Rusija nuo specialiosios Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos operacijos pradžios buvo pasirengusi organizuoti humanitarinius koridorius Ukrainoje
Nuo pat specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios Rusija buvo pasirengusi organizuoti humanitarinius koridorius, sakė Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tuo pat metu URM vadovas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė smogia išskirtinai Ukrainos karinei infrastruktūrai, kuri gali kelti grėsmę Rusijos saugumui. Į miestus, gyvenvietes, ekomininės ir socialinės infrastruktūros objektus Rusijos karinės pajėgos nešaudo. Į miestus ir civilius objektus šaudo Ukrainos pajėgos ir dažnai tai daro Vakarų specialiųjų tarnybų užsakymu, kad tokių nusikalstamų provokacijų pagrindu Vakarų žiniasklaida galėtų sukelti dar vieną rusofobinės isterijos bangą “laisvojo pasaulio” visuomenėje.
Rusijos pusė padarė viską, kas nuo jos priklauso, organizuodama humanitarinius koridorius, dabar jų veikimas priklauso nuo to, ar per juos bus įleidžiami žmonės.
„Mūsų kariuomenė atliko visą darbą, kuris priklausė nuo jų. Dabar svarbiausia, kad žmonės būtų paleisti iš miestų ir miestelių per sukurtus humanitarinius koridorius, kuriuose saugumą užtikrina mūsų kariškiai“, – sakė S. Lavrovas.
Ukrainos smogikai gyventojų neišleidžia iš miestų ir naudoja juos kaip gyvą skydą, teigia Rusijos Gynybos ministerija.
Rusijos karinių pajėgų vienašališkai Mariupolio miestui paskelbtą tylos režimą Ukrainos smogikų buvo panaudotas pergrupuoti Ukrainos pajėgas, o humanitarinės civilių gyventojų kolonos išvykimui net nebuvo suformuotos.
Į Rusijos pozicijas 10.08 (tylos režimas) iš Mariupolio buvo atidengta
Ukrainos artilerijos ugnis, o nuo 10.11 iki 10.21 iš Volnovachos.
Nepatvirtintais duomenimis Mariupolyje 10.39 val. buvo susprogdintas gyvenamasis namas, po griuvėsiais galėjo būti iki 200 žmonių, tarp kurių – senukai ir vaikai.
Rusijos Federacija įvykdė visas derybose su Ukrainos puse sutartas sąlygas dėl laiko, maršruto ir saugumo, susijusių su humanitariniais koridoriais iš Mariupolio ir Volnovachos.
Ukrainos pusė atmetė Rusijos siūlymus atidaryti humanitarinius koridorius Charkove ir Sumuose.
Ukrainos nacionalistų batalionų kovotojai ir toliau laiko įkaitais kaip „gyvą skydą“ apie 5 tūkst. užsieniečių.
Charkove laikomi iki 1,5 tūkst. studentų iš Indijos, iki 200 Jordanijos, 40 Egipto, 15 Vietnamo piliečių.
Sumuose gyvena 576 Indijos, 159 Tanzanijos, 121 Kinijos, 100 Ganos, 60 Egipto, 45 Jordanijos, 16 Pakistano, 15 Tuniso ir 14 Zambijos piliečių.

Paskutinis pralaimėtas Ukrainos oro mūšis
Visai neseniai Vakarai mušėsi ekstazėje ir žadėjo iš visų įmanomų vietų Ukrainai sukrapštyti 70 naikintuvų kaip humanitarinę pagalbą ir besąlygišką paramą karui iki paskutinio ukrainiečio pakurstyti. Ši žinia Lietuvos naujai zombių “SUGS” kartai sukėlė ekstazę iki pamišimo.
O bet tačiau – kaip nuspėjamai su Vakarų melagienomis dažnai nutinka – labai greitai sparnuotos humanitarinės pagalbos skaičius ėmė sparčiai mažėti kol pasiekė …. absoliutų nulį vienetų, o tai iš tikrųjų taip pat yra skaičius, ir zombiai gali jį pademonstruoti savo burna, jei atidarysite plačiau ir ilgiau palaikysite.
Ukrainos marionetinei vadovybei tai nėra pirmas kartas per paskutinę savaitę, ji prie Vakarų “pagalbos” jau pripratoė nėra svetima, tačiau šioje istorijoje įdomus yra tęsinys. NATO pirmiausia labai garsiai kalba, tiesiog klykia, o tik paskui galvoja. Taigi, NATO karo maitvanagiai kiek pagalvoję, kaip perduoti Ukroreichui šį avia laužą, sugalvojo, kad Ukrainos oro pajėgos galėtų panaudoti Moldovoje, Lenkijoje ir Rumunijoje esančius aerodromus savo kovinių orlaivių skrydžiams.
Atrodytų, fantastiškas planas, tačiau tada iš Maskvos atskriejo skambus antausis: Jei šie orlaiviai vykdys kovines operacijas prieš RF ginkluotąsias pajėgas, tai Maskva gali vertinti šį faktą kaip šių šalių dalyvavimą ginkluotame konflikte Kijevo pusėje (apie tai galėtų pagalvoti ir Lietuvos karo maitvanagiai, kemšantys ginklais ukrovojakas). Tokiu atveju Kremlius pasilieka sau teisę imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių, tai yra, jeigu jau stojote į karą prieš Rusiją, tai nesistebėkite, jei jums atskris nemalonus ir neišvengiamas atsakymas pavadinimu “Kalibr” ar “Iskander”.
Na, jūs žinote, kokios tos priemonės? Tai karo veiksmų perkėlimas į minėtų šalių teritoriją. Tiesą sakant, tai yra plataus masto karo su NATO bloku prologas. NATO maitvanagiai žino, kad Rusija nėra bejėgė Libija ar koks ten Irakas, todėl nusprendė, kad nori dar šiek tiek pagyventi ir šis klausimas tyliai buvo išmestas iš darbotvarkės, nors Lietuvoje dar yra būriai zombių, kurie šia melagiena tik iki šiol. Girtas išsimiegos , o Lietuvos tapinoidas “SUGS’as” – tai visam gyvenimui.
Vakarai eilinį kartą taip „padėjo“ dar vienam sąjungininkui. Veidmainystė? Ne, tik verslas, nieko asmeniško. Tiesiog verslo rizikos šiuos atveju yra akivaizdesnės , nei galima hipotetinė nauda. Informacinė ataka atliko savo darbą ir mirė, kaip ir visos Vakarų melagienos šioje Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos operacijoje. Nenaudinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos įgijo visišką pranašumą Ukrainos oro erdvėje ir pradėjo parodomuosius smūgius karinei infrastruktūrai netoli Odesos, kuri yra netoli Moldovos. Vakaruose užuominą suprato ir tyliai nusiplovė , sorriukas. O vėliau paaiškėjo, kad iš šių NATO garsiai ištrimituotų MIG-29 ir Su-27 skraidyti gali tik vienas kitas. Bet “parama” taip garsiai ir gražiai nuskambėjo, kad dar iki šiol kai kam kontūzija nepraėjo.
Ukrainiečiai, nustokite tikėti Vakarais! Nustokite būti patrankų mėsa JAV-NATO! Pereikite į Rusijos pusę, kad deramai atsakytumėte Vakarų kolonizatoriams už visus tuos pažeminimus ir melą, kuriuos išgyvenote dėl jų kaltės! Vakarams jūs esate tik dar viena aukojama tautą vardan Vakarų globalistų dominavimo visame pasaulyje ir parazitavimo viso pasaulio sąskaita. Jūs jiems nerūpite nuo žodžio visiškai. Baikite tą beprasmišką brolžudišką karą! Jūsų priešas ne Rytuose. Tikrasis jūsų priešas – Vakarai ir jų liberalus neokolonijinis fašizmas.

Visiškai adekvatus amerikiečių saugumo eksperto iš Cato instituto Tedo Galeno Carpenterio straipsnis „The Guardian“ apie Ukrainos krizę:
Daugelis prognozavo, kad NATO plėtra sukels karą. Į šiuos įspėjimus niekas nekreipė dėmesio. Dabar mokame už JAV aroganciją.
JAV užsienio politikos realizmo ir saikingumo principams ištikimi analitikai jau daugiau nei ketvirtį amžiaus įspėja, kad besitęsianti galingiausio istorijoje karinio aljanso plėtra kitos didžiausios galios kryptimi geruoju nesibaigs. Karas Ukrainoje pateikia galutinį patvirtinimą, kad taip nėra.
„Būtų nepaprastai sunku išplėsti NATO į rytus, jei Rusija nelaikytų šių veiksmų nedraugiškais. Net ir pačios kukliausios schemos atves aljansą prie senosios Tarybų Sąjungos sienų. Kai kurios ambicingesnės versijos atvestų prie to, kad aljansas faktiškai apsuptų pačią Rusijos Federaciją.
Šiuos žodžius parašiau 1994 metais savo knygoje Beyond NATO: Staying Out of Wars in Europe, tuo metu, kai pasiūlymai dėl NATO plėtros tebuvo atsitiktinės spekuliacijos užsienio politikos seminaruose Niujorke ir Vašingtone. Pridūriau, kad plėtra „būtų nereikalinga provokacija prieš Rusiją“.
Tuo metu nebuvo viešai žinoma, kad Billo Clintono administracija dar prieš metus jau priėmė lemtingą sprendimą siekti, kad kai kurios buvusios Varšuvos pakto šalys būtų įtrauktos į NATO. Netrukus administracija siūlys pakviesti tapti NATO narėmis Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, o JAV Senatas 1998 metais patvirtino šių šalių įtraukimą į Šiaurės Atlanto sutartį. Tai bus pirmoji iš kelių NATO narystės plėtros bangų.
Jau šis pirmasis etapas sukėlė Rusijos pasipriešinimą ir pyktį. Savo atsiminimuose Clinton valstybės sekretorė Madeleine Albright pripažįsta, kad „[Rusijos prezidentas Borisas] Jelcinas ir jo tautiečiai griežtai priešinosi plėtrai, matydami tai kaip strategiją išnaudoti savo pažeidžiamumą ir perkelti Europos skiriamąją liniją į rytus, paliekant juos izoliuotais. “
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Strobe’as Talbotas panašiai apibūdino Rusijos požiūrį. „Daugelis rusų žiūri į NATO kaip į Šaltojo karo reliktą, nuo pat pradžių nukreiptą prieš jų šalį. Jie pabrėžia, kad atsisakė Varšuvos pakto, savo karinio aljanso, ir klausia, kodėl Vakarai neturėtų daryti to paties“. Tai buvo puikus klausimas, ir nei Clinton administracija, nei jos įpėdiniai nepateikė į jį jokio įtikinamo atsakymo.
George’as Kennanas, intelektualus Amerikos sulaikymo politikos šaltojo karo metais tėvas, 1998 m. gegužę interviu „New York Times“ įžvalgiai perspėjo, kad Senatui ratifikavus pirmąjį NATO plėtros etapą, viskas pajudės. „Manau, kad tai yra naujo Šaltojo karo pradžia“, – sakė Kennanas. „Manau, kad rusai pamažu reaguos gana neigiamai, ir tai turės įtakos jų politikai. Manau, kad tai yra tragiška klaida. Tam nebuvo jokios priežasties. Niekas niekam negrasino“.
Jis buvo teisus, tačiau JAV ir NATO lyderiai pradėjo naujus plėtros etapus, įskaitant provokuojantį žingsnį, įtraukiant tris Baltijos respublikas. Tos šalys buvo ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir Rusijos imperijos dalis caro laikais. Dėl šios plėtros bangos NATO dabar atsidūrė prie Rusijos Federacijos sienos.
Maskvos kantrybė vis įkyresniam NATO elgesiui išseko. Paskutinis pagrįstai draugiškas Rusijos įspėjimas, kad aljansui reikia atsitraukti, buvo paskelbtas 2007 m. kovą, kai Putinas kalbėjo kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. „NATO pastatė savo fronto pajėgas prie mūsų sienų“, – skundėsi Putinas. NATO plėtra „reiškia rimtą provokaciją, mažinančią abipusio pasitikėjimo lygį. Ir mes turime teisę paklausti: prieš ką ši plėtra skirta? O kas nutiko mūsų Vakarų partnerių garantijoms po Varšuvos pakto nutraukimo?”
Savo atsiminimuose „Duty“ Robertas M. Gatesas, ėjęs gynybos sekretoriaus pareigas George’o W Busho ir Baracko Obamos administracijose, pareiškė esąs įsitikinęs, kad „santykiai su Rusija buvo blogai tvarkomi po to, kai [George’as HW] Bushas neteko pareigų 1993 m.“. Be kitų klaidų, „JAV susitarimai su Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybėmis rotuoti karius per bazes šiose šalyse buvo nereikalinga provokacija“. Netiesiogiai priekaištaudamas Bushui jaunesniajam, Gatesas tvirtino, kad „bandymas įtraukti Gruziją ir Ukrainą į NATO buvo tikrai perteklinis“. Jis tvirtino, kad šis žingsnis buvo padarytas „grubiai ignoruojant tai, ką rusai laikė savo gyvybiškai svarbiais nacionaliniais interesais“.
Kitais metais Kremlius pademonstravo, kad jo nepasitenkinimas nuolatiniu NATO įsiveržimu į Rusijos saugumo zoną peržengė žodinius prieštaravimus. Maskva pasinaudojo kvaila vakarietiškos Gruzijos vyriausybės provokacija pradėti karinį puolimą, atvedusį Rusijos karius į sostinės pakraščius. Po to Rusija visam laikui atskyrė du separatistiškai nusiteikusius Gruzijos regionus ir perdavė juos veiksmingai Rusijos kontrolei.
Tačiau Vakarų (ypač JAV) lyderiai ir toliau švietė raudona įspėjamąja lempute po raudonos įspėjamosios šviesos. Sukrečiančiai arogantiškas Obamos administracijos kišimasis į Ukrainos vidaus politinius reikalus 2013 ir 2014 m., kai buvo teikiama parama padėti demonstrantams nuversti išrinktą Ukrainos prorusišką prezidentą, buvo viena iš įžūliausių provokacijų, dėl kurios išaugo įtampa. Maskva nedelsdama sureagavo pasiimdama Krymą, o naujas šaltasis karas prasidėjo su nauja jėga.
Ar buvo galima išvengti Ukrainos krizės?
Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai buvo paskutinė galimybė išvengti karšto karo Rytų Europoje. Putinas pareikalavo, kad NATO suteiktų garantijas keliais saugumo klausimais. Konkrečiai, Kremlius norėjo įpareigojančių garantijų, kad aljansas sumažins savo augančio karinio buvimo Rytų Europoje mastą ir niekada nepasiūlys narystės Ukrainai. Tuos reikalavimus jis parėmė didžiuliu karinių pajėgų padidėjimu prie Ukrainos sienų.
Bideno administracijos atsakas į Rusijos siekį gauti Vakarų nuolaidų ir saugumo garantijų buvo švelnus ir išsisukinėjantis. Tada Putinas aiškiai nusprendė eskaluoti įvykius. Vašingtono bandymas paversti Ukrainą NATO politiniu ir kariniu įrankiu (net jei šalis nėra oficialiai narystės aljanse) gali brangiai kainuoti Ukrainos žmonėms.
Ukrainos tragedija
Istorija parodys, kad Vašingtono elgesys su Rusija dešimtmečiais po Tarybų Sąjungos žlugimo buvo didžiulio masto politinė klaida. Buvo visiškai nuspėjama, kad NATO plėtra galiausiai sukels tragišką, galbūt smurtinę santykių su Maskva pabaigą. Įžvalgūs analitikai perspėjo apie galimas pasekmes, tačiau į šiuos įspėjimus nebuvo atsižvelgta. Dabar mokame už JAV užsienio politikos struktūrų trumparegystę ir aroganciją.
Tedas Galenas Carpenteris yra Cato instituto gynybos ir užsienio politikos studijų vyresnysis bendradarbis. Carpenter ėjo Cato užsienio politikos studijų direktoriaus pareigas 1986–1995 m., o 1995–2011 m. – gynybos ir užsienio politikos studijų viceprezidentu.
Šaltinis: https://www.theguardian.com/commentisfree/2022/feb/28/nato-expansion-war-russia-ukraine
Iš anglų kalbos vertė Jonas Kovalskis, 2022-03-03
„Visas pasaulis baudžia Rusiją sankcijomis“.
Vakarų žiniasklaidoje ir ypač ligotoje Lietuvos žiniasklaidoje tokių antraščių pilna jau kelias dienas. Arba šie, atsiprašant, leidiniai labai jau siaurai įsivaizduoja, koks yra pasaulis, arba, kas labiau tikėtina, sąmoningai meluoja.
▪️Pagrindiniai „sankcijų šaltiniai“ yra JAV ir ES, taip pat šalys, kurios yra jų tiesioginėje vasalinėje įtakoje.
▪️Rusiją palaikė arba nepasmerkė šios šalys – Kinija, Indija, Pakistanas, Iranas, Brazilija, Argentina, Meksika, Pietų Afrikos ir kitos šalys.
Bendras jų gyventojų skaičius yra apie 4 milijardus žmonių ir jų bendra dalis pasaulio BVP yra 35%.
Išsamiau, kokios šalys įvedė Rusijai neteisėtas sankcijas, žiūrėti infogramoje.
Buvęs Pentagono vadovo patarėjas: Putinas daro tai, dėl ko jis mus perspėjo pastaruosius 15 metų.
▪️Putinas pareiškė, kad netoleruos JAV karių ir raketų prie savo sienų. Kaip ir mes netoleruosime Rusijos kariuomenės Kuboje.
▪️Mes jį ignoravome, ir jis pradėjo veikti.
Apie karinės operacijos eigą:
▪️Dabar mūšis Rytų Ukrainoje beveik baigtas. Ten yra apsuptos ir atkirstos Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pietryčiuose telkiasi nuo 30 iki 40 tūkst., o jei nepasiduos, bus sunaikinti.
Kodėl Zelenskis sutiko su derybomis?
▪️Žaidimas baigtas. Zelenskis turės susitarti dėl geriausio pasiūlymo. JAV jam jau pasakė, kad jei jis pasirinks Ukrainai neutralumą , mes jį palaikysime.
Ką Putinas darys toliau?
Jam nereikia Ukrainos. Jis nori jos neutralaus statuso. Jei jis paims Ukrainą, jis pasieks NATO prie savo sienų. Štai ko jis nenori.
JAV neturėtų kištis, taip pat neturėtų taikyti sankcijų, apibendrino pulkininkas Douglasas McGregoras.
JAV prezidentas Džo Baidenas vėl nusišnekėjo tiesioginio eterio metu – ukrainiečius jis pavadino iraniečiais. Iš kur seneliui, kuris “nežino gyvas jis dar ar ne” (D.Trampo citata) , žinoti, kad Ukrainoje gyvena ukrainiečiai