Tag

zodzio laisve

Browsing

Valdas Anelauskas (JAV) March 14, 2024 Anądien, atsikėlęs ryte, prisiminiau, jog reikėtų išvalyti ir pravėdint automobilio bagažinę, tad išėjau į lauką ir užsiėmiau tuo ne pačiu maloniausiu darbu… Kol krapščiausi prie bagažinės, parvažiavo mūsų kaimynai ir pasistatė savo mašiną šalia manęs. Na, kaip čia pas amerikiečius yra priimta, persimetėme keliais žodžiais (apie orą ir savijautą), nes neseniai jie čia gyvena mažai vieni kitus dar pažįstame, tad nelabai ir būna apie ką daugiau kalbėt… Jie už mus priedo dar ir gerokai vyresni, na tai, tuo labiau, nė mes jiems, nė jie mums į draugus ligi šiol nesipiršome… Bet tas žmogus dabar ėmė ir staiga paklausė, ar aš esu rusas. Atsakiau, kad taip. Mus čia visi gi ir laiko „rusais“, o apie kažkokią „Lithuania“ tai dauguma niekada nėra net girdėję, tad ir nesuku aš žmonėms galvų bereikalingais aiškinimais. Na o jis tada labai apsidžiaugė ir iškart iškilmingai (tokiu, sakyčiau, išties net pakiliu balsu) pareiškė: „Vladimir Putin is our new American hero!“ (Vladimiras Putinas yra mūsų naujasis Amerikos didvyris!)… Paskui dar pridėjo, jog labai norėtų, kad ir Amerika turėtų tokį prezidentą, kaip Putinas… Paprastas, eilinis amerikietis pensininkas, būtent iš tos vadinamos „tyliosios daugumos“, kur balsavo ir balsuos už Trampą, turi (ir nebijo atvirai…

Buvęs CŽV ir NSA agentas Edvardas Snoudenas teigia, kad „laikinos“ griežtos priemonės, kurių ėmėsi daugelio šalių vyriausybės koronaviruso plitimui apriboti pretekstu, pasiliks ir taps nuolatinėmis. Viena iš tokių priemonių buvo, pavyzdžiui, JAV vyriausybės pasiūlytas piliečių judėjimo nuolatinis sekimas siekiant stebėti koronaviruso plitimą (analogišką įstatymo projektą Seimui pateikė konservatorių, liberalų, socdemų deputatai balandžio 9 dieną dėl LR Elektroninių ryšio priemonių įstatymo Nr.IX-2135 68 str. pakeitimo). Tačiau laikinas pilietinių laisvių apribojimas gali lengvai virsti ilgalaikiu, perspėja Snoudenas. Labai greitai liberalių totalitarinių valstybių specialiosios tarnybos ras pritaikymą naujoms technologijoms. Pasibaigus krizei, vyriausybės turės puikią galimybę priimti naujus įstatymus, pagal kuriuos laikinosios ekstremaliai situacijai suvaldyti priimtos skubios priemonės tams nuolatinėmis, ir JAV kolonijų fašistiniai režimai neabejotinai galės panaudoti jas naudoti prieš disidentus ir kitaminčius. „Koronavirusas yra rimta problema. Tačiau ši problema laikina ir praeis. Žmonija arba išras vakciną arba įgys kolektyvinį imunitetą. Praeis maždaug treji metai, ir problema išnyks. Tačiau dabar priimamų sprendimų pasekmės liks amžiams. Ir aš manau, kad tai yra esminis dalykas, turėsiantis įtakos laisvos visuomenės perspektyvoms. Virusas daro žalą, tačiau žmogaus teisių sunaikinimas yra labai rimta klaida. Tai bus permanentinis reiškinys, kurio mes negalėsime pasukti atgal. Visi prisimename revoliucijas, laisvės kovotojų judėjimus – pasipriešinimas turėjo augti šimtus metų, kol nugalėjo. Ir…

Neringa Venckienė Prašau padėkime visi kartu Aurimui Drižiui 2020 m. balandžio 7 d. „Laisvas laikraštis“ žurnalisto Aurimo Drižiaus apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuosprendis, kuriuo A. Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės, jos tėvų “šmeižtą”, įsiteisėjo. Jam reikės sumokėti 14 000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę, Naruševičienę, Deimantę ir Orintą bei pedofilijos bylą. Gavėjas: AURIMAS DRIŽIUS Sąskaita Nr. LT614010051005210720 Luminor bankas, banko kodas: 40100, SWIFT (BIC) kodas: AGBLLT2X Karolis Venckus Vakar (balandžio 7 dieną) Aurimas Drižius buvo nuteistas už Stankūnaitės “šmeižtą”. Jam reikės sumokėti 14,000 eurų žalai atlyginti, 2.5 metų pataisos namuose (lygtinai) ir uždrausta rašyti straipsnius apie Stankūnaitę ir pedofilijos bylą. Ar you fucking kidding me? Sveiki atvykę į bananų respubliką. Tokia pas mus žodžio laisvė.

“Kiekvienas žmogus pasaulyje, JAV ar kitos šalies žurnalistas turėtų jausti JAV liberalios cenzūros, Vakarų fašistinės diktatūros ledinę ranką, kuri slysta jam per nugarą – bet kuris Žemės žmogus bet kada gali būti kita JAV – NATO karo nusikaltėlių auka. „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as, kuris atskleidė Jungtinių Amerikos valstijų agresorių karo nusikaltimus Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje, Ukrainoje ir visame pasaulyje, jau beveik metus yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežto režimo kalėjime. Londono teismas turi išspręsti jo ekstradicijos į Jungtines Valstijas, kur jam gresia iki 175 metų kalėjimo, bylą. Bene vienintelė pasaulyje likusi globalinė ir sakanti tiesą televizija Russia Today išleido filmą, bandydama teisingai nušviesti J.Assange’o baudžiamojo persekiojimo politinę potekstę – „WikiLeaks“ įkūrėjas yra žudomas JAV-NATO karo nusikaltėlių užsakymu. Tokiu būdu siekiama užčiaupti burnas visiems drasiems žmonėms Žemėjė, tokiu būdu didžiausi tarptautiniai nusikaltėliai, pagrindiniai tarptautiniai teroristai JAV, Didžiosios Britanijos, NATO šalys siekia nuslėpti savo įvykdytus kraupius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, išvengti atsakomybės už JAV-NATO įvykdytus nusikaltimus, kad galėtų nebaudžiamai daryti naujus nusikaltimus Ukrainoje, Libijoje, Sirijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, rengti didelio mąsto tarptautinį nusikaltimą – agresiją prieš Rusiją, Kiniją, Iraną ir kitas laisva šalis. Šiame RTD filme jo tėvas, draugai ir kolegos kalba apie J. Assange’ą. Jie paaiškina jam JAV-NATO nusikaltėlių pateiktų kaltinimų esmę ir…

Jūratė labai pasistengė. Praeik į kasą, pasiimk savo 30 jorkšyrinių sidabrinių, užsidirbai. Jeigu taip toliau tobulinsi savo rašliavų gebėjimus, yra viltis – iš medžio išlipsi dar iki šio šimtmečio pabaigos. Dėl sąmoningai įvelto šmeižto – jorkšyro elfas gyvybingas tik šioje aplinkoje – atskira kalba.  Beje, “komentatorius” reikėjo iš anksto užsakyti, o tai atrodai, kaip čia pasakius… Jūratė Važgauskaitė 2020.02.08 07:00 Propagandistų svajonės: TSRS 2 ir darbas melagių kontorose Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1018208/propagandistu-svajones-tsrs-2-ir-darbas-melagiu-kontorose Propaganda ir troliai tarpsta interneto platybėse ir, regis, yra nebaudžiami. Lietuvos okupacijos neigimas, politikų šmeižtas, melagingos reakcijos į kiekvieną jautresnį politinį įvykį, sovietinės praeities garbinimas ir viltis, kad atsikurs TSRS 2. Tai – ne fantazija, bet „Facebook“ platybėse kasdien platinama informacija, kurią mielai kuria ir dalijasi Lietuvos piliečiai, net ir kandidatavę į Seimą. Greta jų atsiranda ir bedarbių-trolių, atvirai savo paslaugas siūlančių komercinėms, o gal ir politinėms institucijoms. Neigti sovietinę Lietuvos okupaciją mūsų šalyje draudžia įstatymas, šmeižti žmonės – taip pat. Bet tai nejaudina „Facebook“ tinkle siaučiančių dezinformacijos skleidėjų, kurie dėl savo įsitikinimų arba už tam tikrą atlygį kasdien meluoja, šmeižia ir kitaip dergia šalį, kurioje gyvena. Vienas tokių veikėjų yra buvęs kandidatas į Seimą, „Fronto“ partijos narys, teisininku prisistatantis Jonas Kovalskis. Šis asmuo reiškiasi ne tik savo „Facebook“ paskyroje, bet ir internetiniame tokio paties vardo puslapyje, o taip…

Povilas Masilionis: „Būti žmogumi pavojinga“

Šaltinis: https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9272%3Apovilas-masilionis-buti-zmogumi-pavojinga&catid=31&Itemid=101&fbclid=IwAR2LJSx1U6DCv8mM7FLLUlJXOsPm-4-XamolC1MZmiJ4tF-g5hT25IF3lxU#.XZWQQoDwiwY.facebook

Atlaikęs teismų maratoną, politizuotai nuteistas garbaus 80 metų Jubiliejaus išvakarėse nuteistas knygų leidėjas, rašytojas Povilas MASILIONIS, pristatydamas savo naujausią „nešukuotos publicistikos“ knygą „BŪTI ŽMOGUMI PAVOJINGA“, desperatiškai kreipiasi į visuomenę: Todėl šiandien – kiek liko jėgų – norisi šaukti sau ir kitiems, dar nepabėgusiems iš Lietuvos Don Kichotams: „Į dvikovą šitą valstybę – ant melo ir neteisybės pamatų statomą valstybę“  (pasiligojusio teisingumo neoliberalistinę valstybę, o ne Lietuvos Respubliką ir jos žmones, kuo bando mane apkaltinti prokuroras) Tam, kad sukurtume kitokią valstybę, tobulesnę. Tam, kad mums nereikėtų, kaip Romualdui Ozolui, vienam iš dabartinės valstybės „gimdytojų“, gyvenimo pabaigoje klausinėti nusivylusių lietuvių: „Atsakykit, turim dar mes savo valstybę, ar ne?“, „Ar mūsų valstybė – mūsų?“

————————————————————————————————–

Povilas MASILIONIS (gimė 1939 07 09 Nakonių kaime, Anykščių raj.) – tarybinės, o vėliau  ir Nepriklausomos Lietuvos filologas, poetas, žurnalistas, redaktorius. Mokėsi Troškūnų vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Įgijęs universitetinį išsilavinimą, 1964–1970 m. dirbo Molėtų rajono laikraščio „Pirmyn“ redaktoriaus pavaduotoju, o 1972–1988 m. – Jonavos raj. laikraščio „Jonavos balsas“ redaktoriumi, Politinio švietimo namų konsultantu ir net LKP CK spaudos sektoriuje instruktoriumi. Atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje, 1988–1993 metais P.Masilionis dirbo žurnalų „Komunistas“, „Politika“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju. 1999 m. leidykla „Gairės“ išleido P.Masilionio publicistinių straipsnių rinkinį „Sukryžiuotų kalavijų karalystėje“.

————————————————————————————————

Atidesni skaitytojai, rimčiau besidomintys laisvos, nepriklausomos Lietuvos istorija, jos politinės raidos metamorfozėmis, socialinės pertvarkos lūžiais, be abejo, turėtų atkreipti dėmesį į publicistinę, disidentinę literatūrą, išleidžiamą leidyklose „Politika“ ir „Gairės“. Šių dukterinių leidyklų veikla, jų darbas grindžiamas ne tiek verslo, kiek  TIESOS sakymo bei TEISINGUMO kriterijais, atlieka kilnią misiją oligarchų valdomoje šalyje, kurios informacinį lauką tendencingai uzurpuoja ir liaudį kvailina žiniasklaidos verslo magnatų užsakomoji produkcija.

Lietuvos nepriklausomybės metais dirbdamas leidyklos „Gairės“ (UAB „Mūsų gairės“) direktoriumi, Povilas Masilionis pagrįstai gali didžiuotis tokiomis šioje leidykloje išleistomis, liaudies pamėgtomis ir politikos funkcionierių keikiamomis (tautos „patriarcho“, prof. V.Landsbergio ypač niekinamomis) knygomis, kaip Vytauto Petkevičiaus trilogija: „Durnių laivas“, „Durniškės“, „Prakeiktieji ir pateptieji“, Liudo Dambrausko „Išeinančiojo mintys“, „Kovo 11-osios tragizmas“, Aleksandro Bendinsko „Be pagražinimų“, Romualdo Grigo, Alberto Ružo „Lietuviškieji „…izmai“, Stasio Stungurio „Rūškano laiko godos“, Vytauto Skuodžio „Melo, neapykantos ir šmeižto kronika. 1993–1997“ , „Dar kartą apie landsbergizmą“ bei kita disidentine literatūra.

Kairiųjų pažiūrų politikuojantis žurnalistas Povilas Masilionis neslepia, jog jam visuomet rūpėjo ir ypač dabar rūpi, „kaip šioje laukinio kapitalizmo bakchanalijoje sekasi paprastam, didelių turtų neturinčiam ir neturėsiančiam Lietuvos žmogui?“ . Tuo metu, kai dauguma buvusių komunistų skubiai „susiprato“, „persitvarkė“ ir tapo uoliais nepriklausomybės „gynėjais“, Konservatorių partijos, pasivadinusios „Tėvynės sąjunga“, gretose, arba adaptavosi konformistiškoje Socialdemokratų partijoje, neva, atstovaujančioje liaudies interesus, tiktai maža dalis politikų iš buvusios sovietinės nomenklatūros armijos išliko padoriais žmonėmis, kuriems nėra svetimas teisingumo jausmas, moralė, sąžinė. Šiai bebaigiančiai išnykti taurių Lietuvos politikų elito grupei, be abejo, priskirtinas ir Povilas Masilionis, garbaus amžiaus žurnalistas, nekomercinės leidyklos „Gairės“ direktorius. Nors ir buvęs komunistas, tačiau tikras patriotas P.Masilionis, skeptiškai vertindamas politinių procesų raidą nepriklausomoje valstybėje, su giliai užspaustą širdgėla prisipažįsta:

„Mums, jau gerokai pagyvenusiems atkūrusios nepriklausomybę šalies piliečiams, praktiškai visas sąmoningas gyvenimas prabėgo tarybų valdžios metais – dabar jau sustabdyto socializmo statybos eksperimento sąlygomis. Mes dirbome, kūrėme, bandėme prisitaikyti prie to eksperimento netobulumų ar priešinomės jiems, tačiau dauguma iš mūsų ir šiandien išliko neprisitaikiusiais prie naujųjų sąlygų ano socialistinio eksperimento kūdikiais. Gyvenimu nusivylusiais, bet vis dar „gerų valdžios dėdžių“ belaukiančiais, kapitalizmo stresams imuniteto taip ir neįgijusiais, epochos lūžio neretai psichiškai sužalotais žmonėmis. Todėl tarp daugybės nusižudžiusiųjų, kuriais Lietuva pirmauja visame pasaulyje, pagyvenusieji šalies piliečiai neužleidžia savotiškų lyderių pozicijų (nejaugi mes, priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonės, taip be kovos ir pasiduosime?).

Kas kita jaunimas. Jauniems lengviau grumtis, lengviau prisitaikyti lietuviškojo laukinio kapitalizmo džiunglėse, tačiau ir jie, anoje epochoje gimę, neturi (ir jau neturės!) to imuniteto, kuris gaunamas kartu su motinos pienu. Imuniteto kapitalistiniams santykiams tarp žmonių, būdingiems laukinių žvėrių gyvenimui. Gal dėl to jaunieji lietuviukai, nepritapę savoje šalyje, jau užtvindė visą, bent kiek civilizuotesnį, kapitalistinį pasaulį. Jei taip ilgiau tęsis, kas galės paneigti tokią galimybę: Lietuvos ateitis taps problematiška, turint galvoje, kad ir gimimų skaičiumi mes dabar labai atsiliekame nuo socializmo laikų?..

Mano oponentai – ir tarybiniais metais, ir dabar (tik kiti!) – kartoja tą patį: esą aš gyvenimą tapąs labai jau tamsiomis spalvomis, esą aš kviečiąs tautą (anksčiau – liaudį!) į mūšį su vėjo malūnais. Nesiginčysiu! Visais laikais buvo ir yra reikalingi donkichotai. Net atkūrus nepriklausomą Lietuvą. Ir šiandien, kosminiu greičiu judėdamas į trečiąjį tūkstantmetį, gali drąsiai kalbėti išmoningojo bajoro Don Kichoto Lamančiečio laikų poeto žodžiais: “Ieškau gyvasties mirty, / Ieškau ligoje sveikatos, / Kelio iš užburto rato, / Laisvės tolimoj tremty, / Mulkių sambūry Sokrato.“

Kur tas Sokratas, galintis filosofiškai apmąstyti mūsų šiandienę būseną: argi išsiveržėm iš vienos sąjungos (TSRS) tik tam, kad savanoriškai kištume galvas į kitą – ne ką geresnę – sąjungą (ES) ir net į NATO?...

Sunku būtų nesutikti su gerbiamo žurnalisto, leidėjo P.Masilionio nuomone, kad teisingumas mūsų visuomenėje yra blokuojamas. Tai pastebima nuo pat Sąjūdžio užgimimo pradžios, juolab, kad „konservatoriškos ideologijos“ ištakos stebėtinai sutampa su landsbergizmo atsiradimu bei įsigalėjimu Lietuvoje. Prof. Vytautas Landsbergis, skanduojančios minios akivaizdoje staiga pasijutęs „Rezistentu Nr.1“, ropšdamasis į valdžios olimpą, tiesiog išvaikė sau neparankius, tikruosius disidentus, sovietmečiu tremtus į lagerius bei guldžiusius galvą už laisvą ir nepriklausomą Tėvynę Lietuvą. Apie naujai iškeptą tautos „patriarchą“ ėmė burtis įvairaus plauko pataikaujančios, mokančios įsiteikti profesoriui vidutinybės, skatinamos savanaudiškų siekių, noro valdyti, plėšti šalį, grobti valstybei priklausantį turtą ir žemes.

Komentuodamas pragaištingos Lietuvai ideologijos – landsbergizmo – atsiradimo ištakas, P.Masilionis glaustai reziumuoja: „1988 metų birželio 3 dieną susikūrus Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, į ją nepakliuvo nei vienas buvęs disidentas. Spalio mėnesį įvykus Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui ir išrinkus 35 asmenų Tarybą, buvusiems disidentams taip pat neatsirado joje vietos. Mūsų išleistos knygos „Durniškės“ autorius Vytautas Petkevičius šiame kūrinyje plačiai aiškina buvusių kovotojų už socialiai teisingesnę santvarką nušalinimo nuo aktyvios veiklos priežastis. Jo nuomone, tuo buvo suinteresuotos į Sąjūdžio vadovybę pakliuvusios vidutinybės. Tai, matyt, tik viena svarbių priežasčių. Buvę disidentai Atgimimo metais ir patys nesiveržė į valdžią, nenorėdami pakenkti visuomenės laisvėjimo procesui. Vėliau, žinoma, savanaudės vidutinybės neužleido jiems valdžios.“

Kas kitas, jei ne tos „savanaudės vidutinybės“, įsitvirtinusios valdžioje, palaikomos „megztųjų berečių“ choro, sukūrė apsišaukėlio patrioto V.Landsbergio, kuris, pasak rašytojo Vytauto Petkevičiaus, „iš prigimties yra nepaprastas bailys“, kultą?..

Savo straipsnyje „Pagirdytas minios drąsa“ Povilas Masilionis bando įminti šią mįslę: „Kaip sudėti į vieną krūvą aną (sovietmečio periodo – J.I.) atsargų, neryžtingą, net bailoką Vytautą Landsbergį ir šitą, dabartinį – kovingą, užsispyrusį, nepripažįstantį jokių kompromisų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką? Ar čia ta pati, ar jau kita asmenybė? Nejaugi karštas riterių kraujas, ilgus metus abejingai snaudęs šio žmogaus gyslose, taip pavėluotai iš esmės pakeitė profesoriaus gyvenimo būdą, net jo charakterį? Šitas metamorfozes dar ilgai nagrinės žurnalistai ir istorikai, jeigu tik vėliau bus leidžiama jiems tai daryti. Čia pabandysime pateikti tik savąją versiją.

V.Landsbergio šiandienės stiprybės, kaip ir jo ryškios metamorfozės esmė slypi jo neabejotiname talente įžvelgti ir pajungti sau minios jėgą. Atsitiktinai, tik keliems mėnesiams (V.Petkevičius straipsnyje „Išblėsęs mitas“ tvirtina, kad ne atsitiktinai, o su tarybinių saugumiečių palaiminimu. – P.M.) Atgimimo bangos pakeltas į Sąjūdžio valdžios viršūnę, jis staiga pajuto, kad vienintelė reali jėga revoliucijų metu – tai minios jėga. Ir iki šiol sėkmingai ją eksploatuoja. Landsbergio drąsa – ne riterio drąsa, paprastai lydintį didvyrį visą gyvenimą, o įasmeninta minios drąsa. Jo kovingumas – kompromisų nepripažįstantis minios kovingumas. Prisiminkime daugiatūkstantinius Sąjūdžio mitingus ir V.Landsbergį juose. Jis kalbėjo drąsiai – taip, kaip norėjo minia. Minia ėmė šaukti “Lands–ber–gis!“, regėdama šiame žmoguje drąsos įsikūnijimą.“

Taigi, „pagirdytas minios drąsa“, naujai iškeptasis „Rezistentas Nr.1“ ilgainiui tapo neatsiejama nepriklausomos Lietuvos istorijos dalimi, savotišku dualizmo simboliu, iš toli spindinčiu, iš arti – dvokiančiu… Ir galbūt todėl visi, kam yra miela bei artima ši „konservatoriška ideologija“, apraizgiusi bei įsišaknijusi bemaž visose nepriklausomos Lietuvos valdžios institucijose, turėtų būti amžiams dėkingi tam „minios pagirdytam drąsuoliui“, kuris pasėjo Marijos žemėje sunkiai beįveikiamą landsbergizmo virusą… (iš knygos „Dar kartą apie landsbergizmą“ – psl. 161-168)

Baudžiamoji byla knygų leidėjui: ką pasakytų popiežius Pranciškus?

Povilas MASILIONIS: „Nebe pirmą kartą man, kaip knygų leidėjui, tenka varstyti nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės teismų duris. Po kelių tokių bylų padariau išvadą: mūsų šalies teismų sistema sąmoningai orientuota į tai, kad kuo ilgiau būtų vilkinamas baudžiamųjų bylų (ir ne tik jų!) svarstymas. Gal dėl tų nagrinėjimų solidumo įspūdžio? Gal dėl psichologinio poveikio kaltinamajam ir jo aplinkai? Gal dėl noro palengva paskandinti užmarštin skandalingą bylą? Tegu tai išaiškina teisės specialistai ir politikai.

Parašiau šias eilutes ir galvoju: „O ką pasakytų mūsų politinio elito pompastiškai sutiktas ir išlydėtas popiežius Pranciškus, susipažinęs su absurdiška baudžiamąja byla knygų leidėjui? Dievaži, jis jau tai pasakė:

– „Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“;

– „… kad pašalintume iš mūsų aplinkos, iš mūsų kultūrų polinkį nieku paversti kitą, tęsti atstūmimą tų, kurie mums nepatinka ir trukdo mūsų patogumui“;

– „…kai užsidarome savyje iš baimės, kai statome sienas ir užtvaras, atsisakome Jėzaus Gerosios Naujienos“;

– „… te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę“.

Ne visiems, ypač mūsų politikos „vanagams“, priimtinos tos popiežiaus Pranciškaus mintys.“

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio baigiamosios kalbos kaltinimų kratinyje pagrindinis kaltinimas toks: „Povilas Masilionis, išleisdamas alternatyvią oficialiajam požiūriui rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“, „veikė tendencingai prieš Lietuvos Respubliką ir jos žmones“. Kitaip sakant, šita baudžiamoji byla buvo pakelta į ypatingą, Lietuvai ypač svarbių bylų rangą.

Vilniaus m. apylinkės teismas 2019  m. vasario 18-ąją Lietuvos Respublikos vardu nusprendė: „Povilą Masilionį pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą“. Be to, buvo nuspręsta oficialiai konfiskuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje esančios, prieš dvejus metus neteisėtai konfiskuotos, Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą bei leidybinės akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ stacionaraus kompiuterio sisteminį bloką (procesorių).“

  1. MASILIONIS: „Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui. Dalį to laikmečio tyrinėtojų jau dabar yra apėmusi liguista baimė. „Parašiau knygą iš tarybinių laikų, – pasakojo vienas istorikas, – bet kol kas jos į spaustuvę nenešu. Dar apkaltins mane …okupacijos menkinimu ir nuteis…“

Matyt, iš tos liguistos baimės ar nenoro gadinti politikos elitui nuotaikos net necyptelėjo „gimtosios“ Žurnalistų sąjungos vadai bei Respublikos žurnalistikos elitas, kai mane, žurnalistą su pusės amžiaus stažu, kaip didžiausią nusikaltėlį du metus murkdė ir teisė už niekur iki tol oficialiai neuždraustos knygos išleidimą, net nusišluostydami kojas į galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Šiandien niekam Lietuvoje, atrodo, neberūpi, kad jau aštuoneri metai Damoklo kardu veikia Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, reguliuojantis mūsų praeitį. Ruošiamas kitas, šio Seimo, dokumentas, reguliuosiantis ir dabartį. Apie ateitį nekalbu, – ją be mūsų žinios žada ant savo sparnų atnešti suglobalėję politikos „vanagai“.

                                                                       

————————————————————————————————–

FOTO komentaras (paryškinta):

Garbaus 80 metų Jubiliejaus išvakarėse nuteistas knygų leidėjas, rašytojas Povilas MASILIONIS: „Žinoma, skaudu savo gyvenimo pabaigoje – ir dar už tiesos paieškas – gauti nemenką baudą, net ir teistumą. Be to, gaila sužlugdytos leidybinės akcinės bendrovės. Tačiau tas, prieš aštuonerius metus Seime prastumtas, Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnis, kriminalizavęs ne tik 1991-ųjų metų tarybinę agresiją, bet ir praktiškai dviejų tarybmečio kartų gyvenimą, nepanaikintas sugadins dar nemažai sveikatos ne vienam žurnalistui ar istorikui.“

Jorkšyriniai šunys ir facebook komanda vėl, jau gal 20 kartą, užblokavo mano asmeninę paskyrą Jonas Kovalskis už šį komentarą, kai atsakiau tik į landsberginio jorkšyrinio šuns nepadorų lojimą, atvirą įžeidinėjimą, klausimu: Tavo portretas? Bičiuliai vėl negalėsiu Jums atsakyti į Jūsų komentarus, žinutes, skelbti savo nuomonę, kalbėti laisvai – landsberginis fašizmas kartu su cukerbergo sionizmu yra efektyvios fašistinės diktatūros, sąmonės kolonizacijos formos. Bet niekas nesitęs amžinai, kaip sakoma sionistų biblijoje Toroje. Kaip nacių kolaborantai sulaukė atpildo už savo nusikaltimus, taip ir landsberginė chunta, jorkšyro šunys, valatkodelfiniai informacinio karo nusikaltėliai-zombiai sulauks savo Niurnberg-2 Tribunolo. O kol kas belieka didžiuotis, kad žydrųjų savukynų-rudųjų nacių gaujai keliu tokią mirtiną grėsmę ir jie , pamatę mano straispnius, patiria gyvulišką paniką. Beje, cukerbergo gestapo komanda išrado naują fašistinės cenzūros rūšį – dabar nebegalima blokuoti ar pašalinti fašistinių skundikų iš savo “draugų” tarpo. Facebook gestapas žengė į neregėtas cenzūros aukštumas – fašistams leidžia tyčiotis visais įmanomais būdais iš esminių demokratijos principų, dergti, šmeižti, įžeidinėti oponentus, atvirai ir nebaudžiamai daryti neapykantos nusikaltimus prieš asmenis, o chuntos nusikaltimų aukoms neleidžiama net savigyna, būtinoji gintis. Nori pavergti tautą, išaugink jos vaikus, cituoja tą pačią Torą kitas sionistas, tarptautinis nusikaltėlis džordžas sorosas, iš kurio rankų maitinasi jorkšyro elfai, VU politologijos mokslų…

Šis pareiškimas yra skirtas Didžiosios Britanijos vyriausybei ir jos kohortai visame pasaulyje, kurie daro viską, kad priversti tylėti informatorius. Dauguma iš jūsų jau žino, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos JAV vyriausybės reikalavimu suėmė Wikileaks steigėją Džiulianą Asanžą. Šis žingsnis buvo ilgai lauktas, ir net pats Asanžas mus įspėjo apie jam gresiantį areštą. Šis suėmimas ir kitų Wikileaks informatorių persekiojimo vajaus suintensyvėjimas siunčia aiškią žinią, kad šios vyriausybės nesustos nei prieš ką, kad būtų išsaugotas jų slaptumas. Assange – valstybės priešas todėl, kad jis atskleidė tiek kairiųjų, tiek ir dešiniųjų nusikaltimus. Asanžas buvo priverstas bėgti iš šalies po to, kai jis atskleidė Bušo administracijos karo nusikaltimus vaizdo įrašais apie „šalutinę žalą“, kuriuos perdavė Wikileaks organizacijai JAV karys Čelsi Mening. Vaizdo įrašas pateikė grafinius karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė JAV kariškiai užsienyje, neginčijamus įrodymus, tačiau daugelis konservatorių tuo metu manė, kad tai kelia pavojų Jungtinių Valstijų piliečių gyvybėms. Po metų Asanžas pateko po liberalų kritikos kryžmine ugnimi po to, kai organizacija paskelbė sensacingus įrodymus apie kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton korupciją prieš pat 2016 m. rinkimus. Po Hillary Clinton demaskavimo Asanžas buvo paskelbtas „Rusijos agentu“, nors nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus. Apskritai, Asanžas yra tikras žurnalistas, kuris kalba tiesą ir atskleidžia kairiųjų…

2019-04-11 JAV karo ir tarptautinių nusikaltėlių reikalavimu Didžiosios Britanijos tarptautiniai nusikaltėliai suėmė Ekvadoro ambasadoje ilgus metus besislapsčiusį Džulijaną Asanžą. Ekvadoras, kaip ir visos JAV kolonijos, pasidavė JAV nusikaltėlių šantažui ir išdavė prieglobsčio prašiusį garsųjį Australijos pilietį, informacinių technologijų specialistą, žinomos visame pasaulyje hakerių grupės Wikileaks įkurėją,  kurio dėka pasaulis sužinojo apie JAV  ir Didžiosios Britanijos skerdikų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir visame pasaulyje. Pasaulis iš Dž.Asanžo paskelbtų griežtai įslaptintų Pentagono, CŽV, MI6, Mosado dokumentų sužinojo, kaip JAV, NATO karo nusikaltėlių gauja be jokio pagrindo, grubiai pažeisdamos esmines tarptautinės teisės normas, JTO Statutą, Tautų Chartiją, Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, diplomatinius santykius reglamentuojančius tarptautinius susitarimus, užpuldavo suverenias, laisvas nuo Vakarų kolonizatorių diktato valstybes, JTO pilnateises nares, pačių užpuolikų suklastotų niekaip nepagrįstų kaltinimų pagrindu, bombarduodavo nepriklausomas valstybes, jas griaudavo, plėšdavo, naikindavo, užgrobdavo JAV-NATO agresijų aukų resursus, žudė, kankino tų šalių piliečius slaptuose CŽV kalėjimuose, įvykdė šiurpiausius nusikaltimus žmoniškumui. Dž. Asanžas atskleidė JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kosminį parsidavėliškumo lygį, parodė, kaip NATO šalių žiniasklaida nėra jokia žiniasklaida, o tik aptarnauja nusikalstamų Vakarų fašistinių režimų nusikalstamus interesus, Vakarų bankų ir globalinių korporacijų nusikalstamo verslo interesus. Dž. Asanžo grupės nuolat skelbiami dokumentai atskleidė ir parodė visam pasauliui Vakarų “demokratinių vertybių” nusikalstamą, nežmonišką turinį, demaskavo JAV-Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų administracijų įvykdytas globalines klastotes rezonansinėse bylose – Libija neturi jokio ryšio su Lokerbio tragedija, tai MI6/CŽV nusikaltimas, Tarybų Sąjungoje ir Jugoslavijoje tarpnacionaliniai konfliktai buvo dirbtinai sukelti JAV/NATO nusikalstamų valstybinių struktūrų, intervencijos į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai,  NATO agresijos, karai, žudynės, genocidas, išpuoliai prieš Rusiją, WADA’os klastotės, A.Litvinenkos, B. Berezovskio, S.Skrypalių nunuodijimas, Čečėnijos karai, Gruzijos agresija prieš Osetiją 2008-08-08 , Ukrainos maidanas, maištai Venesueloje ir daugybė kitų – yra JAV, Didžiosios Britanijos ir jų kolonijų, bananų respublikų įvykdytos tarptautinės provokacijos, šių šalių nusikaltimai prieš žmoniją, taiką ir saugumą Žemėje.