Rusijoje įvyko Sankt-Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas. Forumo metu Rusija dar kartą paragino Vakarų kolonizatorius atsisakyti savo diplomatinėje praktikoje, santykiuose su kitomis pasaulio valstybėmis taikomos kanonierių diplomatijos, po TSRS žlugimo taip mėgstamų Vakaruose grasinimų, sankcijų, šantažo, atviro kišimosi į viso pasaulio šalių vidaus reikalus, perversmų , maidanų, sąjūdžių organizavimo ar net tiesioginių karinių agresijų į laisvas nuo JAV,NATO kolonizatorių prievartos šalis metodų. Rusija pasiūlė Vakarams sėkmingai išbandytą, laiko patikrintą ir efektyviai veikusią Tarybų Sąjungos iniciatyva idiegtą laisvų šalių taikaus sambūvio ir visiems naudingo ekonominio bendradarbiavimo alternatyvą, pakvietė Europos šalis konstruktyviam dialogui savitarpio pagarbos pagrindu vardan taikos ir saugumo Žemėje išsaugojimo. Vakarai, šį kartą juos forume atstovavo Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kaip visada, atsakė melu, veidmainyste ir dvigubais standartais. NATO kolonizatoriai dar kartą patvirtino savo piratišką reputaciją, veidmainiškai vadino NATO šalių vykdomus visame pasaulyje karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui demokratizacija, žmogaus teisių gynimu, kova už taiką, o Rusijos pastangas išsaugoti Žemėje taiką ir saugumą , realų indėlį kovoje už stabilumą Žemėje, kovą su Vakarų šalių pagimdytu ir remiamu tarptautiniu terorizmu Sirijoje, Ukrainoje, NATO agresijos sulaikymą ir JAV atgrasymą nuo pasiruošimų inicijuoti III Pasaulinį karą, vadino agresija. Melas, dvigubi standartai ir klastotės yra pagrindinės Vakarų civilizacijos vertybės, kurių pagrindu NATO kryžiuočiams pavyksta parazituoti viso pasaulio sąskaita. Vakarų masinės dezinformacijos priemonės šiam įvykiui sumenkinti ir apjuodinti panaudojo Malaizijos keleivinio lainerio MH17 katastrofą, įvykusią 2014-07-17 Rytų Ukrainoje. Vakarų cinizmas ribų neturi.
Rusijos Sankt-Peterburgo mieste įvyko tarptautinis ekonomikos forumas. Rusija dar kartą pademonstravo, kad JAV ir NATO šalių vykdomas nusikalstamas ekonominis karas prieš Rusiją, neteisėtos Vakarų sankcijos, taikomos pažeidžiant visas tarptautinės teisės normas demokratiškai, laisvai šaliai, JTO Saugumo Tarybos narei Rusijai nepajėgia įveikti suverenios šalies ir priversti Rusiją paklusti JAV vadovaujamai NATO karo nusikaltėlių koalicijai. Karinė Vakarų agresija, militaristinė NATO (JAV, GB daugiausiai) ekspansija yra kelias į žmonijos sunaikinimą. Ir Rusija pasiūlė taikią alternatyvą, pasiūlė bendradarbiauti tarptautinės teisės ir Helsinkio Baigiamajame Akte įtvirtintų santykių principų pagrindu. NATO kolonizatoriai, gali būt pirmą kartą po to, kai Raudonosios armijos ir tarybinės liaudies buvo sutriuškintas Vakarų fašizmas hitlerinės Vokietijos pavidale, vėl susidūrė su Vakarų piratams neįveikiama jėga. Tačiau savo planų pakartoti A.Hitleriui nepavykusį drang nach Osten žygį, užkariauti Rusiją, Vakarų kolonizatoriai neatsisako ir bando vėl ir vėl. Vakarai išnyktų tą pačią akimirką, jeigu jie nustotų grobti, naikinti, griauti, žudyti, išnaudoti visą pasaulį. Todėl Vakarų karo nusikaltėliai, norėdami toliau klestėti svetimo turto grobimo ir parazitavimo viso pasaulio sąskaita būdu, turi plėšikauti toliau, kaip jie tai darė visada nuo Kryžiaus žygių, Korteso konkistadorų, britų piratų, kolonijinių karų laikų. Dabar Vakarų kolonizacija įgijo naują, spalvingą, blizgantį įpakavimą – demokratizavimas ir žmogaus teisių gynyba. Tačiau esmė per daugiau nei 1000 Vakarų tarptautinio banditizmo metų nepasikeitė – Vakarų “demokratizuotos” šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rumunija, Sirija, Libija, Irakas ir kitos, yra naikinamos lygiai taip pat ciniškai, kaip ir ankstesnių amžių Vakarų kolonizatorių invazijas patyrusios šalys visame pasaulyje. Rusija ir vėl viena stojo ginti viso pasaulio nuo Vakarų fašizmo, JAV-NATO kolonizatorių. Jeigu pasaulis nepadės Rusijai šioje nelygioje kovoje, Vakarų parazitai sunaikins žmoniją, Žemės civilizaciją.
Trečiąjį gegužės sekmadienį paprastai Lietuvoje minima kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, minimi Lietuvos partizanai. Ne tie, kurie kovėsi su nacistinės Vokietijos okupantais, kiti, kurie kovėsi prieš tarybų valdžią, vokiečių okupacijos metais mielai kolaboravo su naciais, darbavosi vietinių policajų batalionuose ir šis jų tarnybos Vakarų okupantams faktas oficialios propagandos odėse nėra minimas. Kova su ginklu rankose visada yra susijusi su priešingos pusės kovotojų ir jiems prijaučiančių žudymu – tokia jau objektyvi pilietinio karo rūsti tikrovė.
Kadangi oficiali Lietuvos melo propaganda šią didvyriams nemalonią tiesą linkusi nutylėti, visais įmanomais būdais nuslėpti nuo visuomenės, esame priversti užpildyti šią spragą – be kitos, didvyriams nemalonios, tačiau objektyviai buvusios jų veiklos pusės įvardijimo, didvyrių paveikslas būtų ne pilnas, netikras, ne objektyvus, sakyčiau, net karikatūriškai operetinis.
Tad keletas skaičių ir faktų iš didvyriškos pokario partizanų kovos “vardan tos Lietuvos” istorijos. Maža dalis tikrosios kovų rūsčios istorijos.
Objektyvi informacija, nešališka analitika, publicistika, aktualijos. Ne valkatos, miliūtės, pumprickaitės ar panašių profesionalių LT melagių melas, militaristinė propaganda, isterija, psichozė, tautinės nesantaikos kurstymas, o publicistika.
2:20 min. – Krymo tilto atidarymas.
25:27 min. Rusijos vyriausybės kabineto formavimas.
35:56 min – Sočyje įvyko kasmetinis Rusijos jėgos struktūrų susitikimas
41:50 min. V.Putinas susitiko su kovojančios prieš JAV-NATO karo nusikaltėlius, agresorius Sirijos teisėtu vadovu prezidentu B.Asadu,
49:27 min. – JAV-NATO fašistų valdomoje Ukrainoje, kaip ir kitose JAV kolonijose, vyksta susidorojimai su kitaminčiais
1:03:20 min. – JAV ir Izraelio sionistai atidarė JAV ambasadą Palestinos žemėse Jeruzalėje.
TSRS Pabaltijo šalis išvadavo ar okupavo?
Dabartinės valdančiosios chuntos oficiali pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška – okupavo, pavergė, privalo atgailauti, mokėti kompensacijas už okupacijos metu padarytą žalą.
Po Pergalės prieš JAV-Didžiosios Britanijos išaugintą vokiškąjį nacizmą, TSRS kam turėjo atiduoti valdžią Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, išvadavus jas iš nacių okupacijos?
Tiems , kurie kolaboravo su fašistais hitlerinės Vokietijos okupacijos metais? LAF-ininkams, plechavičiukams, impulevičiukams, kurie tarnavo policajais naciams, saugojo tarybinius karo belaisvius koncentracijos stovyklose po atviru dangumi, kur belaisvių mirtingumas siekė 80 procentų? Tiems, kurie masiškai žudė tarybinius partinius ir ūkio aktyvistus, nacių įsakymu vykdė masinių egzekucijų akcijas, dalyvavo kruvinose baudėjų operacijose prieš tarybinius partizanus, degino Pirčiupius, Ablingą? Tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo ir vykdė karo nusikaltimus, žudynes Lietūkio garažuose, Žemuose Paneriuose, Kauno fortuose?
Dešinieji “patriotai”, konservatoriai, liberalai, socdemai, savanoriai, nacistai, fašistai, kuriuos toliau patogumo dėlei vadinsime bendriniu pavadinimu – JAV 5 kolona, nuolat rūsčiai kritikuoja J.Staliną dėl prieš Didįjį Tėvynės karą buvusių TSRS prekybinių-ekonominių santykių su hitlerine Vokietija, griausmingai smerkia Molotovo-Ribentropo paktą dėl tuometinės Europos pasidalinimo į įtakos sferas, dėl prieš karą NKVD išaiškintų ir ištremtų nacistinės Vokietijos 5 kolonos veikėjų. Antitarybinės, iki beprotybės rusofobiškos, proamerikietiškos JAV kolonizuotų kvazivalstybių istoriografijos ir “patriotinių” istorikų pagrindinis darbo metodas perrašinėjant istoriją yra ištraukti faktą iš istorinio konteksto, jį siaubingai iškraipytti, pridėti isteriškų antitarybinių prasimanymų ir tokią klastotę protingu veidu pateikti kaip istorinę tiesą, kuri su istorijos mokslu niekada neturėjo ir neturi nieko bendro, net šalia istorijos niekada nestovėjo. Visą kitą padaro masinio smegenų plovimo technologijos per JAV kontoliuojamas masinės dezinformacijos priemones. Taip auginama nauja karta liberalių fašistų, kurie yra pasirengę pakartoti kažkada nacistams nepavykusį žygį “drang nach Osten”. Išlavintas neapkęsti ir etiškai neišauklėtas jaunuolis yra tobulas nusikaltimo žmoniškumui įrankis išprotėjusio fiurerio rankose.
Labiausiai kaitina militaristinę isteriją, kursto tautinę nesantaiką, vykdo aršią karo su Rusiją propagandą veikėjai, kurie save vadina Lietuvos patriotais ir save kildina iš nacių kolaborantų II Pasaulinio karo metais – lafininkų-Lietūkio garažų aukų žudikų, plechavičiaus korikų, Impulevičiaus darbo apsaugos bataliono skerdikų. Tai yra, save aukomis bando pristatyti tie, kurių tėvai, seneliai dalyvavo tarybinių karo belaisvių, partinių ir ūkio aktyvistų, rusų, baltarusių, žydų masinių žudynių akcijose. Prilygindami II Pasaulinio karo nugalėtoją Tarybų Sąjungą, jos tuometinį lyderį Josifą Staliną su tarybinio režimo „represijų“ pagrindine auka A.Hitleriu, tokie „patriotai“ save sutapatina su diktatorių aukomis, kukliai nutylėdami, kad su hitlerininkais ranka rankon kovėsi jų nacionaliniai “didvyriai”, prieš tarybinę armiją jie kariavo hitlerinės koalicijos sudėtyje, baudžiamųjų akcijų metu rodė neeilinį žvėriškumą laikinai okupuotose TSRS teritorijose. Tokiu būdu kolaboravo visų nacistinės Vokietijos okupuotų šalių nacionalistai – tiek Lietuvos lafininkai, šauliai, tiek Ukrainos banderovcai, tiek lenkų armija krajova “patriotai”, tiek latvių ziemsargiai, estų kaitselitai ir visi kiti įvairių šalių kolaborantai-“patriotai”. Visi šie privataus kapitalo atstovai aršiai kovojo prieš savo klasinį priešą – darbo žmonių tarybinės valstybės , socialistinės liaudies valstybės įkūrėjus komunistus ir komunizmą. Klasinė neapykanta darbo žmonių valstybei TSRS vienijo skirtingų šalių nacionalistus po hitlerizmo vėliava ir skatino juos daryti žiauriausius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui prieš savo tautiečius ir ypatingai prieš TSRS civilius gyventojus. Prilygindami save Stalino represijų aukoms, tokie “patriotai” iš esmės bando nusimesti nuo savęs nacių kolaborantų gėdą, kaltę ir prisiskiria sau atleidimą už visus jų rankomis įvykdytus nusikaltimus. Jie gi taip pat dabar jau abiejų totalitarinių režimų aukos!!. Arba kovotojai už laisvę. Arba bent jau neutralūs. Ir nei vienas nenori būti nacių koloborantais.
Tai yra sukčiavimas, manipuliavimas, istorinių faktų sąmoningas klastojimas. Ir ši tendencija nuolat stiprėja Vakaruose, JAV, Didžiojoje Britanijoje, visoje Europoje, NATO valstybėse, kurios vėl, kaip ir 1938 metais Miuncheno suokalbio būdu, bando pakartoti nepavykusį A.Hitlerio žygį prieš TSRS „drang nach Osten“. Šį kartą vieningos Europos NATO vėl rujoja prie Rusijos sienų, koncentruoja civilizuotų žudikų armijas Pabaltijo šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, ruošia placdarmą agresijai visame Rusijos vakariniame pasienyje, vėl vykdo agresiją prieš JTO Saugumo tarybos nuolatinę narę Rusiją. Vakarų melo propaganda vėl, kaip ir 1941 metais Vokietijos J.Gebelso propagandos mašina, klykauja apie „Rusijos agresiją“, „grėsmę iš Maskvos“, „Kremliaus planus užgrobti taikų, pūkuotą Vakarų pasaulį“ ir panašias pavojingas militaristines fantazijas. Tos pačios šalys, kurios 1938 – 1945 metais buvo aktyvios hitlerinės Vokietijos sąjungininkės, šiandien vėl kartoja savo nacistinių protėvių lozungus, vėl bando pakartoti 1945 metais gėdingai žlugusį blickrygą. Ir nuolat vykdomas Europos šalyse nacizmo gaivinimas, nacių kolaborantų heroizavimas yra labai pavojingas reiškinys ir labai reali didžiulė grėsmė taikai ir saugumui pasaulyje.
II Pasaulinio karo viena iš iniciatorių Lenkija 80-ųjų karo pradžios metinių proga surengė grandiozinį antitarybinį, rusofobinį šou, informacinio karo ataką prieš Rusiją. Lenkija į šią teatralizuotą propagandinę akciją sukvietė visų šalių, kurios kartu kolaboravo nacistinės Vokietijos koalicijoje ir 1941-06-22 vieningai užpuolė Tarybų Sąjungą, atstovus. Į šį visam pasauliui tragišką datą pažymėti skirtą renginį nebuvo pakviesti tik nacistinės Vokietijos nugalėtojos, buvusių Tarybų Sąjungos respublikų, Rusijos atstovai. Lenkija tokiu būdu dar kartą patvirtino Vinstono Čerčilio jai skirtą apibūdinimą – Europos hiena, – kurį ji gavo po to, kai 1938-09-30 kartu su nacistine Vokietija okupavo Čekoslovakiją, dar kartą parodė savo rusofobinę esmę, lenkiško nacionalizmo fašistinį turinį. Ir dar sugebėjo iš Vokietijos pareikalauti reparacijų.
Kas susirinko Lenkijos organizuotame rusofobijos absurdo teatre ir kas kariavo prieš TSRS 1941-06-22 – 1945-05-09?
2018-05-17
Autorius: Ana Falalejeva
Įvykiai, kurie vystėsi sąjunginėse respublikose Tarybų Sąjungos žlugimo išvakarėse, pagimdė šių dienų rusofobija ir davė pradžią visai eilei platų atgarsį sukėlusių provokacijų. A. Litvinenko byla, pasikėsinimas nunuodyti Skripalius, cheminė ataka Sirijoje – visa tai yra tik paskutinės grandys ilgo sąrašo pasekmių, kurias pagimdė perestroikos laikas sukurta mitologija. Kaip ir kas gamino antirusiškus prasimanymus ir kokiu būdu jie atsispindi pasaulio politikoje šiandien – tokia buvo apskritojo stalo “Politiniai mitai – jų kūrimo ir panaudojimo technologija“ diskusijų tema, kurią nagrinėjo susirinkę laikraščio „Komsomolskaja pravda“ (“KP”) redakcijoje Rusijos ir Vakarų ekspertai.
Temą diskusijai davė Galinos Sapožņikovos, “KP” apžvalgininkės, knygos “Kas ką išdavė. Kaip buvo žudoma TSRS ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti ” (liet. knygos pavadinimas „Išdavystės kaina“), neseniai išverstos į anglų kalbą ir išleistos JAV leidykloje pasirodymas. Remdamasi Lietuvos pavyzdžiu autorė pasakoja, kaip buvo kuriami mitai apie Rusijos agresiją.
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
paštu: kanceliarija@prezidentas.lt
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El. p. Viktoras.Pranckietis@lrs.lt
LR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui
Valerijui Simulikui
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El.p. Valerijus.Simulik@lrs.lt
LR Seimo nariui
Ramūnui Karbauskiui
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El. p. Ramūnas.Karbauskis@lrs.lt
LR Seimo nariui
Petrui Gražuliui
Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius
El. p. Petras.Grazulis@lrs.lt
Ingibjörg Sólrún Gísladóttir
ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro direktorė
Ul. Miodowa 10
00-251 Warsaw
Poland
Office: +48 22 520 06 00
Fax: +48 22 520 06 05
Harlem Desir
ESBO Spaudos laisvės biuro vadovas
Valnerštrase 6
1010 Viena
Austrija
Ofisas: +43 1 514 36 6800
Faks: +43 1 514 36 6802
Jenifer Adams
ESBO Spaudos laisvės biuro atstovei
Valnerštrase 6
1010 Viena
Austrija
Ofisas: +43 1 514 36 6813
Faks: +43 1 514 36 6802
Deniz Yazici
Valnerštrase 6
1010 Viena
Austrija
Ofisas: +43 1 514 36 6804
Faks: +43 664 859 09 56
Peticijos autorius :
Jonas Kovalskis
Pušų g. 6-2, Tauragnai,
LT-28313 Lietuva
El.p. jonas.kovalskis@gmail.com
Peticija dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnio panaikinimo ir jo pagrindu vykdomų politinių represijų Lietuvoje nutraukimo
Lietuvoje teisiamas publicistas, leidėjas Povilas Masilionis. Lietuvos prokuratūra kaltina 78 metų žurnalistikos veteraną tuo, kad jis neva „užgauliu ir įžeidžiančiu būdu“viešai pritarė ir šiurkščiai menkino „1990–1991 metais TSRS įvykdytą agresiją prieš Lietuvos Respubliką, ją vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikos gyventojams“, kadangi leidėjas vykdydamas savo profesinę veiklą pagal Lietuvos Respublikos valdžios išduotą leidimą išvertė į lietuvių kalbą ir išleido niekur neuždraustą Rusijos Federacijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Kas ką išdavė“ (lietuviškojo vertimo pavadinimas „Išdavystės kaina“) apie nevienareikšmiškai vertinamus 1991 metų sausio 13 d. įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto. Pristatęs alternatyvią nuomonę žurnalistas, publicistas, leidėjas, autorius, poetas patyrė valdančio režimo represijas LR Baudžiamojo kodekso 170-2 str. pagrindu.
Tradicijų kultas, naujovių atsisakymas, kitokia nuomonė – išdavystė, pacifizmas – bendradarbiavimas su priešu, naujakalbė, panieka intelektualams: italų rašytojas Umberto Eko dar 1995 metais apibrėžė 14 fašizmo požymių, kurie vis dar sutinkami šiuolaikinių valstybių socialiniame gyvenime ir aptinkami bet kurioje Europos, fašizmo pradininkės, valstybėje . Bet kuriuo metu šių požymių kritinė masė gali atgaivinti fašizmą ir, nors ir iš pirmo žvilgsnio sunku tuo patikėti, grąžinti visuomenę į tamsius fašizmo laikus, – svastika pasidabinusių kolonų su degančiais fakelais eisenų, rėkiančių stilizuotas nacistines skanduotes, aikščių viduryje deginamų knygų laužų, persekiojamų bei žudomų kitaminčių ir kitataučių laikus, kurie jau atgijo Ukrainoje po JAV ir NATO valstybių įvykdyto valstybinio perversmo.
Šiandien fašizmo sąvoka, kaip ir dauguma sąvokų, liberalų melo dėka, yra devalvuota, supaprastinta, tiek valstybės vykdomos propagandos, tiek buitiniame lygyje yra paversta populiariu štampu, stereotipu, kuriuo galima pavadinti bet kurį neįtinkantį asmenį. Bet kuri oponuojanti viena kitai pusė, nepriklausomai nuo tautybės ir politinių pažiūrų, lengvai žongliruoja žodžiu „fašizmas“ ir juo bando pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti oponentą.
Jeigu abstraguotis nuo propagandinių stereotipų ir pažvelgti į istoriją, galima labai lengvai pastebėti pagrindinius, atrodytų, jau negrįžtamai tapusių istorija fašizmo bruožus šių dienų Lietuvoje, jeigu tikėti oficialia propaganda, laisvoje, demokratiškoje, teisinėje, tolerantiškoje. 1995 metais didysis italų rašytojas Umberto Eko tai pabandė padaryti analizuodamas būtent vakarietiškos liberalios demokratijos socialinius procesus. JAV Kolumbijos universiteto simpoziumo metu jis sudarė šiuolaikinio mutavusio liberalaus fašizmo schemą, kurią supaprastino, kad šiuolaikinio fašizmo sąvoka būtų prieinama ir suvokiama paprastiems, vidutinio išsilavinimo žmonėms. Savo pranešimą jis paskelbė tais pačiais metais birželio mėnesį žurnalo „Time“ numeryje, straipsnis vadinosi „Amžinasis fašizmas“ (Eternal Fascism).