Lietuvoje teismas baudžiamojoje byloje pripažino kaltu 80-metį knygų leidėją Povilą Masilionį, kuris prieš dvejus metus, vykdydamas savo profesinę veiklą teisėtai išleido niekur neuždraustą knygą, ir skyrė didelę piniginę baudą. Lietuvoje teismai aklai vykdo landsbergistų nurodymus ir dabar bet kuris pilietis, sąžiningai ir nepriekaištingai vykdęs visus įstatymo reikalavimus, gali būti teismo pripažintas nusikaltėliu telefoninės teisės pagrindais – tereikia valdančiai konservatorių klikai nurodyti kišeniniam prokurorui inicijuoti baudžiamą bylą, o kišeninis teisėjas uoliai įvykdys konservatorių chuntos nurodymus. Didžiuokis, lietuvi, visais proamerikietiškos konservatorių klikos nusikaltimais arba pats tapsi nusikaltėliu – konservatoriai tave išmokys mylėti landsbergistų diktatūrą.
Teismas nuteisė P.Masilionį už tai, kad šis išleido garsios Rusijos žurnalistės, laikraščio “Komsomolskaja Pravda” apžvalgininkės Galinos Sapožkovos knygą „Kas ką išdavė: kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas atsitiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti “. Šią knygą laisvai galima perskaityti internete, ji yra išleista keliomis kalbomis, ją išleido Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijoje, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, nei vienam tenykščiam prokurorui, teisėjui, saugumiečiui ar kitam valdžiagyviui net mintis nekilo susidoroti su knygos leidėju už knygos išleidimą. Tik Lietuvos “pats humaniškiausias ir teisingiausias” teismas teisėtoje žurnalisto profesinėje veikloje sugebėjos įžvelgti nusikaltimą ir nubaudė P.Masilionį net 2,6 tūkst. Eurų bauda „už viešą pritarimą tarybų valdžios nusikaltimams ir jų neigimą“.
Žinomas konservatorių kontroliuojamas masinės dezinformacijos platinimo portalas “Delfi”, su jam būdingu liberaliu cinizmu ir piktdžiuga, pabrėžė, kad teismas, skirdamas šią siaubingai iš teisingumo besityčiojančią bausmę, “atsižvelgė į nuteistojo senyvą amžių”.
Knygos autorė Galina Sapožnikova taip pakomentavo šį teismo sprendimą: „Lietuvos vyriausybė yra pats geriausias mano PR agentas. 2,5 tūkst. Eurų už knygos reklamą Europos Sąjungoje yra ypatingas pasiūlymas, nuolaida artėjančios Tėvynės gynėjo dienos proga (pastaba – Rusijoje Tėvynės gynėjo diena švenčiama vasario 23). Beje, visai neseniai gavau pasiūlymą išleisti šią mano knygą Vokietijoje. Atsitiktinumas? Nemanau … Kas dėl baudos, tai, manau, pajėgsime sumokėti. Mes vis gi tarybiniai žmonės)) “
Knyga-nusikaltimo sudėtis, kaip ją įvertino “pats humaniškiausias ir teisingiausias” Lietuvos teismas, lietuvių kalba išėjo pavadinimu „Išdavystės kaina“. Povilo Masilionio gynėjai teismo posėdyje ne kartą atkreipė lietuviškos Temidės dėmesį, kad knygos išleidimo kriminalizavimas Lietuvoje yra itin grubi viešosios informacijos cenzūros išraiška, pačiu grubiausiu būdu pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises – turėti savo nuomonę ir netrukdomai ją skelbti, laisvai rinkti, gauti ir platinti informaciją, naudotis žodžio, spaudos, infomacijos laisvėmis ir kitas. Konservatorių 2010 metais prastumtas įstatymas, LR BK 170-2 str., iš esmės įteisina vienos konservatorių nuomonės diktatūrą, konservatorių cenzūrą ir suteikia konservatorių chuntai beribes galimybes susidoroti su savo oponentais, taikyti represijas kitaminčiams. Tokia konservatorių baudžiamoji savivalė yra niekaip nesuderinama su esminiais demokratijos principais ir yra tiesiog nepriimtina 21 amžiaus demokratinėje visuomenėje. Tačiau Lietuvos teismas arogantiškai ignoravo Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, demokratinės, teisinės valstybės principus ir į gerbiamo knygų leidėjo gynybos argumentus neatsižvelgė. Landsbergistų konservatorių kontroliuojami veikėjai – kišeniniai politikai, teisėsaugininkai, valstybės tarnautojai, informacinio karo samdiniai – atkakliai siekia reanimuoti tarpukario Lietuvos fašistinį A.Smetonos režimą. Tokie teismų sprendimai nedviprasmiškai sako – yra tik laiko klausimas, kai konservatoriai Lietuvoje atgaivins fašizmą, dujų kameras, koncentracijos stovyklas. Konservatorių režimo kontroliuojamos fašistinės jaunimo, savanorių, šaulių, nacistų organizacijos jau egzistuoja ir jų nariai nekantriai laukia Savanorio Nr.1 įsakymo žudyti savo bendrapiliečius.
Bet kokia kitokia nuomonė, bet kokia kitokia nei oficiali valdžios patvirtinta pilietinė pozicija, bet koks kitoks požiūris į aktualias socialinio gyvenimo problemas, yra represinio aparato ir valdžios kontroliuojamo propagandos aparato nedelsiant paskelbiami kaip Tėvynės išdavystė, bendradarbiavimas su menamu, proamerikietiškos propagandos sukurtu neegzistuojančiu priešu. Ir tuo pačiu metu antiliaudinis režimas kuria fašistines – tikras ir virtualias – agresyvių “patriotų”, lojalistų ir išprotėjusių rusofobų organizacijas, kurios atvirai skleidžia savo neapykantos, pagiežos, tulžies kupinas pažiūras, tautinę nesantaiką kurstančias ir karą propaguojančias idėjas, atvirai terorizuoja kitaminčius ir kitataučius ir ragina su jais susidoroti. Tuo pačiu metu tokie veikėjai atvirai platina savo nusikalstamus tekstus, kuriuose ragina susidoroti pačiais brutaliausiais būdais, net teroristinių aktų būdu, su rusakalbiais, kitatikiais, kitaminčiais, mokytojais ir net su tais, kurie palankiai prisimena tuos laikus, kai visuomenėje fašistai, nacionalistai, lygesni už lygius gudručiai aferistai buvo netoleruojami ir už kiekvieną savo fašistinio ideologizuoto agresyvumo demonstravimą keliaudavo į “socializacijos” ir elgesio korekcijos centrus. Tokiu būdu, šiandien mes Lietuvoje turime klasikinę 1960-ų metų Lotynų Amerikos fašistinę valstybę, kurioje represijų pagalba viešpatauja chunta – “draugams viskas, priešams – visas įstatymo griežtumas” (fašistas Alfredo Stresneris), – lietuvišką variantą, kuris save kildina iš smetoniškojo fašizmo tarpukario Lietuvos su visu jo nusikalstamu antiliaudiniu turiniu . Režimas suteikia beribę veiksmų laisvę agresyviausiems laisvos visuomenės priešams ir kartu režimo represinis aparatas-gestapas susidoroja su visais režimą kritikuojančiais, laisvės dar neužmiršusiais visuomenės nariais. Niekšybė ir idiotizmas triumfuoja, kai garbė, sąžinė, orumas ir išmintis įkalinami. Valstybei, kuri JAV/NATO planuose yra numatyta išnaikinimui, tai yra tobuliausia visuomenės organizacijos suicidinė forma – plutokratijos diktatūra…
Šiandien patylėsi ir leisi režimui susidoroti su kitais, rytoj režimas susidoros su tavim.
“Kai atėjo suimti komunistų, aš tylėjau – aš gi ne komunistas. Kai atėjo žydų, aš tylėjau – aš gi ne žydas. Kai atėjo profsąjungiečių, aš tylėjau – aš gi ne profsąjungietis. Kai atėjo manęs, niekas manęs nestojo ginti – visi jau buvo išvežti” – sakė vienas iš išgyvenusių nacistinės Vokietijos, kurią šiandien heroizuoja režimas ir nacionalistai Lietuvoje, koncentracijos stovyklos košmarą.
Žodžio laisvė Lietuvoje šiandien pavojuje. Uždraudus žmogui galimybę kalbėti, pasakyti tai, kas jam nepatinka, visos kitos žmogaus teisės ir laisvės išnyksta labai greitai. Pirma deginamos “neteisingos” knygos aikštėse, paskui – jų autoriai ir skaitytojai.
Žmonės, kurie šiandien degina knygas ir griauna paminklus, rytoj žudys žmones….
