Tag

zodzio laisve

Browsing

Tiesa apie Vilniaus televizijos bokšto šturmą 1991 metų sausio 13 dieną gali sugriauti visą nepriklausomos Lietuvos idėjinį pamatą. Dabartinė Lietuvos valdžia kariauja aršų informacinį karą prieš savo piliečius, kad tik visuomenė nesuabejotų oficialiąja Sąjūdžio, Sausio 13 d. įvykių versija, kurią nuolat į viešą erdvę ir masinę sąmonę stumia “nusipelnę gyventi geriau” landsbergistai. Visomis chuntai prieinamomis priemonėmis – nuo valatkodelfinės melo propagandos iki politizuotų teisminių farsų – siekiama sukelti patriotinės isterijos bangas, dėl visų tragiškų įvykių suversti kaltę tarybiniams kariškiams, kurie, esą, brutaliai sušaudė nepriklausomybės šalininkus.
Apie tai, kur nesueina „sausio 13-osios bylos“ galai, kokios juodos skylės ir baltos dėmės “nepriklausomybės” byloje verčia abejoti landsberginės chuntos propagandos mitais., analitiniam portalui RuBaltic.Ru papasakojo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, antrasis LKP CK (TSKP platformoje) sekretorius Vladislavas Švedas:

— Praeitame interviu Jūs papasakojote apie tai, kaip buvo einama link kruvinų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. O kas gi atsitiko Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją?

— Situaciją įkaitino sąmoningas Vytauto Landsbergio pritarimas kelis kartus pakelti maisto produktų kainas, kuris buvo perduotas premjerei Kazimirai Prunskienei. Priešais Aukščiausiąją Tarybą buvo parduotuvė „Talinas“, iš jos išėję žmonės piktinosi kainų pakėlimu, organizavo nedidelį mitingą. Nepasitenkinimas ritosi per Vilnių kaip gaisras. Sausio 8-osios rytą Kuro aparatūros gamyklos Sąjūdžio grupė pradėjo mitingą prieš kainų pakėlimą.

Lietuvos valdantieji apsimetė, kad nieko neatsitiko. Bet juk atsitiko… Liepos pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Žmogaus Teisių Komitetas, kurio sprendimai Vilniui yra privalomi, išnagrinėjo žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje ir, pradžioje trumpai pagyręs mūsų vyriausybę už šiokią tokią pažangą kai kuriose srityse,  tiesiai šviesiai įpareigojo oficialiąsias Lietuvos įstaigas atlikti kai kuriuos joms nelabai malonius veiksmus. Mes dabar juos paviešinsime ir aptarsime, juoba, kad valdžiai artimi portalai ir televizijos tą padarė tik probėgšmais. © AFP 2018 / PETRAS MALUKAS JT komitetas paragino Lietuvą visiškai išsklaidyti įtarimus dėl CŽV kalėjimo Pirma, JTO Komitetas įpareigojo atnaujinti vadinamojo slaptojo CŽV kalėjimo bylos tyrimą, nubausti visus, kas kalti dėl neteisėto žmonių laikymo jame, kompensuoti aukoms ir baigti viešai abejoti (oficialių pareigūnų lūpomis) atitinkamo Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžio privalomumu. O visą bylą — išslaptinti. Nes neteisėtas žmonių sulaikymas pažeidžia žmogaus teises. Antra, Komitetas įpareigojo baigti persekioti asmenis ir organizacijas už tai, kad jie tyrinėja ir viešina lietuvių dalyvavimą nacių rengtose žydų ir kitų gyventojų masinėse žudynėse. Nes persekiojimas už informacijos ar nuomonės sklaidą, ypač svarbiais istorijos klausimais, pažeidžia žmogaus teises. Trečia, Komitetas įpareigojo baigti viešai skelbti (ką kasmet daro Valstybės saugumo departamentas), kad tos ar kitos organizacijos ar atskiri asmenys “kelia gręsmę nacionaliniam saugumui”. Nes…

Birželio 25 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kongresmenas, Atstovų rūmų narys respublikonas Krisas Smitas (Chris Smith) įregistravo įstatymo projektą H. R. 6218 , kuriuo siekiama buvusią Lietuvos Seimo narę Neringą Venckienę, prašančią JAV politinio prieglobsčio, apsaugoti nuo išdavimo Lietuvos teisėsaugai (ekstradicijos). Kadangi yra labai rimtas pagrindas manyti, jog Lietuvos valdžia vykdo prieš teisėją politinio susidorojimo procesą.

Pagal kongresmeno pateiktą projektą, N. Venckienė būtų išleista iš Čikagos federalinio kalėjimo, kol JAV pareigūnai nepriims sprendimo dėl jos prašymo suteikti jai politinį prieglobstį.

Ch. Smitas, respublikonų partijos atstovas nuo Naujojo Džersio , vienas iš Jungtinių Amerikos įstatymų dėl vaikų išnaudojimo rengėjų, naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė: „Venckienė turėtų būti giriama, o ne kaltinama už drąsą pareikalauti iš pareigūnų atsakomybės ir norą apsaugoti savo dukterėčią“.

Internete buvo išplatinta peticija, kurios tikslas yra paremti teisėją Neringą Venckienę ir respublikonų senatoriaus Kriso Smito pateiktą atitinkamą įstatymo projektą, kuri skamba taip:

Arūnas Valinskas: Kaip Titovas Klaipėdoj „šūdą pasakė“ Kaip kritiškai svarbią alternatyvą kovojant su sąmokslo teorijomis ir šmeižtu, istorikai kaip tik pateikia švietimą bei jautrių temų viešinimą ir kėlimą į dienos šviesą. Tarkime, debatuose su sričių profesionalais. Tegu partizanų banditizmo atstovai atsiveda visą savo svajonių rinktinę į viešus debatus, kur su jų argumentais, dokumentais ir naratyvais istorikai ir archyvarai išvalys grindis. Pakvieskime Viačeslavą Titovą pasišnekėti. Ne tik jį – tegu į komandą dar pasiima kitus sovietinės nostalgijos sunkiasvorius, tokius kaip Jonas Kovalskis ir Jurijus Subotinas. Tačiau tegu jie šneka ne teisme, miesto taryboje ar „Facebook’e“ (arba ne tik ten), bet tikruose debatuose su istorikais, kuriuose iš jų viešai ir sąžiningai bus padaryti ne kankiniai, o neišmanėliai ir melagiai. Juk durniaus liežuvis – didžiausias jo priešas. Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/arunas-valinskas-kaip-titovas-klaipedoj-suda-pasake-18-1009248?copied

Vėl pakilo į mūšį megztų berečių-kibernetinio saugumo pajėgų choras, biblinis klyksmas. Šį kartą iš JAV diriguojamos “patriotų” kolonos isteriško įniršio taikiniu tapo Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, kuris – o siaube!! – išdrįso pasikėsinti į konservatorių, liberalų chuntos mitologijos pamatus, minėtų dešiniųjų nacistinės ideologijos dievaičio Adolfo Ramanausko-Vanago paveikslo šventumą, neliečiamumą, pažeidė konservatorių savanaudiškų pamaldų objekto sakralinę tylą.

Konservatorių, liberalų ir kitų JAV naudingų “patriotų” isterija suprantama ir dėsninga. Kad pasisavinti  pusę amžiaus lietuvių liaudies  tarybų valdžios metais kurtą turtą  visi JAV spalvotų revoliucijų aktyvistai pirmiausiai perrašo istoriją. Iš šio atimto iš tautos turto spalvotų revoliucijų, maidanų, tahrirų, arabų pavasarių, sąjūdžių aktyvistai, paprastai mikroskopiškai maža tautos dalis, sumoka duoklę savo šeimininkams iš JAV – parduoda suverenitetą, tautos laisvę, šalies teritoriją ir piliečius JAV kolonizatoriams.  Valstybinio perversmo būdu užgrobęs valdžią kompradorinis elitas Už nacionalinių interesų išdavystę gauna savo dešimtinę, judo sidabrinius, kurie užtikrina jiems prabangų gyvenimą, parazitavimą tautos sąskaita, galimybę nebaudžiamai plėšikauti savo istorinėje tėvynėje. Konfucijus sakė, kai žodžiai praranda prasmętautos praranda laisvę. Dž. Orvelas savo socialinėje antiutopijoje “1984”, aprašydamas liberalios demokratijos visuomenės sąmonės kolonizavimo būdus pažymėjo, kad tokie mieli savi “demokratai”, “liberalai”, “patriotai” pirma pavagia žodžius, paskui jie pavagia žodžių prasmę, o paskui pavagia žmonių laisvę. Tokie “patriotai”    nusikaltėlius paskelbia didvyriais, nusikaltimus pasipriešinimu, o tautos priešus paskelbia tautos gelbėtojais – “Karas yra taika. Vergija yra laisvė. Nežinojimas yra jėga”.

Buvo laikai , kai valdžia priklausė tautai ir valdžia dirbo tik tautos labui.

Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.

Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros  dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.

Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį.

Ant vaistų buteliukų  nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.

Mes gėrėm vandenį iš vandens kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių.

Niekam negalėjo šauti į galvą važinėti dviračiu  su šalmu. Siaubas!

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavome, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

2018-06-04 Lietuvos Respublikos Seime vyko pompastinis renginys negausiam susirinkusiųjų rateliui – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimas. Paliko slogų įspūdį. Kaip ir paties Sąjūdžio pasiekti rezultatai.

Sąjūdis prasidėjo kaip tipiška spalvota revoliucija pagal tradicinį žinomo amerikiečių perversmų organizavimų technologo Džino Šarpo scenarijų – maža, mikroskopinė iš JAV valdoma grupelė nacionalistų ima pūsti socialinio protesto burbulą. Bet kurioje valstybėje yra trūkumų, kuriuos vietiniai rėksniai išpučia iki biblinės katastrofos dydžio, sukuria ir ištiražuoja melo, prasimanymų, šmeižto laviną, diskredituoja valdžią, pasinaudoja pasyvios minios nepasitenkinimu, nuverčia esamą valdžią ir uzurpuoja valdžią. Naujoji , būtinai proamerikietiška valdžia-chunta visada pajungia visus turimus tautos resursus Vakarų kolonizatorių interesams. Nacionaliniai, visos tautos interesai, dėl kurių gerklę draskė dar vakar revoliucionieriai, sąjūdiečiai, maidaniečiai ir panašūs Vakarų kolonizatorių apmokami samdiniai, praranda bet kokią prasmę, kai valdžia atitenka proamerikietiškai klikai, JAV specialiųjų tarnybų agentams. Visos vakarykštės socialinės problemos, dėl kurių buvo sukurtas spalvotos revoliucijos laužas, nėra sprendžiamos. Priešingai, jos įteisinamos įstatymu, kadangi valdžia dabar už nieką neatsako – dėl visko kaltas pats pilietis, kiekvienas už save, kas stipresnis, tas ir teisus. Kolūkis baigėsi – kieme liberali savivalės ir savanaudiškumo demokratija.

Kiekvieną kartą, kai susiduri su Lietuvos marionetinės valdžios agresyviai vykdomos masinės propagandos, tiesiog žiauraus informacinio karo negailestingai sužalotais jaunais žmonėmis, apima siaubas. Nenusakomas kažkokios fatališkos ir neišvengiamos apokaliptinės katastrofos nuojautos jausmas. Jeigu gyvą, energingą, pozityvų jauną žmogų tik informacinių technologijų poveikiu galima padaryti gyvuliu, tai ką galima padaryti su juo kitų technologijų pagalba?!! Prie prezidentūros ryjantys  maistą pantagriueliškais kiekiais jaunuoliai žurnalisto (?) A. Tapino organizuotos apsirijimo antiakcijos metu kitomis sąlygomis galėtų atrodyti sąmojingais, jeigu ne šlykšti, ciniškai žema šio fiziologinio akto potekstė – jie godžiai ryja prabangų maistą priešais alkanų badaujančių pilietinių aktyvistų  palapines. Ir ši aplinkybė šiuos savimi patenkintus, blizgančius nuo kasdienio persirijimo „patriotus“ akimirksniu perkelia į kitą, Lietuvos banko valdytojo mėgstamą dimensiją – gyvulių kategoriją, o visas jų „patriotizmas“ akimirksniu tampa antipodu, diametraliai priešingu meilei Tėvynei jausmu. Tai, ką jie daro, yra žema, apgailėtina, baisu, gyvuliška ir jokiu būdu negali būti siejama su jokiu kilniu jausmu, poelgiu, ypač tokiu, kaip sentimentalus ir labai intymus jausmas kaip meilė Tėvynei.

Užsienio valstybių – JAV, NATO, ES, Ukrainos – vėliavomis prisidengę šokinėjantys, spygaujantys, kvailai rėkalojantys ir dar kvailiau besišypsantys mokinukai prie Seimo tokiu savo elgesiu iššaukia jokiu būdu ne solidarumo su jais, palaikymo jausmą, bet panieką ir pasmerkimą. Jie savo tokiu žemu, nepadoriu elgesiu, kaip ir tie gyvuliai prie Prezidentūros, siekia sutrukdyti žmonėms pasinaudoti savo LR Konstitucijoje įtvirtinta  teise turėti savo nuomonę, reikalauti išvesti iš Lietuvos JAV-NATO okupacines armijas, ir paminti pacifistų teisę laisvai ją išreikšti. Mokinukai gi šauniojo kareivio Šveiko veidu daro valstybinį nusikaltimą, varžo žmonių konstitucines teises, o marionetinė valdžia tokį nusikalstamą elgesį skatina ir netgi suima piliečius, kurie reikalauja nutraukti nusikalstamą jaunųjų konservatorių, liberalų elgesį. „Jeigu norite sugriauti valstybę, reikia dviejų dalykų – bausti nekaltus ir nebausti kaltųjų“ (Fridrichas Engelsas). Lietuvos konservatoriai, liberalai jau seniai, nuo 1990 metų,  savo nešvariuose politiniuose žaidimuose nesibodi naudotis jokiomis priemonėmis, net vaikų panaudojimu savo nepadoriose akcijose, tačiau ribas reikėtų jausti – įstatymas draudžia politinėms partijoms išnaudoti vaikus savo politiniams tikslams siekti.

Europos Žmogaus teisių teismas 2018-05-31 paskelbė, kad Lietuvoje 2005-2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Jis šiuo metu kali Gvantanamo kalėjime, kur JAV karo nusikaltėliai kalina ir kankina žmones iš viso pasaulio be jokio teismo. „Teismas priėjo prie išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad ponas Husaynas buvo ten laikomas, o vietos valdžia žinojo, kad CŽV su jo elgsis taip, kaip draudžia Konvencija“, – rašoma teismo pranešime. Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, kurios draudžia kankinimą, garantuoja teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
Priminsime, kad visai šiai JAV tarptautinio terorizmo operacijai Lietuvoje aktyviai talkino tuometinis Lietuvos prezidentas (importuotas iš JAV) Valdas Adamkus su visa savo gastrolierių komanda, Lietuvos konservatoriai ir liberalai. Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė prašė savo šeimininkų Vašingtone neuždaryti Guantanamo koncentracijos stovyklos ir žadėjo JAV tarptautiniams nusikaltėliams visokeriopą pagalbą kalinant kovotojus prieš JAV tarptautinių nusikaltėlių terorą.    Lietuvos Seimas, spaudžiamas tarptautinės visuomenės, buvo priverstas sudaryti komisiją ištirti slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje buvimo aplinkybes. Komisijai vadovavo žinomas konjunktūrinis istorikas, aršus antitarybininkas ir rusofobas konservatorius A. Anušauskas, todėl ir komisijos išvados gavosi, kaip ir visi Anušausko istorijos “patyrinėjimai” – buvo, bet nėra, gal būt buvo, gal ir ne,  dėl visko kalta Rusija… Taip konservatoriai ir liberalai, pagrindiniai JAV tarptautinių nusikaltimų vykdytojai ir rėmėjai Lietuvoje, įvykdė ne tik prieštaraujantį tarptautinei teisei, grubiai pažeidžiantį  žmogaus teises aktą – įsteigė slaptą neteisminio susidorojimo centrą respublikoje, JAV nurodymu pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kalino be teismo sprendimo bei kankino šiame centre žmones, bet ir, išaiškėjus tiesai, trukdė teisingumui, klastojo įrodymus.

Trečiąjį gegužės sekmadienį paprastai Lietuvoje minima kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, minimi Lietuvos partizanai. Ne tie, kurie kovėsi su nacistinės Vokietijos okupantais, kiti, kurie kovėsi prieš tarybų valdžią, vokiečių okupacijos metais mielai kolaboravo su naciais, darbavosi vietinių policajų batalionuose ir šis jų tarnybos Vakarų okupantams faktas oficialios propagandos odėse nėra minimas. Kova su ginklu rankose visada yra susijusi su priešingos pusės kovotojų ir jiems prijaučiančių žudymu – tokia jau objektyvi pilietinio karo rūsti tikrovė.

Kadangi oficiali Lietuvos melo propaganda šią didvyriams nemalonią tiesą linkusi nutylėti, visais įmanomais būdais nuslėpti nuo visuomenės, esame priversti užpildyti šią spragą – be kitos, didvyriams nemalonios, tačiau objektyviai buvusios jų veiklos pusės įvardijimo, didvyrių paveikslas būtų ne pilnas, netikras, ne objektyvus, sakyčiau, net karikatūriškai operetinis.

Tad keletas skaičių ir faktų iš didvyriškos pokario partizanų kovos “vardan tos Lietuvos” istorijos. Maža dalis tikrosios kovų rūsčios istorijos.