Aktualijos

Fotografijos iš 1960 metų Prancūzijos ir Britanijos. Lietuvos informacinio karo nusikaltėliai iš “demaskuok.lt” jų neparodys.

Pinterest LinkedIn Tumblr

Lietuvai šiuo metu kolonizatoriai ir okupantai  iš JAV skyrė pagrindinių informacinio karo nusikaltėlių vaidmenį JAV-NATO karo nusikaltėlių agresijoje prieš Rusiją. Labiausiai išsigimę Lietuvos konservatoriai, liberalai, nacistai, nacionalistai, fašistai, kaip ir 1941 metais, informacinio karo nusikaltimus ėmėsi daryti iš peties, kaip ir jų protėviai Lietūkio garažuose 1941-06-23. Jų nusikalstamas “triūsas” vardan dolerio neliko nepastebėtas. Kaip kažkada jie uždirbo lietuvių tautai žydšaudžių “šlovę”, taip ir šiandien “patriotai” jau pelnė Lietuvai labiausiai išprotėjusios, rusofobiškiausios valstybės vardą. JAV specialiųjų tarnybų kuruojami informacinio karo nusikaltėliai susibūrė į įvairias grupes socialiniuose tinkluose, kur platina prasimanymus, feikines naujienas, begėdišką melą, klastotes, vykdo karo su Rusija propagandą, kursto tautinę nesantaiką, varžo žmonių teises, kitaminčių žodžio, nuomonės, spaudos, informacijos laisvę, neteisėtai renka duomenis apie jiems neįtinkančius asmenis, terorizuoja kitaminčių, pacifistų, kairiųjų aktyvistus, jų šeimos narius, vykdo neteisminius susidorojimus su kitaminčiais, per policiją, prokuratūrą, teismus represuoja drasius, tiesą skelbiančius žmones.

Neseniai JAV karo nusikaltėliai įsteigė Lietuvoje dar vieną (senieji informacinio karo nusikaltėlių dariniai jau nebesugeba išlaikyti lietuvių tautos Tamsos, Melo, Blogio, Dezinformacijos zonoje) informacinio karo padalinį “demaskuok.lt”, kuris, kaip ir reikėjo tikėtis užsiima tuo pačiu dezinformacijos sklaida, karo propagandos, tautinės nesantaikos kurstymu, feikinių naujienų platinimu, tuo pačiu smegenų tautai plovimu, tačiau yra dar daugiau finansuojamas, geriau organizuotas, ten surinkti po vienu stogu dauguma informacinio karo nusikaltėlių. Kaip žinia, visose panašiose smegenų plovimo ir liberalaus fašizmo struktūrose – Lietuvos radijas, spauda, televizija, socialiniai tinklai, ekspertai, politologai, teroristai socialiniuose tinkluose la jorkšyrų elfai, vakcina nuo vatnikų, vatnikas.lt, rusiškų prekių boikotas ir pan. – dirba tie patys informacinio karo nusikaltėliai. Tačiau pavadinimų įvairovė ir gausybė turėtų tūlam lietuviui, gyvenančiam konservatorių liberalų dėka už arba ant skurdo ribos ir neturinčiam laiko gilintis į informacinio karo technologijų subtilybes, sudaryti masinio pasipriešinimo Kremliaus propagandai, visuotinės rezistencijos Rusijos agresijai socialinio reiškinio įspūdį. Žinoma, tai melaginga, informacinio karo nusikaltėlių dirbtinai sukurta iliuzija – pora tūkstančių, nors ir gerai organizuotų, gerai apmokamų iš Soroso fondų, informacinio karo nusikaltėlių nėra visa Lietuva, tai yra tik mikroskopinė labai degradavusi mažuma. Triukšmo kelia daug, tačiau jų dienos jau suskaičiuotos.

Šie veikėjai klaidindami visuomenę savo veikloje naudojasi Džordžo Orvelo aprašyta naujakalbe, kurioje žodžių reikšmė yra diametraliai priešinga tų žodžių pradinei reikšmei – “Karas yra taika. Vergija yra laisvė. Nežinojimas yra jėga”.  “Pirma jie pavagia žodžius. Paskui jie pavagia žodžių prasmę. Galiausiai jie pavagia žmonių laisvę”.

Todėl JAV-NATO struktūrose besidarbuojančių informacinio karo nusikaltėlių naudojamus žodžius visada reikia suprasti diametraliai priešingai. Kai jie sako “tiesa” , tai reiškia “melas”, kai jie sako “laisvė” , tai reiškia vergija, kai jie sako “draugas”, reiškia “priešas” ir t.t. pagal Lietuvių kalbos antonimų žodyną. NATO projektas “demaskuok”  (kaip ir projektas “Elfai”, jorkšyro ) vystomas visose JAV kolonijose, kurios randasi Rusijos pasienyje – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje (ten vietiniai nacistai-fašistai apskritai nutrūko nuo grandinių), Gruzijoje ir kitur.  Šio dar vieno globalinio Vakarų informacinio karo nusikaltimo prieš Rusiją tikslas, kaip ir ankstesnių panašių JAV nusikaltimų, yra paruošti masę besmegenių rusofobų, pigios patrankų mėsos pulkus JA V-NATO agresijai prieš Rusiją. Tokią pigią nacionalistinę patrankų mėsą negaila paaukoti Vakarų korporacijų kare už didesnį pelną – Vakarų Ukrainos nacionalistai, fašisto Stepano Banderos pasekėjai, banderlogai, žūsta tūkstančiais kariaudami prieš savo tautiečius, tačiau net mirdami už JAV dolerio viešpatavimą kliedi, kad kovoja už laisvę. Smegenų plovimas – vienas didžiausių JAV-NATO karo nusikaltėlių gaujos pasiekimų, kaip besmegenių “patriotų” rankomis kolonizuoti nepriklausomas valstybes. Kai tokie “patriotai”, tai ir priešų nereikia.

Suprantama, žodis “demaskuok” informacinio karo nusikaltėlių naujakalbėje turi visiškai priešingą reikšmę ir jis reiškia – “meluok, gamink feikines naujienas, platink dezinformaciją, klastotes, plauk žmonėms smegenis, kurstyk tautinę nesantaiką, karo propagandą ir pan.” Tai reikia turėti galvoje, kai skaitysite “naujienas” iš LRT sisteminės žiniasklaiudos, kuri dabar susibūrė “demaskuok.lt” feikinių naujienų gamybos ceche. Šį projektą aktyviai parėmė Lietuvos kolonijos administracija – prezidentė, Seimo pirmininkas,  žinoma, Užsienio (JAV) reikalų tvarkytojas Linas Linkevičius, turintis patirtį dar iš tų laikų, kai dirbo Kaune propagandos skyriaus vedėju. Tai rodo, kad visos Lietuvos valdžios šakos nacionalinių, savarankiškų, suverenių tikslų neturi – visa valdžios mašina dirba JAV-NATO karo nusikaltėlių interesų tarnyboje. Ir su Lietuvos, lietuvių tautos interesais globalistų interesai neturi nieko bendro.

Paskutiniu metu panašūs informacinio karo nusikaltėliai platina dideles melo dozes istorine, tarybinės praeities tematika. Pavyzdžiui, paima nuotraukas iš TSRS, Tarybų Lietuvos praėjusio amžiaus 30-ųjų, 40-ųjų, 50-ųjų metų, karo ir pokario suirutės, sunkmečio laikų ir su jiems įprastu triumfuojančio niekšo aplombu tėškia – žiūrėkite, koks skurdas buvo “sovietų’ sąjungoje!! Kad identifikuoti tokį JAV-NATO karo nusikaltėlių melą , reikia lyginti tas pačias kategorijas identiškomis sąlygomis. Tokios ne sudėtingos loginės operacijos būdu naujakalbės žodis “demaskuok” informacinio karo nusikaltėlių žargone greitai atgauna savo tikrąją reikšmę ir skamba adekvačiai kaip “meluok, dezinformuok”.

Panašioms antitarybinėms fotoklastotėms demaskuoti (tikrąja to žodžio prasme) palyginsime panašius reiškinius iš to paties ir dar vėlesnio laikotarpio Vakarų “klęstinčių’ kapitalo valstybių, kuriose niekada nebuvo tokio niokojančio karo, kaip JAV-Britanijos-Vakarų išaugintos nacistinės Vokietijos invazijos prieš Tarybų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d.

Ir taip Didžioji Britanija, Prancūzija 1960 metais. Tik foto dokumentai.

Didžioji Britanija, 1960 metai – čia gyvena žmonės.

20-ojo amžiaus 60-aisiais metais  britų fotografas Nikas Hedžesas (Nick Hedges) trejus metus keliavo  Anglijoje, Škotijoje, ir fotografavo šeimų, gyvenančių baisaus, katastrofiško skurdo sąlygomis buitį. Pirmą kartą šios nuotraukos buvo pristatytos pasauliui parodoje “Padaryk gyvenimą tokiu, kurį verta nugyventi” ir šios nuotraukos padarė sprogusios bombos efektą. Patikėti tuo, kad milijonai britų, vienos iš labiausiai išsivysčiusių ir galingiausių pasaulio kapitalistinių valstybių piliečių, gyveno tokiomis siaubingomis, nežmoniškomis sąlygomis tik prieš maždaug 50 metų,  yra labai sunku. Ir žiūrėti į šiuos kadrus be pasibaisėjimo yra tiesiog neįmanoma!

Dar visai neseniai tokias nuotraukas buvo oficialiai draudžiama rodyti, viešai eksponuoti, žiūrėti. Taip taip, Vakaruose cenzūra yra įprastas ir savaime ten suprantamas dalykas. Tie, kurie susidūrė su Facebook totaline cenzūra, puikiai žino apie tokius draudimus – Vakaruose nuosekliai vykdoma totalinė cenzūra, egzistuoja masė draudimų, totalinis sekimas ir šnipinėjimas, totalinis teroras, neretai įgaunantis fizinio susidorojimo su opozicijos lyderiais, opozicinių judėjimų aktyvistais, jų nužudymų formą. Darbo žmonės tokiomis sąlygomis, žemiau skurdo ribos, gyveno masiškai. Ne visi, žinoma, bet dauguma iš jų. 1960-ųjų metų pabaigoje tokiomis nežmoniškomis sąlygomis gyveno apie 3 milijonai britų, o tokiai kapitalistinio rojaus valstybei kaip Anglija šis skaičius yra begėdiškai didelis. Būtina pažymėti, žemiau pateiktose nuotraukose nėra rodomos kokių nors alkoholikų, asocialių šeimų, emigrantų, deklasuotų elementų buitis. Tai paprastų britų, darbininkų, gyvenančių dideliuose Anglijos miestuose, šeimų niūrios kasdienybės vaizdai. Dauguma jų neturėjo nei dujų, nei šildymo, net langų stiklus ne kiekvienas galėjo sau leisti įsistatyti.

Birmingemas. Bute nėra nei vonios, nei karšto vandens. Vaikai miegojo užsikloję senais paltai ir kovojo dėl vietos ant čiužinio, kad nelikti nakčiai miegoti ant lovos spyruoklių. Beje, centrinė šildymo sistema ir vonios-dušai Jungtinėje Karalystėje namuose ir butuose ėmė atsirasti tik iš 1960 – 70-ųjų metų pabaigoje. Iki to laiko gyvenamieji būstai Anglijoje buvo tiesiog nepritaikyti tokiai “prabangai”. Iki pat 1970-ųjų pradžios žmonės dažnai maudėsi tik kartą per savaitę, o kasdieninė kūno higiena apsiribojo apsitrynimu drėgna kempine. Net jei namuose ir buvo vonia, maudytis joje kasdien buvo gana brangus malonumas. Tik 1960-aisiais buvo pradėtos masinės pigaus municipalinio būsto statybos, kurių kokybė buvo žemesnė net už mums žinomų Chruščiovo namų, tačiau, palyginti su lūšnynų būstais – tai buvo didžiulis darbo klasės ir migrantų, kurių antplūdis maždaug ir prasidėjo 1960 metais, laimėjimas.

1956 metai. Vaikas miega Liverpulio lūšnynuose. 88 tūkstančiai namų Anglijoje tuo metu buvo laikomi netinkamais gyventi, tačiau juose gyveno žmonės.
1957 metai. Liverpulis, gatvės prekyba dėvėta avalyne.

Labai įdomi detalė, parodanti liberalių fašistų veidmainystę – tokios fotografijos, rodančios daugumos darbo žmonių siaubingą skurdą, buvo valdžios draudžiamos eksponuoti tuo pagrindu, kadangi tai neva pažeidžia vargšų Britanijos gyventojų gyvenimo privatumą.  Žmonės, gyvenantys su žiurkėmis, matote, labai nusimintų, jeigu valdžiai parodytų kas nors jų skurdą!

Liverpulis, 1969 metai.
1969 metai, Londonas, East-End’as.
Birmingemas, 1970-ieji.
Mančesteris, 1971 m.
1969 m. Liverpulis. Trys vienos šeimos kartos gyvena nuomuojamo vieno kambario patalpoje pusrūsyje.
Mančesteris, 1960 m.
Šefildas, 1969 m. Penkių vaikų motina gyvena name, kuriame nėra elektros, dujų, karšto vandens, jokių patogumų. Maistą vaikams ji gamina židinyje.
Birmingemas, 1969 m.
Glazgo, 1970 m. Šeima gyvena kambaryje, pro kurio lubas teka lietaus vanduo, kambaryje pilna vandens balų, pulkai žiurkių, vieną kartą. sako šeimininkai, žiurkių suskaičiavo net 16.
Birmingemas, 1969 m.
Glazgo, 1969 m.
Prancūzija, Paryžius.
Glazgo, 1971 m. Daugiabučių namų kiemo vaizdas.
Glazgo, 1970 metai. Vaikas netinkamo gyventi daugiabučio kambaryje.
Bredfordas, 1970 m. Kai stumiamas vežimėlis baisiu anglišku šaligatviu .
Liverpulis , 1969 m. Motina ir dukra savo kambaryje pusrūsyje.
Liverpulis, 1969 m. Virtuvė daugiabučio namo pusrūsyje.
Niukastlas, 1971 m. Šeima gyvena lūšnyne.
Niukastlas, 1972 m. Šeimininkė savo virtuvėje.
Mančesteris, 1970 m. Vaikai skurdžių rajone žaidžia gatvėje.
Prancūzija, Paryžiaus priemiestis, 1963 m.

Po Antrojo Pasaulinio karo Prancūziją reikėjo apstatyti ir apgyvendinti, šaliai labai reikėjo daug darbo rankų. Didžioji dalis darbo klasės karo metu buvo sunaikinta. Todėl vyriausybė nusprendė paskatinti didelio masto portugalų, ispanų, italų ir imigrantų iš Šiaurės Afrikos šalių, kurie buvo pigi darbo jėga statybos ir automobilių pramonėje, imigraciją, . Šis imigrantų antplūdis dar padidino tą vietos gyventojų dalį, kuri karo metu neteko namų ir buvo visiški skurdžiai. Vienintelis sprendimas buvo visus šiuos žmones apgyvendinti lūšnynuose  didelių miestų priemiesčiuose. Lūšnynų rajonai labai išaugo, išsiplėtė ir savaime tapo milžiniškais skurdo rajonais su iš bet kaip sukaltomis lūšnomis, be vandens, kanalizacijos, elektros, siauromis purvinomis gatvelėmis. Tik 20-ojo amžiaus 1970-taisiais metais Prancūzijoje buvo nugriauti paskutiniai lūšnynai. Šiuo metu jie vėl atgimsta dėl nelegalių imigrantų iš šalių, kurias subombardavo JAV-NATO karo nusikaltėliai – Afganistano, Irako, Libijos, Sirijos, Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Afrikos – antplūdžio.

Žanro klasika. Tai ne tarybinės chruščiovkės virtuvė – tai Džonas Lenonas virtuvėje pas kitą eksbitlą Polą Makartnį.

O mums JAV-NATO karo nusikaltėlių samdiniai, informacinio karo nusikaltėliai iki sąmonės netekimo seka pasakas, kokie Vakarai yra nuostabūs, koks fantastiškas yra kapitalizmas ir kad Vakaruose žmonės visada buvo turtingi, kadangi … kapitalizmas rules.

Jeigu jūs galvojate, kad Vakarų kolonizatoriai, kurie išnaikino Š.Amerikos indėnus, Australijos aborigenus, N. Zelandijos maorius, Polinezijos čiabuvius, nužudė šimtus milijonų kinų, indų, arabų, afrikiečių, pavergė negrus, sugalvojo koncentracijos stovyklas, dujų kameras, baisiausius kankinimus, branduolinį, cheminį, biologinį masinio naikinimo ginklus, kiliminiais bombardavimais  naikino gražiausius civilius Europos miestus, atominėmis bombomis susprogdino japonus,   napalmu degino vietnamiečius, fosforu ir nuskurdintu uranu degino irakiečius – yra šaunuoliai vien todėl, kad pas juos keliai geresni, jūs tikrai esate JAV-NATO karo nusikaltėlių propagandos auka.

Kad Vakarų blogis triumfuotų reikia tik, kad geri žmonės nieko nedarytų, užhipnotizuoti Vakarų melo propagandos.

Write A Comment