Kokiais būdais moka duoklę žvaigždėtai dryžuotam hegemonui marionetiniai antiliaudiniai režimai? Nieko nestebina, kad Jungtinėms Amerikos valstijoms visos “demokratiškos” šalys, taip dabar vadinamos XXI-o amžiaus kolonijos, moka duokles. Perka didžiausios pasaulyje karo nusikaltėlės ir teroristės JAV ginklus už trigubą kainą, didina savo varganų šalių indėlius į didžiausios pasaulyje teroristinės organizacijos NATO (JAV ) karinį biudžetą, perka dempingo kainomis niekam nereikalingas JAV “prekes”, pagamintas Kinijoje, JAV “paslaugas”, kurios kenkia tokių paslaugų gavėjui, ima “kreditus”, kurie neišeina iš JAV bankų sąskaitų vietinėms tautoms visai nereikalingiems projektams, atsiskaito JAV žaliu beverčiu pjaustytu popieriumi “doleriu”, nuo kiekvienos transakcijos dalį atiduodami JAV vagims ir tarptautiniams aferistams, pagaliau už JAV žalia bevertį pjaustytą popierių (100 JAV dolerių vertės kupiūros gamybos savikaina yra lygi 0,04 USD!) JAV kolonijų marionetiniai fašistiniai režimai parduoda savo šalių resursus ir nacionalinius interesus.   Ir tai dar nėra JAV kolonijinių režimų liokajiško padlaižiavimo išradingumo riba. Kai kurie itin parsidavę antiliaudiniai režimai sugeba itin įsiteikti dolerių spausdinimo mašinai JAV ir vergiško nuolankumo ekstazėje savo nugaras išriesti tik L.Linkevičiui pasiekiamomis pozomis.   Lietuvos , nepriklausomos, suverenios ir vienos iš skurdžiausių “demokratinių” valstybių, vyriausybė trečiadienį nutarė skirti iš savo vargano biudžeto 100 tūkst. eurų paramą Pensilvanijos valstijai, siekiant padėti su koronavirusu kovojantiems JAV medikams. Už…

Laurynas Kaščiūnas, landsberginės chuntos sąrašinis Seimo narys, Lietuvoje ir toli už šalies ribų pagarsėjęs savo gyvuliškos rusofobijos šizofrenija, liberalaus fašizmo propaganda ir tautinės nesantaikos kurstymu, pagimdė dar vieną, visiems jau seniai nusibodusį marazmą, savo alternatyvios paralelinės visatos narkotinę fantaziją. Niekam nereikalingas veikėjas, mano (jis turi kuo “manyti”?!), kad Vokietija, pripažindama savo vienasmenišką kaltę dėl II Pasaulinio karo, sukėlusio globalinę katastrofą Žemėje,  inicijavimo, tokiu pareiškimu labai sumenkina visų urvinių rusofobų apskritai ir  Lietuvos konservatorių, liberalų, nacistų, fašistų, nacionalistų ir panašių JAV  patriotų konkrečiai 30 metų pardavinėtos prašvinkusios rusofobijos vertę, pavertė niekais landsberginės chuntos 30 metų vykdytas totalines represijas prieš Lietuvos piliečius, propaguojančius istorinę tiesą, landsberginių vykdytus teisminius ir neteisminius susidorojimus su kitaminčiais, pilietinių, politinių žmogaus teisių suvaržymus, žodžio, spaudos, nuomonės laisvių drastiškus apribojimus melagingos rusofobinės antitarybinės propagandos pagrindu. L.Kaščiūno, vieno iš nusikalstamo antiliaudinio įstatymo – LR Baudžiamojo Kodekso 170-2 str. – autorių nusivylimas yra suprantamas. Istorinė tiesa, labai tikėtina, vis labiau griaus landsberginės chuntos 30 metų Lietuvoje jėga diegiamą antitarybinio melo monolitą. Vieną kartą išauš diena, kai antiliaudinė nusikalstama proamerikietiška landsberginė chunta in corpore stos prieš teismą ir jau reikės atsakyti ne tik už hitlerinio režimo ir jo kolaborantų – lafininkų, plechavičiukų, impulevičiukų, ambrozevičiukų ir panašių nacių vasalų – karo nusikaltimus…

11 tarybinių fantastiškų filmų apie Didįjį Tėvynės karą, kuriuos būtina peržiūrėti patiems ir parodyti savo vaikams. Nei vienas Holivudinis “eilinis rajanas” ar “priešas prie vartų” jiems neprilygsta jau vien todėl, kad scenarijus jiems rašė, filmus statė ir juose vadino žmonės, kurie patys kariavo fronte ir savo akimis matė šio siaubingo karo baisumus. 1. „Skrenda gervės“, 1957 m., režisierius Michailas Kalatozovas. Itin jausmingas, nepaprastos emocinės galios filmas pasakoja apie paprastus žmones, į kurių likimus negailestingai įsiveržė karas. „Skrenda gervės“ buvo vienintelis tarybinis filmas, apdovanotas Kanų kino festivalio Auksine palmės šakele. Nikita Chruščiovas po filmo peržiūros liko nepatenkintas ir pagrindinę filmo personažę, kuria puikiai suvaidino Tatjana Samoilova, pavadino „kekše“. Prieš filmo premjerą Kanuose, Pablo Picasso pasakė Tatjanai Samoilova: „Aš tikiu, kad po šio filmo peržiūros jūs tapsite žvaigžde“, o pažiūrėjęs filmą jis pavadino jį genialiu. 2. „Jaunoji gvardija“, 1948 m., režisierius Sergejus Gerasimovas. Tikra Donecko istorija paremtas filmas. Kai kurie iš filmo personažų gyvenime buvo visiems žinomais chuliganais, iki karo niekas iš jų net negalvojo apie žygdarbius, kai kurie nenorėjo klausytis jokių pamokymų, paklusti drausmei, buvo paprasti tarybiniai jaunuoliai, tačiau atėjo karas, juos visus suvienijo begalinis noras išvyti fašistus iš savo žemės ir jie tapo didvyriais. Septintojo dešimtmečio pradžioje filmas susilaukė rimtų…

Šaltinis: https://sputniknews.lt/columnists/20200506/12065987/vakaru-ziniasklaida-apie-SSRS-II-pasauliniame-kare-tada-ir-dabar.html Viktoras Marachovskis 15:00 2020.05.06 MIA “Rossija segodnia” atsakė į klausimą, kada tiksliai Rusija įvykdė savo pagrindinius karo nusikaltimus Europos tautoms Iš pirmo žvilgsnio pats klausimas yra keistas, rašo Viktoras Marachovskis RIA Novosti straipsnyje. Nepaisant to, viskas akivaizdu: paskutinis visos Europos karas vyko 1939–1945 metais, matyt, tada TSRS ir padarė visus blogus dalykus, dėl kurių esame atkakliai ir griežtai kaltinami. Bet ne. © SPUTNIK / ВСЕВОЛОД ТАРАСЕВИЧ Žengę nemirtingumo link: mažai žinomi Didžiojo Tėvynės karo herojai Jei perskaitysime pagrindinėje Vakarų žiniasklaidoje 1945 metų gegužę pateiktas nuorodas į Rusiją, pamatysime, kad sovietų šalis nenusikalto civilizacijai. Priešingai — ten karaliauja visuotinė garbė, dėkingumas ir susižavėjimas Raudonąja armija ir Rusijos kariu. MIA specialistai išsamiai ištyrė visas 1945 metų gegužės mėnesio publikacijas svarbiuose Vakarų leidiniuose — “The Times” (Didžioji Britanija), “Le Monde” (Prancūzija) ir “The New York Times” (JAV) — o po to straipsnius apie TSRS vaidmenį kare, išspausdintus tuose pačiuose leidiniuose per pastaruosius 20 metų. Skirtumas — neįtikėtinas. Pažvelgę į 1945 m. laikraščius pamatysime: Le Monde: “Didžiojo sąjungininko — Rusijos — indėlis yra neįkainojamas: būtent Rusija trejus metus ištvėrė beveik visą Vermachto spaudimą”. Gegužės 9 diena, “Times”, Vinstonas Čerčelis: “Rytoj mes ypatingai pagerbsime bendražygius rusus, kurių meistriškumas mūšio lauke tapo vienu iš pagrindinių indėlių…