Pasibaigė Pasaulio futbolo čempionatas – 2018 Rusijoje. Kaip teigia FIFA prezidentas Gianni Infantino, Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas buvo geriausiai organizuotas turnyras per visą futbolo čempionatų istoriją. Visi užsienio sirgaliai, kurie nepatikėjo JAV-NATO karo nusikaltėlių valdomų dezinformacijos priemonių melu, nekreipė dėmesio į vietinių valatkodelfinių propagandistų platinamą rusofobiją ir atvyko į Rusiją stebėti futbolo varžybų, buvo sužavėti Rusijos, buvo pakerėti čempionato organizacija, rusų vaišingumu, rūpesčiu, dėmesingumu, nuoširdumu.

Šio futbolo čempionato bene pagrindinis įvartis yra tai, kad buvo suduotas mirtinas smūgis JAV melo propagandos mašinos kurtiems rusofobiniams mitams, Rusijos demonizavimo kampanijai, parodė tikrąjį Vakarų civilizacinių “vertybių” turinį: Vakarai – tai melas, dezinformacija, militaristinė psichozė, tautinės, religinės nesantaikos kurstymas, karo propaganda, agresijos, karai, grobimai, žudymas, slapti CŽV kalėjimai, kankinimai, terorizmo rėmimas, išnaudojimas, provokacijos, sukčiavimas ir visos kitos biblinės nuodėmės. Lietuvoje visas šias nuodėmes remia ir atstovauja JAV 5 kolona – kompradorinis elitas, antiliaudinis režimas, fašistinė landsberginė chunta, konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai, fašistai, nacistai, jorkšyriniai šunys, valatkodelfinė purvasklaida, dešinieji politikai, korumpuota teisėsauga, biurokratinis chuntos aparatas, kurie jau 30 metų sugeba melu ir teroru išlaikyti tautą Tamsos, Blogio pusėje, JAV kolonijinės priklausomybės ir tautos genocido pančiuose….

Šiandien – Liepos 4 d. Šią dieną viso pasaulio JAV kolonijų kompradorai švenčia savo šeimininkių, JAV kolonizatorių nacionalinę šventę kaip savo – visi pasaulio savo tautų interesų pardavėjai gimė iš JAV, be kurių okupacinių kariuomenių durtuvų paramos jie būtų niekas, tik nekenčiami savo tautų išdavikai. JAV 5 kolona Lietuvoje, – konservatoriai, liberalai, socdemai, nacionalistai, nacistai, fašistai – taip pat švenčia savo šeimininkų, kurių vadovaujami įvykdė spalvotą revoliuciją Sąjūdį ir kuriems pardavė Lietuvą 1990 metais, nacionalinę šventę. Jie tokie, tie Lietuvos dešinieji “patriotai”, – švenčia kolonizatorių šventes, tarnauja Vakarų kolonizatoriams, pardavinėja nacionalinius interesus, veikia prieš Lietuvą, lietuvių tautą ir tuo pačiu metu save vadina Lietuvos patriotais?!!

Prekijams Tėvyne tėvynė ten , kur moka daugiau, kur galima gauti pelno. Todėl jie ir švenčia JAV Nepriklausomybės dieną kaip savo nacionalinę šventę.

Kokia šalis iš tiesų yra kruviniausia pasaulyje melo, blogio ir teroro imperija Jungtinės Amerikos Valstijos? Iš tiesų, JAV yra Jungtinės Agresorių Valstijos, kurios su demokratija ir žmogaus teisėmis niekada neturėjo nieko bendro – tai buvo tik priemonė kolonizuoti kitas pasaulio šalis ir kolonizuoti JAV okupuotų šalių piliečių masinę sąmonę.

“Pirmomis 1914 metų karo savaitėmis palaipsniui pasidarė neįmanoma su kuo nors pasikalbėti protingai. Dar neseniai patys ramiausi, patys mieliausi žmonės lyg apsėsti staiga ėmė trokšti kraujo. Draugai, kuriuos aš pažinojau kaip idėjinius individualistus ar net anarchistus, per vieną naktį tapo fanatiškais patriotais, o iš patriotų persivertė į nepasotinamus aneksionistus. Kiekvienas pokalbis baigdavosi arba kokia nors kvaila fraze, kaip „kas nemoka nekęsti , tas nemoka mylėti“, arba šlykščiais įtarimais.

Seni bičiuliai, su kuriais aš niekada nesipykdavau, man grubiai pareikšdavo, kad aš daugiau nebe austras ir man reikėtų pereiti  Prancūzijos ar Belgijos pusėn. Taip, jie net dviprasmiškai užsimindavo, kad mano pacifistinis požiūris į karą yra nusikalstamas, ir, atvirai kalbant,apie mano požiūrį reikėtų pranešti valdžiai, kadangi „ defetistai“ (susitaikę su pralaimėjimu) – gražus žodis, kuris buvo išrastas būtent Prancūzijoje, –  yra patys baisiausi nusikaltėliai, Tėvynės išdavikai.

Liko tik viena išeitis : užsidaryti savyje ir tylėti, kol kitus krėtė karštinė ir juose virė aistros. Tai buvo nelengva. Net emigracijoje,  kurios man teko paragauti  pakankamai,  nėra gyvent taip sunku,  kaip gyventi savo šalyje ir jaustis tokiu vienišu”.

(Stefanas  Cveigas)