Įvertintas Lietuvos Vyriausybės 100 dienų darbas Kovo 20-ąją suėjo šimtas dienų nuo priesaikos davimo ir Vyriausybės, kuriai vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, darbo pradžios. Yra tokia tradicija, kurią liberali žiniasklaida Lietuvoje nuolat pabrėžia – šimtą dienų nuo ministrų kabineto darbo pradžios vyriausybės negalima kritikuoti – nauji ministrai turi apsiprasti su naujos atsakomybės našta ir išmokti dirbti naujose pareigose. Tiesa, šios tradicijos Lietuvos konservatorių ir liberalų kontroliuojama žiniasklaida laikosi tik tada, kai rinkimus laimi … konservatoriai ir liberalai. Jeigu rinkimus laimi minėtų politinių partijų oponentai, sisteminė žiniasklaida, Lietuvoje dar vadinama valatkodelfine, inkvizitoriškos kritikos škvalas užgriūna ant naujos politinės partijos tuoj pat po rinkimų rezultatų paskelbimo. Ir tokią vyriausybę pliekia samdyti žurnalistai, ekspertai, politologai su inkvizicijos įniršiu ir jėzuitiška klasta. Ingridos Šimonytės vyriausybė visą 100 darbo dienų informacinėje erdvėje buvo glostoma, liaupsinama, garbinama, jos pasiekimai aukštinami, o nesėkmės, kurių žymiai daugiau, nei pasiekimų, slepiamos arba menkinamos. Tačiau katastrofiški naujosios vyriausybės darbo rezultatai, totalinė nekompetencija ir nusikalstamas ekonominių sprendimų politizavimas jau sukėlė masinį ne tik eilinių gyventojų nepasitenkinimą. Valdžios išlaikomi politikos apžvalgininkai per sukąstus dantis yra priversti pripažinti – vyriausybė savo darbą galėtų, švelniai tariant, daryti geriau. Dvaro politologai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida nutyli daugybę problemų, kurias vis garsiau kelia paprasti eiliniai piliečiai: 1)…