“Demokratija” Lietuvoje – tai “demokratų”, liberalų, JAV naudingų “patriotų”, nusikaltėlių, sukčių, niekšų ir skundikų diktatūra. Tokią “demokratinę” santvarką JAV tarptautiniai nusikaltėliai įdiegia visose savo kolonijose, kur po JAV įvykdytų spalvotų revoliucijų-valstybinių perversmų susodina į valdžią proamerikietiškus fašistinius režimus. Valstybės saugumo departamentas (JAV CŽV padalinys Lietuvoje) paskelbė savo “pasitikėjimo” telefoną ir Lietuvoje atgaivino seną, gerą, smetoniškai patriotišką tradiciją, kurią taip labai visada mėgo ir mėgsta konservatoriai/liberalai/socdemai ir visi kiti JAV 5 kolonos veikėjai. VSD skatina visus megztaberečius “patriotus” stuksenti ir skųsti savo kaimynus, pažįstamus, draugus ir gimines, jeigu šie kritikuoja valdančiųjų nusikalstamą vidaus ir užsienio politiką Lietuvoje, ragina priešintis NATO vykdomai Lietuvos okupacijai, reikalauja nutraukti Vakarų eskaluojamą karinį konfliktą, NATO pasirengimus karinei agresijai prieš Rusiją, kas Lietuvą stato į padėtį “tarp kūjo ir priekalo” ir reiškia neišvengiamą pražūtį, siekia nutraukti JAV vergų Lietuvoje savivalę, reikalauja parsidavusius kompradorinius elitus teisti už nusikaltimus prieš Lietuvą. Abvero ir gestapo ištreniruoti Ambrozevičiaus lafininkų, Impulevičiaus žydšaudžių palikuonys darbuojasi išsijuosę, skundikų telefonas net įkaitęs nuo skambučių, o kruopščiai konservatorių, liberalų atrinkti prokurorai, VSD šnipai ir teisėjai nespėja represuoti lietuvių tautos. Šią savaitę pagal jorkšyrinių šunų sukurptą skundą pradėtas baudžiamasis persekiojimas nepriklausomam publicistui Simonui Kroydonui už jo publicistinę veiklą ir kritiką JAV 5 kolonos Lietuvoje vykdomai politikai. Kitą…

Žodžio laisvės Lietuvoje būsena – laidotuvės

Lietuvoje šiandien gal būt keisčiausiai skamba žodis „laisvė“. Šis žodis tik per 30 nekaltai pradėtų sąjūdiečių –  konservatorių ir liberalų, kiti sąjūdiečiai šiuo metu jau nėra teisingi sąjūdiečiai, – valdymo metų nuėjo ilgą neįtikėtinų transformacijų kelią ir šiandien laisvė Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai, žiauriai ir negailestingai.

Jeigu jūs pavartysite 1988 – 1991 m.m. (iki rugpjūčio) tuometinių „laisvės šauklių“ ruporus „Atgimimas“, „Gimtasis kraštas“, „Komjaunimo tiesą“, kuris vėliau tapo G.Vainausko „Pusryčiais“ ir pan., jūs sunkiai beatpažinsite dabartinius įmitusius dabartinio režimo pasiutusius sarginius šunis. Tada jie plyšavo apie absoliučią žodžio laisvę, beribę, išganingą, tiesos ugnį. Taip taip, būtent to tada reikalavo tie patys, kurie šiandien ragina pačiu griežčiausiu būdu bausti visus, kurie užduoda nepatogų konservatorių liberalų valdžiai klausimą, arba, neduok dieve, pabando savo abejones pagrįsti faktais – istoriniais ir šių dienų, – kurie taip prieštarauja valdžios propagandinio aparato piešiamai idilijai.

Prieš 75 metus prasidėjo didžiausios pasaulio istorijoje skerdynės, kurias finansavo JAV Federalinė Rezervų sistema (FRS) ir Anglijos Bankas. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuri prilygino Tarybų Sąjungos vaidmenį nacistinės Vokietijos vaidmeniui inicijuojant II Pasaulinį karą, kuria, be akivaizdžiai pragmatiško tikslo išlupti iš Rusijos žalos atlyginimą kaikurioms bankrutavusioms ekonomikoms išlaikyti, dar ir siekiama demonizuoti Rusiją kaip TSRS teisių perėmėją bei paruošti teisinius pagrindus atimti iš Rusijos teisę priešintis Vakarų bandymams perrašyti istoriją ir karo rezultatus. Jeigu jau kelti atsakomybės dėl II Pasaulinio karo inicijavimo kaltės problemą, tai iš pradžių reikėtų atsakyti į esminį klausimą: kas atvedė nacistus į valdžią, kas pastūmėjo juos link pasaulinės katastrofos? Visa prieškarinė Vokietijos istorija rodo, kad „reikiamą“ politinį kursą užtikrino sąmoningai sukurti finansiniai sukrėtimai, į kuriuos, beje, pasaulis stumiamas ir šiandien. https://www.youtube.com/embed/bbgmviLdYWk Pagrindinės struktūros, kurios nubrėžė Vakarų vystymosi po I-ojo Pasaulinio karo strategiją , buvo centriniai JAV ir Anglijos finansiniai institutai – JAV Federalinė Rezervų sistema (FRS) ir Anglijos Bankas, bei su jomis susijusios finansinės ir pramoninės organizacijos, išsikėlusios sau tikslą įvesti absoliučią Vokietijos finansinės sistemos kontrolę, kad galima būtų valdyti Centrinės Europos politinius procesus. Šios strategijos realizavime galima įžvelgti šiuos etapus: I-asis: nuo 1919 m. iki 1924 m. – paruošimas sąlygų…