Buvo laikai , kai valdžia priklausė tautai ir valdžia dirbo tik tautos labui.

Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.

tarybiniai moksleiviai
Tarybiniai mokslo metai visoje TSRS oficialiai baigdavos gegužės 31 d., bet iš tiesų gegužės 25-ą d. Visada džiaugsmingai – vasara prieš akis! Prasidėdavo mokslo metai rugsėjo 1 d.. Visi moksleiviai labai džiaugdavosi vėl – 3 vasaros atostogų mėnesiai spėdavo nusibosti visiems.

Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros  dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.

Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį.

Ant vaistų buteliukų  nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.

Mes gėrėm vandenį iš vandens kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių.

Niekam negalėjo šauti į galvą važinėti dviračiu  su šalmu. Siaubas!

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavome, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždavome namo tik tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.

Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes susipjaustydavome rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.

Visko buvo. Buvome kalti tik mes patys ir niekas kitas. Atsimenate?

Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė.

Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių,165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto…

Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų kieme mes juos visada rasdavome. Mes kartu važinėjome dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavome degtukus, sėdėdavome ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavome futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavome po langais, ar tiesiog užeidavome pasimatyti. Pamenat? Be jokio išankstinio skambučio!

tarybiniai vaikai
Gera nuotaika būryje su draugais būdavo visada – ateitis ne kėlė jokių rūpesčių.

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į bokso ar imtynių būrelį, ledo ritulio, krepšinio ar rankinio treniruotes, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų!

Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais laikais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? O ginčuose su mokytojais palaikydavo mokytoją, o ne jus, padaužą!?

TSRS pionieriaus šūkis
Tarybinės visasąjunginės pionierių organizacijos šūkis – “Kovai už darbo žmonių reikalą būk pasiryžęs!”. Atsakymas – “Visada pasiryžęs!”

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis.

Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė baigėsi dar tada, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už blizgučius, riedučius, mobilius telefonus, tv šou ir čipsus. Jiems patiems entuziastingai sutinkant. Jų pačių labui… Šalin laisvę, kad tik nieko nereikėtų daryti ir galima būtų daug vartoti.

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.

Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštines! Maža to, su ja galima buvo žaisti aktyvų atletišką komandinį žaidimą, kurio taisykles žinojo tik mergaitės.

tarybiniai vaikai
Kiemo žaidimas – guma. Šio žaidimo taisykles žinojo tik mergaitės…

O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi!

Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!

O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau batus perku dabar, bet tai tau gimtadienio dovana“?!

Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“

O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai!

Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų…

Mažas langelis iš virtuvės į vonią  – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas…

Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų…

Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!

Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote–„Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.

Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi gerdavo iš tos pačios stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai -iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes Kovo 8-osios proga.„ Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…“ O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo juodaodis, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

Tai buvo paprastų dalykų nepaprasti laikai…

Dabar tu gyveni šalyje, kur knyga kainuoja daugiau, nei butelis degtinės, kur pienas kainuoja brangiau, nei butelis alaus, kur išsikviesti Senelį Šaltį kainuoja daugiau nei išsikviesti prostitutę… Kur VRM tarnybinio šuns dienos racionas kainuoja daugiau, nei vaikui yra mokama pašalpa.. Kur pica ir alus į namus yra atvežami greičiau, nei atvyksta policija ar greitoji pagalba… Kur už sūrelio vagystę iš Maksimos skiria didesnę bausmę nei už pedofilija…

Tais laikais mūsų valstybė rodydavo kumštį kitiems, o dabar nusipenėję politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai rodo tik špygą savo piliečiams, o parsidavę žurnaliūgos aiškina, kad tai ir yra liberali demokratija, piliečiai patys to nori ir patys dėl visko kalti.

Tik liberali demokratija ir nieko daugiau…

 

Iš rusų vertė Jonas Kovalskis

Reklama