Lietuva daugiausiai pasaulyje geria ir žudosi, tačiau , anot propagandistų, vis tiek iš aukšto žiūri į Rusiją.

Lietuva ir vėl lyderė! Mūsų maža Marijos žemė, “ištikimiausia JAV kolonizatorių kolonija” ir vėl užėmė pirmas vietas dviejų blogiausių tarptautinių reitingų kategorijose – alkoholio vartojimo ir savižudybių. Ir tai nepaisant to, kad vietinė konservatorių ir liberalų okupuota žiniasklaida kasdien išpila tonas melo apie tai, kaip baisu yra gyventi Rusijoje ir kokia laimė yra klestėti landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje. Kas verčia jau 30 metų gyvenančius “laisvoje, demokratiškoje ir nepriklausomoje” valstybėje  lietuvius taip siaubingai girtauti ir galiausiai užbaigti savo “laimingą” gyvenimą anksčiau laiko savižudybe?

Jei tikėti paskutiniais paskelbtais tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, lietuviai vidutiniškai per metus suvartoja 12,3 litro alkoholio vienam gyventojui – visi, nuo ką tik gimusio kūdikio iki į žvakę jau pučiančio senolio. Į daugiausiai geriančių šalių top penketuką taip pat pateko Austrija (11,8 litro), Prancūzija (11,7 litro), Čekija (11,6 litro) ir Liuksemburgas (11,3 litro). Beje, reikia pažymėti, EBPO linkusi šiek tiek situaciją pagrąžinti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų mėnesį pripažino, kad vienas mūsų mažos Baltijos valstybės, NATO narės gyventojas vidutiniškai sunaudoja 15 litrų alkoholio.

Lietuvos Respublikoje tokie duomenys sukėlė sumaištį. Dar prieš  maždaug dvejus metus dabartinė valdančioji valstiečių ir žaliųjų sąjunga su patosu paskelbė kovos su alkoholizmu kampaniją. Šiam kilniam žygiui karbauskinius įkvėpė panašus 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pareiškimas – Lietuva ir vėl  yra daugiausiai alkoholio vartojanti  šalis pasaulyje. Valdžia susirūpino dėl šio baisaus konservatorių, liberalų, socdemų valdymo palikimo ir ryžtingai pareiškė, kad pradeda negailestingą karą su girtavimu iki žalių velnių.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, kurie žymiai padidino baudas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – bauda mėgėjui išlenkti taurelę viešoje vietoje aistros išlaidas pakėlė penkis kartus,  nuo 20 iki 100 eurų. Už pakartotinį tokio pobūdžio pažeidimą tūlam piliečiui jau tenka sumokėti iki 200 eurų. Savaime suprantama, nei darbo, nei darbo užmokesčio pakėlimo demokratiška Lietuvos valdžia siūlė ne tik šiam nuodėmingam reikalui , bet ir apskritai – demokratijoje auga tik kainos. Taip pat buvo sugriežtintos alkoholio pardavimo taisyklės, kurios labai papiktino eilinius pirkėjus – alkoholį galima buvo parduoti tik nuo 10 val. ryto, arbai,kaip tai šmaikščiai įvardino pirkėjai, “kai atsikėlia iš miego Veryga”, uždrausta taip pat parduoti alkoholį švenčių dienomis ir sekmadieniais nuo 15 val. Buvo įvestas draudimas reklamuoti alkoholį žiniasklaidoje, televizijoje ir radijuje. Taip pat buvo padidinti akcizai alkoholiui: alaus ir vyno akcizai padidėjo iki 112 procentų, o etilo alkoholio – beveik 23 procentais.

Taikant tokius poveikio alkoholio rinkai metodus iki 2021 m. buvo planuojama sumažinti alkoholio vartojimą 1 litru per metus vyresnių nei penkiolikos metų gyventojų grupėje.  A.Verygos vadovaujama Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė karą taip vadinamiems prekybos alkoholiniais gėrimais taškams. Buvo paskelbta, kad parduotuvių, kuriose parduodami alkoholiniai gėrimai, skaičius turėtų būti sumažintas perpus – nuo 800 iki 400, o alkoholį juose galima parduoti tik iš patalpų su atskiru įėjimu / išėjimu. “Taškas” turėtų būti ne arčiau kaip 200 metrų nuo kultūros centrų, ikimokyklinių ir švietimo įstaigų.

Praėjusiais metais Lietuvos sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė su džiaugsmu pranešė, kad pritaikytos antialkoholinės priemonės pradėjo daryti teigiamą poveikį. „Prekybos alkoholiu apribojimas, aukštesnės kainos, draudimas reklamuoti stiprius gėrimus – yra pagrindiniai veiksniai, mažinantys alkoholio vartojimą. Šiandien jau matome, kad tai veikia. Pavyzdžiui, su akcizų pakėlimu įvesta naujovė rodo, kad daugelio rūšių alkoholinių gėrimų pardavimai sumažėjo “, – teigė pareigūnė. Ir paragino šiek tiek palaukti, kad pasimatytų dar įspūdingesni antialkoholinės kampanijos  rezultatai. Štai ir sulaukėme … Ir dabar Lietuvos valdininkams, savo išreklamuotos blaivybės programos fiasko akivaizdoje, belieka tik nerišliai mykti ir kaltinti EBPO, neva ši operuoja „pasenusiais“ duomenimis – niekada taip nebuvo ir štai vėl.

Būtina pažymėti, kad alkoholizmo ir savižudybių problema yra aršiųjų sąjūdiečių – konservatorių ir liberalų – tiesioginis valdymo, nebaudžiamumo, savivalės, gobšumo, cinizmo palikimas, su kuriuo nesėkmingai bando kovoti valstiečiai. Būtent iš šių “opozocinierių” pusės ir yra generuojamas aršiausias “protestinis” antikarbauskinis judėjimas. Nuo pat pradžių kovos su alkoholizmu programa susidūrė su žmonių, kuriems ji padarė tiesioginius finansinius nuostolius, pasipriešinimu. Prisminkime šiuos “šviesius” opozicijos veidus. 2017 m. gegužės mėnesį prie Lietuvos Seimo sienų įvyko puikiai organizuotas, gerai finansuotas didelis “protesto” mitingas, kuriame pasirodė gerai visiems pažįstami dešiniųjų informacinio karo samdinių veidai . Jos organizatoriai veidmainiškai mušėsi į krūtinę ir tvirtino: „Mes mokame ilsėtis kultūringai, o valdžia turėtų spręsti realių alkoholikų problemas užuot taikiusi nepagrįstus apribojimus paprastam eiliniam kultūringam vartotojui. Laisvę tapinoidams!“ – rėkė jie.

Valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis tada atvirai pareiškė, kad alkoholio verslo rykliai ir lobistai tyčia kaitina aistras. Iš tiesų, šios “protesto” akcijos iniciatoriai buvo opozicinės Liberalų sąjūdžio partijos veikėjai, partijos, kuriems pinigai nekvepia ir dėl didesnio pelno jie jau nekarto ragino legalizuoti visas pelningas kriminalines kol kas veikas – prostituciją, narkotikus, ginklus ir pan. Nuo 2016 metų Liberalų sąjūdis, Eligijaus Masiulio partija,  nuolat buvo antikorupcinio tyrimo centre – ji buvo apkaltinta tarnaujanti didžiausio koncerno „MG Baltic“, kuris, be kita ko, užsiima ir alkoholio prekyba, interesams. Eligijus Masiulis, jeigu  kas užmiršo, buvo sulaikytas su šimto tūkstančio Eurų kyšiu, beje, žymėtomis STT kupiūromis, tačiau iki šiol nėra niekaip nuteisiamas – savi liberalai prokuratūroje, policijoje, teismuose niekaip neleidžia Eligijui pasimatyti su Lietuvos teisingumu. Kaip tvirtina pats E.Masiulis, jeigu mane paliesite, daugybei totalinės korupcijos Lietuvoje veikėjų “bus karšta”. Į skaistyklą jie nenori, todėl E.Masiulis “per didelis, kad žlugti”.

Anot ekspertų, antialkoholinė kompanija tik paskatino šešėlinės rinkos augimą. Daugelis lietuvių išskubėjo apsirūpinti alkoholiu į kaimynines šalis, ypač Lenkiją ir Latviją.

Šalyje geria ne tik socialinio dugno atstovai. Šalį kartas nuo karto sudrebina sensacingi alkoholizmo atvejai. Kai policijos pareigūnai sulaikė už vairo neblaivią Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus spaudos sekretorę Rasa Jakilaitene (to paties liberalo-konservatoriaus “žurnalisto” žmoną),  ji iš pradžių  net atsisakė paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams – ant tiek jaučiaisi nebaudžiami Lietuvoje “lygesni už lygius”. Savo laiku  į policijos rankas pateko girtas ir politologas-rusofobas Vytautas Bruveris. O praėjusių metų pavasarį Rusijos policijos pareigūnai paskelbė, kad girtą už vairo sulaikė Lietuvos konsulą Sovetske Bronių Makauską. Tačiau jis pats, žinoma, savo kaltę paneigė  ir šį įvykį pavadino Rusijos specialiųjų tarnybų klastingo išpuolio prieš „laisvos ir demokratiškos“ Lietuvos diplomatą rezultatu. Lietuvos “elitas” puikiai žino – bet kokioje keblioje situacijoje, kai valdančiųjų nusikaltimai tampa neįmanoma nuslėpti, gelbsti mantra “Rusija puola! Putinas kaltas!”.

Lietuva lyderiauja ir daugiausia savižudžių nominacijoje

Konservatorių, liberalų, socdemų nusikalstamas valdymas, 30 metų trunkantis Lietuvos nacionalinių interesų pardavinėjimas Vakarų kolonizatoriams, atvirai antiliaudinė ir antivalstybinė dešiniųjų veikla pavertė Lietuvą JAV kolonija su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis – deindustrializacija, darbo vietų sunaikinimas, masinis skurdas, masinė ekonomininė migracija, ekonominis, kultūrinis, socialinis nuosmūkis. Tokia Vakarų “demokratizacijos” mažoms valstybėms kaina yra tradicinė visų spalvotų revoliucijų, maidanų, sąjūdžių pasekmė. Socialinė atskirtis, siaubinga turtinė nelygybė, teisinė valdančiojo parazitinio elito savivalė visada gimdo visuomenėje gilų nesaugumo, nepasitikėjimo ir nesaugumo jausmą, kuris savo ruožtu skatina ir visas kitas visuotinės depresijos išraiškos formas.

Didelis alkoholio vartojimas pagimdė dar vieną bėdą – Lietuva jau daugelį metų yra viena iš lyderių pasaulyje gyventojų savižudybių skaičiumi. Pasaulio sveikatos organizacijos 2017 m. pateiktais duomenimis, Lietuvoje  100 tūkstančių gyventojų teko 32,7 savižudybių (palyginimui, kaimyninėje Latvijoje – 21,7, Estijoje – 18,9, Rusijoje – 20,1). Lietuviai miršta įvairiai –  seni ir jauni žmonės, eiliniai,paprasti žmonės ir aukšto rango pareigūnai, civiliai ir kariškiai. Kai kurie lietuviško suicido atvejai nuskambėjo viešoje erdvėje gana plačiai. Pavyzdžiui, 2017 metų gruodžio mėnesį miške buvo rastas 27 metų karo medicinos tarnybos paramediko Vytauto Agapo, tarnavusio Karaliaus Mindaugo  husarų batalione, kūnas. Tų pačių metų vasarį  35 metų Lietuvos karinės žvalgybos pareigūnas R. R. nusišovė savo darbo vietoje. 2015 m. lapkričio mėnesį Šalčininkų miesto vicemeras Andžejus Andriuškevičius namuose nužudė 37 metų vyrą (policijos duomenimis, jo žmonos meilužį), o po to nusižudė pats. 2014 m. rugsėjo mėn. Rygos priemiestyje nusišovė Lietuvos krepšininkas Martynas Andriukaitis, prieš tai iš pavydo nužudęs savo žmoną. Tragiškas incidentas įvyko jų 14-mečio sūnaus akyse … 2013 m. balandžio mėn. TV laidų vedėjas, vienas talentingiausių Lietuvos aktorių Vytautas Šapranauskas, nusižudė savo bute prieš pat savo penkiasdešimtąjį gimtadienį. 2003 m. spalio mėnesį savo bute nusišovė garsus lietuvių kompozitorius Antanas Rekašius. Anot jį pažinojusių, 75 metų kompozitorius paskutiniais gyvenimo metais pergyveno ypatingai sunkią depresiją, kurios įveikti maestro nepavyko. Jis labai jaudinosi, kad šitiek metų atidavęs Lietuvos muzikos kultūrai, senatvėje gyveno baisiame skurde ir net neturėjo pinigų savo trijų kambarių butui išlaikyti.

2016 m. gruodžio mėn. Zarasų gyventojas, šaukdamas „Už laisvą Lietuvą!“, susidegino prieš miesto savivaldybės pastatą. Tačiau jo, skirtingai nei R.Kalantos, liberali Lietuvos valdžia ir žiniasklaida nacionaliniu didvyriu nepaskelbė. Savižudis Ramūnas buvo bedarbis, kurį anksčiau vertelga liberalas darbdavys iš Vilniaus tiesiog išmetė iš darbo – niekšo darbdavio savivalės atvejais visada kaltas pats darbuotojas, kaip teigia Lietuvos liberalūs chunta, teismai bei žiniasklaida. Beveik po mėnesio panašus įvykis vos neįvyko Tauragėje – vyras bandė susideginti. Laimei, į susideginimo vietą atvykusiems gelbėtojams pavyko užgesinti ugnį ir 40-metis lietuvis buvo nugabentas į vietinę ligoninę.

Apie tragiškai nepalankią socialinę padėtį Lietuvoje kalba, tiesiog rėkia, ir toks jau 30 metų besitęsiantis faktas – lietuviai yra labiausiai emigruojanti nacija pasaulyje. Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Vidmantas Daugirdas pabrėžia, kad mažai apgyvendintos šalies teritorijos, mažiau nei 12,5 gyventojo kvadratiniame kilometre, labai greitai taps iššūkiu valstybei. Išsivysčiusios Europos šalys taip pat kenčia nuo tų pačių tendencijų, tačiau, pasak mokslininko, Lietuva užima pirmą vietą ES ir viena pirmaujančių pasaulyje pagal gyventojų skaičiaus mažėjimą. Šiuo metu vidutinis gyventojų tankis Lietuvoje yra 43,6 žmonių kvadratiniame kilometre, tačiau dažnai jis būna kur kas blogesnis. Pavyzdžiui, Švenčionių rajone artėja prie prie rodiklio 5 žmonės kvadratiniame kilometre. Tačiau konservatorių, liberalų užgrobta melo propagandos žiniasklaida lietuviams nuolat seka pasakas, kaip yra gerai gyventi Lietuvoje, demokratijoje, kai galima bet kada išvykti iš skurdo Lietuvos į bet kurią šalį, ten gerai gyventi ir galvos sau nesukti apie Lietuvos liberalios chuntos nusikaltimus prieš lietuvių tautą.

Lithuania Population clock (live)

Šaltinis – https://countrymeters.info/en/Lithuania

O kaip ten reikalai pas kaimynus?

Lietuviškos valatkodelfinės melo propagandos paveikslas visada turi būti užbaigtas pagal rusofobijos kanonus – kai nėra kuo pasigirti landsberginės chuntos valdomoje Lietuvoje, būtinai rusofobijos cecho pameistriai papasakos, kaip yra blogai … Rusijoje.

O kaip su artimiausiais lietuvių kaimynais – latviais, taip pat klęstinčiais po rūpestingu JAV-NATO okupantų padu “nepriklausomoje” Latvijoje? Atvirai sakant, “gerovės” rodikliai panašūs. Neseniai buvo paskelbta Europos Sąjungos statiskos tarnybos Eurostato ataskaita už 2018 metus. Jeigu tikėti šios “objektyviausios” tarnybos tyrimų rezultatais, tik 31% latvių jaučiasi visiškai pasitenkinti savo gyvenimo sąlygomis. Tai blogiausias rezultatas ES. Po Latvijos šiame nepavydėtiname reitinge seka Bulgarija (35 proc.), Kroatija (42 proc.), Lietuva (45 proc.!!), Graikija ir Rumunija (kiekviena po 46 proc.).

Be to, Baltijos šalys yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal išlaidas socialinei gyventojų apsaugai. Latvijoje išlaidų socialinia apsaugai yra tik 14,5% BVP, Lietuvoje – 14,7%, Estijoje – 15,1%. Tačiau nežiūrint į tai, Lietuva yra pasiruošusi didinti išlaidas karinėms reikmėms, pirkti niekam nereikalingus šarvuočius, kitą second hand ginkluotę iš JAV, Vokietijos, leisti pinigus , dažnai konservatorių skolintus už drakoniškas palūkanas iš JAV, Skandinavijos bankų partijoms finansuoti, įvairiems informacinio karo centrams išlaikyti.

Palyginimui, šiems tikslams Prancūzijoje išleidžiama 34% BVP. Logiška, kad pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje stiprėja protestinės nuotaikos, kurių nepajėgia užgniaužti net CŽV padalinio Lietuvos (?) Valstybės saugumo departamento organizuotos grupės provokatorių, dezinformatorių, informacinio karo prieš lietuvių tautą nusikaltėliai kibernetiniai samdiniai.

Kai tuo metu kažkur Utenoje Užimtumo tarnyba, vadovaujama šiame darbe niekada nedirbusio konservatorių partijos vietinio skyriaus veikėjo, bedarbiui 10 metų negali pasiūlyti jokio darbo, jokių pajamų, jokios socialinės paramos, ir korumpuotas konservatorių biurokratas vadinamas kvalifikuotu, kompetentišku vadovu.

Aktyviausiai už savo teises kovoja gydytojai ir mokytojai. Šių profesijų atstovai skundžiasi mažomis pajamomis ir kaltina dabartinę valdžią dėl rinkiminių pažadų pakelti atlyginimus  nevykdymo. Tačiau katastrofiška padėtis švietimo sistemoje susiklostė iš esmės ne dėl valstiečių, bet dėl ankstesnės valdžios, proamerikietiškos konservatorių ir liberalų chuntos nusikalstamo eksperimentavimo švietimo sistemoje, nesibaigiančių reformų, kurių metu valstybės skiriami pinigai nusėsdavo bedugnėse “reformatorių” liberalų-konservatorių kišenėse, o švietimo sistemos liberalus “optimizavimas” sėkmingai uždarė du trečdalius mokymo įstaigų Lietuvoje, ypatingai kaimo vietovėse, per vaiko teisių apsaugos skandinaviškus eksperimentus  sumenkino ne tik mokytojo profesijos autoritetą, prilygindami mokytoją prie aptarnaujančio beteisio personalo, etinio skurdo šiukšlių surinkėjo lygio, bet ir sumažino kažkada gerbiamų mokytojų darbo užmokestį.

Jau nekalbant apie tai, kad liberalų aferistų pastangomis buvo uždarytas Vilniaus edukacijos universitetas, mokytojų ruošimo  įstaiga, atidarytas tarybų valdžios dar 1947 metais, pokario alkanais metais, kai visko trūko, tačiau liaudies valdžia žiūrėjo į ateitį ir klojo pamatus būsimų kartų gerovei. Liberalai šį universitetą uždarė dėl labai merkantilios priežasties – tarybų valdžia jį neapdairiai pastatė labai gražioje, vaizdingoje vietoje, Neries pakrantėje, kuri šiais pardavimo-parsidavimo laikais liberalams tapo gundančiai skaniu, akinančiai pelningu kasniu ir buvo pasmerktas prichvatizacijai. Tačiau liberalai ties tuo sustoti nesiruošia ir jų planuose jau kitas pelningas projektas – nugriauti paminklą lietuvių tautos žymiam rašytojui Petrui Cvirkai Vilniaus centre ir jo vietoje pastatyti eilinį kokį nors pelningą šimašiauslend’ą. Beraščių ramanauskų-užkalnių puolimas prieš lietuvių tautos kultūros didingą paveldą – P.Cvirką, S.Nerį, E.Mieželaitį, J.Baltušį, V.Petkevičių ir kitus iškilius tarybinius menininkus – stabiliai stiprėja, ir, panašu, mokytojams atlyginimai nebus keliami, kadangi JAV-NATO kolonizatorių planuojamoje agresijoje prieš Rusiją aukojamos teritorijos  gyventojų kultūros lygį kelti nėra numatyta – žemo išsilavinimo čiabuviai-tapinoidai yra lengviau valdomi, jais lengva manipuliuoti, jie agresyvesni ir geri Vakarų pramonės produktų vartotojai. Todėl Lietuvos mokymo įstaigų absolventų ir moksleivių žinių lygis stabiliai mažėja, abitūros egzaminų užduotys sąmoningai lengvinamos ir dabartiniai moksleiviai jau nepajėgia spręsti užduočių, kurias dar prieš dešimt metų lengvai sprendė tuometiniai jų bendraamžiai. Tačiau savo teises dabartiniai moksleiviai žino žymiai geriau už savo tėvus ar mokytojus, veltui laukiančius malonės iš valdančiųjų, ir tai socialine taika nežada virsti.

Kiek kitokia padėtis yra su gydytojais. Per sveikatos įstaigų tinklą taip pat pervažiavo godžių liberalų reformatorių volas, kuris sulygino su žeme puikiai išvystytą tarybinį sveikatos apsaugos tinklą, ypatingai kaimo vietovių, kur kiekvienoje gyvenvietėje buvo ambulatorijos su kvalifikuotų gydytojų personalu – terapeutu, stomatologu, feldčeriu, medicinos seserimi ir kitais. Buvo nežinomas dalykas tais “kruvino” režimo laikais, kad pacientas privalo  pirkti sau švirkštus, tvarsliavą, medikamentus – viskas buvo gydymo įstaigoje duodama nemokamai. Sunegalavęs pacientas tą pačią dieną vykdavo pagalbos į gydymo įstaigą ir ją gaudavo – įsivaizduokite! – tą pačią dieną. Po reformatorių-liberalų-konservatorių reformų medicina buvo sukomercinta iki turgaus sukčiavimo lygio ir  viskas tapo apmokama. O kai didesnio pelno siekimas medicinoje užima prioritetinę vietą, Hipokrato tarnai gydytojai lengvai užmiršta Hiprokrato priesaiką ir ima tarnauti Geltonajam Velniui. Dabar norėdamas patekti pas gydytoją pacientas turi registruotis prieš mėnesį, du ir daugiau laiko, gydytojas atliks formaliai savo funkcijas, išrašys kalną farmacijos kompanijų, kurių devizas yra “Kuo ilgiau serga pacientas – tuo didesnis ir nuolatinis pelnas”, produkcijos, kuri ne gydydama, o tik nuskausmindama, pvz,. sąnarius, stipriai kenkia paciento virškinimo sistemai arba kraujotakai, daro tūlą pacientą pastoviu veikėjų prie medicinos pelno šaltiniu, tačiau jokiu būdu jo negydo. Galima, žinoma, patekti pas gydytoją ir greičiau, tačiau jau privačiai ir brangiau už paciento pinigus. Transparency international tyrimų duomenimis Lietuvoje labiausiai korumpuota yra sveikatos apsaugos sistema.  Skurdo Lietuvoje tapo norma, kad išsilavinimas, sveikata ir teisingumas yra nepasiekiama prabanga absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų ir yra prieinami tik mažam ratui valdančio “elito”, nusipelniusiems gyventi geriau. Dėl šių priežasčių tapusi pelninga sveikatos apsaugos sistema ėmė dirbti sau, o ne pacientui, ir greitai joje besisukantys gydytojai suvokė savo profesijos pašaukimą – daryti pinigus. Todėl gydytojų tarpe labai daug liberalų ir konservatorių, kurie kaip savaime suprantamą dalyką viešai deklaruoja – mokamos medicinos paslaugos yra vienintelis teisingas, jų požiūriu, pasirinkimas ir viešos paslaugos teikimo forma. Odontologijos klinikos ant kiekvieno kampo, o dantis pasigydyti neįmanoma – kainos kandžiojasi ir grasina padėti ant lentynos tūlo paciento paskutinius dantis. Tokia padėtimi patenkinti gydytojai nuolat remia savo viešomis protesto akcijomis užkulisines konservatorių bei liberalų “opozicines” inciatyvas”, pasakoja graudžias istorijas apie pacientų nelaimes, ir kukliai nutyli, kiek iš tokių pacientų nelaimių uždirbo patys Eskulapo tarnai konservatorių sukurtos korupcinės sveikatos priežiūros dėka. Tokia padėtis, žinoma, visuomenės psichinės savijautos nepagerina, nesaugumo jausmas tik stiprėja ir vidutinis eilinis pilietis gelbstisi jam prieinamomis priemonėmis – girtavimu ir savižudybėmis, deja.

Bejėgiškumo prieš valdančiųjų savivalę jausmas skatina negatyvias emocijas, trikdo visuomenės psichinę būklę, depresija ir neurozės vis labiau plinta tarp gyventojų, ir tai dažnai virsta smurtu. Prasta psichinė sveikata virsta agresija ir žiaurumu. Latvija, kaip ir Lietuva, kenčia nuo gyventojų nutekėjimo – žmonės gelbstisi nuo savo valstybės bėgdami iš jos. Jei iki devintojo dešimtmečio pradžios Latvijoje buvo apie 2,7 milijono žmonių, tai dabar, remiantis oficialia statistika, yra apie 1,9 milijono, tačiau daugelis sako, kad šis skaičius yra žymiai padidintas ir iš jo derėtų atimti dar mažiausiai 200-300 tūkstančių. Lietuvoje  tarybinis “okupantas” 1990 metais paliko 3,7 mln gyventojų, 2018 metais jų liko visu milijonu mažiau , kai kurie ekspertai tvirtina, kad lietuvių sumažėjo dar daugiau. Depopuliacija įgavo ypač katastrofišką pagreitį nuo 2004  metų, kai Lietuva ir Latvija įstojo į Europos Sąjungą ir išnyko nuo Vakarų Europos skiriančios sienos. 2010 metais, valdant konservatorių ir liberalų koalicijai, iš Lietuvos išvyko apie 84 tūkstančius gyventojų, o darbo neturėjo 326 000 darbingo amžiaus gyventojų – jeigu kas nežino, kaip atrodoi efektyvūs menedžeriai pagal konservatorių lyderį  A.Kubilių ir liberalų vadą E.Masiulį. Yra tiesiog nesuvokiama, kodėl šios antiliaudinės partijos jau 30 metų sėdi Seime, o ne Lukiškių kalėjime?!

Kalbant apie girtavimą, Latvija EBPO reitinge užima tik kuklią septintą vietą (11,2 litro alkoholio per metus vienam gyventojui), tačiau situacija  nėra optimistiška. Vienas iš daugelio pavyzdžių: praėjusiais metais laikraštis „Latvijas avize“ („Latvijos laikraštis“) paskelbė, kad nedideliame Balvų mieste (šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų) per mėnesį buvo nupirkta 2500 butelių Lenkijos „BF Green“ alkoholio. 250 ml skysčio buteliuko, kuriame yra 60% gryno alkoholio, kaina buvo mažesnė nei vienas euras. Laikraščio apklausti vietiniai gyventojai patvirtino, kad kosmetinį alkoholį jie perka ne kosmetikai, o gėrimui. Atsižvelgiant į tai, Rusija, nuolatinis Lietuvos žiniasklaidos melagingos  taikinys, atrodo visai padoriai – EBPO neblaivumo reitinge ji yra devintoje (11,1 litro vienam asmeniui per metus). Pažymėtina, kad Rusijoje stabiliai nuo 2007 m. smarkiai mažėjo alkoholio ir tabako gaminių vartojimas.

Taičiau tai netrukdo Lietuvos propagandistams nuolat pasakoti Orveliškas siaubo istorijas, kaip Rusijoje triumfuoja pragaras, o Rusijos gyventojai gyvena siaubingomis diktatūros, priespaudos ir nuolatinio nepritekliaus sąlygomis. Neseniai, rugpjūčio mėnesį blykstelėjo eilinį kartą žinomas feikų, melagingų žinių gamintojas Delfi straipsniu „Lietuvos pilietis po apsilankymo Kaliningrade: daugiau niekada nevyksiu ten“ . “Straipsnyje” pasakojama, kaip niekam nežinomas, matomai ir neegzistuojantis, vilnietis, vardu Hubertas, iškeliavo į Kaliningrado sritį – ir kaip jam tai nepatiko, tiesiog sudaužė romantišką keliautojo-rusofobo širdį. Anot Huberto, vienas iš labai neigiamų įspūdžių buvo tas, kad vaikščiodamas po Kaliningradą “šviesusis” europietis Hubertas pamatė, kad „žmones su alkoholiniais gėrimais galima sutikti viešai, tiesiog gatvėje“. Vai-vai!! Po kurio laiko lietuviška spauda pagamino eilinę antį ir užsipuolė Sankt Peterburgą, kuris iškyla prieš rafinuotą Lietuvos Ryto skaitytoją visomis F.Dostojevskio laikų  niūriomis spalvomis. Žurnalistas Orijus Hasanovas (matomai, Huberto dvynys brolis) su pasibaisėjimu rašo, kad lietuviai, atvykę į Peterburgą, turi būti psichiškai pasirengę grubioms gražiausio Europos miesto, Šiaurės Palmyros gyventojų manieroms, atviram chamiškumui, šypsenų stokai ir galimiems įžeidinėjimams – kai tik pamato, anot Orijaus, Sankt-Peterburgo kultūringas miestietis šviesų europietį iš Lietuvos Ryto, taip ir ima plūstis rinktine necenzūra!!.. Beveik visus sutiktus Sankt-Peterburge žmones  Hasanovas apibūdina labai neigiamai – jis skundžiasi benamiais gatvėse, grubiais policininkais, godžiais ir nemandagiais taksi vairuotojais, nekultūringais darbuotojais viešbučiuose ir viešojo maitinimo įstaigose.

Vienžo, kenčia Hasanovo poetiška siela siaubingai Rusijos kultūros sostinėje, ir tiek, kad sukurpė dar vieną paskvilį apie Piterio gyventojus, kuriame teigia, kad Sankt Peterburgo studentės už 21 eurą tiesiog baruose atsiduoda lietuviams, nes jie yra tokie galantiški, mandagūs ir dosnūs ateiviai, kurių dosnumo riba yra net 21  eurorublių!.. Maža to, jie gali suveikti ES pasą trokštančiai išvykti iš Putino Mordoro rusų gražuolei, dalinasi savo erotinėmis fantazijomis sekso turizmo liūtas O.Hasanovas.  Gastroliuojantis rašeiva daro viską, kas įmanoma, kad tik dar likę Lietuvoje gyventojai pajustų savo pranašumą prieš rusus! Sprendžiant pagal žinomų rusofobų sekėjų, atapino “Nelaisvės.tv” gerbėjų skaičių, nuolatinis smegenų bombardavimas melagingomis naujienomis, dezinformacijos srautais, Lietuvos piliečiams daro savo nuodingą poveikį ir toliau žada išlaikyti Lietuvą pirmose vietose girtavimo ir savižudybių kategorijose ilgam.

Tokiomis sąlygomis Lietuva rengiasi dar vienam eilinių rinkimų farsui, rikiuojasi rusofobijos fronte sąjūdžio mitologijos užauginti aktyvistai, deklaruojantys ištikimybę landsberginės rusofobijos tradicijoms, bandantys prikelti dar 1990 metai pribaigtą Sąjūdžio arkliuką. Jeigu norite realių permainų reikia suvokti keletą paprastų, jau seniai išaiškėjusių dalykų. Pirma, Lietuvos Konstituciją rašė JAV specialistai ir jie siekė tik JAV naudingų tikslų. Jie po liberalios retorikos priedanga įdiegė tokią juridinę bazę Lietuvoje, kaip, beje, ir visose JAV kolonijose, kuri užtikrino JAV dominavimą regione, jie pasirūpino JAV specialiųjų tarnybų beribe įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje. JAV niekam niekada nieko nedaro iš geros valios ar šiaip pagal Dievo priesakus. Javainiai visada siekia tik savo interesų ir nežino jokių etinių apribojimų savo nusikalstamo genijaus kelyje – tik nepadorus verslas ir kuo didesnis pelnas domina JAV “demokratus”. Jeigu jie padaro kažką, kas konkrečiu momentu atrodo kilnu ir nesavanaudiška, laikui bėgant paaiškėja, kad JAV “kilnumas” buvo tik ypatingai ciniško JAV vertelgų nusikaltimo priedanga. Teisinė savivalė, politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, policininkų, žiniasklaidos veikėjų parsidavėliškumas, socialinė , turtinė Lietuvos piliečių kosminė nelygybė, žmogaus teisių grubus pažeidinėjimas, visuomenės defragmentacija iki visų karo prieš visus būsenos buvo sudėti dar Sąjūdžio laikais, kai iš butelio JAV specialiosios tarnybos išleido urvinio nacionalizmo, privataus kapitalo, godumo, liberalaus kanibalizmo džiną ir paleido jį kurti “nepriklausomą” nuo tautos Lietuvą, JAV koloniją. Ir džinas – labiausiai degradavę “tautiniai” individai – sukūrė savo sėkmės istoriją, tokią Lietuvą, kurią dabar turime, kuri aptarnauja JAV geopolitinius interesus regione aukodama savo nacionalinius interesus ir nieko bendro su tauta, jos ateitimi neturi ir negali turėti. Šios antiliaudinės “nepriklausomybės” menedžeriai – landsberginė chunta, konservatoriai, liberalai, socdemai, bankininkai, verslininkai tik daro biznį visos tautos kančių sąskaita. Tiesiog reikia pripažinti, JAV kolonijos Lietuva administracinė sistema dirba efektyviai savo pačios ir savo šeimininkų iš JAV naudai. Visa kita yra išvestiniai dydžiai ir reikšmės, tuščia liberali retorika, neišvengiamos Lietuvos elito karo prieš savo tautą aukos. Ir nereikia čia ieškoti mistinių slaptų komunistų, kgbistų ar Rusijos įtakos/grėsmės/agresijos rankų. Jeigu konservatorius, liberalas, socdemas ir buvo kažkada komunistų partijos nariu, tai tik todėl, kad tada tai jam buvo naudinga. Kai tik atėjo Sąjūdis, tokie lengvai išdavė savo partiją ir tapo tuo, kuo visada buvo – liberalais, savanaudžiais tautos priešais. Tikri komunistai savo įsitikinimų nepardavinėjo ir tarnavo žmonėms iki pat pabaigos. Viską daro savi “patriotai”, kurių verslas yra – prekiauti Tėvyne…

Ir nereikia būti “liberalių pažiūrų”. Tokios “pažiūros” tik eliminuoja sveiko organizmo – tiek atskiro žmogaus, tiek visos  socialinės organizacijos – gebėjimą identifikuoti grėsmę, atpažinti pavojų, atima galimybes skirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo, ir pasmerkia sveiką organizmą mirčiai nuo virusinių susirgimų pavadinimu “liberalizmas”, “rusofobija”, “nacionalizmas”, “kompradorinis elitas”, “neokolonializmas”, “demokratinė okupacija”.

Tradicija nėra palaikų, pokario banditų pelenų garbinimas, tradicija yra ugnies perdavimas iš kartos į kartą.