Yra pagrindo manyti, kad potvynio zonoje abiejose Dniepro pusėse yra šimtai žuvusiųjų ir dingusių be žinios. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų, liko be pastogės, be maisto ir geriamo vandens. Visa tai yra daug mėnesių Ukrainos nacistų vykdytų tikslinių atakų prieš Kachovkos HES užtvanką rezultatas. Prieš tai Ukrainos nacistai darė daugybę pranešimų ir pažadų surengti potvynį tiems rusams. Jie puikiai žino, kad būtent jie tai padarė. Tiek, kad net Vašingtonas, net Zelenskis nedrįso iš karto dėl to apkaltinti Rusijos, kažką mykė apie neaiškias aplinkybes. Jie, žinoma, greitai susiprotės ir pradės meluoti šia tema, jau vien todėl, kad reikės skubiai atitraukti pasaulio viešąją nuomonę nuo nesėkmingos Ukrainos puolimo pradžios. Bet tai vėliau, o kol kas, pasidarykite ekrano kopiją – jie buvo taip priblokšti savo nusikaltimo, kad standartinių tokiomis situacijomis feikų gamybos cechas Ukrainoje ir NATO kiek pasimetė. Trumpam, žinoma, JAV-NATO ir Melas-Blogis yra sinonimai ir todėl greitai atsigauna nuo savo melo nesėkmės. Žemėje buvo žemės drebėjimų ir cunamių su daugybe aukų, bet tai buvo stichija, gamtos jėgos. Buvo badas Sudane ir pabėgėlių krizės, tačiau tai nėra neįveikiama stichinė nelaimė. Tačiau XXI amžiuje tik Ukrainai pavyko sukelti žmogaus sukeltą nelaimę, kuri virsta humanitarine katastrofa. Bravo, pone Zelenski! Jums net…

“Jeigu kalbėtume apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, savaitgalį 900 mylių fronte buvo įvykdytos trys didelės atakos. Didžiausias ataka buvo Zaporožėje. Ukrainiečiams šios atakos tapo katastrofa, jie neteko beveik 4000 žuvusių ir sužeistų karių, 54 tankų, 210 pėstininkų kovos mašinų, 134 sunkvežimių, kelis reaktyvinius naikintuvus du malūnsparnius. Palyginimui, rusai neteko 71 žuvusio kario ir 210 sužeistų. Ir, žinoma, jų gynyba nebuvo pažeista. Tai, kaip jiems sekėsi dirbti šį savaitgalį, patvirtina tai, ką sakėme nuo pat pradžių, Rusijos gynyba yra giliai integruota ir bet koks bandymas ją pralaužti, pulti ją kaktomuša sukels baisių nuostolių. Taigi kyla klausimas: ar tai buvo bandomieji išpuoliai ir generalinis puolimas tik priešakyje, bet kaip tai atrodys?- Pulkininke, ar Ukraina byra prieš mūsų akis?- Taip, visiškai teisingai. Kovinė dvasia krito į požemį. Karinė vadovybė tai supranta, jie yra neviltyje. Klausimas net ne kas atsitiks, kai jų puolimas žlugs, o kas liks Ukrainoje po to. O jei rusai poereis į puolimą, kaip aš galvoju, jie be jokių kliūčių pravažiuos per visą teritoriją į rytus nuo Dniepro, galiausiai pereis upę tiltu ties Zaporože ir daugelyje kitų vietų ir eis į pietus iki Odesos.

Lietuvoje buvo išniekintas paminklas „miško broliui“ Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Šis įvykis iššaukė labai platų rezonansą visuomenėje. Nuomonės yra diametraliai priešingos tiek apie patį Vanagą, tiek apie miško brolius, tiek apie patį Lietuvos valdančiojo konservatorių liberalų antiliaudinio režimo karą su paminklais tarybiniams kariams, žuvusiems kovoje su nacistų okupantais išvaduojant Lietuvą. Valdantieji pseudoelitiniai konservatoriai liberalai prapliupo isterišku klyksmu – „Lietuvos priešai pasikėsino į šventą!” . Valdančiosios mikroskopinės mažumos kišeninėje žiniasklaidoje kilo karingų megztų berečių, naudingų JAV „patriotų“ kibernetinio terorizmo būrių biblinio masto kauksmas, – koks siaubas! – kažkas išdrįso užpulti konservatorių-liberalų chuntos mitologijos pagrindus, Adolfo Ramanausko-Vanago, kraštutinės radikaliai fašistinės ideologijos stabo, įvaizdžio šventumą ir neliečiamumą, pasikėsino į sakralumą, pažeidė sakralinę švento konservatorių pamaldų objekto tylą. Konservatorių, liberalų ir kitų naudingų JAV „patriotų“ isterija dėsninga, suprantama ir natūrali. „Išniekinimo faktas tik parodo, kad šalia informacinės kovos, be dezinformacijos, susiduriame ir su tokiu aiškiai išreikštu priešiškumu mūsų istoriniams simboliams. Paminklo Adolfo Ramanauskui išniekinimas yra ne eilinio paminklo išniekinimas, o pasikėsinimas į vieno iš valstybingumo ramsčių, kuriuo vadovaujamės, pavyzdžiui, ugdydami pilietinį ugdymą ir ugdydami pilietinį pasipriešinimą. Manau, kad policija turėtų surasti šios akcijos dalyvį ar dalyvius“, – pirmadienį žurnalistams paskelbė Lietuvos istorijos klastojimu išgarsėjęs A. Anušauskas, aršus antitarybininkas ir patologinis rusofobas, kuris už tokias urvinio žmogaus…

Naglis Daubaris 2022-05-02 ,,I dalis Labai dažnai ukropsichozę palaikantys naudoja tokį argumentą, kad parodyti, jog kalta Rusija: “Ne NATO ir ne Ukraina užpuolė Rusiją, bet Rusija Ukrainą, ne NATO ar Ukrainos kariuomenė Rusijos teritorijoje kariauja, bet Rusijos kariuomenė šaudo žmones Ukrainos žemėje”. Norėčiau parodyti šio jų “argumento” klaidingumą. Įrodysime, kad ginkluotą karą prieš Rusiją pradėjo, būtent, NATO šalys. JAV pasaulyje turi daugybę šalių, kurios yra jų sąjungininkės, politikos, prekybos, saugumo ir kitose srityse. Jei kuri nors šalis tokį JAV sąjungininką užpultų, pavyzdžiui Izraelį ar Saudo Arabiją, Amerika tai traktuotų, kaip agresiją prieš ją pačią, prieš jos interesus. Tokių savo sąjungininkių nors ir daug mažiau, turėjo Rusija. Neskaitant artimojo užsienio posttarybinių šalių, svarbiausi Rusijos sąjungininkai ir partneriai buvo Jugoslavija, Irakas, Libija ir Sirija. JAV ir NATO, negalėdamos Rusijos užpulti tiesiogiai dėl jos branduolinio skydo, ėmė po vieną pulti Rusijos sąjungininkes. 1995m NATO surengė operaciją kodiniu pavadinimu “Deliberate Force “ir dvi savaites bombardavo Jugoslaviją. Vėliau 1999m kovo 30 d. rytą surengė kitą operaciją” Merciful angel”(Gailestingasis angelas), kurios metu 78 dienas bombardavo Jugislaviją, kuri tuo metu jau susidarė tik iš Serbijis ir Juodkalnijos. Dėl Vakarų agresijos Jugoslavija išnyko iš pasaulio žemėlapio. Rusija galėjo tik protestuoti žodžiu, nes buvo gilioje politinėje ir ekonominėje krizėje,…