Tag

zodzio laisve

Browsing

A.Hitlerio propagandos ministras Jozefas Gebelsas išsakė daug praktinių patarimų, kaip, pasinaudojus masinės informacijos priemonėmis,  iš sveikų žmonių galima padaryti visiškų idiotų gaują, pigios proamerikietiškos patrankų mėsos vagonus ir lengva ranka pasiųsti juos į karą už jiems svetimus, net priešiškus jiems patiems, JAV kolonizatorių interesus. Lietuvos masinės dezinformacijos priemonės ir valatkodelfiniai propagandistai už Vašingtono dolerius su nacistams būdingu fanatizmu Lietuvoje daro informacinio karo nusikaltimus prieš lietuvių tautą, vykdo nacionalinės sąmonės genocidą 24/7 online režimu ir …. tuo didžiuojasi, bo pardavinėti Tėvynę yra jų verslas!!..

Ir taip Jozefas Gebelsas, valatkos, miliūtės, jakilaičio, pumprickaitės, kojalos ir panašių “žurnalistų” dvasinis tėvas ir mokytojas, mėgo kartoti: “Duokite man masinės informacijos priemones ir aš iš bet kokios tautos padarysiu kiaulių bandą.” Taip pat jis sakė: “Atimk iš tautos istoriją, paskelbk pokario karo nusikaltėlius didvyriais, ir kita tautos karta bus lengvai valdoma nacionalistinių gyvulių kaimenė.” Ir dar pridurdavo : “Vieną kartą pasakytas melas taip ir lieka melu. Demaskuotas melas praranda savo zombinantį poveikį, tačiau tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa. Kuo didesnis melas, tuo lengviau juo patiki žmonės”

Lietuvos masinės dezinformacijos priemonės, sisteminė žiniasklaida dirba visu pajėgumu ir fanatiškai stengiasi įgyvendinti visus J.Gebelso priesakus, nesustodamos, be pertraukos, per visus kanalus – laikraščius, radiją, tv, socialinius tinklus, internetą – pumpuoja žmonėms milijonus tonų dezinformacijos ir “landsgrybinei” (J.Ivanausko taiklus terminas) klikai pavyksta jau 30 metų ne tik išvengti atsakomybės už nusikaltimus prieš tautą, Lietuvą, bet ir toliau terorizuoti Lietuvą.

Štai kaip atrodo Lietuvos sisteminių masinės dezinfomacijos priemonių eilinė melo propagandos  paros informacinės atakos prieš lietuvių tautą ĮPRASTINĖ PROGRAMA pagal CŽV patvirtintą technologiją, kurios pabaigoje gaunasi tobulas jorkšyro šuniukas, kūziagabrinis zombis, vienaląstis besmegenis, piktas ir nešvankus tapinoidas. Juokinga, tuo sunku patikėti, bet tai veikia ir veikia labai efektyviai!!..

Jonas Kovalskis nuotrauka.Jonas Kovalskis nuotrauka.
6:00 – Sveiki, jeigu dar gyvi.
7:00 – Labas rytas, Lietuva. Rusija puola!
8:00 – Svarbus pranešimas. Nedemokratiška Rusija atsakė į mūsų neteisėtas demokratiškas sankcijas – sūrio nebeperka.
9:00 – Ramanausko-Užkalnio žinios. 18+
10:00 – Rytų Europos pornostudijų centro direktoriaus įžvalgos apie taikias JAV bombas iš ten, kur saulė nešviečia-  „Anal‘itika“.
11:00 – Neįtikėtinai nuobodi nuvalkiotų naujienų apžvalga „Putinas kaltas!“.
12:00 – Himnas, ašaros, gedulingos mišios “Duokite miško broliams dar pinigų”.
13:00 – Karinė programa. Gautas iš Norvegijos Lietuvos kreiseris „Jotvingis“ pervadintas į „Š…“(kad nenuskęstų).
14:00 – A.Tapino laida “Vergija tai laisvė” – pinigų nėra, tačiau jeigu atimti iš visų Lietuvos ubagų terbas, keli Lietuvos liberalai galėtų pasistatyti po pilį.
15:00 – Vaikams. Gustavas rimtu veidu vaikučiams paseks pasakas apie “Dėdulę” Vytuką, žiaurius sovietus, kaip landsbergis “išlaisvino” Lietuvą, šeštą dieną suskūrė demokratiją, nepriklausomybę Lietuvoje ir kitas fantastiškas istorijas .
16:00 – Laida “Sveikata” . L.Linkevičius: “Žodis “Rusija” man sukelia analinius skausmus”.
17:00 – Kriminalinės naujienos. Tiesioginė transliacija iš Seimo.
18:00 – Ekonomika. Greitos skandinaviškos močiutės paskolos – Imi vieną, o gražini penkias ir dar savo namus. Tegyvuoja laisvė! Laidos svečias Akubiliauskas papasakos, kaip nematoma A.Smito ranka neskausmingai iškrausto lietuvių kišenes ir perduodą turtą nusipelniusiems gyventi geriau konservatoriams, liberalams, socdemams ir kitiems JAV “patriotams”.
19:00 – Istorijos paslaptys. Rusija skolinga Lietuvai 100500 milijardų. Vedėjas A.Nušauskas
20:00 – Labanakt , vaikučiai. Pasaką vaikučiams paseks dėdė Ūsas.
21:00 – Mistika. “Mano miegamajame visada yra KGB agentas ir nuolat priekabiauja prie manęs”. Vedėja – ekstrasensė teta Rasa Spanguolė.
22:00 – Kakilaitis live. Už kiek galima parduoti Tėvynę, kad vagies kepurė nedegtų?
23:00 – Siaubo istorijos iš 
 „Lietuva uber alles” rūsio. Kaip iš sveiko proto žmogaus padaryti nacistinį “patriotą”? Patirtimi dalinasi fašistinės šaulių sąjungos vadas Baugirdas.

24:00 – 6:00 – Muzikinė nakties programa „Neužmigsi“. Seimo nario D.Kreivo prašymu skambės motyvuojanti ir ir įkvepianti III Reicho lyrinė muzika iš repertuaro “Wenn Die Soldaten Durch Die Stadt Marschieren”

Jonas Kovalskis nuotrauka.

Jonas Kovalskis nuotrauka.

 

.

 

Nacionalizmas –paskutinė niekšų slėptuvė.

(Artūras Šopenhaueris)

                      Išklausius pirmąsias kandidatų į Lietuvos prezidentus reliacijas rinkimų kampanijos hipodromo gongui nuskambėjus, apėmė (ir vėl apėmė) slogus dežaviu jausmas – vėl bandomą prikelti seniai išsikvėpusį, JAV išaugintą Sąjūdžio arklį, ir vėl bandoma naujai perskaityti Lietuvai taip brangiai kainavusį liberalizmo katekizmą, vėl bandoma pažadinti jau tūkstantį kartą susikompromitavusią sąjūdžio mitologiją, ir vėl bandoma žaisti pagal globalistų šulerių nustatytas taisykles.

Kai kandidatai į Lietuvos prezidentus nuobodžiai optimistiškai kartoja nuvalkiotas mantras apie Vakarų civilizacijos „vertybes“, Euroatlantinę integraciją, „laisvą Lietuvą čia ir dabar NATO kolonijų sudėtyje“, svarbu neužmiršti, ką šios „vertybės“ Lietuvoje davė praktikoje – kas išaugo vietoje sąjūdiečių efektyvių menedžerių sunaikintų 1990 metais Lietuvos pramonės, mašinų statybos, įrankių gamybos, žemės ūkio, atominės energetikos, didžiausio Baltijos jūroje laivyno, laivų statybos ir remonto pramonės, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, socialinės infrastruktūros, kaimo bendruomenių. Jeigu nesuvokti pasekminio-priežastinio ryšio tarp Sąjūdžio veiksmų ir šių veiksmų katastrofiškų Lietuvai pasekmių, mes negalėsime suvokti, kodėl pirmaisiais tarybų valdžios metais Lietuvoje vaizdingoje vietoje buvo atidarytas Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, o nugalėjusios „demokratijos“ nepriklausomoje Lietuvoje laikais ši Lietuvos mokytojų ruošimo šventovė buvo liberalių sukčių komandos sprendimu uždaryta? Kodėl Vilniaus universitete tarybinės „žiaurios“ „okupacijos“ metais veikė baltistikos katedra, o „laisvoje“ Lietuvoje vieno iš valstybės „stulpo“ kalbos mokslinių tyrimų laboratorija buvo uždaryta? Kodėl tarybiniais metais Lietuvos miškų plotai buvo atkurti iki prieš nacistinę okupaciją buvusio lygio, o „laisvoje“ Lietuvoje vėl buvo iškirsti ir vėl išvežti į Vakarus? Jeigu nesuprasti šio priežastinio-pasekminio ryšio, 30 metų besitęsianti sąjūdietiško švilpiko diena tęsis toliau holivudinės pasakos beviltiškos psichiatrijos patologijos formoje, ir niekada netaps mobilizuojančios tautą idėja, kovos už išgyvenimą savarankiškos, suverenios šalies, laisvos tautos rinkimų programa.

Lietuva nacionalinė, patriotinė, laisva, savarankiška neturi nieko bendro su liberalia, nacionalistine, JAV globalistų valdoma kolonija, Vakarų Europos paklusniu protektoratu, kapitalistine, globalistinių viršvalstybinių korporacijų išnaudojama pigių išteklių teritorija.

Tais laikais, kai tarybų valdžia dirbo liaudžiai, valdžia priklausė tautai, o dabartiniai konservatoriai, liberalai, socdemai, fašistai, nacionalistai tyliai sėdėjo po šluota, slapta klausėsi savo šeimininkų “Amerikos balso” ir nesigyrė niekam, kaip jie vogė iš tautos, gamyklų, kolūkių, tarybinių ūkių, bo už tokią “rezistencinę”, “patriotinę” veiklą staigiai keliaudavo į socializacijos centrus ( iki melo naujakalbės įsigalėjimo tokie centrai vadinosi aiškiau – darbo pataisų kolonija, škias, liberalas savo darbu užsidirba sau duoną ir taisosi, auklėjasi ) – tais laikais bet kuris darbo žmogus turėjo valstybės griežtai garantuotą teisę į poilsį. Darbo žmogus privalomai kartą į metus turėjo eiti apmokamų atostogų, ilsėtis, gydytis, lavintis, šiukštu nesirūpinti dėl darbo ir jame nesirodyti 24 darbo dienas per metus. Dirbančiųjų poilsiu, kultūra, išvykomis į teatrus, muziejus, koncertus, turistines keliones, sanatorijas labai rūpinosi , be kita ko, profesinės sąjungos, kurioms priklausė daugybė sanatorijų kurortuose (Palangoje, Nidoje, Birštone, Druskininkuose ir kitur tame tarpe), kol jas 1990 metais pavogė iš tautos įvairūs “patriotai”. Profsąjungų lyderiai labai atkakliai reikalavo, kad dirbantieji nemokamai pasinaudotų profsąjungos kelialapiais į sanatorijas, turistines ir poilsines keliones.  Bet kuris Tarybų Sąjungos darbuotojas – kolūkietis, darbininkas, mokytojas, gydytojas, inžinierius, kultūros darbuotojas, studentas, moksleivis, bet kuris TSRS pilietis turėjo teisę ir, svarbiausia, turėjo visas galimybes išvykti į bet kurią Tarybų Sąjungos vietą, sanatorija, kurortą, nueiti į bet kurį koncertą, teatrą, muziejų.  Kai 1947 metais JAV-NATO karo nusikaltėlių gauja nuleido geležinę uždangą prieš darbo žmonių socialistines šalis, po pasaulį keliauti buvo sunkiau, tačiau socialistinio bloko šalyse galėjo pabuvoti bet kuris tarybinis žmogus. ir visa tai daugiausiai nemokamai arba už labai jau simbolinę kainą, prieinamą bet kuriam dirbančiajam.

Žiaurus buvo kruvinas tarybinis režimas – kankino tarybinius vaikus nemokamose pionierių stovyklose, suaugusius engė nemokamose sanatorijose, kurortuose, turistinėse kelionėse, kultūros, sveikatinimo ir sporto įstaigose… jokios laisvės emigruoti iš skurdo ir nedarbo Lietuvos.

Taip atrodytų dabartiniai socialiniai tinklai, jeigu gūdžiais tarybinės okupacijos laikais būtų buvę tokia šnipinėjimo ir teroro kontora kaip Fuckbook’as . Žvelgiant į iškankintus tarybinių poilsiautojų veidus yra sunku patikėti, kaip jie sugebėjo išgyventi be landsbergio, kubiliaus, juknevičienės, grybauskaitės, linkevičiaus, JAV naudingų idiotų-patriotų, nacistų, fašistų, šaulių, elfų, valatkodelfinio marazmo, NATO tankų ir JAV demokratijos?!…. Kraupu…

Pionierių stovyklos (banalu, tačiau pasikartosiu, nemokamos visų dirbančiųjų vaikams) buvo gražiausiose Tarybų Sąjungos ir tarybų Lietuvos vietose – Giruliuose, Palangoje, Šventojoje, prie gražiausių ežerų, upių. Tose pačiose, kur šiuo metu vartosi riebūs liberalai, konservatoriai, “patriotai” už dvimetrinių tvorų su užrašu “Piktas šuo”.

 

Pajūrio gamyklose veikė jachtklubai, kurie turėjo savo jachtas, kur kiekvienas dirbantysis galėjo mėgautis kelionėmis jūra ir buriavimu.

Kiekvienoje įmonėje, gamykloje, mokymo  ar gydymo įstaigoje, kolūkyje, tarybiniame ūkyje veikė  (privalomai, už tai buvo atsakingas vadovas), sporto ir turizmo klubai, kurie bendravo tarpusavyje. Bet kurio klubo nariai, planuodami vasaros keliones, paprastai susisiekdavo su savo kelionės tikslo vietiniu klubu, kurie padėdavo išspręsti kelionės problemas vietoje. Žinoma, buvo gero tono ženklas, kai už panašią pagalbą kur nors prie Baikalo lietuviai atsakydami pasirūpindavo kolegomis Lietuvoje – žmogus žmogui brolis, bičiulis, draugas. Dainos prie laužo, gitara, nauji pažįstami, kelionių romantika.

Jeigu vietų kokiame nors labai populiariame kurorte pritrūkdavo, buvo galima pasistatyti palapinę ir būti “laukiniu” turistu.

Ypatingai buvo populiarus tarybiniais laikais vandens turizmas. Visoje TSRS buvo išvystyti vandens turizmo maršrutai, ypatingai visus žavėjo Karelijos, Uralo, Sibiro neliestos gamtos grožis ir upės. Lietuvoje veikė visasąjunginis maršrutas Ignalinoje, labai mėgstamas tiek lietuvių , tiek kitų broliškų tautų turistų.

Veikė taip pat ir alpinistų klubai. Juose dalyvaudavo patys didžiausi romantikai ir fiziškai tam reikėjo būti labai gerai pasiruošusiu – kalnai silpnų nemėgsta. Apmokymai

Tačiau kalnai yra verti pasiruošimo vargų

Tokie buvo žiaurūs tarybinės “okupacijos” laikai…

 

 

Legendinis amerikiečių ekonomistas, politikas ir rašytojas, vienas iš „Amerikos stebuklo“ 80-aisiais metais kūrėjų, o šiuo metu vos ne vienintelis kovotojas prieš JAV isteblišmentą Polas Kreigas Robertsas (Paul Craig Roberts)  sukritikavo Rusijos ir Kinijos vyriausybių veiksmus, kaltindamas dėl pastarųjų ekonomikų impotencijos liberalų blokus.

Robertsas apibendrino tai, apie ką Rusijoje, Kinijoje ar bet kurioje Pabaltijo JAV kolonijoje žmonės kalba virtuvėse ir interneto pokalbių svetainėse. “Rusijos ir Kinijos vyriausybės yra priklausomos nuo Vašingtono, kadangi patikėjusios kapitalizmo pergale, jos skubotai perėmė  amerikietišką neoliberalios ekonomikos modelį, kuris tarnauja išimtinai tik JAV interesams”, – rašo Roberts‘as savo naujame straipsnyje ” Kinijos ir Rusijos savarankiškumo impotencija” (straipsnis originalo kalba čia: https://www.paulcraigroberts.org/2018/08/12/the-self-imposed-impotence-of-the-russian-and-chinese-governments ). Žymaus ekonomisto nuomone, Rusijos ir Kinijos vyriausybės elgiasi gana keistai. Savo rankose jos turi visas kortas sankcijų karui kariauti, tačiau susidaro įspūdis, kad jos supratimo neturi, kaip jomis žaisti. Rusija nesulauks jokios paramos Vakarų žiniasklaidos priemonėse, kurios kaitina rusofobiją, nuolat pabrėždamos, kad Rusijos vyriausybė nenori atimti iš savo piliečių Vakarų prekių, ko ir siekia savo sankcijomis Vašingtonas.

Antiliaudinių spalvotų revoliucijų mitologija

12 mitų apie kapitalizmą

Tęsiame ciklą analitinių straipsnių apie sąjūdžio ir visų kitų spalvotų revoliucijų, kurias visame pasaulyje vykdo Vakarų kolonizatoriai ir kurių tikslas yra vienas – plėšikauti kolonijose ir šio tarptautinio organizuoto nusikalstamumo prisiplėšto turto pagrindu manipuliuoti masine sąmone, neva, kapitalizmas, „laisvos“ rinkos ekonomika ir liberali demokratija yra ekonominės sėkmės ir socialinio teisingumo etalonas, vienintelis teisingas socialinės organizacijos modelis. JAV, ES, UK, NATO tarptautiniai nusikaltimai nėra sektinas pavyzdys, tai yra blogis, su kuriuo visas pasaulis privalo kovoti, jeigu nenori pakartoti „demokratizuotų“ Šiaurės Amerikos indėnų likimo.

Šiuo metu labai suaktyvėjo kompradorinių elitų ir valdžios kuruojamų internetinių trolių, apmokamų žurnalistų, įvairiausio lygio parsidavusių „ekspertų“, politologų būriai, kurie platina propagandinius prasimanymus apie TSRS, LTSR laikus, bandydami įteigti mintį, kaip buvo blogai prie socialistinės ekonomikos, tarybų valdžios,  ir kartu papasakoti naiviems skaitytojams, koks nuostabus yra Vakarų , pirmiausiai JAV, vykdomas tarptautinis ekonominis banditizmas, tarptautinis terorizmas.

Liberali demokratija – tai Vakarų melas, tarptautinis terorizmas, ekonominis banditizmas, kolonijinis trečiojo pasaulio šalių (tame tarpe ir Lietuvos) išnaudojimas, militaristinė ekspansija, tarptautinių JAV-ES transnacionalinių korporacijų savivalė, nusikaltimai žmoniškumui. Ir apie tai reikia kalbėti. Laikas nusiimti rožinius sąjūdžio mitologijos akinius, suvokti kapitalistinę realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų.

Jau beveik 30 metų mums yra sekamos pasakos, neva kapitalizmas nors ir nėra ideali, tačiau yra pati geriausia iš visų įmanomų socialinių ekonominių sistemų, kuri išlaisvina žmogų ir suteikia kiekvienam vienodas beribes galimybes pasireikšti ir pasiekti sėkmės gyvenime. Dar daugiau, mums nuolat sakoma, kad nuo 2008 metų visame pasaulyje nuolat gilėjanti ekonominė krizė, nėra pačios kapitalistinės sistemos neišsprendžiama problema. Ji vyksta, sako mums, todėl, kadangi šiuo metu mes dar nesukūrėme kapitalizmo, o turime kol kas kažkokį jo pusfabrikatį. Mums reikia, sako visokie bankų ekspertai nausėdos, truputį pasistengti, sukurti tikrą “gryną” kapitalizmą ir visos mūsų ekonominės katastrofos baigsis savaime. Tačiau taip galvoja ne visi. Pavyzdžiui, Guillerme Alves Coelho – ekonomistas iš Portugalijos, iš šalies, kuri patyrė visus šiuolaikinio kapitalizmo “malonumus”, mano visiškai kitaip. Jis yra įsitikinęs, kad kapitalizmas kaip sistema yra neefektyvi ir jau seniai išsisėmė, o po Senąjį pasaulį „vaikšto šmėkla“, panaši į “arabų pavasarį”. Taigi, susipažinkime detaliau su portugalų ekonomisto požiūriu, kurį jis išdėstė savo  straipsnyje “12 mitų apie kapitalizmą”.

Yra gerai žinomas posakis – kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios ji nusipelno. Šis teiginys nėra visiškai teisingas. Melo totalinė propaganda yra viena iš svarbiausių kapitalizmo gyvavimo sąlygų. Kapitalizme žmonės yra sąmoningai klaidinami agresyvios propagandos, kurios pagalba suformuojamas mąstymo būdas, o tada žmonėmis tampa lengva manipuliuoti. Melas ir manipuliacijos masine sąmone yra šiuolaikinis masinio naikinimo ir tautų priespaudos ginklas. Toks ginklas, kuris yra kur kas veiksmingesnis nei tradicinės karo priemonės. Daugeliu atvejų jie papildo vienas kitą – Rytų ir Vidurio Europos šalys pasidavė be mūšio, pardavė savo laisvę, nacionalinius suverenitetus it Šiaurės Amerikos indėnai už anglosaksų stiklinius blizgučius, pateko Vakarų kolonijinėn priklausomybėn tik melo, vietinių sąjūdiečių ir Vakarų „balsų“, dėka, o pavyzdžiui, Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, Sirijoje, Ukrainoje ir kitur Vakarų melas nepasiekė savo tikslų, todėl Vakarai nusimetė demokratų kaukes ir įvykdė agresijas, atvirus tarptautinius nusikaltimus prieš šias šalis. Abu metodai naudojami siekiant pergalės rinkimuose bananų respublikose  ir naikinant nepaklusnias nacionalines patriotiškas vyriausybes, rašo Guillerme Alves Coelho. Yra daugybė būdų, kurių pagalba viešoji nuomonė buvo apdorota iki tokio lygio, kai iš esmės nusikalstama kapitalizmo ideologija buvo pateikta ir įtvirtinta kaip nesvarstoma, nekvescionuojama, vienintelė įmanoma dogma. Tai buvo padaryta žinomai melagingų teiginių sistemos agresyvaus diegimo būdu, nuolat be perstojo įkyriai kartojant milijonus kartų ištisoms žmonių kartoms melagingus teiginius apie kapitalizmą, kol melas daugeliui ėmė atrodyti tiesa. Melagingų teiginių apie kapitalizmą sistema buvo sukurta siekiant parodyti kapitalizmą kaip patikimą sistemą, siekiant laimėti masių palaikymą ir pasitikėjimą. Šių mitų sklaidą vykdė ir skatino žiniasklaida, švietimo įstaigos, šeimos tradicijos, religija, bažnytinės komunikacijos ir pan. Štai labiausiai paplitę iš šių mitų.

Rugsėjo 1 d.  – Mokslo ir žinių diena, šventė. Tačiau ši diena kartu yra ir tragiško įvykio diena. 2004 m. rugsėjo 1 d. pasaulį sukrėtė siaubinga žinia – čečėnų teroristai-vachabitai, kuriuos finansavo Saudo Arabija, mokė ir rėmė JAV, Didžiosios Britanijos, NATO karo nusikaltėlių instruktoriai, tame tarpe garbino ir neseniai miręs Vietnamo karo nusikaltėlis JAV kongresmenas Džonas Makeinas,  užpuolė susirinkusius į mokslo metų atidarymo šventę vaikus ir mokytojus Šiaurės Osetijos miestelyje Beslane, paėmė įkaitais apie 1000 niekuo dėtų civilių gyventojų, kurių absoliuti dauguma buvo niekuo nekalti vaikai.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „беслан“

Būrys galvažudžių-teroristų, vadovaujami Rasulo Hačbarovo, apie 30 iki dantų ginkluotų niekšų būrys, užgrobė Beslano vidurinės mokyklos Nr.1 pastatą. Šventinės rikiuotės metu kieman įsiveržė  JAV/NATO stovyklose apmokyti teroristai, Lietuvos “patriotų” – konservatorių, liberalų, nacionalistų, fašistų idėjiniai sėbrai, –  pradėjo šaudyti virš susirinkusių galvų ir visus suvarė į pastato vidų. Išvengti įkaitų likimo, pasinaudojus panika pavyko labai nedaugeliui.

Nežinau, kas šios publikacijos autorius, tačiau naujuosius “patriotus”, kurie taip myli JAV, ES, NATO, jog yra pasiruošę sudeginti savo Tėvynę vardan Vakarų “demokratiškų” “vertybių” triumfo, jis apibūdino labai tiksliai. Negaliu nepasidalinti.

Kažkodėl nei viena epocha neapsieina be savo hitlerjugendo. Kartais rodosi, jog žmonijai yra gyvybiškai būtina, kad jaunesnė kažkuri jos dalis virstų į niekam tikusius lozunginius rėksnius, agresyvius oficialios propagandos platintojus – nu vat negalima niekaip apsieiti be rėksmingų glušpetrių, kurie ilgai, įkyriai, nuobodžiai aiškina visai visatai kaip reikia Tėvynę mylėti ir kvit.

Jus žinote apie ką tokius kalbu – turite juos savo aplinkoje, nuolat matote socialiniuose tinkluose – juos lengva pažinti iš niekada nenutylančių kalbų apie pilietiškumą, konkurencingumą, pridėtinę vertę, paradigmas, inovacijas ir nanotechnologijas. Tai yra žmonės – sifonai, kurie per save praleidžia visokias liberalias kanalizacijas, bet taip ir nesugeba išstenėti nei vienos originalios minties per visą savo niekingą gyvenimą.

Tiesa apie Vilniaus televizijos bokšto šturmą 1991 metų sausio 13 dieną gali sugriauti visą nepriklausomos Lietuvos idėjinį pamatą. Dabartinė Lietuvos valdžia akylai stebi, kad visuomenė neabejotų kalte tarybinių kariškių, kurie esą sušaudė nepriklausomybės šalininkus. Apie tai, jog nesiduria „sausio 13-osios bylos“ galai, analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas:

— Praeitame interviu Jūs papasakojote apie tai, kaip buvo einama link kruvinų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. O kas gi atsitiko Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją?

— Situaciją įkaitino sąmoningas Vytauto Landsbergio pritarimas kelis kartus pakelti maisto produktų kainas, kuris buvo perduotas premjerei Kazimirai Prunskienei. Priešais Aukščiausiąją Tarybą buvo parduotuvė „Talinas“, iš jos išėję žmonės piktinosi kainų pakėlimu, organizavo nedidelį mitingą. Nepasitenkinimas ritosi per Vilnių kaip gaisras. Sausio 8-osios rytą Kuro aparatūros gamyklos Sąjūdžio grupė pradėjo mitingą prieš kainų pakėlimą.

Lietuvos valdantieji apsimetė, kad nieko neatsitiko. Bet juk atsitiko…

Liepos pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Žmogaus Teisių Komitetas, kurio sprendimai Vilniui yra privalomi, išnagrinėjo žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje ir, pradžioje trumpai pagyręs mūsų vyriausybę už šiokią tokią pažangą kai kuriose srityse,  tiesiai šviesiai įpareigojo oficialiąsias Lietuvos įstaigas atlikti kai kuriuos joms nelabai malonius veiksmus. Mes dabar juos paviešinsime ir aptarsime, juoba, kad valdžiai artimi portalai ir televizijos tą padarė tik probėgšmais.

 

Pirma, JTO Komitetas įpareigojo atnaujinti vadinamojo slaptojo CŽV kalėjimo bylos tyrimą, nubausti visus, kas kalti dėl neteisėto žmonių laikymo jame, kompensuoti aukoms ir baigti viešai abejoti (oficialių pareigūnų lūpomis) atitinkamo Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžio privalomumu. O visą bylą — išslaptinti. Nes neteisėtas žmonių sulaikymas pažeidžia žmogaus teises.

Antra, Komitetas įpareigojo baigti persekioti asmenis ir organizacijas už tai, kad jie tyrinėja ir viešina lietuvių dalyvavimą nacių rengtose žydų ir kitų gyventojų masinėse žudynėse. Nes persekiojimas už informacijos ar nuomonės sklaidą, ypač svarbiais istorijos klausimais, pažeidžia žmogaus teises.

Trečia, Komitetas įpareigojo baigti viešai skelbti (ką kasmet daro Valstybės saugumo departamentas), kad tos ar kitos organizacijos ar atskiri asmenys “kelia gręsmę nacionaliniam saugumui”. Nes toks viešinimas, anot Komiteto, neturint aiškių kriterijų ir nesant aiškioms tokio kaltinimo suformulavimo procedūroms, pažeidžia žmogaus teises.

Ketvirta, Komitetas įpareigojo Lietuvą priimti įstatymus, garantuojančius teisinę homoseksualių santuokų (vyro su vyru ar moters su moterimi) lygybę su iki šiol įprastomis vyro ir moters santuokomis. Ir taškas.

Penkta, Komitetas įpareigojo Lietuvą įtraukti į Baudžiamąjį kodeksą straipsnį, baudžiantį už neapykantos skatinimą LGTBI bendruomenės atžvilgiu. (LGTBI — lesbietės, gėjai, transseksualai, biseksualai ir interseksualai). Turima omenyje vadinamoji neapykantos kalba (angliškai — hate speech), kurios yra gausu interneto platybėse ir ne tik.

Šešta, Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą, jog šalyje dar gajūs įvairūs stereotipai, prietarai bei netolerancija tiek homoseksualų, tiek kitų mažumų, tarkime, romų, žydų, pabėgėlių, migrantų atžvilgiu.

Septinta, Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad jo 2014 metų sprendimas dėl Rolando Pakso rinkiminių teisių atstatymo yra įgyvendinamas per lėtai, o kai kurie valdininkai abejoja Komiteto sprendimo privalomumu. Ir įpareigojo Lietuvą nedelsti atstatant visas Pakso pažeistas teises, taigi ir teisę dalyvauti prezidento rinkimuose.

Štai taip. Ir tai — tik pati svarbiausia Komiteto išvadų dalis, dėl vietos stokos visų jų čia ir neįmanoma aptarti. Bet ir paminėtų septynių punktų pakanka tam, kad būtų galima susidaryti įspūdį ir padaryti jau savas išvadas.

Visų pirma, stebina Lietuvos valdžios įstaigų elgesys. Juk pati valstybė, niekeno neverčiama, pasirašė žmogaus teisių apsaugą deklaruojančias JTO sutartis bei protokolus. Ir pati valstybė dabar apsimeta, kad nieko ypatingo nevyksta, kad demokratija klesti ir žmogaus teisės tiesiog pražydo visomis spalvomis.

Mūsų valstybės atstovai, kaip matome iš JTO Komiteto išvadų, leidžia sau abejoti tiek JTO, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimais kaip neva neturinčiais įpareigojančios teisinės galios. Tada peršasi paprasta išvada: mūsų ponai valdžioje tik dėl akių, tik butaforiškai suraitė savo parašus ant tarptautinės teisės dokumentų, vien tam, kad galėtų pasipuikuoti, kokie jie yra demokratai. O kai prieinama prie konkretikos, prie labai konkrečių ir akivaizdžiausių žmogaus teisių pažeidimų, tada prasideda gudravimai.

Antai jau daug metu tiesiog tyčiojamasi iš Pakso, vilkinant jo teisių atkūrimą. Tyčiojamasi iš žmonių, kuriuos neteisėtai kalino ir galimai net kankino CŽV kalėjime Vilniaus pakraštyje. Smaugiama žodžio ir sąžinės laisvė asmenims, norintiems ištirti pokario tragediją Lietuvoje. VSD persekioja dešimtis asmenų, organizacijų bei portalų, įskaitant ir sputniknews.lt, gąsdindamas jais kaip “grėsmis Lietuvos saugumui” ir menkindamas jų orumą bei reputaciją iš piršto laužtais kaltinimais.

Dvigubą žaidimas žaidžiamas ir gėjų bei visų LGTBI bendruomenės atžvilgiu. Įstojo Leituva į ES? Istojo. Pasirašė atitinkamus JTO dokumentus? Pasirašė. Žinojo mūsų valdžia, kad tada reikės gyventi pagal visų mažumų, įskaitant LGTBI, teisių gynimo standartus. Žinojo. Tai ko dabar mindžikuoja?

Todėl, kad bijo rinkėjų reakcijos, o mūsų rinkėjų dauguma gana konservatyvi. Laužo mūsų valdžia prisiimtus įsipareigojimus. Ir spjauna į tarptautinių institucijų raginimus vis tik vykdyti savo pažadus.

Ar gali po to Linas Linkevičius ar Dalia Grybauskaitė mokinti demokratijos kitų? Ne, negali. Beje, kas pats laužo susitarimus, lai nesistebi, kad ir kiti juos laužys mūsų atžvilgiu. Taip jau yra šiame pasaulyje. Tad būkime nuoseklūs, ir tada viskas bus gerai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Read more: https://sputniknews.lt/columnists/20180815/6748649/jto-nuleido-vilniu-ant-zemes-ar-gali-grybauskaite-toliau-vaidinti-demokrate.html