„Nesvarbu, už kokių formų slepiasi respublika, tebūnie demokratiškiausia respublika, bet jei ji buržuazinė, jei joje išliko privati ​​žemės, gamyklų ir fabrikų nuosavybė, o privatus kapitalas visą visuomenę laiko samdomo darbo vergijoje, tai yra , jei ji nevykdo to, ką skelbia mūsų partijos programa ir Tarybinė konstitucija, tai ši valstybė yra vienų mašina engti kitus“.V. I.LeninasBuržuaziniai politologai teigia, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra paremta daugiapartine sistema, yra viršklasinė, kurioje visi turi lygias galimybes tapti savo šalies šeimininkais. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio pirmiausia į akis krenta tai, kad viešasis gyvenimas tvarkomas kelių partijų kovos dėl valstybės valdžios būdu. Suprask, nugali geriausi iš geriausių, pasiūlę patraukliausią rinkimų programą, pažėrę daugiausiai gražių pažadų.Tai reiškia, iš paprasto partijų, kovojančių dėl teisės valdyti valstybę valdžią, skaičiaus daugeto, atrodytų, yra logiška ir teisinga daryti išvadą, kad šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinė sistema yra demokratiška, kadangi daugiapartinė. Tačiau tokia išvada yra iš esmės klaidinga. Kokia nauda iš to, jei rinkėjas žino, kad rinkimuose dalyvauja tam tikras partijų skaičius, jei nežinome šių partijų kokybinių, ideologinių parametrų? Kiekybiniai rodikliai apie tam tikrą reiškinį turi prasmę tik tiek, kiek jie apsprendžia, apibrėžia kokybinius objektų požymius.Tokiu būdu. Jei pažvelgsime į šiuolaikinės Lietuvos visuomenės politinę sistemą ne tik rinkimuose dalyvaujančių partijų…