1924  –  1934 m. pagal nacionalines pajamas vienam gyventojui Lietuva vilkosi visiškame gale. Lietuvoje vienam gyventojui tarpukaryje teko 207 doleriai nacionalinių pajamų, kai tuo tarpu JAV – 1397 doleriai, D.Britanijoje – 1069 doleriai, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje – 620 – 850 doleriai, Suomijoje, Vengrijoje, Lenkijoje – 338-380 dolerių,  Bulgarijoje  –  259 doleriai, Rumunijoje  –  243 doleriai, Latvijoje  –  345 doleriai ir Estijoje -341 doleriai. Iš Lietuvos prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbti buvo išvykę 100 tūkst. žmonių – daugiausiai į Latviją, Rusiją, Lenkiją. 1939 m. Lietuvoje gyveno 50 proc. Rytų Pabaltijo (Lietuva, Latvija ir Estija) gyventojų, tačiau čia buvo tik 20 proc. visų šiame regione esančių telefono abonentų, 23 proc. motociklų, 32 proc. automobilių ir 28 proc. radijo abonentų. Bendrame gyventojų skaičiuje 1939 m. pramonės darbininkai Lietuvoje sudarė vos 1,6 proc., kai Latvijoje – 4,4 proc., Estijoje – 5 proc., D.Britanijoje – 16,5 proc., Vokietijoje – 15,3 proc. 80 proc. Lietuvos visuomenės tarpukariu gyveno kaime, stabilių pajamų neturėjo ir išsilaikė iš to, ką užaugina ir parduoda. Ūkininkas už parduotą bekoną skirtingais metais gaudavo nuo 27-26 Lt iki 50-55 Lt. O arbatinės dešros kilogramas kainavo 2,15 Lt, višta – 2,7 Lt, olandiško sūrio kilogramas – 2,35 Lt, cukraus – 1,05 Lt, o kava…

Lietuvos valdantieji apsimetė, kad nieko neatsitiko. Bet juk atsitiko… Liepos pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Žmogaus Teisių Komitetas, kurio sprendimai Vilniui yra privalomi, išnagrinėjo žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje ir, pradžioje trumpai pagyręs mūsų vyriausybę už šiokią tokią pažangą kai kuriose srityse,  tiesiai šviesiai įpareigojo oficialiąsias Lietuvos įstaigas atlikti kai kuriuos joms nelabai malonius veiksmus. Mes dabar juos paviešinsime ir aptarsime, juoba, kad valdžiai artimi portalai ir televizijos tą padarė tik probėgšmais. © AFP 2018 / PETRAS MALUKAS JT komitetas paragino Lietuvą visiškai išsklaidyti įtarimus dėl CŽV kalėjimo Pirma, JTO Komitetas įpareigojo atnaujinti vadinamojo slaptojo CŽV kalėjimo bylos tyrimą, nubausti visus, kas kalti dėl neteisėto žmonių laikymo jame, kompensuoti aukoms ir baigti viešai abejoti (oficialių pareigūnų lūpomis) atitinkamo Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžio privalomumu. O visą bylą — išslaptinti. Nes neteisėtas žmonių sulaikymas pažeidžia žmogaus teises. Antra, Komitetas įpareigojo baigti persekioti asmenis ir organizacijas už tai, kad jie tyrinėja ir viešina lietuvių dalyvavimą nacių rengtose žydų ir kitų gyventojų masinėse žudynėse. Nes persekiojimas už informacijos ar nuomonės sklaidą, ypač svarbiais istorijos klausimais, pažeidžia žmogaus teises. Trečia, Komitetas įpareigojo baigti viešai skelbti (ką kasmet daro Valstybės saugumo departamentas), kad tos ar kitos organizacijos ar atskiri asmenys “kelia gręsmę nacionaliniam saugumui”. Nes…

1945 metų rugpjūčio 6 d. Jungtinės Amerikos valstijos įvykdė dar vieną savo karo nusikaltimą, nusikaltimą žmoniškumui – barbarišką, žiaurų, beprasmišką. JAV numetė atominę bombą mielu pavadinimu „Mažylis“ ant taikaus civilio Japonijos miesto Hirosima, kurios sprogimas akimirksniu nužudė tūkstančius civilių gyventojų, o patį miestą pavertė griuvėsiais.

Skaitytojų dėmesiui pateikiu Ward‘o Wilson‘o, Didžiosios Britanijos tyrimų organizacijos British American Security Information Council vyriausio mokslinio bendradarbio ir knygos „Penki mitai apie branduolinį ginklą“ (Five Myths About Nuclear Weapons) autoriaus straipsnį apie Japonijos atominį bombardavimą, kuris yra ištrauka iš minėtos knygos. JAV karo nusikaltėlių žiaurumai II Pasaulinio karo metu, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui savo barbariškumu lenkia net nacistinių nusikaltėlių nusikaltimus. Hirosimos ir Nagasakio atominiai bombardavimai yra ne  vieninteliai JAV karo nusikaltėlių nusikaltimai žmoniškumui II Pasauliniame kare – visa JAV istorija yra nusikaltimų žmoniškumui istorija.