur tai kitur musulmonų bendrijas. Dabar jau žinoma, kad visos šios kraupios žudynių istorijos buvo sukurptos, kaip visada, Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų bunkeriuose, nieko bendro su tikrove neturėjo, istorijos apie serbų žiaurumus buvo prasimanytos nuo pradžios iki galo ir platinamos Holivudo tik vienu tikslu – sunaikinti Jugoslaviją etninių konfliktų, pakurstytų iš JAV/UK, ugnyje. NATO propagandinės mašinos platinami gandai savo juodą darbą padarė. Dešimtmečius taikiai kartu gyvenę serbai, bosniai, chorvatai, juodkalniečiai, albanai ėmė neapkęsti vieni kitų ir ši NATO nusikaltėlių pasėta etninės, religinės nesantaikos sėkla davė savo kruvinus vaisius – visų karą prieš visus. Kosovo albanai užmiršo, kad yra svetingų serbų svečiai, pasijuto šeimininkais istorinėse Serbijos žemėse ir ėmė medžioti serbus. Taip atsirado iki tol nežinoma albanų etninė formuotė kosovarai, kuri ir ėmėsi, globojama JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos, skaldyti Jugoslaviją. Jugoslavija, žinoma, buvo priversta reaguoti, valstybei iškilo mirtinas pavojus, grėsė teritorinio vientisumo ir  suvereniteto praradimo pavojus, todėl, kaip ir bet kuri laisva šalis, Jugoslavija stojo į kovą dėl savo ateities – į nelygią kovą su pačių niekšiškiausiu žmonijos istorijoje JAV-Didžiosios Britanijos kariniu kolonijinės ekspansijos bloku NATO. Ir , visų mūsų nelaimei, pralaimėjo šią garbingą , tačiau iš anksto pasmerktą pralaimėjimui kovą.

Kai Jugoslavija labai santūriai pasipriešino NATO sukurtoms separatistinėms grupuotėms, į pagalbą savo parankiniams išdidžiai atėjo šio tarptautinio nusikaltimo užsakovas ir organizatorius – JAV, Didžiosios Britanijos, NATO žudikai . Karo prieš Jugoslaviją pradžiai  19 NATO šalių, įvykdžiusių nusikaltimą prieš Jugoslaviją, prieš taiką, stabilumą Europoje ir pasaulyje, ekonominis potencialas viršijo agresijos aukos Jugoslavijos potencialą 679 kartus. NATO teroristai atakavo visą Jugoslavijos teritoriją. Oro antskrydžiuose dalyvavo apie 1200 lėktuvų, kurie atakavo Jugoslaviją iš Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Prancūzijos, Vengrijos teritorijų, taip pat iš JAV kontinentinės teritorijos. Nato agresorių duomenimis buvo įvykdyta apie 35 tūkstančiai oro antskrydžių. Nato agresorių aviacijos veiksmus palaikė net trijų lėktuvnešių smogiamosios karinių laivų grupuotės, šeši povandeniniai laivai, du kreiseriai, septyni eskadriniai minininkai, 13 fregatų. Viduržemio jūroje agresijos prieš Jugoslaviją metu patruliavo 4 dideli desantiniai laivai su 10 000 nato galvažudžių-jūrų pėstininkų desantu. NATO aviacija sudavė 2300 smūgius 995 objektams,iš kurių dauguma buvo civilinės paskirties objektai – tiltai, radijo stotys, elektros stotys ir  elektros perdavimo linijos, ligoninės, mokyklos, keliai. Į Jugoslavijos teritoriją buvo paleistą apie 3000 sparnuotų raketų Tomahawk, numesta apie 25 000 tonų (kai kurių šaltinių duomenimis, 79 000 tonų) sprogmenų. Agresijos metu žuvo virš 2000 civilių gyventojų, apie 7 000 buvo sužeista, 30 proc. žuvusių ir sužeistų sudarė vaikai. Materialinė žala, kurią padarė NATO karo nusikaltėliai Jugoslavijai, viršijo 200 mlrd USD. Šalis buvo sugriauta, suskaldyta, nuniokota – tipiškai „demokratizuota“ pagal jankių-nato karo nusikaltėlių scenarijų, kaip ir Irakas,Afganistanas, Libija, Sirija, Ukraina ir daugelis kitų šalių, kuriose  „demokratiškai“ pasišvaistė JAV, Didžiosios Britanijos, NATO karo nusikaltėliai. Kai Lietuvoje jankiai demonstruoja savo galvažudžius ir savo žudymo mašinas, jie rodo ne saugumo garantijas, ne meduolį, kaip naiviai galvoja projankiški „patriotai“, o bizūną, kuriuo žudys tuos pačius JAV naudingus idiotus-„patriotus“.

Savaime suprantama, tokios atviros agresijos prieš suverenias šalis, JTO nares labai apnuogina nusikalstamą Vakarų, pirmiausiai JAV  ir Didžiosios Britanijos prigimtį, nuplėšia nuo jų “demokratų” kaukes”, atveria siaubingai nežmogiška Vakarų “civilizacijos” esmę, visos NATO šalių pompastiškos deklaracijos akimirksniu yra devalvuojamos ir parodo visam pasauliui begėdišką JAV-NATO melo tikrąjį turinį – šie puikiai apsirengę ir pertekę turtais ponai yra tik viso labo žudikai, galvažudžiai, tarptautiniai nusikaltėliai ir teroristai. Todėl savo siaubingai apšlapintą reputaciją vakariečiai nuolat skalbia totalinės propagandos smegenų plovimo mašinoje, o savo nusikaltimus žmoniškumui NATO kolonizatoriai visada siekia pateisinti. Geriausias būdas paskelbti nusikaltėlį didvyriu taip pat Vakaruose jau seniai yra išrastas – tai daro visi Vakarų korumpuoti teismai, bendros kompetencijos ir specializuoti, sukurti tam tikra proga. NATO įvykdytam nusikaltimui žmoniškumui prieš Jugoslaviją legalizuoti buvo  įsteigtas Hagos Tribunolas, jau išgarsėjęs savo cinizmu ir neobjektyvumu. JAV, Didžiosios Britanijos ir NATO karo nusikaltėliai įsteigė Hagos tribunolą, kuriame tie patys tarptautiniai nusikaltėliai kruopščiai atrinko korumpuočiausius teisėjus ir šie pagal NATO užsakymą represuoja Vakarų karo nusikaltėlių įvykdytų nusikaltimų aukas ir išteisina JAV-NATO karo nusikaltėlius ir jų bendrininkus. Tokia Vakarų Temidės paskirtis – užtikrinti tikrų nusikaltėlių nebaudžiamumą ir bausti nekaltus žmones.

2006 m. kovo 11 d. Hagos inkvizitorių tribunolo kalėjimo požemiuose buvo klastingai nužudytas Jugoslavijos patriotas, vadovas, nacionalinis didvyris Slobodanas Miloševičius. Dar iki Vakarų kolonizatorių įvykdyto nužudymo  didvyris suspėjo padaryti pareiškimą, kuriuo kreipėsi į slavų ir visas JAV-NATO teroristų pavergtas tautas ir paragino kovoti su Vakarų konkistadorais-kryžiuočiais .

Slobodano Miloševičiaus
paskutinis kreipimasis į rusus, ukraniečius ir baltarusius
Slobodanas Miloševičius

„Rusai! Aš dabar kreipiuosi į visus rusus, Ukrainos ir Baltarusijos gyventojus Balkanuose laiko rusais. Pažiūrėkite į mus ir atminkite – su jumis padarys tą patį, kai tik jūs susiskaldysite ir parodysite silpnumą. Vakarai – yra pasiutęs šuva ir dantimis griebs jus už gerklės. Broliai, neužmirškite Jugoslavijos likimo! Neleiskite jiems su jumis pasielgti taip pat!“. “Jie nenori taikos ir gerovės Balkanuose, jie nori, kad čia būtų nuolatinių konfliktų ir karų zona, kuri jiems suteiktų dingstį pastoviai būti čia. Marionetinė valdžia tokiu būdu užtikrina smurtą ir karą ilgiems metams – viską, ką tik nori, tik ne taiką. Ir tik mūsų tautinė valdžia užtikrina taiką.

Visos šalys, kurių suverenitetas buvo ribojamas iš išorės, kurių vyriausybės buvo kontroliuojamos iš užsienio, neįtikėtinai greitai būdavo nuskurdinamos. Nuskurdinamos iki tokio lygio, kuriame nebelieka vietos nors kiek teisingiems ir humaniškiems socialiniams santykiams. Paskutinių metų Rytų Europa – tai milžiniška praraja tarp absoliučios daugumos vargšų ir mikroskopinės turčių mažumos, ir ta praraja akivaizdžiai didėja. Ši lemtis neaplenkė ir mūsų. Ir mūsų šalyje kontroliuojant ir valdant mūsų kapitalistų labai gretai būtų atsiradę daugybė visiškų vargšų, kurie neturėtų jokios perspektyvos išsikapstyti iš skurdo. Turčių mažumą sudarytų kontrabandistų elito atstovai, kuriems būtų leista būti turtingais tik su viena vienintele neišvengiama sąlyga – pardavinėti savo Tėvynę ir būti besąlygiškai paklusniais užsienio gaujai, kuri ir nulemia šalies likimą. Viešoji ir valstybinė nuosavybė labai greitai būtų privatizuota, tačiau šalies nuosavybės savininkais, kaip rodo kaimyninių šalių patirtis, taptų užsieniečiai. Retas išimtis sudarytų tie, kurie įgijo nuosavybės teises išduodami nacionalinius interesus ir kurie tokiu būdu prarado negrįžtamai savo nacionalinį ir žmogiškąjį orumą. Patys vertingiausi nacionaliniai turtai tokiu atveju taps užsienio nuoavybe, o tie, kurie iki šiol valdė šį turtą, taps užsienio firmų klerkais savo gimtinėje. Kartu su nacionaliniu pažeminimu, valstybės suskaldymu ir socialine katastrofa vystysis įvairiausių formų socialinė patologija, kuri pirmiausiai pasižymės nusikalstamumo augimu. Ir tai nėra jokia nepagrįsta prielaida, tai yra nesena patirtis tų šalių, kurios šį kelią jau nuėjo ir kurio mes iš visų jėgų stengiamės išvengti.

Kriminalinio pasaulio sostinės šiuo metu yra ne Vakaruose, kaip tai buvo iki šiol, o Rytų Europoje. Viena iš svarbiausių marionetinės vyriausybės užduočių – sugriauti tautos nacionalinę sąmonę. Valstybės, kurios yra valdomos iš užsienio, labai greitai užmiršta savo istoriją, savo tradicijas, nacionalinius simbolius, papročius ir neretai savo literatūrinę kalbą. Iš pirmo žvilgsnio nepastebima, tačiau labai efektyvi ir žiauri nacionalinės sąmonės selekcija labai greitai tautinę savimonę apriboja keliais tautinės virtuvės gaminiais, keletu dainų ir šokių, bei nacionalinių didvyrių vardais, priskirtais maisto produktams ar kosmetikos priemonėms. Neišvengiama 20 amžiaus kokios nors valstybės okupacijos, kurias vykdo Vakarų supervalstybės, pasekmė yra okupuotos valstybės tautos nacionalinės sąmonės sunaikinimas. Tokių valstybių-Vakarų agresijos aukų patirtis neginčijamai rodo, kad tauta nesugeba net suvokti, kaip greitai ji ima vartoti svetimą kalbą kaip savo, tapatinti save su jai svetimais istoriniais veikėjais, pamiršdama tautinius, geriau suprasti okupantų literatūrą nei nacionalinę, kurią ima niekinti, ima žavėtis svetima istorija, žemindama savąją istoriją, mėgdžioja svetimtaučius, o savo savastį droviai ir išdavikiškai slepia…

Italų žurnalistas Džiuljeto Kjeza:
po S.Miloševičiaus išteisinimo turėtų būti teisiami patys Vakarų lyderiai

 

Džiuljeto Kjeza

Hagos tribunolas pripažino, kad buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius yra nekaltas dėl genocido Srebrenicoje. Vakarų žiniasklaida tylėjo apie tai, nepaisant to, kad ši žinia būtų padariusi sprogusios bombos efektą, teigia italų žurnalistas Džiuljeto Kjeza. Savo puslapyje Globalist Syndication svetainėje ( http://giuliettochiesa.globalist.it/Detail_News_Display?ID=126366&typeb=0&giulietto-chiesa-commentary—the-hague-exonerates-milosevic ) jis pažymi, kad dabar Vakarų lyderiai mažiausiai turėtų bent atsiprašyti arba patys sėsti į teisiamųjų suolą.

Hagos tribunolas išteisino buvusį Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių, anksčiau pripažintą kaltu dėl genocido Srebrenicoje. Tai įvyko dar 2016 m. kovo 24 d., tačiau nei vienas Vakarų leidinys apie tai net neužsiminė, pažymėjo buvęs Europos parlamento deputatas, žurnalistas Džiuljeto Kjeza savo puslapyje Globalist Syndication svetainėje.

Dž. Kjeza pabrėžė, kad nebuvo jokio tribunolo oficialaus atskiro pareiškimo dėl paties S. Miloševičiaus išteisinimo. S.Miloševičiaus išteisinamasis aktas buvo paskelbtas kitos Hagos tribunolo savivalės aukos Radovano Karadžičiaus verdikte. Hagos tribunolas nusprendė, kad nėra pakankamų S. Miloševičiaus kaltės įrodymų.

“Nepaisant to, S.Miloševičius be jokios kaltės praleido kalėjime penkerius metus. Jį vieningai šmeižė visos be išimties Vakarų masinės informacijos priemonės<…> vadino jį Balkanų mėsininku, ir net lygino su Hitleriu. O po to jis mirė kalėjime “, – rašo žurnalistas.

Dž. Kjeza stebina kapų tyla dėl šio teismo sprendimo “laisvosios” Vakarų žiniasklaidos priemonėse.

“Visi supranta, kad mes kalbame apie naujieną, kuri prilygsta sprogusios bombos efektui. Po tokio sprendimo visiems Vakarų lyderiams derėtų maldauti atleidimo, o tai ir patiems tapti šio tribunolo teisiamaisiais”, – tvirtina žurnalistas.

Pasak jo, teisėjas, kuris pirmininkavo R.Karadžičiaus teismui, buvo vienas iš prisiekusiųjų byloje prieš Slobodaną Miloševičių. Jis tiesiog negalėjo nežinoti aplinkybių, kurios tapo pagrindu visiškai išteisinti buvusios Jugoslavijos lyderį ir objektyviai negalėjo būti teisėju R.Karadžiaus byloje, kadangi yra suinteresuotas nuteisti kitą žinomai nekaltą Jugoslavijos patriotą R.Karadžičių. D.Kjeza pažymi, kad šis teisėjas yra Pietų Korėjos, JAV kolonijos,  pilietis.

“Dabar paklauskite savęs: kas moka jam  ir jo kolegoms darbo užmokestį? Dabar mes pagaliau žinome, kad šis tribunolas yra negarbingų, nedorų, jeigu nepasakyti blogiau, žmonių sambūris, kurie visada dirbo ir toliau sau dirba imperijos naudai, o ne tiesos ir teisingumo labui”, – sako Kjeza.

Pasak žurnalisto, Vakarai sunaikino Jugoslavija, nužudė S.Miloševičių ir apkaltino jį nusikaltimais, kurių jis nepadarė.

“Gėda. Vakarai skęsta purve, kurį patys ir sukūrė “, – reziumuoja D. Kjeza.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „radovan karadzic“
Radovanas Karadžičius

2016 metais kovo mėnesį Hagos tribunolas, ciniška teismo parodija, teisminės Vakarų savivalės simbolis, nuteisė pirmąjį Serbijos Respublikos, įkurtos 1992 metais karo su Bosnija-Hercegovina įkarštyje, prezidentą Radovaną Karadžičių 40 metų kalėti už nusikaltimus, kurių jis niekada nedarė. Jį Hagos tribunolo fariziejai apkaltino bosnių musulmonų genocidu ir žudynių Srebrenicoje 1995 metais organizavimu.

R.Karadžičius buvo politikas, rašytojas, niekada nebuvo karo vadu, nėra jokių įrodymų, kad jis atidavė kokius nors žmoniškumui ar karo teisei prieštaraujančius įsakymus, nusikalstamus nurodymus.  Nuo 1990 metų JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja įnirtingai kurstė etninį-religinį konfliktą buvusios Jugoslavijos teritorijoje.  Jie tai darė sistemingai visoje posttarybinėje erdvėje, kurią siekė kolonizuoti. 1995 metais Serbijos Respublikos karinės pajėgos likvidavo bosnių musulmonų anklavą Srebrenicoje. Prieš tai visi Srebrenicoje buvę nemusulmonai (serbai ir chorvatai) bosnių musulmonų jau buvo likviduoti arba išvyti. Serbų armijai užėmus Srebrenicą civiliai musulmonai pasitraukė, besipriešinantys kombatantai buvo likviduoti arba suimti. Apie 400 karo belaisvių musulmonų, kurie buvo atpažinti kaip dalyvavę serbų civilių gyventojų žudynėse ypatingai žiaurūs bosnių musulmonų karo nusikaltėliai buvo sušaudyti.

1997 metais ,pasibaigus karui, Srebrenicoje buvo aptiktos masinės kapavietės, kuriose buvo palaidota apie 3000 žmonių. Dauguma jų buvo palaikai vietinių civilių serbų, kuriuos išpjovė musulmonai, dalis buvo žuvę abiejų pilietinio karo šalių kombatantai. Nežiūrint į akivaizdžius įrodymus, kad kapavietėse ilsisi dauguma civilių serbų, nužudytų NATO sąjungininkų musulmonų teroristų, visi palaidoti “nešališkos” NATO šalių sudarytos komisijos buvo paskelbti serbų nužudytais bosnių musulmonais, o jų skaičius padidintas pradžioje iki 8 tūkstančių, o vėliau buvo išaugintas net iki 37 tūkstančių. Tačiau tokia liberalų mėgstama solženycino aukų skaičiavimo geometrinė progresija net Hagos tribunolui pasirodė perdėta, todėl buvo apsistota ant 8 tūkstančių aukų – serbų nužudytų bosnių musulmonų, akcentavo NATO sudarytas Hagos tribunolas.

Šią savaitę, artėjant 20-osioms JAV, Didžiosios Britanijos, NATO karo nusikaltimo prieš Jugoslaviją metinėms, Hagos tribunolas, tiesiogiai pavaldus Vašingtonui ir Londonui, paskelbė naują apkaltinamąjį nuosprendį Radovanui Karadžičiui, dar kartą apkaltino jį bosnių musulmonų genocidu Srebrenicoje ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Jokių įrodymų, nei tiesioginių, nei netiesioginių, dėl R. Karadžičiaus kaltės, jo dalyvavimo ar įsakymų žudyti belaisvius, civilius, ar daryti kitokius 1949 metų Ženevos konvencijos uždraustus veiksmus – tribunolas nepateikė. Tiesiog Vakarai nuteisė savo barbariško nusikaltimo auką ir tiek. Vakarų civilizacija tai džiunglių įstatymai – kas stipresnis, tas ir teisus.

Slobodano Miloševičiaus, Radovano Kardžičiaus teismo farso istorijose lyg po padidinamuoju stiklu išryškėjo Vakarų liberaliosios demokratijos gilios sisteminės krizės požymiai, negrįžtami Vakarų civilizacijos erozijos giluminiai procesai, kuriuos paslėpti desperatiškai bando įvairiausio rango ir plauko JAV, Didžiosios Britanijos, ES, NATO veikėjai-avantiūristai ir jų parankiniai kolonijose. Iš Vakarų taip ciniškai garsiai visame pasaulyje skelbiamų deklaracijų,  NATO humanitarinių bombų pagalba skleidžiamų europietiškų vertybių liko tik jų savanaudiška esmė – totalinis melas ir tarptautinių banditų savivalė. Hagos tribunolas, įkalindamas ir nuteisdamas suverenios valstybės JTO narės vadovą, Jugoslavijos patriotą, tik dar kartą įrodė, kad ši Vakarų kontroliuojama kvaziteisingumo institucija neturi nieko bendro su Vakarų deklaruojamais pamatiniais liberalios demokratijos principais – įstatymo viršenybės, lygybės prieš įstatymą, asmens teisės į nešališką ir teisingą teismą, žmogaus teisių apsaugos ir neliečiamumo, suverenių valstybių sienų neliečiamumo, lygybės, nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus, karinės jėgos nenaudojimo sprendžiant tarptautinius konfliktus, – ir atlieka tik Vakarų karo nusikaltimų legalizavimo funkcijas. Ir viskas. Vakarai, JAV-NATO, įvykdo tarptautinį nusikaltimą, o Hagos tribunolas šį nusikaltimą atskalbia, suteikia jam legalumo įvaizdį ir kartu susidoroja su šio nusikaltimo aukomis, šalių NATO agresijų aukų patriotais, likusiais ištikimais savo šaliai iki galo.

Šiomis dienomis britų išsigimėliai kartu su tokiais pat jankių kolegomis tokiu pat būdu ruošia karinę agresiją prieš Venesuelą – britai ir jankiai apvogė šalį , sukėlė ekonominę krizę ir dėl savo pačių įvykdyto nusikaltimo pasekmių apkaltino teisėtą Venesuelos Nicholaso Maduro vyriausybę, kuri siekia šią krizę kuo greičiau įveikti. Prieš Rusiją šie Nato išsigimėliai tai daro jau 300 metų. Rusija yra didelė, galinga, tiesiogiai Vakarų kolonizatoriai daug kartų bandė ją kolonizuoti ir sunaikinti, tačiau visada gaudavo  deramą atkirtį, nors plėšikavo britai su jankiais Rusijoje ne kartą. Dabar jie vėl kurpia visokias Litvinenko, Skrypalių nunuodijimo, WADA’os dopingo klastotes ir panašias istorijas. Ir laukia, kada bus galima vėl pradėti III Pasaulinį karą, rengia provokacijas, skraido su savo surūdijusiais bombonešiais B-52, plaukioja savo surūdijusiais laivais prie Rusijos sienų, maitina nacionalistų, fašistų gaujas Pabaltijyje, Lenkijoje, Ukrainoje, Gruzijoje tautine nesantaika, karo su Rusija propaganda, etnine neapykanta, ruošia birželio 23 “sukilėlius”, kurie su malonumu, kaip ir 1941 metais, žudys savo tautiečius, ir naiviai tikėsis, kad niekada neateis 1945 metų gegužės 9 d. ir neteks atsakyti už savo nusikaltimus, kuriuos jie padarė šūkaudami “Slava Ukraina!”, “Už Lietuvą!”, “Už Gruziją!”, “Už Lenkiją nuo jūros iki jūros!” (už Latviją, Estija ir pan.). Jie net minties tokios neturi, kad juos JAV-Didžiosios Britanijos kolonizatoriai pakvietė prie Vakarų puotos kruvino stalo ne šiaip sau, o kepto paršiuko teisėmis, kaip sakė Palmerstonas. Aistringi patriotiški idiotai nacionalistai, jeigu jiems papasakoti gražią istoriją apie jų išskirtinumą ir nežemišką kilmę, yra pagrindinis JAV-Didžiosios Britanijos įrankis kolonizuojant ir naikinant valstybes, nacionalinius suverenitetus. Kai eisite į susitikimus su visokiais šimonytėmis, nausėdomis, užpetrą auštrevičiais, juozaičiais ar radžvilomis, nesiduokite užmigdomi jų gražiomis trelėmis “Lietuva uber alles!” – silpną gali apsaugoti tik įstatymo galia ir padorūs kaimynai. Įstatymą, tarptautinę teisę šiuo metu griauna būtent Vakarai, į kurių žmogėdrišką šeimą kviečia jus įsilieti proeuropietiški kandidatai.

Kiekvienais metasi JAV, Didžioji Britanija ir kitos NATO valstybės-teroristės vykdo tarptautinius nusikaltimus, karo nusikaltimus, kraupiausius nusikaltimus žmogiškumui  visame pasaulyje. Didžioji Britanija ir Vakarų Europa, kurios kultūros dalimi save išdidžiai vadina šių metų kandidatai į Lietuvos prezidentus ir Europos parlamentą, nusikaltimus žmoniškumui vykdo jau 1000 metų nuo pat Kryžiaus žygių laikų. Tačiau dabartiniai liberalūs vietiniai “europiečiai” Pilėnų, Margirio, 1710 metų europietiško maro ar Pirčiupių prisiminti nenori, kadangi jie šiandien … europiečiai, kur vėjas pučia, ten jie ir patriotai. Liberalo sielai Tėvynė ten, kur jo užpakaliui šilta.

Fašizmas yra Vakarų išradimas, nacių kolaborantai skelbiami didvyriais, fašistai aktyviai gaivinamas Vakarų būtent šiuo metu visame Rusijos pasienyje neatsitiktinai – fašistai-alarmistai-propatristai visada suaktyvėdavo didelio karo išvakarėse.

Balsuoti galima tik už ateitį. Negalima balsuoti už kandidatus, kurių programoje nėra kovos už Lietuvos išsivadavimą iš JAV-NATO kolonijinės priklausomybės, kuriam atrodo, kad su žmonių, tautų, valstybių, kultūrų, civilizacijų žudikais, Vakarų kolonizatoriais galima susitarti, kurie tiki, kad JAV, Didžiosios Britanijos, NATO vilkai yra vegetarai ir avių nevalgo.

YANKEE, GO HOME!

STOP US\NATO AGRESSIONS ARROUND THE WORLD!

NO WWIII!

US\NATO WAR CRIMINALS, HANDS OFF LITHUANIA, RUSSIA, VENESUELA, UKRAINE, IRAQ, AFGANISTAN, SYRIA, LIBYA!

US/NATO WAR CRIMINALS TO NIURNBERG-2!

 

 

 

 

Autorius Povilas Masilionis

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio baigiamosios kalbos kaltinimų kratinyje pagrindinis kaltinimas toks: Povilas Masilionis, išleisdamas alternatyvią oficialiajam požiūriui rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“, „veikė tendencingai prieš Lietuvos Respubliką ir jos žmones“. Kitaip sakant, šita baudžiamoji byla buvo pakelta į ypatingą, Lietuvai ypač svarbių bylų rangą. (Matyt, dėl to pernai, vasario mėnesį, švenčiant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį, buvo raportuota apie jos perdavimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, o šįmet, gal atsitiktinai, o gal ir neatsitiktinai, toje byloje priimtas nuosprendis turėjo įsigalioti ir įsigaliojo Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.)

Parapijinį lietuviškąjį šios baudžiamosios bylos skambėjimą praplėtė ir paryškino JAV knygų leidėjai. Sužinoję apie Lietuvoje neteisėtai konfiskuotą anksčiau niekur oficialiai neuždraustos Galinos Sapožnikovos knygos tiražą ir leidėjui sukurptą baudžiamąją bylą, jie tą knygą operatyviai išvertė į anglų kalbą ir išleido amerikiečiams. Tame jų leidinyje Galinos Sapožnikovos interviu dalyvių alternatyvus oficialiajam lietuviškajam požiūris į 1991 metų Sausio 13-osios įvykius ir žudynes Medininkų pasienio poste dar labiau sustiprinamas leidėjų komentaru knygos viršelyje. Amerikiečių leidėjų nuomone, čia, kaip ir kitur, „tai buvo JAV specialiųjų tarnybų operacijos“, o šita knyga „padeda suprasti panašių įvykių trafaretą Sirijoje, Ukrainoje, Venesueloje ir kitur“. (Už tokią JAV leidėjų poziciją net negalvojama Amerikoje konfiskuoti knygos tiražo ir sukurpti knygos leidėjams baudžiamosios bylos)

Lietuviškojo Galinos Sapožnikovos knygos leidimo įžangoje taip pat buvo rašoma apie 1991-ųjų metų tragiškuosius įvykius Lietuvoje, kaip apie globalaus masto nusikaltimus. Tačiau JAV specialiųjų tarnybų, o ir lietuviškųjų provokatorių vaidmens tuose įvykiuose neįmanoma giliau patyrinėti, nepanaikinus Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio nuostatų, pripažįstančių tik vienintelį, oficialųjį, požiūrį į Sausio 13-osios ir Medininkų žudynes. Deja, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė man sukurptos baudžiamosios bylos nuosprendyje neišdrįso po mano prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtojo Baudžiamojo kodekso straipsnio atitikimo Konstitucijai. Buvo atmesti ir knygų leidėjo argumentai, kad galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 54-ojo straipsnio nuostatos visiškai atleidžia knygų leidėją nuo atsakomybės, kai ta alternatyvioji informacija buvo anksčiau paskelbta bei nepaneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Teismas vasario 18-ąją Lietuvos Respublikos vardu nusprendė: „Povilą Masilionį pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą“. Be to, buvo nuspręsta oficialiai konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje esančios, prieš dvejus metus neteisėtai konfiskuotos, Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą bei leidybinės akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką (procesorių).

Po Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo turėjau dvidešimt dienų apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui. Vėliau galėjau eiti dar aukščiau – net iki Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo. Tačiau, rimtai pasvarstęs, nusprendžiau: beviltiška Mūsų politikos „vanagai“ lietuviškuoju „neteisybės virusu“ jau užkrėtė ir Europos teisingumo struktūras. Tai patyrė žurnalistas Algirdas Paleckis, net kelerius metus tuščiai bylinėjęsis dėl kriminalizuotos jo viešai išsakytos nuomonės apie Sausio 13-ąją. Tai patyrė – jau kitos kategorijos byloje – net rašytojo Vytauto Petkevičiaus dukra Liuda Petkevičiūtė, beveik per dešimtmetį neįrodžiusi savo nekaltumo už tėvo parašytus žodžius apie Vytauto Landsbergio-Žemkalnio bendradarbiavimą su Tarybų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. (Matyt, ne už gražias akis Strasbūre dirbantiems konstitucinių dvasių specialistams Lietuvoje kabinami ordinai)

Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui. Dalį to laikmečio tyrinėtojų jau dabar yra apėmusi liguista baimė. „Parašiau knygą iš tarybinių laikų, – pasakojo vienas istorikas, – bet kol kas jos į spaustuvę nenešu. Dar apkaltins mane …okupacijos menkinimu ir nuteis…“

Matyt, iš tos liguistos baimės ar nenoro gadinti politikos elitui nuotaikos net necyptelėjo „gimtosios“ Žurnalistų sąjungos vadai bei Respublikos žurnalistikos elitas, kai mane, žurnalistą su pusės amžiaus stažu, kaip didžiausią nusikaltėlį du metus murkdė ir teisė už niekur iki tol oficialiai neuždraustos knygos išleidimą, net nusišluostydami kojas į galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Liūdna, tačiau iš tarybinių laikų atsinešiau ir kitokio, malonesnio, patyrimo. (Čia ir vėl bus pagrindas naujai baudžiamajai bylai pagal BK 170(2) straipsnį, nes tarybmečiu „negalėjo būti“ geriau nei dabar)

O buvo taip 1986 metais „Švyturio“ žurnale išspausdinau straipsnį „Stebuklingosios lazdelės paslaptis“ – apie neteisėtą kaišiadorietės Janinos Markeliūnienės uždarymą į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Po to prasidėjo bylinėjimasis su medikais Aukščiausiajame Teisme, o kartu pasipylė žurnalo skaitytojų laiškai apie analogiškas istorijas, kurias sugrupavęs, išdėsčiau savo pareiškime LKP CK sekretoriui Lionginui Šepečiui. Ir štai po to eiliniame Respublikos laikraščių bei žurnalų redaktorių pasitarime sveikatos apsaugos ministras Jonas Platūkis paskelbia: po tokio straipsnio ir pareiškimo sekretoriui mums yra tik du keliai – arba jį, ministrą, reikės sušaudyti, arba „draugą Masilionį“ teks supūdyti kalėjime.

Ministras nepagalvojo, kad gali būti ir trečias kelias. „Švyturiui“ į pagalbą atskubėjo „Komjaunimo tiesa“, „Šluota“, „Vakarinės naujienos“, „Sovietskaja Litva“ ir kiti Respublikos leidiniai, kurie ėmė energingai demaskuoti medikų ir jų užsakovų šunybes. Vitas Tomkus ta tema net parašė knygą „Taranas“ ir tapo „persitvarkymo žurnalistu“. O „draugui Masilioniui“ taip ir neteko supūti kalėjime.

Dabar, neoliberalistinio individualizmo laikais, tai – tik malonūs prisiminimai. Šiandien niekam Lietuvoje, atrodo, neberūpi, kad jau aštuoneri metai Damoklo kardu veikia Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, reguliuojantis mūsų praeitį. Ruošiamas kitas, šio Seimo, dokumentas, reguliuosiantis ir dabartį. Apie ateitį nekalbu, – ją be mūsų žinios žada ant savo sparnų atnešti suglobalėję politikos „vanagai“.

Todėl šiandien – kiek liko jėgų – norisi šaukti sau ir kitiems, dar nepabėgusiems iš Lietuvos Don Kichotams: „Į dvikovą šitą valstybę – ant melo ir neteisybės pamatų statomą valstybę“ (Pasiligojusio teisingumo neoliberalistinę valstybę, o ne Lietuvos Respubliką ir jos žmones, kuo bando mane apkaltinti prokuroras) Tam, kad sukurtume kitokią valstybę, tobulesnę. Tam, kad mums nereikėtų, kaip Romualdui Ozolui, vienam iš dabartinės valstybės „gimdytojų“, gyvenimo pabaigoje klausinėti nusivylusių lietuvių: „Atsakykit, turim dar mes savo valstybę, ar ne?“, „Ar mūsų valstybė – mūsų?“

P.S. neabejingiems skaitytojams

Visiems, atsiuntusiems baudai sumokėti į Povilo Masilionio banko sąskaitą LT537300010015708446 (Swedbank) ne mažiau 30 eurų ir nurodžiusiems savo adresą, bus išsiųstos šios penkios nuteisto leidėjo knygos:

1. „Sukryžiuotų kalavijų karalystėje“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 1999;

2. „Rasota akmenų tyla“. Eilėraščiai, parodijos. V., Gairės, 2009;

3. „Gyvenimo gabalai“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 2014;

4. „Išsovietintoj Lietuvoj“. Satyros. V., Gairės, 2015;

5. „Svajoklė ir svajonių Brolis“. Pasaka – ne pasaka. V., Gairės, 2017.

Atskirai (už 15 eurų su siuntimu) galima būtų išsiųsti ir mano sudarytą „Partizanų teroro aukų atminimo knygą“ (V., Politika, 2011).

El. p.: musugaires@gmail.com

Prašau paremti korumpuotos landsberginės chuntos represijų auką knygų leidėją Povilą Masilionį ir padėti jam susimokėti chuntos skirtą baudą. Tuo pačiu jūs paremsite žodžio laisvę Lietuvoje, išreikšite savo panieką landsberginei chuntai. Fašistai, kurie šiandien degina knygas, rytoj degins žmones. Stabdyk fašizmą, NO PASARAN!

Kartu kviečiu pasirašyti ir išsiųsti nurodytais adresais peticiją dėl landsbergistų sukurpto ir  prastumto LR Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo

Peticija dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo ir jo pagrindu vykdomų politinių represijų Lietuvoje nutraukimo

Šoko būsena yra tada, ka mes užmirštame savo istoriją, prarandame ryšį su realybe. Kai mums valdančioji chunta vietoje istorijos įkiša buržuazinės Lietuvos smetoninio fašistinio režimo idealizuotą paveikslą, vietoje tikrų didvyrių verčia mus garbinti karo nusikaltėlius, moterų, vaikų žudikus. Šokas yra tada, kai mes prarandame gebėjimą skirti, kas yra gerai ir kas yra blogai, susitaikome su valdančio parazitų režimo, mikroskopinės mažumos socialinių parazitų mums primesta valia, blogio galia. Šoko būsena mums yra sąmoningai primesta Vakarų kolonizatorių ir jų vietinės 5 kolonos, kompradorinio elito tik vienu tikslu – pavergti ir kontroliuoti melo ir dezinformacijos įtakoje orientyrus praradusią tautą. Kai valdanti proamerikietiška chunta išnaudojo visą pasitikėjimo, kurį ji 1990 metais gavo masinių melo ir dezinformacijos propagandos būdu, kreditą, visuomenę ištinka krizė. Krizė visuomenėje yra šoko būsena. Būtent todėl aiškus savo tikrosios, o ne valdančios chuntos primestos, istorijos aiškus suvokimas padeda susivokti šiame pasaulyje, kuriame viešpatauja masinė dezinformacija ir totalinis smegenų plovimas, masinės sąmonės formatavimas, sako Naomi Klein savo filme “Šoko doktrina”.

Sekmadienį žymiai mažiau nei pusė Lietuvos turinčių teisę balsuoti piliečių eis mesti biuletenius į rinkimų urnas. Dauguma iš jų balsuos už jiems dalintus tuščius pažadus, programas, kurių sisteminės partijos niekada nevykdė nuo pat 1990 metų, už kandidatus, kuriuos jiems prievarta agresyvios propagandos metodais įsodino į smegenis proamerikietiškų sisteminių partijų konservatorių ir liberalų valdomos masinės dezinformacijos priemonės, už savanaudžių vietinių oligarchų-viarslinykų pinigus. Visos šitos sisteminės partijos rinkimus vertina tik vienu būdu – kaip verslo planą už jūsų ir mūsų pinigus toliau vogti mūsų ir jūsų pinigus. Valdžia jiems tik garantuoja teisę toliau plėšti naivius savo bendrapiliečius ir suteikia galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės už šią akivaizdžiai nusikalstamą veiklą. Neliečiamumas tokiems “patriotams” garantuojamas iki to momento, kol jie bus ištikimi nusikalstamam politinio elito klanui. Bet koks nukrypimas nuo JAV globalistų-Lietuvos kolonizatorių nubrėžto kolonizavimo plano tokiems “tautos tarnams” reiškia mirtį – ekonominę, socialinę, teisinę ir neretai fizinę. Bet koks žingsnis į šalį nuo šio kolonijinės priklausomybės, NATO okupacijos legalizavimo plano – šaunama be įspėjimo, šoktelėjimas į nacionalinių interesų gynybos pusę reiškia antiglobalinę agitaciją. Todėl konservatorių ir liberalų partijoms pergalė rinkimų cirke reiškia nei daug nei mažai, o teisę gyventi, tad į žūtbūtinį mūšį metami visi, ir ypatingai dažnai patys negarbingiausi kovos metodai. Dilema – pergalė arba  mirtis – vietos moralei nepalieka, kare pirmoji žūsta tiesa, o kai griaudi informacinio karo patrankos, mūzos tyli.

Visa konservatorių ir liberalų užgrobta sisteminė žiniasklaida už jūsų ir mūsų pinigus rinkiminės kampanijos visą laiką prievartaus jus paklusti jiems ir dar 4 metus išlaikyti ant savo sprando antiliaudinę dešiniųjų chuntą. Ar to tau reikia?

Į rinkimus sisteminės proamerikietiškos partijos eina lyg į Reichstago šturmą nuožmiai kaudamosios tarpusavyje dėl to paties pyrago, dėl teisės būti prie lovio, dėl teisės formuoti ateitį pagal tik jiems naudingą grobuonišką “žmogus žmogui vilkas” liberalizmo modelį “kas nevagia, tas Kremliaus agentas”. Realiai opozicinės partijos Vašingtono, Londono ir Briuselio nurodymu tų pačių konservatorių ir liberalų buvo išnaikintos dar 1990 metais, todėl jokių pokyčių jokie rinkimai  šiandien paprastam eiliniam Lietuvos piliečiui net nežada – “Jeigu rinkimų rezultatai nors ką nors lemtų, mums būtų uždrausta balsuoti”, teigė žinomas JAV satyrikas Markas Tvenas.

Rinkimų programų galima ir neskaityti, jos visos vienodos ir neturi jokios reikšmės jūsų apsisprendimui. Nors gal įdomumo dėlei ir galima pasiskaityti, tačiau ne šių rinkimų programas, bet praėjusių. Tiesiog,  kad įsitikintumėte, kad nei vieni rinkiminiai pažadai, duoti tų pačių veikėjų ir partijų nei prieš 4 metus, nei prieš 30 metų,  nebuvo įvykdyti nei karto. Tai gal padės jums apsispręsti, kaip šį savaitgalį praleisti turiningiau, nei dalyvavimas šioje banalybėje, vadinama rinkimais.

Kaip sakė proletariato vadas V.I.Leninas, ” Politikoje žmonės visuomet buvo ir visuomet bus naivios apgaudinėjimo ir apsigaudinėjimo aukos, kol jie išmoks už bet kurių dorovinių, religinių, politinių, socialinių frazių, pareiškimų, pažadų įžvelgti vienų ar kitų klasių interesus. Senosios tvarkos gynėjai visuomet mulkins reformų ir pagerinimų šalininkus, kol šie supras, kad kiekvienas senas institutas, kad ir koks jis atrodytų nežmoniškas ir supuvęs, laikosi vienų ar kitų viešpataujančių klasių jėgomis. O tų klasių pasipriešinimą galima palaužti tik vienu būdu: mūsų pačių visuomenėje surasti, apšviesti ir organizuoti kovai tokias jėgas, kurios gali — ir pagal savo visuomeninę padėtį turi — sudaryti jėgą, kuri įstengtų pašalinti seną tvarką ir sukurti naują.”

(V.I.Leninas “Trys marksizmo šaltiniai ir trys jo sudedamosios dalys” (1913 m. Kovo mėn.) – Pilnas Raštų Rinkinys (PRR), 5-asis leidimas., 23 tomas, p. 47″)

Daugelis pastebėjo, Lietuvos miestų ir kaimų niūrią žiemos padangę nušvietė mėlynosios lagūnos spalvos, pražydo tropikų džiunglių vaivorykštėmis, nušvito rinkiminės agitacijos prabangiais plakatais – ATĖJO RINKIMAI. Iš visų įmanomų erdvių sklinda kategoriškai įkyrūs raginimai lietuviams balsuoti už neva nesavanaudiškus kandidatus iš neva patriotiškos partijos ar neva nepriklausomo visuomeninio rinkimų komiteto – rinktis geriausią, nors jie visi panašūs vienas į kitą lyg Marso batonėliai parduotuvėje.  Rinkis, sako rinkiminės kampanijos snikersai, nes tu ne tu, jeigu neužkandi liberalaus propagandinio ….

Atvykęs tūlas keliautojas į Uteną taip pat pirmiausia bus tiesiog prievarta sugrūstas į atfotošopintus kandidatų atvaizdus, jų skambius lozungus, plakatų rėmuose netelpančias akinančias šypsenas, spindinčių dantų  eiles – apima negeras įtarimas, kad kandidatai kėsinasi užkąsti eiliniu rinkėju eilinį kartą dar 4 metams.  Tie spindintys jaunatviška energija vyrai ir moterys, angeliško tyrumo akys, platūs mostai ir kandidatų šūkiai persekioja rinkėją lyg prakeiksmas.

Ryškiausiai agresyvios rinkimų propagandos bendrame fone išsikiria, tiesiog pulsuoja nesavanaudišku polėkiu aukotis vardan uteniškių gerovės – tiesiog nei valgyti, net miegoti negali, tik duokite pasiaukoti vardan tavęs, Utenos rinkėjau – visuomeninis rinkimų komitetas skambiu vienijančiu ir įkvepiančiu pavadinimu “Kartu už Utenos kraštą”.  Šitie šaunūs ežerų krašto vyrai ir moterys , kaip teigia jų rinkiminė agitacija, negailestingai kovos su korupcija, dieną naktį dirbs, kad uteniškiai apie rūpesčius net pagalvoti nespėtų, kur buvo duobutės, ten bus kauburėliai, žada jie, ir apskritai – jie už viską , kas gerą, ir prieš viską , kas bloga. Tik duokite jiems valdžią, ir jie padarys laimingais visus ir kiekvieną atskirai!!!

Kartu už Utenos kraštą nuotrauka.

Mūsų liberalios demokratijos laikais, kai pavogti vištą yra nusikaltimas, vogti daug yra verslas, o apvogti visą tautą yra vadinama politika, toks retai sutinkamas nesavanaudiškums žinomas tik iš tarybų valdžios metus išgyvenusių pasakojimų, todėl, savaime suprantama, kelia ilgesį, nuostalgiją ir viltį – kas gi tie gerieji samariečiai, kuriems staiga parūpo atgaivinti jau 30 metų užmirštas dorybes? Įdomu gi, kada, pagaliau, stos tiesa ir teisingumas atskirai paimtame Lietuvos rajone Utenoje.

Einame į Vyriausios rinkimų komisijos puslapį, kuriame yra registruoti 2019 metų savivaldybių rinkimų visuomeniniai komitetai ir susirandame šitą visų Utenos gyventojų nuodėmių  ir nelaimių atpirkimo komiteto “Kartu už Utenos kraštą” vardinį sąrašą – https://www.vrk.lt/registruoti-visuomeniniai-rinkimu-komitetai-2019-sav?srcUrl=/rinkimai/864/rnk1144/savVkm/savRinkimuKomitetoNariai_rorgId-27706.html  

Ir lyg bibliją skaitome šiuolaikinių apaštalų sąrašą. Įdomumo dėlei pavartome kandidatų deklaracijjas, kaip jie nepakeliamu darbu vardan tos Utenos prasigyveno – daugiausiai pasiturintys žmonės, stambūs ir smulkūs verslininkai,  prekiautojai įvairiomis prekėmis, valstybės tarnautojai, su partijos protekcija patekę į šiltas budžetines vieteles, gydytojai (pikti liežuviai iš Amnesty International visą nepriklausomybės laikotarpį kalba, kad Sveikatos apsaugos sistemoje korupcija labiausiai išplitusi, bet čia, matomai, ne tas atvejis), pora mokytojų ir panašūs dori piliečiai. Vienok,spaudant VRK puslapyje kandidatų pavardes įkyriai lenda nuolat pasikartojantis, įkyriai pasikartojantis pavadinimas – liberalų sąjūdis, liberalų sąjūdis,liberalų sąjūdis.  Pasirodo, šie kuklūs žmonės dėl kažkokių , kol kas mums nežinomų priežasčių, bando nuslėpti tokią nekaltą aplinkybę, kad absoliuti dauguma “naujo” rinkimų komiteto “Kartu už Utenos kraštą” kandidatai yra labai jau seniai rinkimuose dalyvaujantys veikėjai ir nesėkmingai bandė užimti vietinės valdžios olimpą ankstesnių metų rinkimų į savivaldybių tarybas, kaip rodo 2015, 2011 ir ankstesnių metų rinkimų kandidatų deklaracijos.

Ir visi jie bandė įveikti Utenos rinkėjus … liberalų sąjūdžio partijos gretose.

Čia geresniam suvokimui būtina istorinė pažyma. Liberalizmą, kaip globalistinę ideologiją, Lietuvos nelaimei į Lietuvą atvilko filosofai V. Radžvilas ir A. Juozaitis. Liberalizmas, urvinis nacionalizmas ir religinis fanatizmas yra globalistų dažniausiai naudojami įrankiai kolonizuojant valstybes, naikinant valstybių suverenitetus tų šalių esminių institutų  – valstybės, bendruomenės ir šeimos – naikinimo būdu. Liberalai globalistams yra labai patogūs tuo, kad savo individualizmą, savanaudiškumą jie iškelia aukščiau visuomeninio intereso, savo privačių interesų tenkinimui jie visada pasiruošę aukoti viešus interesus, todėl savo godumo apakinti liberalai dažnai nepastebi, kaip patys, aukodami savo bendrapiliečių interesus, tampa maistu globalizmo rykliams. Liberalas yra įsitikinęs, kad jis toks gudrus, toks dievo apdovanotas, jog sugebės visus ir visada apmulkinti, išlipti sausas iš bet kokios balos, todėl avantiūristiškai nuolat pažeidžia įstatymus ir moralės normas vardan jam švento dalyko – kuo didesnio pelno, pinigų. Liberalų partija (bet kokiu pavadinimu, kuriuos jie nuolat keičia) yra konjunktūrinė, be jokių principų ir gali remti absoliučiai diametraliai priešingus idėjas, įvykius, veikėjus – pinigai nekvepia. Todėl Lietuvos liberalai 1998 metais  rėmė Artūrą Paulauską prieš Valdą Adamkų, paskui rėmė Rolandą Paksą, kurį vėliau jkartu su konservatoriais nuvertė V.Adamkaus naudai, buvo kartu su konservatoriais 2008 metų “naktinės” reformos, lietuvių tautos prakeiktos,  bendraautoriais, kartu sušaudė 2009 m. sausio 16 d. taikią demonstraciją prie Seimo, aktyviai dalyvavo Lietuvos jūrų laivyno išgrobstymo, Telekomo, Mažeikių naftos, LEO-LT, Būtingės terminalo, Independence,. Snoro ir Ūkio banko vagystės bei  kitose garsiose prichvatizavimo aferose. Liberalas Užpetrą-Užpetrą Auštrevičius “išsiderėjo” Visagino atominės elektrinės, kuri dar 30 metų galėjo gaminti pigią elektros energiją, uždarymą ir daugybė kitų “gerų” darbų nuveikė Lietuvos liberalai vardan tos savo asmeninės sąskaitos praturtinimo, papildymo. Mėgstamas liberalų užsiėmimas yra dalyvavimas Lietuvos nacionalinių išlaidų nacionalizavime ir nacionalinių pajamų privatizavime .

Tad kodėl šie garbūs liberalai staiga sugalvojo vėl, jau kelintą kartą per savo neilgą istoriją, užsimaskuoti po nekalta “visuomeninio komiteto” balta vėliava?..

Kaip jau minėta, liberalai šventai tiki, kad liberalas, veikiantis tik pačių žemiausių savanaudiškų interesų vardan, skatinamas veikti tik paties liberalo žemiausių fiziologinių instinktų patenkinimo tikslu, veikiantis tik įstatymo ir moralės draudžiamais būdais ir metodais,  gali būti kažkuo naudingas visuomenei ir kitiems savo bendrapiliečiams?!!

Toks liberalaus tikėjimo dualizmas, žinoma, dažnai konfliktuoja su viešais visuomenės interesais ir , savaime suprantama, pažeidžia įstatymus,  nors ir , būdami valdžioje, liberalai padarė viską, kad išvengti atsakomybės – į svarbiausius, bent kiek reikšmingus politikos, įstatymų leidybos, valstybės tarnybos, teisėsaugos, teismų, valstybės tarnybos, žiniasklaidos postus sukišo (žinoma, liberaliu, nusikalstamu,  korumpuotu būdu) savus – liberalus – žmones, kurie mąsto liberaliai. Patys prastūmė atitinkamus įstatymus ir pavedė juos vykdyti saviems. Tačiau nežiūrinti į šias titaniškas liberalų pastangas išvengti atsakomybės (ir griaunant valstybę, žinoma, tokiu būdu) kartais kontoroje kildavo korupcijos skandalai – įrodymai būdavo tokie neatremiami, kad net savio teisėjai, prokurorai negalėdavo išsukti tūlo liberalo nuo atsakomybės, nors simbolinės, tačiau atsakomybės. Tai kontorą, žinoma, degino, bet padėtis nebuvo kritiška. Papuldavo dažniausiai smulkios arba vidutinės liberalios žuvelės – V.Martišauskas, K.Rimšelis-Vamzdis ir panašūs.

2015 metų rinkimų į savivaldą metu liberalų vadai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius žadėjo “nušluoti korupciją su trenksmu!

Ir nušlavė. Situacija, kuri privertė liberalus mimikruoti vėl ir iš esmės, stipriai pasikeitė, kai su stambiu kyšiu 2016 metais buvo sulaikytas partijos nepaskandinamas flagmanas “kovotojas su korupcija” Eligijus Masiulis. E. Masiulis buvo sulaikytas, kai paėmė apie 130 000 EUR “paskolą” (anot paties E.Masiulio) iš Secialiųjų tyrimų tarnybos žymėtomis kupiūromis!!! “Paskolą” iš STT, Karlai!! Žymėtomis kupiūromis, Karlai! Tačiau, nežiūrinti, į visą nusikaltimo sudėties akivaizdumą ir situacijos absurdą, liberalas Eligijus Masiulis vis dar laisvėje ir nenuteistas. Visi žino kas, kur, kada, kiek ir už ką, bet užsikabinti nėra už ko!? Tokie nusikaltimai yra neišaiškinami. Kadangi korupcijos skandalo pėdsakai veda į viršų, pas žmones, kurie visiems yra žinomi… Ir kurie krūpteli kiekvieną kartą, kai E.Masiulis pareiškia: “Jeigu pradėsiu kalbėti, daug kam Lietuvoje pasidarys karšta!…” Todėl niekas niekada nepamatys E.Masiulio už grotų, kaip ir nesužinos, kas užsakė Pakaunės maišto įvykius, Bražuolės tilto ir Juro Abromavičiaus sprogdinimus, aukščiau minėtas finansines aferas ir panašius rezonansinius įvykius. Kiek korupcinių nusikaltimų liberalų valdoma žiniasklaida ir teisėsauga sugebėjo nuo visuomenės paslėpti, sužinosime labai negreitai, jeigu apskritai sužinosime.

Tokios mąsto skandalas, žinoma, liberalų partijai sudavė galingą smūgį. Liberalūs vadai greitai “atsiribojo” nuo savo vado, buvęs E.Masiulio pavaduotojas, bendražygis ir “kovotojas” su korupcija Remigijus Šimašius suskubo ištrinti bet kokias sąsajas su savo susikompromitavusiu vadu (čia jums ne A.Ūsas, kuris po pasimatymo su R.Šimašiumi suskubo ir sėkmingai pasiskandino upelyje, kuriame net kojas sušlapti sudėtinga). O pati liberalų partija šiuose rinkimuose sugalvojo pasislėpti nuo savo kriminalinės praeities po dar liberalų nesutrypta “visuomeninio rinkimų komiteto” visose rinkiminėse apylinkėse vėliava,

Utenos rajono liberalų komitetas taip pat padarė, kaip liepė partijos vadovybė, kurios vadas dabar po neutralia vėliava bando užimti Vilniaus mero postą – pelninga vietelė, o ką?!… Todėl Utenos liberalai vėl pilni entuziazmo, pozityvo, energijos, vėl tikisi išjoti ant balto žirgo.

Utenos “visuomenės” komitete taip pat yra antiliaudinės Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų apmokamos grupės “Jorkšyrų elfai” narių. Jorkšyrų elfai savo supuvusį patriotizmą demonstruoja visais jiems įmanomais būdais – liberali demokratija išlaisvino nuo atsakomybės visus visuomenės padugnes ir suteikė neribotas galimybes jiems už pinigus eksibicionuoti savo etinės, teisinės, socialinės degradacijos žemumas. Ir jie atsidavė savo patologinės niekšybės eksponavimo nebaudžiamai aistrai – visa savo supuvusios sielos esybe. Visuomenės skaldymui tai pati geriausia forma, kurią pažymėjo marksizmo klasikas Fridrichas Engelsas – “Norint sugriauti valstybę reikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų”. Lietuvoje šią Lietuvos valstybės griovimo misiją su bezdžionišku įtūžiu atlieka konservatoriai, liberalai, fašistai, naciai, nacionalistai, urviniai rusofobai, netašyti antitarybininkai ir panašūs jorkšyrų elfai. “Visuomenės pasyvumas atveria kelią į valdžią niekšams”. Jie toliau fragmentuoja bendruomenę viešai mėgaudamiesi visuomenės nepajėgumu nubausti šiuos socialinius parazitus. Dabar jie brukasi į savivaldybių tarybas užsimaskavę po nekalta “nepriklausomų”, “patriotiškų”, “visuomeniškų”, “pilietiškų”, “aktyvių” rinkimų komitetų vėliava. Jeigu rasite tokiame “komitete” nors vieną jorkšyro elfą, nebalsuokite už visą komitetą – jorkšyrinio šuns dalyvavimas komitete perbraukia riebiu kryžiumi viso komiteto programą, pažadus, gražbyliavimus ir nepalieka jokių galimybių jokiai šviesios ateities vilčiai. Jau vien todėl, kad jorkšyrų elfai, kurie rujoja tokiose socialinių tinklų grupėse kaip Jorkšyrų elfai, vatnikas.lt, Boikotas rusiškoms prekėms, trolių medžiotojai, vakcina nuo vatnikų ir panašiose, yra Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų finansuojami antivalstybiniai elementai, kurių pagrindinė užduotis yra įtvirtinti Lietuvos kolonijinę priklausomybė JAV, Didžiąjai Britanijai, ES, NATO, Lietuvos visuomenės skaldymo, kiršinimo, nesantaikos kurstymo, neapykantos skatinimo ir karo su Rusija propagavimo metodais. Socialiniuose tinkluose šitie “patriotai” atvirai tyčiojasi iš esminių pilietinės demokratiškos visuomenės vertybių, nebaudžiamai vykdo informacinio karo nusikaltimus prieš kitaminčius, atvirai terorizuoja bet kokios kitokios Lietuvos, nei proamerikietiškos kolonijos, vizijos šalininkus ir visais įmanomais būdais siekia, kad tikri šalies patriotai nesusivienytų tikrai laisvos Lietuvos idėjos pagrindu.” Jie siekia įgyvendinti JAV ir Didžiosios Britanijos kolonijinius interesus  Lietuvoje visuose lygiuose ir nieko švento, lietuviško, valstybinio jų judo pastangose nėra – tik verslas, tik savanaudiški liberalūs interesai.  Apie Jorkšyrų elfų darbą Didžiosios Britanijos naudai pranešė tarptautinių hakerių grupė Anonymus ir apie tai galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/11/23/hakeriu-grupe-anonymuos-paviesino-britu-agentu-lietuvoje-ir-europoje-struktura/

Kas tokie yra tie Jorkšyrų elfai ir apie tokių “patriotų”  darbo metodus terorizuojant pilietinę visuomenę galima pasiskaityti čia – https://jonaskovalskis.com/2018/08/05/informacinio-karo-nusikalteliai-jav-samdiniai-lietuvoje/ . Jie dabar aktyviai dalyvauja visų sisteminių partijų sąrašuose ar komitetose. Jeigu norite sužinoti, ar jūsų rinkiminėje apygardoje bando į valdžią prasmukti užsienio valstybių naudai triūsiantys jorkšyro elfai, paieškos langelyje “Rasti” įveskite pavardę ir vardą šiame puslapyje. Dabar šios grupės nariai, išaiškėjus jų nusikalstamai veiklai ir metodams, pasislėpė po uždaros grupės priedanga ir veikia, kaip jiems įprasta , iš pasalų, bet čia pateikiamas sąrašas yra paimtas dar tais laikais, kai jie veikė atvirai, tad yra patikimas – https://vk.com/doc399940519_481979627?hash=9d948b0a168d8e7073&dl=8cd1b5a3a76de1c60f 

Belieka priminti Džordžo Orvelo žodžius iš romano “1984” – “Žmonės, kurie balsuoja už nusikaltėlius, nėra jų aukos – jie yra bendrininkai”. Balsuodami prisiminkite tai .

2018 metų gruodžio mėn. 10-11 dienomis Maroke, Marakešo mieste vykusioje  Tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo priimta “Globalinė sutartis dėl saugios, suderintos ir legalios migracijos” (Global compact for migration – GCM), kurios pagrindu bus įgyvendinama JTO 2016-09-14 priimta rezoliucija Nr. A/RES/70/302, taip vadinama Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų. Šios sutarties tekstas nenumato susitariančių šalių įprastinės, numatytos Vienos konvencijomis dėl tarptautinių sutarčių, sutarties ratifikavimo ir pasirašymo procedūros, todėl šalys, šalių politinės valdžios organai neturi jokių galimybių pasinaudoti savo suvereniomis galiomis ir kokiu nors būdu daryti įtaką šios sutarties turiniui ar realizavimo mechanizmui, implementacijai į nacionalinę teisinę sistemą – sutartis priimama konsensusu arba dviejų trečdalių balsų dauguma. Toliau JTO Generalinė asamblėja šią sutartį patvirtina savo rezoliucija ir ši sutartis tampa tarptautinės teisės šaltiniu. Teigiama, kad ši sutartis neturės jokios privalomos juridinės galios valstybėms, JTO narėms, tačiau tai yra akivaizdus melas. Kam tada tokią sutartį priiminėti Tarpvyriausybinėje    konferencijoje ir tvirtinti ją JTO GA sesijoje?

Tai yra pirmas globalistų žingsnis Overtono lango kelyje. Paskui,  šią sutartį bus galima tikslinti, aiškinti, keisti, papildyti, remiantis šios sutarties pagrindu bus galima daryti spaudimą suverenioms valstybėms, taikyti įvairiausias sankcijas šalims, kurios sieks apsisaugoti nuo emigrantų srautų, suteiks galimybę globalistams daryti kitokį poveikį, siekiant susilpninti etninių valstybių bandymus išsaugoti savo valstybių suverenitetą, apginti nacionalinius interesus. Turime puikių pavyzdžių, kaip JAV neokonai, Jungtinės Karalystės kolonizatoriai laužo tarptautines sutartis, esminius tarpvalstybinių santykių principus, demonstruoja panieką saugumą ir taiką pasaulyje užtikrinančioms tarptautinės teisės normoms, vienašališkai nutraukia svarbiausias tarptautines sutartis ir eskaluoja globalinio branduolinio konflikto grėsmę Žemėje – JAV  nutraukia fundamentalias Mažo ir vidutinio nuotolių raketų ribojimo sutartį, atsisako vienašališkai Strateginės ginkluotės apribojimo sutarties ir taiko neteisėtas sankcijas Rusijai, kuri siekia išsaugoti pasaulio saugumo architektūrą, tik Vakarų melo propagandos platinamų  melagingų interpretacijų pagrindu, savo susikurtų fakenews pagrindu. 

Nelegalios migracijos bangą sukūrė JAV, Jungtinės Karalystės  globalistai tik vienu tikslu – kad visą pasaulį padaryti Vakarų kolonizacijos zona, ekonominio išnaudojimo objektu ir dabar šios kolonizacijos smūgis tenka … senai gerai Europai, ypatingai naujosioms Europos Sąjungos narėms, jaunosioms Rytų ir Vidurio Europos demokratijoms, kurios , iš esmės, yra naujosios JAV/JK kolonijos.  Ir tai yra labai pavojinga toms šalims, kurias valdo kompradoriniai elitai, iš JAV valdomi  konservatoriai, liberalai, kurių pagrindinis tikslas ir egzistavimo prasmė yra pardavinėti savo šalių nacionalinius interesus Vakarų kolonizatoriams. Spalvotos revoliucijos, maidanai, sąjūdžiai, perversmai, JAV specialiųjų tarnybų įvykdyti buvusiose tarybinėse valstybėse, buvo tik šalių kolonizacijos pradiniai etapai – dabar šie proamerikietiški elitai ruošia savo valstybes, tautas galutiniam JAV hegemonijos pasaulyje katastrofos finalui – susinaikinimui. 

Po aukščiau minėta Marakešo deklaracija Lietuvos kompradorinis valdančioji konservatorių-liberalų chunta, kaip tai jai yra nuo 1990 metų įprasta daryti kiekvienu Vašingtono įsakymo atveju, pasirašė neskaitydama ir atidavė Vašingtonui pagarbą, pridavė Lietuvos nacionalinius interesus. Nors pačios JAV šiai deklaracijai nepritarė, kadangi Vašingtonas siekia  savų tikslų šiame kolonijiniame kare – Europą paversti kolonija, bevale, neturinčia savo interesų, vartojimo rinka, kurioje besalygiškai dominuoja JAV kapitalas. Nelegalios imigracijos prievartinis legalizavimas suduoda dar vieną galingą smūgį Europos šalių suverenitetams ir dar kartą sustiprina JAV/JK metropolijų  įtaką Europoje

Lietuvos Užsienio (JAV) reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius su jam būdinga neįtikėtina politinio lankstumo gracija Marakešo deklaraciją paskelbė dar viena Vakarų demokratijos pergale, dar vienu beveik bibliniu kapitalizmo triumfo apsireiškimu, paragino lietuvius nesipriešinti JAV okupacijai, nelegaliai imigracijai, priimti atvykstančius nelegalus, pasidalinti nelegalios imigracijos našta, kurią nuleido turtingos Vakarų Europos šalys, savo gerovę susikrovusios plėšdamos tas pačias kolonijas, naujosioms Europos kolonijoms. Ir nepraleido progos pagąsdinti tautiečius neegzistuojančia Rusijos agresijos grėsme – kad JAV tylioji ir reali agresija prieš Pabaltijo valstybes taip įžūliai nekristų į akis.

Nelegalios migracijos legalizavimas Lietuvos kolonijos administracijai  suteikė progą dar kartą prisiekti savo ištikimybę JAV/JK kolonijinei imperijai, sumokėti eilinę duoklę Vakarams, atiduodant paskutinius Lietuvos valstybingumo likučius Vakarų metropolijų valiai. Kokiam Lietuvos nacionalinių interesų išdavystės aktui ryžosi Lietuvos valdantysis konservatorių-liberalų (ir jų klonų) elitas, legalizuodamas nelegalią imigraciją.   

Migrantų srautai (karo pabėgėliai) iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių – priežastys ir pasekmės?

Migracija – neišvengiama modernios visuomenės gyvenimo dalis ir 21-o amžiaus pasaulio ekonomikos globalizacijos pasekmė. Neefektyvus, vyraujantis Vakaruose tarptautinės migracijos modelis pagimdė milžiniškus nelegalios migracijos, kurios didžiąją dalį sudaro  pigi ir beteisė  darbo jėga, srautus. Šitie nelegalūs ir tuo pačiu metu realiai egzistuojantys milijonų žmonių srautai žymia dalimi užtikrina vyraujančio pasaulyje liberalios, grobuoniškos ekonomikos modelio funkcionavimą. Nelegalios migracijos mastai, JTO ekspertų duomenimis, šiuo metu sudaro apie 200-300 milijonų žmonių, kurių nemažos dalies tikslas yra Europos Sąjunga ir tai jau prilyginama migracinės bombos sprogimui, galinčiam pakeisti visos Vakarų civilizacijos turinį.

Nelegalios migracijos priežastys yra įvairios – politinės, tokios kaip žmogaus teisių pažeidimai, įvairiausių formų diskriminacija, karinės, istorinės, etninės, tačiau pagrindinė, žinoma, yra ekonominė priežastis, kuri pasireiškia didėjančiu socialiniu-ekonominiu išsivystymo lygio atotrūkiu tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Absoliučios daugumos nelegalių imigrantų sprendimą palikti savo šalį, įprastinę kultūrinę, tradicinę aplinką lėmė būtent ekonominės priežastys – trečiojo pasaulio šalių ekonominio nuosmūkio sukeltas masinis nedarbas, galimybės susirasti darbą savo šalyje nebuvimas, skurdas.

Nelegalios migracijos kryptys pasaulyje atskleidžia bendrą šio reiškinio tendenciją – nelegalai juda iš trečiojo pasaulio šalių į ekonomiškai išsivysčiusias valstybes. Tai vyksta dėl ekonomikos krizės, masinio nedarbo, visuotinio skurdo trečiojo pasaulio šalyse.

Šiuo metu galima išskirti keletą planetos regionų, į kuriuos, tikėdamiesi rasti darbą ir geresnį gyvenimą, vyksta nelegalūs migrantai –

1) Pietų ir centrinės Amerikos nelegalų masinės migracijos tikslas yra JAV ir Kanada;

2) Šiaurės Afrikos, Artimųjų, Vidurio Rytų bei Rytų Europos migrantai keliauja į Vakarų Europos šalis;

3) Vidurio Rytų, Pietryčių Azijos valstybių migrantai siekia patekti į Australiją, Naująją Zelandiją;

4) Centrinės Azijos ir Tolimųjų Rytų migrantai dažniau renkasi Rusiją.

Vakarų Europa ilgą laiką buvo suinteresuota ir skatino nelegalią darbo migraciją, kadangi pigi, beteisė darbo jėga buvo naudinga tiek Europos darbdaviams, tiek ES valstybėms bendrai. Todėl Vakarų šalys vykdė pasyvią nelegalios darbo jėgos migracijos ribojimo politiką. Šaltojo karo metu Vakarų Europa skatino politinę nelegalią migraciją iš Rytų bloko šalių ir ją išnaudojo informacinio karo prieš Tarybų Sąjungą tikslais, o vėliau, žlugus TSRS, skatino pigios, labai kvalifikuotos tarybinės darbo jėgos atvykimą savo ekonomikai palaikyti aukštame lygyje. Vokietija faktiškai palaikė nelegalią kurdų ir turkų darbininkų migracija, Prancūzija skatino nelegalius migrantus iš Alžyro, Šiaurės Afrikos, o Didžioji Britanija masiškai samdė darbininkus iš Indijos ir Pakistano. 1975 metais pasaulyje buvo apie 2,5 milijono pabėgėlių, o štai 21 amžiaus pradžioje pabėgėlių skaičius padidėjo jau dešimčia ir šimtais kartų. Šiais metais Europoje laukiama apie 1 milijonas nelegalių emigrantų, neskaitant dešimčių tūkstančių oficialių pabėgėlių, bendras nelegalių emigrantų skaičius Europoje, įvairių šaltinių vertinimų, gali šiais metais siekti nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Daugiausiai nelegalų koncentruojasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Vis daugiau nelegalių migrantų patenka į Europą per jos pietinius regionus. Italijoje, pavyzdžiui, šiuo metu yra virš milijono nelegalių emigrantų ir jų skaičius sparčiai auga paskutiniu metu dėl migrantų iš Šiaurės Afrikos srautų padidėjimo, kuris išaugo dėl JAV-NATO įvykdytos agresijos prieš Libiją, JAV teroristų nužudyto Muamaro Kadafio laikais patikimai saugojusios Europą nuo nelegalios imigracijos iš Šiaurės Afrikos šalių.

Susijęs vaizdas

Ekonominiai ir politiniai faktoriai lėmė nelegalios migracijos augimą ir geografijos išsiplėtimą. Vakarų Europos šalys, suvokdamos nelegalios migracijos keliamas grėsmes, sugriežtino imigracijos kontrolę, apribojo legalias galimybes atvykti į Europą ir tai davė priešingą nei tikėtasi rezultatą – dar labiau paskatino nelegalios migracijos šešėlinį verslą ir naujų nelegalių patekimo į Europą kanalų atsiradimą. Pagrindiniai nelegalios migracijos srautų keliai yra iš Maroko per Gibraltaro sąsiaurį į Ispaniją, po NATO agresijos prieš Libiją suaktyvėjo kelias iš nusiaubtos Libijos per Viduržemio jūrą į Italiją, Maltą, Graikiją, o JAV/NATO agresijos Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Sirijoje paskatino migrantų srautus per Balkanus.

Susijęs vaizdas

Nelegalių migrantų antplūdis sukelia dideles ir rimtas problemas Vakarų Europai. Migrantai plūsta, plaukia per Viduržemio jūrą nepritaikytais keleivių pervežimui laivais, valtimis, netgi savadarbiais plaustais, didelis jų skaičius šioje pavojingoje kelionėje į išsvajotą laimę Europoje žūsta. Europos šalys yra priverstos didinti pakrančių apsaugos pajėgas, migracijos kontrolės tarnybų skaičių, plėsti atvykusių migrantų stovyklų infrastruktūrą, spręsti migrantų apgyvendinimo, aprūpinimo būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis, socializacijos, pagaliau deportacijos problemas – ir tai sukelia vietiniams mokesčių mokėtojams nemažas išlaidas. Vien tik Vokietija praėjusiais metais migrantų problemoms išleido apie 10 mlrd Eurų.

Nelegalių migrantų mąstai Vakarų Europoje sukelia neigiamas socialines-ekonomines problemas. Pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis nelegalai griauna Europos šalių socialinio aprūpinimo sistemas (minimalaus darbo užmokesčio, maksimalios darbo dienos socialines garantijas), reikalauja iš vietinių biudžetų žymių lėšų socialinėms išmokoms ir medicinos priežiūros paslaugų teikimui atvykėliams. Masės nelegalių emigrantų kelia rimtas problemas vietinių gyventojų bei valstybių saugumui, kelia realią grėsmę buvimo valstybės sanitarinei-epidemiologinei situacijai, be to, nelegalai, neturintys stabilaus darbo, pragyvenimo šaltinio ir nenorintys grįžti į dar blogesnes gyvenimo sąlygas savo tėvynėse, sparčiai papildo marginalines visuomenės grupes, kurios tampa nusikalstamumo ir terorizmo šaltiniais.

Viešai žinomas faktas yra tai, kad nelegalų skaičiui tam tikroje visuomenėje pasiekus kritinę masę, atvykėliai jau nenori asimiliuotis priimančios valstybės visuomenę, priimti buvimo šalies gyvenimo būdą, kultūrą, atsisako mokytis vietinуs kalbas, ir sukuria uždaras bendruomenes, siekdami išsaugoti savo indentitetą, nacionalines tradicijas, religiją, kultūrą. Daugelyje Europos šalių jau susikūrė imigrantų nacionaliniai, etniniai anklavai, kurių interesai prieštarauja buvimo valstybių įstatymams, tradicijoms ir tai sukuria nesutaikomą socialinį-politinį disbalansą šalyje. Nelegali imigracija sukuria realias ir potencialias grėsmes priimančios visuomenės saugumui, iššaukia visuomenėje socialines, demografines, teritorines deformacijas, sudaro  stiprią konkurenciją vietiniams gyventojams darbo ir būsto rinkoje, atsiranda etniniai verslo sektoriai, nereglamentuojami vietinių įstatymų, vyksta etninių stereotipų ir elgesio normų konfiktai, visuomenės marginalizacija socialinių, kultūrinių skirtumų pagrindu, kas didina socialinę įtampą, skatina ksenofobiją ir ekstremizmą. Pasikeitus nacionalinei, etninei, religinei imigrantų sudėčiai bendra migracijos situacija Europoje patyrė žymius pokyčius padidėjus imigrantų skaičiui iš islamo valstybių – musulmonai tapo antra religine konfesija Europoje, su savo kalba, kultūra, papročiais. Tai iššaukė konfliktus tarp vietinių gyventojų ir islamistų, sustiprėjo radikalus nacionalizmas, daugelyje Europos šalių vis didesnę įtaką įgauna ultradešiniosios politinės jėgos, kurių ideologija yra kraštutinis nacionalizmas, atviras rasizmas, neretai peraugantys į nacizmą.

Nelegali migracija vis dažniau įvardijama kaip tarptautinio terorizmo šaltinis, todėl daugelyje Vakarų šalių, kilus teroro aktams, buvo sprendžiama saugumo užtikrinimo būtinybės problema ir tuo pagrindu buvo apribotos asmens teisės ir laisvės, arba, kitaip sakant, nelegali imigracija pakeitė tiek Europos nacionalinio , tiek asmens saugumo turinį ir apimtį, įgavo nevaldomo, labai pavojingo taip vadinamai europinei civilizacijai proceso pobūdį.

  1. Kas už tai atsakingas ir ką reikėtų daryti sprendžiant šią opią problemą?

Dauguma migracijos srities ekspertų, tiek Jungtinių Tautų, tiek ir Europos, įvardina nelegalios imigracijos pasaulyje šias priežastis – trečiojo pasaulio šalių ekonomikų žemą išsivystymo lygį, masinį nedarbą, skurdą, žemą pragyvenimo lygį, socialinę atskirtį, neviltį, badą ir kitas trečiojo pasaulio socialines problemas, – kurios tų šalių žmones verčia priimti lemtingą sprendimą leistis pavojų kupinon kelionėn ir ieškoti toli nuo namų labai nepatikimos perspektyvos išgyventi. Ir tokia faktų konstatacija iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankama ir įtikinama. Iš pirmo žvilgsnio, jeigu tenkintis tik nelegalios migracijos akivaizdžių pasekmių apibrėžimu, toks paaiškinimas patenkina.

Nelegali migracija neatsirado tuščioje vietoje, šio globalinio, dabar jau ir labai grėsmingo reiškinio priežastys slypi kur kas giliau ir yra istorinės, politinės, ekonominės, rasinės, ir pirmiausia karinės.

Jeigu pažiūrėti į pasaulio žemėlapį, krenta į akis kai kurių, pirmiausia Afrikos ir Azijos, valstybių teritorinės ribos – jos yra tiesios, lyg nubrėžtos liniuote. Ir tai nėra atsitiktinis reiškinys. Šitų valstybių ribų tiesumas buvo nulemtas ne valstybių savaimimio vystymose, istorinės  genezės rezultatų, o Vakarų Europos valdytojų, kolonijų administratorių kabinetuose ir yra Vakarų Europos šimtmečius vykdytos kolonializmo politikos tiesioginė pasekmė. Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Olandijos ir ypatingai Didžiosios Britanijos užkariautojai net 500 metų vykdė viso pasaulio šalių kolonizavimą,  apiplėšimą, išnaudojimą, vergų prekybą, braižė kolonijų ribas visiškai neatsižvelgdami į tų šalių istorinius, kultūrinius, etninius, religinius įpatumus. Toks vietinių gyventojų interesų nepaisymas, tų šalių resursų išvežimas į metropolijas, teritorijų dalinimasis liniuotės ir ypač patrankų pagalba, čiabuvių genocidas, tas šalis pavertė ekonominėmis dykynėmis, o tarp šalių gyventojų pasėjo nesibaigiančių etninių konfliktų, pilietinių karų ir socialinio nestabilumo atmosferą, kurioje vietiniams gyventojams susikurti bent minimalų pragyvenimo lygį, saugią aplinką pasidarė nebeįmanoma. Ir jie buvo pastatyti prieš neišvengiamą pasirinkimą – mirti vietoje arba bandyti išgyventi svetur, legalios ar nelegalios migracijos būdu.

Dabartinė nelegali migracija į išsivysčiusias Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, vaizdžiai tariant, yra Europos per Kolumbą, Vasko de Gamą, Magelaną, Kuką prieš penkis šimtmečius paleistas bumerangas, kuris 21 amžiuje grįžo į Europą milijonais nelaimingų migrantų. Ir dabar Europai tenka dalintis savo gerove, kuri buvo sukurta labai nehumaniškais metodais, grąžinti kažkada jėga atimtą iš kolonijų turtą iš esmės teisėtiems šeimininkams, kolonizuotų tautų, kurioms pasisekė labiau ir kurių civilizuoti europiečiai savo laiku nesugebėjo ar nespėjo išnaikinti, palikuonims. Europiečiai ilgą laiką niekino kitas civilizacijas, arogantiškai didžiavosi baltosios rasės pranašumu, tačiau “baltojo žmogaus našta”, kuri savo laiku leido europiečiams sau suteikti teisę naikinti ištisas valstybes, tautas, kultūras pagaliau įgavo savo realų ir dabar jau nepakeliamą svorį patiems europiečiams, o jų arogancija, puikybė dabar yra baudžiama brutaliu imigrantų smurtu.

Dviejų pasaulinių karų patirtis pasauliui jau pakankamai aiškiai parodė  konfliktų sprendimo karinės galios pagalba, kišimosi į svetimų valstybių vidaus reikalus, nacionalinių valstybių interesų nepaisymo daromos žalos tarptautiniams santykiams mąstą ir trumparegiškumą, tačiau Vakarų valstybės, pirmiausia JAV ir NATO bloko valstybės, toliau siekia išlaikyti savo aukštą pragyvenimo lygį vykdydamos, atmetus gražias pasakas lengvatikiams apie kovą už demokratiją, žmogaus teises ir kovą su terorizmu, iš esmės tą pačia seną kolonijinę politiką. JAV organizuotos spalvotos revoliucijos, (arabų pavasariai, perversmai, maidanai, sąjūdžiai), NATO karinės intervencijos į Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Libiją, Siriją ,  kitas  valstybes, tiesiogiai sąlygojo pabėgėlių iš konflikto zonų ir nelegalių migrantų skaičiaus didėjimą geometrine progresija. Pažymėtina, jog visas paskutinių dešimtmečių intervencijas Europoje, Afrikoje, Azijoje inicijavo JAV, kurioms ir teko didžioji dalis užgrobtų šalių resursų, nauda, tačiau intervencijų išlaidos ir ypač po agresijų atsiradusių migrantų srautų našta teko Europai. Tai dar kartą įrodo, kad JAV interesai dominuoja ir yra priešingi Europos šalių interesams, todėl Europai pačiai pagaliau reikėtų vykdyti savarankiškesnę politiką ir nebežaisti Vašingtono geopolitikoje paklusnios tarnaitės vaidmens. Sunku nepritarti Prancūzijos Nacionalinio fronto vadovei Mari le Pen raginimui Europai vienytis su Rusija ir tokiu būdu ginti savo nacionalinius interesus, suverenitetus nuo JAV militaristinės, kolonijinės ekspansijos.

Susijęs vaizdas

Specialistai paskaičiavo, jog trilijonų dolerių, kurie šiandien kasmet pasaulyje išleidžiami karams, žudymui, naikinimui, griovimui,tik dešimtosios dalies visai pakaktų tam, kad trečiosiose pasaulio šalyse, iš kurių plūsta didžiausi pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautai, būtų sukurta pakankamai darbo vietų, tinkama pragyvenimui ekonominė ir socialinė aplinka, atkurti taika ir stabilumas. NATO vykdo tik karinio globalinio konflikto su Rusija eskalavimą, savo puolamųjų pajėgų telkimą prie Rusijos sienų tariamai Rusijos agresijai atremti. Tuo pačiu  metu NATO šalys aklai paklūsta JAV diktatui ir net nebando spręsti realią nelegalios imigracijos, sienų apsaugos nuo islamo terorizmo problemų, iš esmės, brangi NATO karinių agresijų organizacija neatlieka jokios pozityvios funkcijos ir , po solidarumo vėliava, palaiko Europos kolonizavimo procesą, kuris yra inicijuotas JAV, JK globalistų ir yra naudingas tik mikroskopinei mažumai, grupelei globalistų-parazitų. Būtina išformuoti agresyvų NATO bloką, visas pasaulyje išmėtytas apie 1000 JAV karinių bazių ir JAV lėktuvnešius, pagrindinius JAV tarptautinių nusikaltimų, karinių agresijų visame pasaulyje įrankius, grąžinti į JAV teritoriją be teisės išvykti, pasmerkti JTO Generalinėje asamblėjoje JAV, Didžiosios Britanijos imperializmą, surengti Niurnbergo tribunolą JAV, Didžiosios Britanijos, NATO nusikaltimams žmoniškumui tirti ir užbaigti anglosaksiško kolonializmo erą.

 

Tačiau JAV ir NATO imperialistai eina priešingu keliu. 2014-02-22 jie įvykdė perversmą Ukrainoje, istorinėse Rusijos žemėse, ciniškai apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus. Ukrainoje dabar, Europos viduryje,  NATO šalys kursto pilietinį karą ir tai žada naują pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautą į tą pačią Europą. Į JAV/NATO agresijų  prieš Jugoslaviją, Iraką, Afganistaną, Siriją, Libiją aukų ir pabėgėlių srautą dabar įsijungė ir ukrainiečiai, kurie, po 25 metus vykdyto smegenų plovimo, užmiršo, kad yra etniniai rusai. Papildomi milijonai pabėgėlių ir nelegalių migrantų Europai. Ne JAV, kurios inicijavo brolžudišką karą Europos centre esančioje Ukrainoje, o Europos Sąjungos šalims, pirmiausiai naujosioms JAV kolonijoms, Vakarų ir Rytų Europos proamerikietiškų klikų valdomoms bevalėms šalims, JAV globalistų vasalėms.

Viso pasaulio, ir Lietuvos tame tarpe, liberalai, kariaujantys JAV informacinio karo prieš Rusiją fronte, mėgsta vartoti savo rusofobinėje retorikoje prasimanymus ir nuvalkiotus stereotipus, tokius kaip „Rusija – tautų kalėjimas“. Jiems reikėtų atidžiau pastudijuoti Vakarų kolonializmo istoriją ir taps aišku – jeigu Rusija yra tautų kalėjimas, tai Vakarai yra tautų kapinės.

 

  1. Kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos pozicija šiuo klausimu? Kaip apsisaugoti mūsų šalies gyventojus nuo “skėrių antplūdžio”?

 

Oficiali statistika – Lietuvos, Eurostato, JTO, – rodo, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstanti ir labiausiai emigruojanti valstybė Europoje. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko apie 800 000 tautiečių ir iš 3,7 milijono mūsų beliko tik 2,9 mln tik per 25 metus demokratijos ir nepriklausomybės, kurios, jeigu tikėti aršiais Sąjūdžio laikų rusofobais, pagal apibrėžimą turėjo gyventojų skaičių padidinti, kadangi savaime yra rojus. Kažkas su žadėta 1990 metais demokratijos laime įvyko ne taip ir neoficialūs šaltiniai teigia, kad gyventojų nuostoliai Marijos žemėje yra žymiai didesni. Nepriklausomybė ir demokratija Lietuvoje, kaip teigia konservatoriai ir liberalai, yra, o milijonas gyventojų pabėgo ir tokios laimės nenori?…

Lietuva po 1990 metų patyrė visas būdingas JAV/NATO invazijoms į trečiasias šalis pasekmes – ekonominis nuosmūkis, deindustrializacija, pramonės ir žemės ūkio privatizacijos sąlygotas masinis nedarbas, socialinė atskirtis, skurdas, pragyvenimo lygio staigus kritimas, demografinė duobė, piliečių beteisiškumas, mažiausias Europoje darbo užmokestis ir socialinės išmokos, perspektyvų nebuvimas gimtinėje, neviltis, masinė emigracija.

Lietuvos emigrantai iš Lietuvos gelbėjosi trimis etapais:

1) tarybinis, dažniausiai nelegalus ir neretai teroristinis, kai norėdami patekti į išsvajotas JAV Brazinskai užgrobė keleivinį lėktuvą ir nužudė niekuo dėtus žmones;

2) 1990 – 2004 metų migracija, irgi dažnai nelegali;

3) po 2004 metų įstojimo į Europos sąjungą. Ypatingą mąstą masinė emigracija įgavo po 2004 metų, kuomet vidutiniškai iš Lietuvos išvykdavo apie 40 tūkstančių gyventojų.

2008 metų rinkimų į Seimą metu konservatoriai ir liberalai, ištikimiausi JAV liokajai ir nesutaikomi rusofobai, savo rinkiminėse programose guldė pažadus, jog jie, iniciatyvūs ir modernūs verslininkai, efektyvūs menedžeriai,  sukurs tautiečiams virš 100 000 naujų darbo vietų. 2010 metais bedarbių Lietuvoje skaičius viršijo 330 000 , o emigrantų skaičius sumušė visų laikų rekordus – išvyko 84 tūkstančiai viltį praradusių tautiečių! Jeigu konservatoriai ir liberalai žada pagerėjimą – gelbėkitės, kas gali. Maža to, valdantieji sumažino darbo užmokestį, socialinę paramą, padidino prekių ir paslaugų kainas, įvedė daugybę mokamų viešųjų paslaugų, komercializavo sveikatos apsaugą, todėl nenuostabu, kad visuotinio skurdo fone išdygo papildomi 300 liberaliųm, ciniškų, vietinio išpilstymo milijonierių. Dabar Lietuvoje net 80 procentų šeimų aplinkoje yra emigrantų, 30 procentų iš kurių jau neplanuoja grįžti į Tėvynę, absoliuti dalis emigrantų yra 20-35 metų amžiaus, tai yra, pati darbingiausia ir kūrybingiausia Lietuvos dalis, kuri gimdo, augina vaikus, tai yra, Lietuvos ateitį. Jų sukurti pridėtinė vertė ir mokesčiai tenka užsienio valstybėms, o ne Lietuvai, o vaikai dažnai jau nekalba lietuviškai.

Bet koks bandymas valdantiesiems konservatoriams, liberalams pasakyti, kad tokie emigracijos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai Lietuvai yra katastrofa, blogis, reiškia automatinį tokią poziciją sakančiojo įrašymą į Tėvynės priešų ir Kremliaus agentų sąrašą. Istorikas Liudas Truska, – jis gi istorikas kaip ne kaip, savo darbą žino, – palygino emigracijos mąstus ir pažymėjo, kad tokio mąsto emigracijos Lietuvoje nebuvo net tarpukario Lietuvos laikais, ir šį reiškinį pavadino „masine evakuacija“. Ir susilaukė nuožmaus „patriotų“ puolimo, kad žinotų, jog jo mokslininko kompetencija ir laipsnis nesuteikia jam teisės sakyti  valdančiajam fašistiniam elitui nemalonią tiesą.

Tačiau kalbėti apie šią archiaktualią problemą reikia, jeigu norime suvokti realią padėtį objektyviai, o ne propagandinių štampų irracionalioje tikrovėje. Ir kalbėti reikia dabar, kol dar  yra laiko – jau reikia rėkti, kiek yra jėgų, ant kiekvieno gatvės kampo. Vaikų atiminėjimas iš šeimų yra tos pačios – JAV okupacijos – problemos kita pusė, kuri vienodai, šalia nelegalios imigracijos, privačios nuosavybės ir tradicinės šeimos institutų naikinimo, griauna šalių valstybingumą.

Vienok, masinė emigracija iš Lietuvos yra neginčijamas požymis, jog socialinė-ekonominė padėtis šalyje yra bloga, neigiami migracijos procesai kelia problemas nacionalinėje darbo rinkoje, trūksta kvalifikuotų specialistų, atsiranda nelegali imigracija. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija kelia grėsmę nacionalinės ekonomikos, žinių ekonomikos, kurios pagrindas yra inovacijos ir aukštos technologijos, vystymuisi ir tai gręsia Lietuvai tapti tik užsienio prekių vartojimo ir smulkių paslaugų teikimo šalimi. Priimant sprendimą išvykti lemia negatyvi profesinė patirtis Tėvynėje, kadangi šalis nėra suinteresuota išsaugoti savo specialistus, nesudaro sąlygų karjerai ir profesiniam augimui, o žemas darbo apmokėjimo lygis neužtikrina pakankamo gyvenimo lygio.

Valstybė vykdo skatinančią, o ne ribojančią emigraciją politiką, ir čia labai ciniškai skamba politikų pasisakymai ir oficialios žiniasklaidos platinamos optimistinės istorijos, kaip gerai yra emigracijoje, kad emigracija yra puikių perspektyvų, geros darbo ir emocinės patirties šaltinis, o emigrantai anksčiau ar vėliau grįš namo.

Lietuva neturi aiškiai apibrėžtos migracijos politikos. Migracijos srityje Lietuvai būtina paruošti moksliškai pagrįstą, aiškią strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į šalies geopolitinius, ekonominius, demografinius nacionalinius interesus, įgyvendinti kompleksą priemonių darbo rinkoje, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityje, kurios sumažintų socialinę-ekonominę diferenciaciją visuomenėje. Ir visos šitos priemonės turi būti nukreiptos į emigracijos mažinimą, ribojimą, reemigracijos skatinimą. Yra visiškai netoleruotina padėtis, kuomet absoliuti dauguma aukštųjų ir specialiųjų mokyklų absolventų, baigę brangiai apmokamas studijas, turi tik vieną įmanomą pasiūlymą – bedarbio pažymėjimas Užimtumo tarnyboje arba bilietas į užsienį.

Darbingiausios šalies gyventojų dalies masinis išvykimas, laimės ieškojimas už valstybės ribų jau savaime yra grėsmė šalies valstybingumui, nacionaliniams interesams. Susidaro uždaras ratas – nėra gyventojų, kadangi nėra darbo, nėra darbo, kadangi nėra įmonių, nėra įmonių, kadangi nėra investicijų ir vartojimo rinkos, nėra gyventojų, – kurį būtina nutraukti. Nuolatinis valdžios skolinimasis iš užsienio fondų vien tik tam, kad atiduoti anksčiau paimtas kreditus, o ne kurti nacionalines užimtumo programas, Lietuvai gręsia Graikijos ekscesu.

Valdžios vykdoma darbo rinkos liberalizavimo politika tik paskatino emigraciją, kadangi mažiausiai ES apmokamo lietuvio darbininko beteisė padėtis prieš visagalį darbdavį, darbdavio nepagarba darbuotojui  ir taip yra viena iš pagrindinių darbo jėgos migracijos priežasčių.

Senoji Europos Sąjunga dabar bando sušvelninti savo pačios šimtmečiais vykdytos kolonijinės politikos nelegalios imigracijos bumerango smūgį, padalindama jį naujosioms savo narėms. Lietuva turėtų užimti principingą poziciją, orientuotą į savo nacionalinių interesų apsaugą, o būtent, siekti Europos Sąjungoje atsisakyti agresyvios politikos aplinkinių šalių adresu, nutraukti ypatingai nenaudingą Europos Sąjungai ir Lietuvai ekonominio karo prieš Rusiją praktiką, normalizuoti santykius su kaimynais JTO Statute, Helsinkio deklaracijoje įtvirtintų principų – nesikišimo į šalių vidaus reikalus, savitarpio pagalbos, abipusės pagarbos, bendradarbiavimo ir ekonominės naudos, atsisakymo ginčus spręsti karine jėga ar grasinimo panaudoti jėgą būdu, laisvos prekybos, – pagrindu.

Nelegali migracija yra pasekmė, priežastis yra JAV/NATO agresijos visame pasaulyje ir grobikiška Vakarų kolonijinė užsienio politika, militaristinė ekspansija.

Šalinti būtina priežastį, o ne eskaluoti neigiamas pasekmes. Globalizacijos pagrindiniai įrankiai yra NATO ekspansija ir liberalizmas. Būtent liberalizmas griauna esminius nacionalinių valstybių institutus – šeimą, bendruomenę, valstybę, būtent liberalizmas isteriškai plyšaudamas apie socializmo, komunizmo baisumus, raudonąjį pavojų anihiliuoja nacionalinių valstybių pagrindines funkcijas – vykdyti teisingumą šalies viduje ir mobilizuoti tautą gynybai nuo išorės priešų, Tik stipri ir teisinga valstybė gali vienyti savo piliečius kovai už savo ateitį. Konservatorių, liberalų korumpuota, savanaudiška, prichvatizuota valstybė gali gimdyti tik savivalę, klaninius interesus, totalinę korupciją, demagogiją, terorą, “demokratų” diktatūrą, kurie savaime sukelia visų karo prieš visus, nežabotos konkurencijos, kurioje negalioja jokie etniniai etiniai principai, būsena. Tokiai valstybė yra libralizmo erozijos pažeista, silpna ir negali organizuoti gynybos nuo išorės priešų būtent todėl, kad negali vykdyti teisingumo dėl to, kad yra pajungta atskirų individų savanaudiškų interesų aptarnavimui.

Nuo nelegalios migracijos, kaip ir nuo bet kurios išorės grėsmės, apginti gali tik piliečiai, suvienyti stiprios ir teisingos valdžios, kuriai yra svetimas neoliberalizmas ir urvinis nacionalizmas.

Tokios mintys kilo atsitiktinai paklausius “Vilniaus forumo” sinicos čiulbėjimą ir V.Radžvilo grūmojimus komunistams. Komunistai buvo nepalyginamai sąžiningesni už liberalus ir nacius. Jie po savęs paliko tiek, kad liberalai net per 30 metų nesugebėjo visko išvogti, nors labai stengėsi.

Ateityje fašistai save vadins liberalais, demokratais ir nacionalistais. Panašu, kad ateitis jau atėjo.

Ką paliksite jūs, ponai liberalai “Europos gelbėtojai”?…

Kai nykštukai visais būdais siekia iš žmonių atminties ištrinti prisiminimus, kad dar visai neseniai čia gyveno laisvų milžinų tauta, yra sunku patikėti šviesia ateitimi.