V.Landsbergio 30 metų puoselėta politinė korupcija kasdien šiurpina žmones ne tik Lietuvoje , bet ir už jos ribų.
Senelio Savanorio Nr.1 prastumtas į didžiąją politiką Anūkėlis Nr.1 Gabrielius Landsbergis kasdien pasižymi ne tik savo arogancija, bet ir savo absoliučiu protiniu nepakankamumu, tiesiog nekompetencija padauginta iš kvailumo.
Baltarusija, atsakydama į Lietuvos proamerikietiškos chuntos įžūlų kišimąsį į suverenios šalies JTO narės vidaus reikalus, lietuvių specialiųjų tarnybų, fašistinių organizacijų, sorosinių konservatorių, liberalų provokacijas, Vakarų specialiųjų tarnybų sukurtos ‘opozicijos” rėmimą, valstybinio perversmo kaimyninėje šalyje organizavimą, teisėtai nutraukė savo prekių tranzitą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Tą patį padarė ir laisva demokratiška Rusija. Lietuvos konservatorių, liberalų, dešiniųjų nekompetencija, parsidavėliškumas atėmė iš Lietuvos milijardines pajamas dėl prarasto tranzito. Visos Baltarusijos prekės dabar keliauja Rusijos geležinkeliais į modernų Rusijos uostą prie Sankt-Peterburgo Ust-Lugą ir taip apeina ligotų rusofobų valdomas JAV bananų respublikas. Proamerikietiškas tokių kvazivalstybių valdantysis elitas, žinoma, niekaip nenukenčia, savo 30 sidabrinių visada gauna. Tačiau už vietinių besmegenių valdžioje kvailiojimus visada yra priversti mokėti tokių valstybių paprasti piliečiai , brangiai mokėti darbo vietų, pajamų praradimu, yra mažinamas socialinių programų, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, sporto finansavimas. Tai didina skurdą, sukelia nedarbą, skatina masinę emigraciją.
Neseniai nepotizmo gyva legenda Gabrielius Landsbergis, senelio dėka net tapęs Lietuvos Užsienio (JAV) reikalų tvarkymo ministru, savo netašyta stuobryste sudrebino pasaulio diplomatijos pasaulį. Baltarusija, remdamasi Jungtinių Tautų Chartija, tarptautine teise pareiškė Lietuvai prašymą išduoti čia besislapstančią Baltarusijos pilietę Svetlaną Tichanovskają, kaltinamą Baltarusijoje sunkių valstybinių nusikaltimų įvykdymu. Anūkėlis Gabrielius į teisėtos Baltarusijos vyriausybės teisėtą prašymą rėžė iš peties arogantiška tirada: “Lietuva buvo ir bus akmenine siena, už kurios ras prieglobstį persekiojamos demokratiškos jėgos”. Ir dar Gabriukas dribtelėjo: “Ir mes galime pasakyti Baltarusijos režimui, kad pirma užšals pragaras, nei mes imsime svarstyti tokius prašymus!!”
Kas tai buvo?! Tai diplomatinio šalies korpuso vadovo kalba?!… Reikia įstatymu uždrausti Lietuvos konservatoriams ir liberalams savo pompastiškose ir tiek pat kvailose kalbose kalbėti Lietuvos vardu ir apskritai – minėti žodį “Lietuva”. Kadangi konservatorių retorikoje šis visiems lietuviams brangus žodis yra siaubingai devalvuojamas, nusikalstamai devalvuojamas.
Vienas veikėjas, turkų paša, savo laiku, užsilipęs ant aukštų Izmailo pilies sienų irgi taip pat kvailiojo, daužėsi į krūtinę, rėkalojo, kad greičiau dangus nukris ant žemės, Dunojus pradės tekėti atgal… Ir baigė labai lūdnai, kai Aleksandrui Suvorovui šis kvailys nusibodo.
Ir dar, Gabriuk, gal nei Austėja nei senelis tavęs nemokino, tačiau Dantės Aligjeri nemirtingame kūrinyje aprašytas 9-asis pragaro ratas jau yra sušalęs į ledą. Šiame pragaro rate, amžiname šaltyje, įkalinti ledo luite savo kaltes išperka patys baisiausi nusidėjėliai, įvykdę baisiausią neatleistiną nuodėmę – tai parsidavėliai, tėvynės išdavikai, savo tėvų, artimųjų išdavikai, draugų, pažįstamų, tautiečių išdavikai.
Gal nereikėtų savęs taip negailestingai demaskuoti?…
