Šiomis dienomis JAV-NATO karo nusikaltėliai nuolat vykdo prie Rusijos sienų didžiausius po Šaltojo karo pabaigos karinius mokymus, kruopščiai ruošia naują tarptautinį nusikaltimą, karinę agresiją prieš taikią ir demokratišką Rusiją. Marionetiniai režimai, kuriuos JAV pastatė į valdžią po įvykdytų 1990 metais valstybinių perversmų, su malonumu aptarnauja JAV kolonizatorių geopolitines operacijas, atiduoda savo teritorijas NATO okupantams, kerta šimtamečius miškus, daro JAV okupacinei kariuomenei karines bazes, poligonus, nors turėtų suprasti – šalys, kurios įsileido NATO agresorius į savo teritorijas, Vakarų agresijos prieš Rusiją atveju, nuo Žemės paviršiaus išnyks pirmosios. Pagal JTO Tautų Chartijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias karo teisę, tarptautinius santykius, šie JAV-NATO karo nusikaltėlių mokymai yra tarptautinis nusikaltimas, tiesioginė karinė agresija prieš Rusiją, kuri pažeidžia pasaulio tautų teisę į taiką, taikius santykius, kelia tiesioginę grėsmę taikai ir saugumui ne tik JAV kolonijų, kurių teritorijoje yra vykdomi šie JAV agresorių provokaciniai kariniai manevrai, bet ir viso pasaulio žmonėms. Vakarų karo nusikaltėliai tokiais kariniais žaidimais akivaizdžiai provokuoja galingiausią pasaulio valstybę Rusiją pasauliniam branduoliniam armagedonui, po kurių Žemėje neliks gyvybės. Lietuvos marionetinė valdžia su liokajišku nuolankumu atiduoda visą Lietuvą trypti JAV-NATO okupantams, kurių istorija – tai aibė kraupių nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, šiurpių žudynių, kuriuos šie tarptautiniai teroristai vykdė visame pasaulyje ir prieš visas pasaulio tautas, nepriklausomai nuo to, buvo šios tautelės JAV sąjungininkėmis ar priešininkėmis. Vienas iš tokių kraupių JAV kariaunos tarptautinių nusikaltimų yra JAV agresija prieš Vietnamą, kurio teritoriją šie JAV “demokratai” pavertė napalmu išdeginta ir cheminio ginklo Orange Dust apnuodyta dykyne.
Tarp virtinės JAV įvykdytų karo nusikaltimų agresija prieš mažą Pietryčių Azijos valstybėlę Vietnamą užima ypatingą vietą, išsiskiria savo ypatingu žiaurumu, nebaudžiamumu ir mastu – JAV karo mašina socialistiniam Vietnamui smogė visa savo kriminaline galia. Tarp visų šio baisaus karo žiaurumu išsiskiria kaimelio Songmi sudeginimas ir visų jo civilių gyventojų – moterų, vaikų, senelių – šaltakraujiškas išžudymas.
Prieš 53 metus JAV kariškiai įvykdė vieną kruviniausių karo nusikaltimų Vietname. Praėjusiais metais Vietnamo miesto Danango uoste išmetė inkarą JAV karo nusikaltėlių mirties fabrikas lėktuvnešis “Theodore’as Rooseveltas”, kurio vizitu JAV bombų demokratijos diplomatai nevykusiai pabandė paminėti Vietnamo ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Nors praėjus ketvirčiui amžiaus ir pavyko šiaip ne taip atkurti diplomatinius santykius tarp šalių, tačiau ištrinti iš vietnamiečių istorinės atminties JAV kariaunos įvykdytų siaubingų karo nusikaltimų pasirodė neįmanoma – “demokratai” JAV imperialistai 1965–1975 m. karo prieš Vietnamo liaudį metu aprodė savo visą žvėrišką prigimtį ir tai įsirėžė į vietnamiečių atmintį patirtu siaubu.
Vietname visi prisimena tragediją, istorijoje žinomą kraupiu pavadinimu „Songmi skerdynės“. Skerdynės, kurias 1968 m. kovo 16 d. surengė JAV kariaunos 20-ojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono samdinių padalinys “Charlie” Vietnamo kaime My Lai, tapo JAV beprotiško žiaurumo, brutalaus nebaudžiamumo okupuotose teritorijose simboliu. Šiandien šioje vietoje yra pastatytas memorialas atminti šokiruojančias žudynes, kurių metu žvaigždėtai-dryžuoti iki dantų ginkluoti kariškai išžudė 504 beginklius civilius žmones, moteris, senelius, mažamečius vaikus, vienam iš kurių buvo tik vieneri metai. Memorialo vietoje pastatytas paminklas vaizduoja nužudytų ir sužeistų civilių žmonių veidus, o jo centre – moteris su negyvu kūdikiu rankose.
Būtent tokią – baudžiamąją – operaciją suplanavo 1968 m. kovo 16 d. JAV agresorių vadovybė Songmi kaime. Tokia kraupia baudžiamąja akcija buvo siekiama atkeršyti Pietų Vietnamo nacionalinio išsivadavimo fronto kariuomenei, kuri gynė savo šalį ir , žinoma, teisėtai naikino karinius taikinius JAV agresorius. Bet šiuo atveju JAV karinė žvalgyba suklydo – šiame ir kaimyniniuose kaimuose jokių vietnamiečių karinių dalinių ar ginklų sandėlių tiesiog nebuvo. Tačiau įsiutę dėl anksčiau mūšio lauke ir nuo minų patirtų nuostolių „Charlie“ kuopos kariai, vadovaujami psichikos sutrikimų kamuojamo vado kapitono Ernesto Medino, visą savo įniršį išliejo ant taikių civilių gyventojų, paprastų kaimiečių, kurių kaltė buvo tik ta, jog jie dieną naktį liejo prakaitą ryžių laukuose ir bandė išgyventi siaubingo karo košmare.
Į šiaudines kaimiečių trobeles skriejo granatos, kaimelio moterys buvo masiškai prievartaujamos, seneliai ir vaikai buvo tiesiog šaudomi vietoje. Atkurdami siaubingą keršto prieš beginklius žmones paveikslą, žurnalistai išsiaiškino, kad amerikiečiai dykvietėse sustatydavo į eilę po 20–30 kaimiečių ir šaltakraujiškai juos paeiliui nušaudavo, paeiliui, kas sekantis dar spėtų suvokti, kas vyksta. Tuos, kurie rodė gyvybės ženklus, pribaigdavo durtuvais. “To neįmanoma pamiršti. Aš dažnai sapnuose regiu, kaip vėl ateina kareiviai, o tada rėkiu naktimis”, – dalinasi kraupiais prisiminimais tragedijos liudininkė Pam Ti Tuan. – Kartu su visais mus nuvedė prie griovio, mūsų buvo kelios dešimtys. Pakeliui kareiviai rėkė, keikėsi, mušė mus automatų buožėmis, spardė kojomis, šaudė. Žmones išrikiavo palei kanalo kraštą, privertė pasisukti nugara į žudikus, atsiklaupti ir pakelti rankas. Netikėjome, kad jie mus gali nužudyti. Mes jiems visiškai paklusome ir nesipriešinome! Bet jie pradėjo šaudyti. Nužudytieji vienas paskui kita griuvo į vandenį “, – pasakojo išgyvenusi įvykių liudininkė.
Nebylius šio siaubingo karo nusikaltimo įrodymus šiandien galima pamatyti vietiniame Songmi kaimelio muziejuje. Nulipdytame nedideliame kaimo kelio, ant kurio buvo šaudomi civiliai žmonės, fragmente aiškiai matomi išlikę pėdsakai – basų vietnamiečių kojų pėdsakai, o šalia kaustyti, dantyti amerikiečių armijos karių batų atspaudai. Koks baisus karo nusikaltimas buvo įvykdytas aiškiai matosi peržiūrint šio šiurpaus įvykio nuotraukas – išsišiepęs „Charlie“ kuopos eilinis padega namą kaimelyje Songmi, dešimtys nužudytų moterų ir vaikų guli ant kaimo vieškelio, valstiečių lavonai sumesti į šulinius…
Kraupi ekspozicija apie šias žudynes taip pat pristatoma karo aukų muziejuje Vietnamo sostinėje Hošimine. Pateikti kraują stingdantys prisiminimai dviejų stebuklingai išgyvenusių moterų Fam Ti Lai ir Ti Nang: „Iš mano 11 asmenų šeimos išgyvenau tik aš ir mano jauniausias kūdikis – apdengiau jį savo kūnu. Ant manęs nukrito trys lavonai ir tik jų dėka mes išgyvenome – jie paslėpė mus nuo amerikiečių“. Neįtikėtina, tačiau yra toks faktas: tuo metu, kai vieni amerikiečiai negailestingai žudė taikius vietnamiečius, kitas JAV kariškis, sraigtasparnio įgulos narys Hju Tompsonas bandė sustabdyti šią kraupią savivalę ir bandė išgelbėti išgyvenusius kaimiečius. Už tai jis buvo dar ilgai puolamas savo ginklo brolių ir daugelį metų buvo vadinamas išdaviku.
„Vietnamo kaimelyje Songmi JAV kariškiai šaltakraujiškai nužudė 504 civilius, 173 nužudytieji buvo vaikai
Detalesnė informacija apie masines civilių žmonių žudynes – tiesioginių įvykių liudininkų parodymai ir žudynių pasekmių nuotraukos – JAV buvo atskleista tik praėjus 18 mėnesių po šio makabriško įvykio. Pradžioje buvo pranešta, kad civilių žudynės, stulbinančios savo žiaurumu, buvo … sėkminga karinė operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti 128 Vietkongo partizanus, kurios metu žuvo dar 22 civiliai žmonės. Štai taip Pentagono armijos laikraštis „Stars and Stripes“ informavo apie šį „žygdarbį“. Būtina pažymėti, kad slepiant tikrąjį šio žiauraus karo nusikaltimo vaizdą, labai didelį vaidmenį suvaidino tada dar mažai, bet aiškiai suvokiantis sėkmingos karjeros galimybes 31 metų majoras Colin‘as Powell‘as. Tas pats, bet jau JAV Valstybės sekretorius, kuris JTO Saugumo Tarybos posėdžio metu kratė savo rankoje mėgintuvėlį su milteliais ir dievagojosi, kad tai yra ne kas kita, o Irako diktatoriaus Sadamo Huseino mirtinas biologinis masinio naikinimo ginklas, Sibiro juodligė, dėl ko JAV privalo nedelsiant pulti Iraką, bombarduoti, sprogdinti, naikinti, žudyti civilius. JTO sankcijos negavo, tačiau šalį JAV ir NATO subombardavo, milijoną irakiečių nužudė, šalį apiplėšė ir tada paaiškėjo, kad JAV ir vėl melavo – jokios priežasties agresijai, JAV karinei intervencijai nebuvo, jokio biologinio ar cheminio masinio naikinimo ginklo Irakas negamino ir neturėjo, jeigu neskaityti tų likučių tuščiose talpose, kurias savo laiku Irakui neteisėtai pardavė … Jungtinės Amerikos valstijos. Bet kam tai rūpi JAV kolonizuotame pasaulyje. Būsimąjam globaliniam melagiui majorui Colin‘ui Powel‘ui buvo pavesta nuslėpti šį kraupų nusikaltimą, faktus apie smurtą prieš Vietnamo civilius, karo nusikaltėliams padėti išvengti atsakomybės JAV teismo farse. Ir jis puikiai įvykdė užduotį – virš 500 civilių nužudę JAV kareivos nei vienas nenukentėjo ir simboliškai buvo teisiamas tik vienas skerdynėms vadovavęs žudikas.
Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažįsta jokių šalių ar tarptautinių specializuotų teismų jurisdikcijos ir tai yra oficiali JAV politika. Priešingu atvejų visame pasaulyje nuolat vyktų tarptautiniai baudžiamieji tribunolai, panašūs į Niurnbergo, JAV karo nusikaltimams tirti. Ir nuteistųjų būtų būtų labai daug ir įvairiausio rango – nuo eilinio JAV kareivio iki JAV prezidento. Didžiausias visų laikų agresorius JAV, puikiai suprasdamas savo daromų nusikaltimų žmoniškumui teisines pasekmes, iš karto paskelbė save demokratijos kariu, laisvės kovotoju, žmogaus teisių gynėju visame pasaulyje ir tokiu būdu pats xsau įteikė indulgenciją už visus savo įvykdytus makabriškus nusikaltimus žmoniškumui. JAV įvykdyti karo nusikaltimai yra slepiami, o jiems išaiškėjus, JAV šiuos nusikaltimus paskelbia neišvengiamais nuostoliais kilnioje JAV kovoje už demokratiją visame pasaulyje. Ir tai kol kas veikia.
Todėl tik vienas amerikiečių karininkas iš 14, kuriuos apkaltino karo tribunolas, buvo pripažintas kaltu dėl „tyčinio mažiausiai 20 žmonių nužudymo“. Charlie kuopos antrojo būrio vadas leitenantas Williamas Kelly buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos 1971 metais. Tačiau JAV prezidentas Ričardas Niksonas jam suteikė malonę ir žudikas leitenantas praleido kalėjime vos vieną dieną. Laisvės atėmimo bausmė jam buvo pakeista namų areštu ir galiausiai, praėjus 3,5 metų, jis buvo amnestuotas. Taip pasibaigė „demokratiškiausios pasaulyje šalies“ atgaila už vieną kruviniausių iš žinomų JAV karo nusikaltimų Vietnamo karo metu. Kiek nusikaltimų buvo nuslėpta, žino tik JAV. O Vietname net ir praėjus pusšimčiui metų nuo karo pabaigos, JAV karo nusikaltimus skausmingai primena didžiausias procentas pasaulyje invalidų ir cheminio ginklo sukeltų apsigimimų skaičius.
“Šviesieji” demokratijos kariai iš JAV šiandien nenori prisiminti prieš pusšimtį metų savo įvykdytų nusikaltimų. Internete yra vis sunkiau rasti informacijos ir nuotraukų, liudijančių tamsiąją JAV demokratijos pusę. Bjauri istorija, taip nederanti prie Holivudinio Amerikos, svajonių šalies, įvaizdžio. Tačiau iš tiesų po pusės amžiaus niekas nepasikeitė JAV požiūryje į tokius nusikaltimus. Shit happens, sako jie. Blogiausia, kad JAV karo nusikaltėliai savo elgesio nekeičia, amerikiečiai ramiai sau bombarduoja Iraką, Afganistaną, Libiją, Jugoslaviją, Siriją, visame pasaulyje daro kraupius karo nusikaltimus, maža to, daro tai su akinančia šypsena ir pasitenkinimu, kadangi jaučiasi nebaudžiamai ateiviais bet kurioje čiabuvių teritorijoje. Remiantis Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto 2016 m. atliktu tyrimu amerikiečiai žymiai atlaidžiau vertina karo nusikaltimus nei kitų šalių, tokių kaip Rusija, Kinija, piliečiai, kurie savo istorijoje patyrė JAV, Dižiosios Britanijos, Prancūzijos, NATO šalių intervencijas ir agresijas.
Pax Americana ir New World Order atrodo taip, deja…
