Amerikiečio verslininko ir kelių knygų autoriaus, šiuo metu gyvenančio Ukrainoje Kijevo centre, vaizdo įrašas apie Ukrainos demilitaracijos ir denacifikacijos operaciją. Jis išsako savo mintis apie tai, ką būtent dabar daro Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje ir kodėl jos taip elgiasi. Video anglų kalba. Jo kalbos santrauka:
🧩 Amerikiečių melo propagandos mašina bando įdiegti viso pasaulio žmonėms idėją (ir Lietuvos melo propagandos mašina ją intensyviai platina), kad Rusijos kariuomenė yra neefektyvi ir “silpna” – nes po kelių dienų operacijos Ukrainoje vis dar nesugriovė vandens tiekimo kanalų, dujotiekių, civilinės infrastruktūros objektų, ryšių bokštų ir t.t. … TODĖL KAD AMERIKIEČIAI IR NARO KARO VANAGAI BŪTENT TAIP IR ELGIASI VISŲ SAVO INVAZIJŲ METU. Jie sugriauna, nuniokoja viską ir tik tada įžengia į meistus (Faludža, Mosulas ir pan.). Tačiau šalis tam momentui jau yra nusiaubta ir išdeginta, joje būna jau sukurta humanitarinė katastrofa.
Vaizdo įraše jis sako, kad rusai tokio tikslo niekada neturi. Priešingai. Jų užduotis ir griežtas vadovybės įsakymas – išsaugoti šalyje absoliučiai viską nepažeistą, išskyrus konkrečius karinius objektus, kad nenukentėtų nei civiliai, nei žemė, nei civilinė infrastruktūra.
🧩 Vaizdo įrašo autoriaus nuomone – priešingai amerikiečių paprastai naikinimo, išdegintos žemės taktikai, Rusijos Federacijos specialiųjų pajėgų taktika šiuo atveju yra teritorijos laikina kontrolė, siekiant sukurti galimybę sukurti vietoje senojo fašistinio marionetinio režimo naują vyriausybę, kuri nebus JAV ir Didžiosios Britanijos vergijoje ir bus pasirengusi atsižvelgti į savo kaimynų nacionalinio saugumo reikalavimus.
🧩 Jis pažymi, kad nors Rusijos kariuomenės veržimasis į priekį yra itin greitas, jie reguliariai „atsitraukia atgal“, jei sulaukia gyventojų pasipriešinimo ar stipraus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo. Kodėl? Nes neturi tikslo vietovę paversti mėsmale ar pademonstruoti savo galią beribiu smurtu. Po tokio žingsnio atgal – daromas manevras apsupti vietovę ir laukiama, kol vietiniai gyventojai ateis į protą, prisimins, kad jie yra … taip pat rusai.
🧩 Vaizdo įrašo autorius nuolat kartoja, kad Rusijos Federacijos kariškiai valdo Ukrainos visą oro erdvę nuo pat pirmos dienos – jei jų tikslas būtų okupacija, tai jie seniai būtų tai pasiekę, bet tokio tikslo nėra.
🧩Rusijos Federacijos kariškiai taip pat neturi tikslo sunaikinti Ukrainos karius, todėl susirėmimuose Rusijos kariai neperžengia būtinosios konfrontacijos linijos, savo galia naudojasi saikingai, todėl yra minimalus aukų skaičius (ir nėra jokių tūkstančiai aukų Rusijos pusėje, nors yra sužeistųjų ir žuvusiųjų!). „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolai mokėsi kartu su Rusijos Federacijos armijos generolais, kartu gėrė, draugavo ir žudyti vienas kitą jiems rūpi mažiausiai”.
🧩 Jis dažnai kartoja, kad jei užduotis būtų karas, jis negalėtų sėdėti savo viešbučio kambaryje Kijevo centre ir savo minčių transliuoti internetu…
🧩 apie Zelenskio režimą jis pasisako labai kategoriškai – „tai nusikaltėliai, kurie dalija ginklus civiliams, kurie nemoka jais naudotis, bet žmogus su AK rankose jau nėra civilis kariuomenei, jis jau yra kombatantas, teisėtas taikinys, todėl Zelenskis savo civilius piliečius sąmoningai stato į mirtiną pavojų“.
🧩 Daug vyrų (tarp jų ir vaizdo įrašo autoriaus verslo partneriai) dabar bando išvykti iš miestų, nes čia vyksta priverstinė visų vyrų, jaunų ir senų, mobilizacija – kam to reikia, jeigu yra profesionali kariuomenė? Kad būtų kuo daugiau civilių aukų? Ir daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų maitvanagiams iš CNN?…
🧩 Atskirai jis piktinasi tuo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos salvine raketų paleidimo sistemas “GRAD” stato gyvenamuosiuose rajonuose tarp namų… tai yra sąmoningai sudaromas pavojus tankiai gyvenamoms vietovėms, kad sviediniai, skirti sunaikinti šiuos įrenginius, gali pataikyti į namus. Kam taip išnaudoti savo žmones?
Viso vaizdo įrašo metu jis ragina Vakarų šalis susimąstyti ir įsigilinti į esmę, o ne taškytis isterikoje ir sekti paskui lėlininkus iš užsienio, manipuliuojančius Kijevo režimo marionetėmis.
„Der Spiegel“ ekspertai patvirtino, kad Rodčenkovo parašas dopingo bylose buvo suklastotas
2020-07-07
Anksčiau tokias pat išvadas padarė nepriklausomi Didžiosios Britanijos ir Vokietijos ekspertai.
Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paskelbė tyrimo medžiagą, kurioje ekspertai patvirtino, kad Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriaus Grigorijaus Rodčenkovo parašas bylose, susijusiose su buvusių Rusijos biatlonininkių Olgos Zaicevos, Janos Romanovos ir Olgos Viluchinos dopingo mėginiais, yra itin žemos kokybės klastotė.
Rusijos dukart olimpinė čempionė Olga Zaiceva Sočio Olimpiadoje, 2014 metai.
Rusijos chemikas-analitikas Grigorijus Rodčenkovas išgarsėjo 2016 m., kai paskelbė, kad Rusijoje neva vykdoma valstybinė dopingo programa.
Nagrinėjant WADA ir G.Rodčenkovo apšmeižtų Rusijos sportininkų skundus Sporto arbitražo teismui (CAS) Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pateikė devynis Rodčenkovo rašytinius parodymus.
Anksčiau nepriklausomi britų ir vokiečių ekspertai nustatė, kad chemiko parašai Rusijos biatlonininkų bylose yra suklastoti.
„Der Spiegel“ cituojami ekspertai priėjo išvados, kad ta pati byla su suklastotu Rodčenkovo parašu buvo įdėta į du skirtingus dokumentus kaip rašytiniai įrodymai. Kiti dokumentai buvo pasirašyti ranka, bet greičiausiai ne Rodčenkovo. Atitinkama išvada pateikta skaitmeninėje teismo medicininės ekspertizės ataskaitoje.
WADA’os nusamdytas chemikas-klastotojas Grigorijus Rodčenkovas klastoja Rusijos sportininkų dopingo mėginius.
„Kai gynyba išreiškė abejones dėl parašų autentiškumo pirmąją CAS posėdžio dieną kovo mėnesį, TOK per 24 valandas pateikė naują Rodčenkovo pažymą, tačiau tai nepaaiškina, kaip buvo gauti parašai kituose dokumentuose“, – rašoma tekste.
Negana to, „Der Spiegel“ parašė, kad aptiktas du kart olimpinės biatlono čempionės Olgos Zaicevos dopingo mėginyje DNR priklauso jos vyrui, o tai reiškia, kad O.Zaiceva yra nekalta ir ji diskvalifikuota nepagrįstai, remiantis britų bei JAV šnipų organizacijų sukurptomis klastotėmis, JAV ir D. Britanijos nusikalstamoms valstybėms vykdant tarptautinius nusikaltimus, siekiant diskredituoti Rusijos sportą per korumpuotus WADA ir TOK.
„Kai kurie Šveicarijoje vykstančio antirusiško sporto teisminio proceso įrodymai, kuriuos paskutinėmis savaitėmis tyrinėjo „Der Spiegel“, ne tik patvirtina O. Zaicevos pateiktus teiginius dėl savo nekaltumoą, bet ir apskritai aiškiai rodo, kad korumpuotų WADA/TOK sukelta antirusiška isterija pavadinimu “Sočio olimpiados diskreditavimo kampanija” yra tik mažytė JAV, Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų oficialiai vykdomos valstybinės tarptautinio terorizmo visame pasaulyje globalinės programos dalis.
Korumpuotas TOK, korumpuotos WADA iniciatyva ir remiantis išsigimėlio prekiautojo dopingu G.Rodčenkovo suklastotais “įrodymais” visam gyvenimui diskvalifikavo Zaicevą, Romanovą ir Viluchiną už antidopingo taisyklių pažeidimą 2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse Sočyje ir anuliavo jų rezultatus. Minėtos sportininkės padavė skundus į Sporto arbitražo teismą. Teismo posėdis įvyko 2020 m. kovo mėn. Teismo sprendimas vis dar nėra paskelbtas.Visos trys sportininkės karjerą baigė 2017 m.
Paskutiniais dešimtmečiais vis daugėja įrodymų, kad visos tarptautinės organizacijos, kurias įsteigė, finansavo ar kuriose lemiamą įtaką turi JAV/Didžiosios Britanijos/ES/NATO valstybių spectarnybos-tarptautinio terorizmo vykdytojos, yra tik JAV-NATO tarptautinio terorizmo, neokolonijinės ekspansijos priemonės ir bevaliai įrankiai, nežiūrint į tai , kokiais kilniais tikslais jos dengtų savo veiklą. NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisija, Europos žmogaus teisių teismas, Nobelio premijų komitetas, Cheminio ginklo uždraudimo komisija, Gydytojai be sienų, Žurnalistai be sienų, Transparency International, Amnesty International, WADA, TOK praranda visą savo kilnių tikslų žavesį, kai tik patenka į JAV/GB spectarnybų rankas, ir tampa minėtų Vakarų kolonizatorių neokolonijinės ekspansijos, destrukcijos, karų, konfliktų, tarptautinių nusikaltimų bukais įrankiais. Ir vykdo tik JAV/GB nurodymus, aptarnauja tik JAV/GB tarptautinių nusikaltėlių geopolitinius interesus. Tai neginčijamai įrodo minėtų tarptautinių organizacijų ir institucijų daugybė politizuotų antirusiškų sprendimų, kurie paprastai baigiasi JAV/GB/NATO agresijomis, karinėmis intervencijomis Afganistane, Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, Sirijoje, Irane ir visame pasaulyje arba nekarinėmis Gruzijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Čekijos ir pan. bananų respublikų faktinėmis okupacijomis, kurias taip aktyviai remia tų šalių išprotėję nacionalistai, “patriotai”, fašistai, nacistai, dešiniosios partijos, įvairūs “nacionaliniai” susivienijimai, susitelkimai, santalkos, maidanai ir panašūs antiliaudiniai sąjūdžiai. Rusija šių metų liepos 4 d. priėmė savo Konstitucijos pataisas ir nuo šiol dauguma JAV/GB kontroliuojamų tarptautinių korumpuotų institucijų sprendimų keliaus į šiukšlių dėžę Rusijoje. Visos kitos JAV/GB/NATO kolonijos ir toliau kraus turtus Vakarų tarptautiniams piratams, rengs liokajiškos ištikimybės JAV vėliavai paradus savo sostinėse, išlaikys savo antiliaudinius režimus ir svaiginsis pasakomis apie Vakarų “civilizacijos vertybes”, euroatlantinę intergraciją, vakarietiškos laisvės ir demokratijos kolonijinės nirvanos stebuklus.
Aiškėjant eilinės Vakarų (JAV/GB/ES) globalinės klastotės užkulisiams, kyla natūralus klausimas – kaip bus su Griška Rodčenkovu? Žinant JAV/GB valstybinių-tarptautinių nusikaltėlių darbo metodus ir prisimenant Nemcovo, Borkos Berezovskio ir pan. antirusiškų “rezistentų” šunišką likimą, yra rimtas pagrindas manyti, kad panaudotas G.Rodčenkovas Vakarams dabar naudingesnis miręs, nei gyvas. Jis jau ilgas laikas nesimato Vakarų melo propagandos ruporų šviesoje…
„Google“ iš paieškos rezultatų šalina teigiamus faktus apie TSRS
„Kaspersky Laboratorija“ specialistai atliko plataus masto pagrindinių internetinių paieškos sistemų tyrimą ir priėjo prie išvados, kad didžiausia pasaulyje paieškos sistema tyčia pašalina faktus apie Tarybų Sąjungos pasiekimus.
„Mes ištyrėme daugiau nei 10 tūkst. paieškos užklausų ir dabar galime vienareikšmiškai tvirtinti, kad „Google “visiškai pašalina arba siunčia teigiamus faktus apie TSRS pasiekimus į labai tolimus atsakymų puslapius. Tokios “Google” nesąžiningos manipuliacijos taikomos ieškant atsakymų į užklausas apie tarybinių mokslininkų pasiekimus, tame skaičiuje, kosmoso tyrinėjimuose ir branduolinės energetikos srityje, tarybinių gydytojų nuopelnai žmonijos pergalėje kovoje su raupų epidemija ir kt. Taip pat tyčia “Google” menkina TSRS vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, informacijos vartotojui paieškų sistema dažniausiai pateikia tik neigiamus faktus apie tarybinius karius, ir tik gal 20 puslapyje pateikiamos tikrovę atitinkanti informacija apie Tarybų Sąjungos Pergalę prieš Vakarų fašizmą. Mūsų nuomone, viso to tikslas yra apjuodinti, paniekinti Tarybų Sąjungą ir Rusiją, dirbtinai sukonstruoti mūsų šalies įvaizdį kaip atsilikusios ir laukinės . Tai labai pavojinga, nes pagrindinis šiuolaikinio jaunimo informacijos šaltinis yra atsakymai į užklausas paieškos sistemose“, – teigia Vladislavas Žuravliovas, vyriausias „ Kaspersky Lab“ SEO ir SMM ekspertas.
Kaip tapo žinoma, atitinkama ataskaita jau buvo pateikta Valstybės Dūmos informacinės politikos, informacinių technologijų ir ryšių komitetui. Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl Rusijos reagavimo į „Google“ politiką, visai įmanoma, kad nusikalstama JAV šnipų įmonės “Google” veiklas Rusijoje šalyje bus apribota, JAV militaristinei organizacijai “Google” bus skiriamos baudos už dezinformacijos ir melagingos propagandos platinimą, siekiant padaryti taikiai ir demokratiškai Rusijai itin didelio masto ekonominę, politinę, socialinę, finansinę ir kultūrinę žalą, prilygintiną JAV-NATO karinės agresijos metu padarytai žalai.
Facebook cenzūra jus apsaugo nuo tikrovės
Visi, kuriem teko nuolat būti blokuojamam kitos JAV šnipų organizacijos “Facebook”, jau seniai suprato, kad esate blokuojami ne todėl, kad esate patologiškai nemandagus, kalbate nepagarbiai, skatinate neapykantą dėl rasės, etninės kilmės, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos. Palyginti su ta neapykanta ir tulžimi, kurią lieja D.Grybauskaitės išsigimę augintiniai “Jorkšyrų elfai”, “Vakcina nuo vatnikų” ir panašūs savukynai-kuznecovaitės-stundžios, paprastas FB vartotojas yra tiesiog bažnyčios choro berniukas, net jeigu ir plūstųsi visą parą lyg bocmanas iš piratų laivo. Facebookas tiesiog yra dar viena nusikalstama Vakarų kolonizacijos priemonė – biblinė Vakarų civilizacijos niekšybės koncentracija, nešvaraus Vakarų informacinio karo prieš žmoniją, Vakarų neokolonijinės ekspansijos įrankis, kuris neturi jokių kilnių tikslų ir dėl kurio nereikia turėti jokių iliuzijų.
Vislos pažangios technologijos, kurias pasauliui pasiūlo JAV, Didžiosios Britanijos, NATO šalių technologai, galiausiai pasirodo yra ne kas kita, o Vakarų kolonizacijos, neokolonijinės ekspansijos, melo, dezinformacijos ir klastočių priemonės. Kai tau šypsosi Vakarų konkistadorai, jie atėjo tavęs apiplėšti ir nužudyti. Kai Vakarų konkistadorai į tave kreipiasi “mano drauge”, jie turi galvoje “mano auka”. Neapgaudinėk savęs Vakarų melo propagandos primestais mitais – jų tikslas yra tave apiplėšti ir sunaikinti.
Neseniai Vilniuje įvykusi eisena Jungtinėse Valstijose vykstantiems protestams palaikyti jau spėjo iššaukti daug prieštaringų reakcijų: liberalai džiaugiasi į ją susirinkusiu „vakarietiško“ nusistatymo jaunimu, tuo tarpu visokie nesisteminiai ir antisisteminiai veikėjai pastarąjį kritikuoja, įžvelgdami čia Sorošo leteną. Ir vienoje, ir kitoje pusėje pastebėjimų yra taiklių – bet vienas, sakyčiau – esminis – momentas, deja, lieka nesuprastas.
Koks? Prieš jį nurodant, reiktų patikslinti, apie ką gi šnekame. Nes, galbūt, tarp skaitančių bus ir tokių, kurie nežino, kas čia per eisena… Taigi – praėjusį penktadienį, birželio 5 d., nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Čiurlionio g. esančios JAV ambasados praėjo kelių šimtų (oficiozinėje žiniasklaidoje meluota, kad tūkstančio), daugiausiai nepilnamečių jaunuolių minia. Renginį, atrodo, ne be kai kurių vietinių palaikymo, organizavo Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai – tiek baltieji, tiek negrai, norėdami išreikšti palaikymą minėtiesiems protestams, kurie, kaip ne paslaptis, jau spėjo peraugti į masines, nuo 1968 m. Jungtinėse Valstijose nematyto masto riaušes.
Apie šiuos protestus – jų priežastis, esmę bei kryptį, savo požiūrį išdėsčiau anksčiau išėjusiame straipsnyje („Neramumai JAV: liaudies sukilimas ar „spalvota revoliucija?“). Jame kalbėta ir apie minėtąją eiseną. Iš tiesų: Jungtinėse Valstijose vyksta kova dėl valdžios paties buržuazinio elito viduje. Tiek protrampinė, tiek antitrampinė pusės, kurių šalininkai vis aršiau reiškiasi, tėra figūros šioje šachmatų partijoje, kurią žaidžia valdančios „viršūnės“. Tuo tarpu Vilniuje vykusi eisena – pagal tarptautinį šabloną atlikta vietinių sorošinių kontorų akcija. Čia pamėginsiu išryškinti kitą dalyko aspektą, pasiremdamas prielaida, kad visi šie niuansai skaitytojui yra daugiau mažiau žinomi bei suprantami.
Kokį aspektą? Tai yra, kas, o tiksliau – kokie asmenys susirinko į praėjusios savaitės sorošinę eiseną. Kaip matyti iš gausios video medžiagos (pavyzdžiui, Ldiena.lt redaktoriaus Lauryno Ragelskio pasikalbėjimų su jo vadinamaisiais „bliakmateriais“), čia rinkosi kontingentas, kuris, nepaisant to, kad geografiškai tikriausiai ir gimė, ir užaugo Lietuvoje, įkūnija visiškai kitą, nei lietuvišką, sąmonę – jų šnekama lietuvių kalba iškraipoma gausių anglizmų, dažnai net jaučiasi, jog, kalbėdami lietuviškai, šie žmonės mąsto angliškai. Lietuvos ir jos istorijos pažinimo prasme – šių jaunųjų piliečių žinios artimos nuliui.
Pavyzdžiui, pora viename Ragelskio video siužete kalbintų mergaičių (abi – nepilnametės paauglės) bandė pagrįsti savo dalyvavimu eisenoje išreikštą poziciją: kaip argumentą pastarosios iškėlė vergų prekybos, kurioje, be abejo, didžiąją dalį pirklių sudarė baltieji, vergų masės pagrindu buvus Afrikos negrams, faktą. Anot jų, – „mes patys atsivežėme juodaodžius“. Žinančiam Lietuvos istoriją, aišku, kiltų klausimas: kas gi tie „mes“? Tikrai ne lietuviai, nes nei LDK, nei ATR kolonijų neturėjo. Paaiškėja, kad šis jaunimas savęs su „Lietuva“ ir „lietuvių tauta“ netgi nesieja – tai yra iš esmės amerikonizuoti, su anglosaksų pasauliu besitapatinantys ir, žinoma – šito neįsisąmoninantys, šį tapatumą už duotybę nekritiškai priimantys asmenys.
Šiuo požiūriu, kalba eina apie dalyko formą. Didelio čia daikto, kad jaunimas šneka angliškai, kad domisi pasaulio įvykiais? Problema ta, kad šiuo atveju – kaip, beje, paprastai ir būna – forma vienaip ar kitaip išreiškia turinį. Kokį turinį? Ogi visiškai liberastinį: iki pat šaknų, iki kaulų smegenų persisunkusį Vakaruose įsigalinčia radikalaus hedonizmo, nevaržomo geismų tenkinimo ideologija, kurią, griežtai šnekant, galime įvardyti postmoderniu liberalizmu – į jį sudedamosiomis įeina ir LGBT (t. y. seksualinių nukrypimų propagavimas, „genderių“ teorija ir t. t.), ir šiaip absoliučia „laisve“ bei „tolerancija“ žongliruojančios ideologemos.
Visa tai iššaukė nemenką kritiką iš taip vadinamų „tautiškai nusiteikusiųjų“, žodžiu – mūsiškių nacionalistų stovyklos. Pastarieji, pirmiausiai, iškėlė viską, ką pats aukščiau parašiau, bet – be to, laikydamiesi protrampiškų pozicijų – smerkė akcijos rengėjus dėl jų „provokacijos prieš Lietuvos strateginį partnerį“, t. y. – prieš Jungtines Valstijas, nes joms gi vadovauja ne kas kitas, kaip protestuotojų nekenčiamasis Donaldas Trampas. Antra, šie „dešinieji“ eitynių kritikai, kaip jiems būdinga, prikaišiojo, esą Vilniaus gatvėmis ėjo „radikalūs leftistai“ ar netgi „komunistuojantis gaivalas“, o pati akcija neva buvusi „antiamerikietškai sovietinio pobūdžio“ (taip straipsnyje „Pasaulio pabaiga: landsbergistai ir liberalai prieš Donaldą Trampą“ rašo Linas Naujelis).
Iš tiesų, šie „kairieji“ veikėjai nėra jokie marksistai ar komunistai – nieko panašaus. Tai yra kraštutiniai liberalai, geriausiu atveju žaidžiantys kairuoliškais šūkiais, bet ne daugiau. Bėda tame, kad – kaip jau esu rašęs – Vakarų pasaulyje jokio komunistinio judėjimo, kaip savarankiško politinio faktoriaus, seniai nebėra. Jo liekanos, tuo tarpu, spėjo neatpažįstamai mutuoti, šiai dienai turėdamos mažai ką (arba visai nieko) bendro su kadaise Markso iškelta komunizmo, kaip socialinio teisingumo visuomenės, kaip žmogaus tapimo Žmogumi programos, idėjiniais principais.
Juo labiau, šie „kairieji“ neturi nieko bendro nei su Tarybų Sąjunga, nei su tarybine kultūra ir ideologija, nei su tarybiniu paveldu apskritai (žodžiu – su Lietuvos ir šiaip Rytų Europos nacionalistų nekenčiamuoju „sovietizmu“). Tarybinėje visuomenėje gi tokie reiškiniai, kuriuos šiai dienai aršiausiai kritikuoja mūsų dešinieji nacionalistai, kabindami jiems „neomarksizmo“, „liberalkomunizmo“, „kultūrinio marksizmo“ ir pan. etiketes, buvo neįsivaizduojami. Tuo tarpu visa tai dirvą rado būtent Vakaruose, o paskiau – ir čia, bet tik po to, kai, atsisakę Raudonojo, komunistinio projekto ir, atitinkamai – tarybinio tapatumo – papuolėme į jų įtakos sferą.
Iš tiesų, „lietuvio“ kultūrinio kodo – kiek tokio būta kad ir 1990-aisiais, išardymas prasidėjo ne kuo kitu, kaip būtent Tarybų Sąjungos, Tarybų Lietuvos, žodžiu – tarybiškumo, tarybinio tapatumo – išardymu; XX amžiaus istorijos perrašymu antitarybiškumo, antikomunizmo ir rusofobijos dvasia bei šios dvasios įdiegimu taip pat tarybinei lietuvių tautai. Taigi tai, ką turime šiandien – yra šio atsisakymo, šios, pasakyčiau, masinės apostazės, pasekmės.
Ir ką gi turime? Vardyti galima daug: pradedant „prichvatizatorių“ įvykdytu liaudies turto išgrobstymu ir atitinkamai suluošintu krašto žemės ūkio ir pramonės potencialu, į Vakarus pigia darbo jėga išguitu milijonu lietuvių, žodžiu – ekonominiu ir socialiniu nuosmukiu – baigiant vamzdžiais ant Neries kranto, „gėjų paradais“ ir viešųjų erdvių makdonaldizacija, taigi – tokiais štai dvasiniais mūsų „suvakarėjimo“, žodžiu – „desovietizavimosi“ – ženklais, kurių mūsiškiai nacionalistai neneigia ir net gana aštriai kritikuoja. Tačiau tai tėra pasekmės – o prie jų privedusios priežasties, būtent – tarybiškumo atsisakymo – šie mūsiškiai „patriotai“ gi priežastimi nepripažįsta ir pripažinti nenori.
Bet reikėtų. Juo labiau, kai užuominų negaili ir atviri liberastai, Lietuvoje aptarnaujantys sorošinio Vakarų elito flango interesus – štai Aušrinės Armonaitės komentaras dėl praėjusio penktadienio eisenos dalyvių: „Jaunimas <…> mąsto globaliai ir gyvena amerikietiškoje, Vakarų pasaulio informacinėje erdvėje… <…> seka naujienas socialiniuose tinkluose, žiūri video reportažus Instagrame ir Tiktoke, klausosi tinklalaidžių anglų kalba. Suprantu, kad kai kuriems tarybiniams piliečiams sunku juos suprasti.“
Tikriausiai pastaroji džiaugėsi tai rašydama, nes tikrai – nors, ačiū dievui, ne visas Lietuvos jaunimas toks, dalis jo, patinka mums ar ne – yra būtent tokia: amerikonizuotų, nei lietuviškos kultūros, nei istorijos nepažįstančių, aklai visą ir bet kokią propagandą iš Vakarų už paskutinės instancijos tiesą priimančių mankurtų banda. Ir, be to, būtent Armonaitės minimi „tarybiniai piliečiai“ (paskutinįjį cituotąjį sakinį paryškinau ne be reikalo) – tiek realiai tokiais buvusieji, tiek jų palikuonys, žodžiu, tie, kuriuose aukščiau minėtasis kultūrinis kodas dar nėra galutinai išardytas – yra labiausiai linkę šioms tendencijoms pasipriešinti.
Deja, pasipriešinti veiksmingai trukdo daugelio tų pačių mūsų tarybinių piliečių, žodžiu – tarybinių lietuvių – Sąjūdžio metais išmoktas ir paskiau gėbelsiško istorijos klastojimo premonėmis sutvirtintas antitarybiškumas, antikomunizmas, rusofobija ir amerikanofilija. Čia valdančioji matrica veikia tiesiog tobulai: potencialūs sistemos priešininkai dvasiškai iškastruojami ir taip paverčiami tiesioginiais arba netiesioginiais Amerikos, taigi – Blogio – imperijos tarnais.
Šiuo požiūriu norėtųsi sugrįžti truputėlį atgal – prie aukščiau cituoto Ragelskio pokalbio su minėtomis paauglėmis: jame Ragelskis teisingai pastebėjo, kad mes – lietuviai – istoriškai priklausome ne Vakarų, bet Rytų Europai, kuri – priešingai Vakarams – kolonijų neturėjo ir, atitinkamai, Afrikos negrų vergų prekyboje nedalyvavo. Iš tiesų, tokia yra mūsų istorija, toks yra tikrasis mūsų tapatumas.
Tačiau nepamirškime: čia turime reikalą su mankurtais – žmonėmis be istorijos, be praeities ir, tiesą sakant – be ateities. Šiuo atveju, su amerikoniškos propagandos kuriamais zombiais. Dar daugiau: šiandienos Lietuva, priklausydama ES ir NATO, žodžiu – Blogio imperijai – yra, nors ir periferinė, nors ir antrarūšė, bet visgi Vakarų dalis ir šiuo požiūriu, išstodama iš savojo, Rytų Europos istorinio kelio, iš Vakarų pasiima ne tiktai ES fondų pinigus, bet ir Vakarų nuodėmes.
Kokias dar nuodėmes? Vien XXI amžiuje – ir Afganistano, ir Irako, ir Libijos, ir Sirijos, ir Donbaso žmonių kančios ir kraujas. O apskritai – ir iki XIX amžiaus klestėjusi prekyba Afrikos negrais, kuri, tarp kitko – atgimė šių laikų Libijoje, kur, po „kruvinojo diktatoriaus“ Muamaro Kadafio nužudymo pradėjus tariamą „demokratizaciją“, atvirai prekiaujama daugiausiai juodaodžiais vergais. Tačiau ar liberastija alsuojančius „bliakmaterius“ tai domina?
Panašu, kad nelabai. Ir, deja – tai nedomina mūsiškių nacionalistų. Nors turėtų: vis dėlto, Vakarų kaltė yra (tiek negrų, tiek daugelio kitų rasių bei tautybių atžvilgiu). Ir ji ne išgalvota, bet visiškai reali! Kiek Lietuva prie Vakarų prisideda, tiek ji tampa bendrininke, o tai reiškia – tiesiogiai ar ne – ir kaltininke. Vadinasi, didžiausia paslauga tiek negrams, tiek kitiems, kuriuos nuskriaudė Vakarai, tiek, beje – ir patiems sau – galėtume padaryti išeidami iš šios imperijos, sugrįždami į savąjį istorinį kelią ir tapatumą, žodžiu – į savąją vietą. Tiesa – vietą, kurioje be Rusijos ir Tarybų Sąjungos toli nepajudėsi. Bet tokia gi tikrovė – ir kuo greičiau ji bus suprasta ir priimta, tuo bus geriau.
Apie Vakarų propagandos supuvusį bananą, kurio sočiai atsikando visi tarybiniai žmonės.
Erikas Honekeris, Vokietijos Demokratinės Respublikos paskutinis vadovas.
“Jūs turėjote darbą, jūs turėjote butus. Jūs turėjote geras mokyklas. Jūs turėjote stabilią valiutą ir garantuotą pensiją. Visą naktį jūs galėjote saugiai vaikščioti po Berlyno Alexanderplatz be jokios baimės.
Ir turkų jūs neturėjote. Bet to jums buvo maža.
Jūs norėjote daugiau. Jūs svajojote apie prabangius automobilius, nes „Wartburg“ jums buvo per mažai elegantiškas. Jūs norėjosi bananų, nes mūsų naminiai obuoliai jums nepatiko. Jūs norėjote savo piniginėje turėti vokiškas markes, nes VDR markės jums neturėjo vertės. Jūs svajojote apie žodžio laisvę, nors niekas VDR nedraudė jums kalbėti, nebent tik apie socializmą.
Jūs veržėtės į Federatyvinę Vokietiją, ir jūs ten patekote.
Apie viską, ką tada jums „pamiršo“ papasakoti Vakarų televizija, ir šiandien ji vis dar nepasakoja. Ir tais laikais Vakaruose buvo draudžiama atvirai kalbėti apie problemas, susijusias su užsieniečiais. Dvigubi standartai ir tais laikais karaliavo Vokietijoje. Buvo teisės vokiečiams, ir tai buvo įtvirtinta įstatymuose.
Tačiau užsieniečiams galiojo kitokia teisė – ir būtent šiomis teisėmis manipuliavo politikai siekdami savo tikslų. Bet jūs džiūgavote, kai jums melavo. Vakarų propaganda buvo tas pats melas kaip ir mūsų, ji tiesiog atrodė gražiau. Perprasti mūsų propagandą buvo labai lengva, tuo labiau tokiems vikriems gudruoliams kaip jūs.
O štai Vakarų televizija jus mulkino, kaip norėjai. Pažvelkite į savo gyvenimą. Jūs pagaliau gavote prabangius automobilius – skolon.
Taip, kad įsigyti „Wartburg”ą, jums reikėjo taupyti, tačiau už jį jūs mokėjote grynais, kaip ir išdidūs laisvi žmonės. Jūsų VDR markės taupomose knygelėse jums davė geras palūkanas, jūs visi turėjote solidžias santaupas.
Dabar jūs neturite nieko. Net vokiškos markės – ir tos jau neturite.
VDR jums buvo garantuota pensija. Dabar jos nepakanka gyvenimui … o ir mirčiai taip pat. Jūsų vaikai VDR mokyklose išmokti skaityti ir rašyti per šešias savaites. Dabar jie to nepajėgia padaryti net trečioje klasėje.
Niekam niekada net mintyse nereikėjo kažko bijoti, net ir dideliame Berlyno mieste, o Alexanderplatz’e niekas nebuvo nužudytas. Šiandien vakarais jūs bijote iškišti nosį iš savo namų net gimtame kaime, kur gatvėmis valkatauja afganų „pabėgėlių“ gaujos. O mūsų policija, mūsų liaudies armija! Jums jie visada buvo per daug prūsiški, per daug griežti. O dabar jūs kalbate apie žmonių savigynos būrius ir ieškote sau tinkamo šaunamojo ginklo, nes sulaukti pagalbos iš valstybės jūs jau praradote viltį.
VDR viskas vyko pagal planą, net jūsų gyvenimas. Dabar jūs nežinote net to, kas jūs laukia rytoj. Tikiuosi, kad jūs bent jau atsivalgėte deficitinių bananų? Juk žodžio laisvė jums ir šiandien yra vis dar nepasiekiama.
Prisiminkite, kaip jūs visi klykėte: „Atidarykite mums sienas!“ Šiandien jūs jau svajojate,kad jas uždarytų. Bet negalima uždaryti to, ko nėra.
Norėjosi mėgautis Vokietijos Federatyvine Respublika be jokių apribojimų. Mėgaukitės.
Žmogau, pagalvok, neimk visko, ką tau kiša liberalūs sukčiai. Kam tau tiek mėšlo?!!
Kokias nesąmones mes skaitome apie Rusijos ekonomiką! Jei tikėti „ekspertais“, tai Rusijos ekonomika šiuo metu yra kažkur Afrikos šalių, Nyderlandų ar Italijos lygyje. Kokia nesąmonė! – šaukia prancūzų leidinio straipsnio autorius. Tie, kurie naudoja BVP kaip vienintelį rodiklį, yra verti dvejeto ekonomikoje ir penketo propagandoje. Tiesą sakant, Rusija yra kelyje tapti pirmąją Europos žemyno ekonomika.
„AgoraVox“ (Prancūzija): kitoks požiūris į Rusiją
Šiuo metu, kai Vakarų ekonominės ir politinės sankcijos bei sprendimai, nukreipti į Rusijos ekonomikos sužlugdymą, išlieka kaip niekada anksčiau aktualūs, verta pažvelgti į padėtį Rusijos ekonomikoje taip, kaip ją pristato Rusijos žiniasklaida.
Aš neketinu Rusijos žiniasklaidos požiūrio priešpastatyti Vakarų informacinio meinstrymo pateikiamai analitikai, kadangi Vakarų MIP dažniausiai nepasitiki oficialiais Rusijos duomenimis ir yra linkusios hipertrofuoti visas Rusijos sistemos, kurias jos paprastai vadina “putiniška”, problemas.
Tai yra, aš vertinu šias Vakarų žiniasklaidos priemone kaip nepatikimas ir ignoruosiu jas šiame straipsnyje.
Todėl pasiruoškite šokui, jei jūsų nuomonė apie Rusiją grindžiama vien tik didžiausių Vakarų žiniasklaidos priemonių pranešimais ir televizijos ekspertų, turinčių nemalonų įprotį visada daryti klaidas, nuomonėmis.
Neseniai priimtas (Vakarų) sprendimas dėl ekologinių priežasčių boikotuoti Šiaurės jūrų kelią yra vienas iš absurdiškiausių žingsnių.
Maskvos Sitis
Kokias kvailystes mes skaitome apie Rusijos ekonomiką, lyginant ją su vakarų! Ji, jeigu tikėti pačiais drasiausiais ekspertais, yra, neva, Afrikos šalių, Nyderlandų ar net Italijos lygyje.
Kokia nesąmonė! Iš tikrųjų Rusijos ekonomika yra Vokietijos lygyje, jei vertinsime ją pagal laikomą patikimiausiu lyginamąjį rodiklį, tai yra, BVP pagal perkamosios galios paritetą. Šiuo požiūriu Rusija turėtų tapti pirmąja žemyno ekonomika, jei ja jau nėra tapusi.
Visi tie, kurie naudoja BVP kaip vienintelį rodiklį, yra verti dvejeto ekonomikoje ir penketo propagandoje.
Egzistuoja ir kiti rodikliai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, jei norime susidaryti nuomonę apie Rusijos ekonomiką, ir jie radikaliai keičia situaciją.
Kitaip nei Vakarų konkurentai, Rusija rankovėje turi paslėpusi tris labai svarius kozirius:
– Šių metų gruodžiui ji yra sukaupusi 541 milijardo JAV dolerių vertės atsargų rezervus (nors doleriai sudaro tik nedidelę jų dalį) ir jie pagal savo dydį yra ketvirti ar penkti pasaulyje.
– Jos biudžetas yra proficitinis.
– Jos įsiskolinimai yra maži: valstybės skola sudaro tik 15% BVP, kuri yra labai maža ir neapsunkina valstybės biudžeto periodiniais mokėjimais kreditoriams.
Rusija galėtų lengvai pasinaudoti vienu iš šių kozirių, kad padidinti piliečių perkamąją galią ir paskatinti vartojimą. Nežiūrint į tai, Rusija, matyt, pasirinko trečią kelią: vartojimo kreditavimą. Tai yra liberalus būdas kontroliuoti piliečius per jų piniginę. Nedaug žmonių yra linkę streikuoti ar nuversti vyriausybę, kai jiems reikia mokėti už paskolą.
Aš neminėsiu kitų teigiamų Rusijos ekonomikos aspektų: naftos mana, politinis stabilumas, žemas rublio kursas, kuris skatina eksportą ir stabdo importą, santykinai žemas nedarbo lygis (4,5%), teigiamas užsienio prekybos balansas, efektyviai valdoma imigracija. Kontroliuojama infliacija, įgytas ekonominis patriotizmas ir (didžiausia provokacija Vakarų elito akimis) išskirtinė vyriausybės komanda, kuri išvengė visų spąstų, kuriuos gudriai paspendė JAV ir jos piktavaliai vasalai.
Aš nebandysiu nutylėti kapitalo nutekėjimo iš Rusijos problemą.
Visų pirma, būtina suprasti, kad Rusijos ekonomika yra atvira visiems investuotojams, todėl turi būti užtikrintas laisvas kapitalo judėjimas, tame tarpe ir jo pasitraukimas iš rinkos. Problema yra žinoma, tačiau ją išspręsti nėra lengva, nebent, žinoma, būtų tiesiog uždraustas kapitalo pasitraukimas, o toks žingsnis pašalintų užsienio investuotojus iš šalies. Dabartine politika nėra siekiama bet kuria kaina išlaikyti šalyje užsienio įmones, kurios nori palikti Rusiją ir nenori reinvestuoti rinkoje, pavyzdžiui, GM ir Ford. Interneto gigantai (jie taip pat yra atsakingi už masinį pajamų išvedimą) susidurs su administraciniais apribojimais, kurie yra susiję su duomenų konfidencialumu ir neskatina jų pasilikti. Užduotis yra pakeisti juos panašiomis Rusijos įmonėmis, kurios gamina šalies viduje ir kurių atžvilgiu valstybė turi daugiau kontrolės svertų.
Be to, didžioji Rusijos ekonomikos dalis priklauso vietos rezidentams, piliečiams ir valstybei. Tai yra, ji yra apsaugota nuo galimo šantažo delokalizacijos būdu.
Sankcijos
Tai yra visiškas JAV prezidento ir Kongreso patarėjų fiasko. Dar Barackas Obama tvirtino, kad sankcijos paklupdys Rusijos ekonomiką ant kelių, kad Rusija yra ekonominė nykštukė be ateities, kuri patirs diplomatinę izoliaciją.
Praėjus penkeriems metams šalyje kaip grybai dygsta gamyklos, Rusija ekonomine prasme kyla iš pelenų, o Rusijos diplomatija skina pergales kaip Tarybų Sąjungos laikais.
Sankcijos padarė priešingą efektą nei buvo sumanyta ir smogė tiems, kurie jas įvedė.
Ukraina pergyvena sunkiausius laikus per visą savo trumpą istoriją. Jos pramonės gigantai, tokie kaip „Antonovo“ aviacijos gamykla ir Nikolajevo laivų statykla nieko negamina arba dirba sulėtintu režimu. Lėktuvų variklių gamintojas „Motor Sich“ be Rusijos užsakymų atsidūrė sudėtingoje situacijoje ir ieško pirkėjo. Kiniečiai domėjosi įmonės įsigijimu, tačiau amerikiečiai sandorį vetavo. Donbaso sunkiosios pramonės įmonės ir anglies kasyklos yra prarastos visiems laikams, o pajamų už Rusijos dujų tranzitą perspektyvos taip pat neatrodo šviesiomis.
Baltijos šalys nežino, ką daryti ateityje. Jų uostai iki šiol veikė kaip Rusijos krovinių terminalai. Tam tikslui jie buvo modernizuoti už didelius pinigus, tačiau, pasak daugelio Amerikos ekspertų, jie yra ant bankroto slenksčio. Rusija pastatė savo naujus uostus Suomijos įlankoje ir jau pradėjo nukreipinėti savo eksportą į ten. Ateinančiais metais tranzitas per Baltijos šalis bus nutrauktas. Be to, nuo 2020 m. šios šalys praras didelę Europos paramos dalį, o jų gyventojai jau masiškai vyksta dirbti į Vakarus.
Lietuva, Europos Sąjungos nurodymu, uždarė Ignalinos AE. Ji nori būti nepriklausoma nuo Rusijos dujotiekių ir tam pasistatė SGD terminalą, tačiau čia jos laukė labai nemaloni staigmena: didžiausi tiekėjai gauna SGD iš Jamalo! Tai yra, ji pasiekė tik kainų padidėjimą.
Rusijos naujausias jūrų krovinių terminalas Suomijos įlankoje Ust-Luga
Jei Vokietija, sprendžiant iš visko, išėjo sausa iš vandens, Prancūzijai nepavyko įgyti jokių pranašumų. Ji nieko nelaimėjo iš sankcijų ir, netgi galima sakyti, kad Rusijos atsakomosios priemonės rimtai smogė jos žemės ūkio pramonei. Be to, išoriniai apribojimai tapo stimulu Rusijos vidaus pramonės gamybos vystymuisi, kaip mes pamatysime kitoje šio straipsnio dalyje.
Europos kreditų gavimo apribojimas šiek tiek lėtina Rusijos naftos sektorių, tačiau pirmiausia tai vis gi smogia labiau Europos įmonėms, negalinčioms dalyvauti pelninguose projektuose, jei jos neturi galimybės investuoti savo kapitalus. Investuotojai, savo ruožtu, negali pasinaudoti dabartinėmis aukštomis Rusijos obligacijų palūkanų normomis (6,5%).
Rimtus sunkumus Rusijai sukėlė naftos kainų kritimas nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. vasario mėn .: nuo 110 iki 35 USD už barelį. Rusija buvo priversta panaudoti rezervinio fondo lėšas, kad sušvelnintų smūgį. Jos laimei, Saudo Arabija taip pat nenori žemų kainų ir negali pakartoti operacijos, kad sužlugdyti kotiruotes, kaip ji tai padarė 1980-jų metų pabaigoje, siekdama pakenkti TSRS. Beje, šis žingsnis buvo viena iš Sąjungos žlugimo priežasčių. Šiuo metu Rusija ir OPEC yra susitarusios apriboti naftos išgavimą, kad kainos išliktų 55 USD už barelį lygyje.
Rusija ir reali ekonomika
Ši tema niekada nėra aptariama Vakarų informacijos meinstryme, nes ji aiškiai prieštarauja oficialiai retorikai. Todėl šioje dalyje remsiuosi daugiausiai rusiškomis informacijos svetainėmis, be to, kiek įmanoma įvairesnėmis, kad būtų užtikrinta plati reprezentacija.
Skaitytojų komentarai šiose svetainėse parodo Rusijos visuomenės dvasinę būseną: šalia pritarimo pastabų visada yra kandūs pastebėjimai tų, kurie nesupranta, kodėl visa tai nedaro teigiamos įtakos rusų perkamajai galiai. Į šį klausimą aš atsakysiu baigiamojoje straipsnio dalyje.
Reikia išskirti dvi skirtingas investavimo formas:
– Valstybės investicijos į didelio masto infrastruktūros projektus, tokius kaip tiltas Kryme (Kerčė), būsimas tiltas per Leną, uostai ir oro uostai, greitkeliai ir geležinkelio linijos. Į projektus dažnai pritraukiami privatūs investuotojai, kaip tai buvo, pavyzdžiui, statant „Roza Chutor“ slidinėjimo centrą Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.
Roza Chutor kaimelis Sočyje
– Privačios investicijos į įmonių steigimą ar plėtrą. Šaltiniais gali būti startup’ų steigėjai, oligarchai ( stambios apimties investicijomis), Rusijos ar tarptautinės įmonės, kaip matome „Mercedes-Benz“ gamyklos Maskvos regione pavyzdžiu, kurios tikslas yra pagaminti nuo 20 000 iki 25 000 automobilių per metus ir pradžioje sukurs apie 1 000 darbo vietų.
Verta paminėti, kad dauguma mišrių investicijų yra susijusios su pradiniu ir antriniu sektoriais. Pramonės produkcijos augimas rodo investuotojų pasitikėjimą ekonomika. 2019 m. rugsėjo mėn. pramonės produkcija išaugo 3%, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir 2,7% nuo metų pradžios.
Pramonė, be abejo, vis dar yra toli nuo tarybinio lygio (tačiau toks palyginimas vargu ar pateisinamas, nes TSRS apėmė Ukrainą ir kitas respublikas), ir visi tai supranta.
Sankcijos prisideda prie to, kad verčia Rusiją gaminti įrangą, kuri anksčiau buvo importuojam iš Ukrainos ir Vakarų šalių, ypač laivų, sraigtasparnių ir orlaivių variklius. Rusijos vyriausybė siekia tapti nepriklausoma nuo užsienio valstybių strateginėse pramonės šakose.
Čia pateiktas (neišsamus) Rusijos pramonės plėtros vaizdas.
Rusijoje statomi 25 traleriai ir dar 43 buvo užsakyti, akivaizdu, Arkties regione esantiems ištekliams išgauti. Statomi 42 prekybiniai laivai, skirti plaukioti Volgos upe. Rusijoje taip pat statomi upių kruiziniai laivai. Rusija neturėjo įspūdingų know-how ir patirties šioje srityje. Tai yra, mes matome labai aktyvų naujo sektoriaus vystymą, kuris leidžia įdarbinti be darbo likusius ukrainiečių inžinierius. Tarybų Sąjungos laikais tokie laivai buvo statomi šalyse, kurios dabar nėra Rusijos įtakos zonoje: Ukrainoje, Lenkijoje, Austrijoje.
Nereikėtų pamiršti apie didžiulio Arkties ledlaužių laivyno statybą, o taip pat serijinės naujų karo laivų gamybos. Galima sakyti, kad Rusijos laivų statyba pergyvena klestėjimo laikotarpį.
Irkutsko srityje statoma milžiniška aliuminio gamykla už 120 milijardų rublių, kuri per metus pagamins 750 000 tonų metalo. Atidarymas numatytas 2020 m. pabaigoje. Kaimynystėje statomas gyvenamųjų namų kompleksas, kuris taps naujojo miesto branduoliu.
2020 m. pabaigoje bus pradėta serijinė lainerių „MS-21“, kurie turėtų konkuruoti su „Airbus A320“ ir „Boeing 737“, gamyba. Projektas buvo pristabdytas metams ar net ilgiau, kadangi JAV atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tiekti kompozicines medžiagas. Atsižvelgiant į 737 Max problemas, šis orlaivis gali rimtai konkuruoti su dviem sektoriaus žvaigždėmis.
Civilinės aviacijos srityje taip pat verta paminėti naują Rusijos ir Kinijos tolimojo lainerio CR929, kuris, kaip spėjama, turi pakilti į dangų 2023 m. Jis taip pat konkuruos su Airbus ir Boeing.
CR929, naujasis Rusijos-Kinijos tolimųjų skrydžių laineris
JAV reakcija į naujausios kartos lainerių konkurenciją iš „priešiškų“ šalių, kurių darbo jėgos kaina yra žema, laukiama ir tai gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp JAV, iš vienos pusės ir Rusijos bei Kinijos iš kitos.
UZTS sėkmingai atkuria staklių gamybą Kubanėje ir savo produkciją iškėlė į tarptautinį lygį.
Rusija yra branduolinės energijos ir urano sodrinimo technologijų lyderė pasaulyje. Iki 2030 m. šalyje bus pastatyta dvi dešimtys atominių elektrinių. Jie pakeis tarybines atomines elektrines, kurių eksploatacijos ciklas baigiasi ir jos bus demontuotos.
Verta paminėti plaukiojančią atominę elektrinę, kuri dabar tiekia elektros energiją Peveko miestui Rytų Sibire. Prieš statant naujus panašius reaktorius šio eksperimentinio pavyzdžio darbas bus atidžiai ištirtas.
Akademikas Michailas Lomonosovas, Rusijos naujoji plaukiojanti atominė elektrinė
Uostų krovos apimčių augimas pasiekė precedento neturintį lygį: per dešimt metų jie padidėjo 1,7 karto. Remiantis 2018 m. rezultatais, Rusijos uostų krovos paimtys iš viso sudarė 1,1 milijardo tonų (dvigubai daugiau nei prancūzų). Naujasis Šilko kelias turėtų dar labiau padidinti šį skaičių. Rusijos uostų pajėgumai per ateinančius penkerius metus turėtų išaugti 330 milijonų tonų, ir tik ketvirtadalis į tai investuotų lėšų ateis iš federalinio biudžeto.
Kaliningradui pavyko pasiekti nepriklausomą energijos tiekimą. Buvo pastatytos kelios šiluminės elektrinės, elektros energijos gamyba dabar viršija poreikius ir Kaliningradui dabar nereikia gaišti laiko beprasmėse derybose su neadekvačiomis JAV vasalėmis Lietuva ir Lenkija.
Naujoji šiluminė elektrinė Kaliningrado srityje.
Tobolske Rusijos naftos chemijos pramonės lyderis kompanija “Sibur” pastatė polietileno ir polipropileno gamyklą. Tai didžiausias naftos chemijos kompleksas Rusijoje nuo 1991 m. Joje dirbs apie 1700 darbuotojų. Iš viso šioje kompanijoje tik Rusijoje dirba apie 23 000 žmonių.
Naujoji naftos chemijos gamykla Tobolske.
Rusijos nanovamzdelių gamintojas kompanija „OCSiAl“ jau užkariavo 95% šios produkcijos pasaulio rinkos. Ši kompanija rinkoje prašo 2 000 USD už 1 kg savo produkto, tai yra 70 kartų mažiau nei konkurentai iš Vokietijos, Japonijos ir Amerikos. Pridėjus 1% nanovamzdelių, radikaliai keičiasi medžiagų, tokių kaip stiklas, cementas, dažai, metalai, elektrodai, saulės baterijos, keramika, apdaila ir kt., savybės.
Buvusio tabako fabriko vietoje Maskvoje atidarytas didžiausias vertikalus šiltnamis pasaulyje. Toksiškos cheminės medžiagos ir pesticidai nebus naudojami, nes jie nereikalingi. Oras ir vanduo bus tiekiami per daugiapakopę filtravimo sistemą. Trąšos bus ekologiškos. Šioje natūralių daržovių gamybos įmonėje dirbs 700 žmonių.
Šiltnamis Maskvoje
Rostove prie Dono nuo nulio buvo pastatytas naujas oro uostas.
Didžiausias šalyje anglių krovos terminalas atsirado Ust Lugoje, ant Suomijos įlankos kranto.
Rusijoje sėkmingai baigiamas kurti aviacijos variklis PD-35 naujiems sunkiems orlaiviams. Rusijai tai yra nauja technologija, kurią vysto šimtas šalies geriausių inžinierių. Pirmieji bandymai turėtų vykti 2023 metais.
Turboreaktyvinis variklis PD-35
Taip pat verta paminėti naujo kosmodromo Vostochnyj ( turi pakeisti už šalies ribų esantį Baikonurą) atidarymą, žemės ūkio technikos gamyklos statybą Rostove prie Dono, sėklų auginimo ir laikymo centrų įkūrimą (siekiant atsisakyti nuo nepatikimų užsienio šalių tiekėjų priklausomybės), proveržį robototechnikos gamybos srityje bei užsienio šalių specialistų ir ekspertų pritraukimą vyno bei sūrio gamybos sektoriuje.
Rusijoje apdirbamosios pramonės sektorius auga sparčiau nei kalnakasybos. 2018 m. Rusijoje buvo įsteigta 215 naujų įmonių, iš kurių į kiekviena buvo investuota daugiau nei 500 milijonų rublių. Jau esamos gamyklos, savo ruožtu, žymiai padidino savo gamybos galimybes:
– Mašinų statybos ir metalo apdirbimo pramonėje atidaryta 71 nauja gamykla.
-Chemijos pramonėje – 30 naujų gamyklų.
– Statybinių medžiagų – 38 naujos gamyklos.
– Elektronikos ir elektrotechnikos – 22 naujos gamyklos.
– Medicinos ir farmacijos – 16 naujų gamyklų.
– Tekstilės – 13 naujų gamyklų.
– Kitos šakos – 25 naujos gamyklos.
Bendros investicijos viršijo 207 milijardus rublių.
Visko aprašyti viename straipsnyje – neįmanoma. Didžiausios iš naujai pastatytų gamyklų Rusijoje yra nurodytos tinklaraščio „Sdelano u nas” (Pagaminta pas mus) svetainėje. Jos pateikiamos atvirkštine chronologine tvarka:
– 2019 m. lapkričio mėnesį perduota eksploatuoti 21 gamykla/įmonė.
– 2019 m. spalis – 18 naujų gamyklų.
– 2019 m. rugsėjis – 25 naujos gamyklos.
– 2019 m. rugpjūtis – 14 naujų gamyklų.
– 2019 m. liepa – 22 naujos gamyklosi.
– 2019 m. birželio mėn . – 24 naujos gamybos įmonės.
– 2019 m. gegužė – 21 nauja gamybos įmonė.
– 2019 m. balandžio mėn. – 24 naujos gamyklos.
– 2019 m. kovo mėn. – 14 naujų įmonių
Ir t.t.
Iš tikrųjų kalba eina apie pramoninę gamybą, o ne apie ligonines, mokyklas ar sporto centrus. Be to, šie objektai yra išsibarstę po visą šalį.
Didžioji dalis gaminamų prekių yra skirta vartojimui vidaus rinkoje. Rusija nepriklausys nuo jų importo ir galės jas eksportuoti pati.
Šį pramonės augimą galima palyginti tik su praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaiga, kai Tarybų Sąjunga galėjo konkuruoti su nacistine Vokietija sunkiosios pramonės srityje.
Neliesiu diskusijų Vakarų žiniasklaidoje, kuri piešia mums visiškai priešingą Rusijos ekonominę situaciją. Aš tik iliustruosiu šiuos ginčus tik vienu iškalbingu pavyzdžiu.
Kanalas „Arte“ suteikė žodį Olegui Sencovui (Ukrainos teroristui, ketinusiam įvykdyti teroro aktą Kryme, bet buvusiam sučiuptam Rusijos FSB ir nuteistam Rusijos teismo – vertėjo pastaba). Jis prognozuoja Putino sistemos pabaigą jam pasitraukus iš politinės arenos. Keista prognozė. Pirma, niekas negali pasakyti, kada Vladimiras Putinas pasitrauks. Antra, po penkerių metų kalėjimo, kuris tik sustiprino jo ekstremistinius įsitikinimus, būtų keista tikėtis iš jo objektyvaus padėties Rusijoje įvertinimo. T. y., Arte taip pat sėkmingai galėtų kreiptis pranašystės į Nostradamą.
Išvados
Rusijos vyriausybė neketina didinti vidaus vartojimą, kol Rusijos pramoninė gamyba ir žemės ūkis netaps pakankamai konkurencingi ir nepajėgs pasiekti pakankamo gamybos lygio (staklės, mašinos, buitiniai prietaisai, drabužiai, maistas ir kt.).
Sankcijos suteikia jai galimybę apsaugoti savo ekonomiką ir išsivaduoti iš PPO taisyklių, pasinaudojant keturiais protekcionizmo teorijos etapais, kuriuos suformulavo vokiečių ekonomistas Friedrichas Listas ir kuris, prisimename, buvo liberalizmo teoretiko škoto Adamo Smito vienas iš pirmųjų kritiku.
Adamas Smitas ir Fridrichas Listas
Listo etapai yra šie:
Žemės ūkio produkcijos gamybos pakankamumas ir pramoninių prekių importas.
Pramonės augimas.
Pramonės prekių gamybos pakankamumas
Produktų pertekliaus eksportas.
Nepaisant didžiulės globalistų liberalų, tokių kaip Aleksejus Kudrinas, įtakos, Vladimiras Putinas galiausiai pasirinko Listo kursą kaip pagrindą, nepaisydamas vyraujančių nuotaikų visuomenėje bei opozicijos jo paties administracijoje. Būtina paaiškinti, kad Rusijos vadovui 3-as punktas taip pat reiškia visišką karinį savarankiškumą, kurį sugebėjo pasiekti tik JAV ir Kinija.
Ši teorija remiasi realia ekonomika ir atmeta finansų inžineriją, kuri šiuo metu griauna mūsų kapitalistinę ekonomiką.
Vystymosi etape tai reiškia dirbančių žmonių pritarimą, kurį galima pasiekti šiais būdais.
– Atmintis apie dešimtojo dešimtmečio suirutę tebėra gyva, ir rusai bijo, kad gali sugrįžti liberalus chaosas.
– Vakarų sankcijos ir įžeidimai pažadino patriotizmą. Prieš 20 metų rusams buvo gėda dėl savo šalies, o dabar jie didžiuojasi savo Rusija.
– Rusai mato, kad gyvenimo sąlygos stabiliai nuolat gerėja, nors jų atlyginimai nekinta jau keleri metai. Skurdo rodikliai yra beveik tokie patys kaip ir Vakaruose, tai yra priimtini ir toleruotini.
Žinoma, Rusijos darbuotojai nesupranta, kodėl pelnas iš angliavandenilių eksporto nepadeda pagerinti jų gyvenimo lygio.Man atrodo, kad paaiškinimas yra paprastas ir lengvai suprantamas, ypač tiems, kurie turi įmonės valdymo patirties. Jei investuosite savo lėšas, tai nebus galima vienuų metu mokėti dividendus ir didinti darbo užmokestį. Pyragas bus dalinamas palaipsniui, kai investicijos duos pirmuosius vaisius.
Vakarų analitikai dažnai pamiršta vieną dalyką – pensijų kainą Rusijos valstybei. Tarybiniu laikotarpiu įmokos į pensijų fondus nebuvo mokamos ir nebuvo pensijų fondų, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Pagal tarybinę logiką valstybė turėjo mokėti pensijas iš biudžeto. Dabar tarybinės pensijų sistemos nebėra, tačiau valstybė turi ir toliau mokėti pensijas, kad išvengtų skurdo augimo šalyje. Tai yra sunki našta biudžetui, ypač atsižvelgiant į padidėjusią gyvenimo trukmę.
Kodėl buvo verta rašyti šį straipsnį? Kai kurie skaitytojai sakys, kad situacija kitose šalyse juos mažai domina, tuo labiau atsižvelgiant į situaciją Prancūzijoje. Bet jie klysta, nes šiuolaikiniame pasaulyje susiję yra viskas. Postkolonijiniai karai, sankcijos ir nukrypimai nuo finansinio kapitalizmo daro didžiulę įtaką Prancūzijai, Europos Sąjungai ir Vakarams apskritai. Mes pasmerkti pasyviai susitaikyti su šia padėtimi, ar yra kitas kelias?
Rusijai pavyko radikaliai pakeisti situaciją per 20 metų. Tie patys sprendimai gali būti netinkami nei Prancūzijai, nei ES, tačiau jei ir toliau eisime dabartiniu keliu nemėgindami rasti alternatyvos, nugarmėsime į prarają.
Aš esu už Prancūzijos pramonės atkūrimą, net jei tam reikia sulaužyti Europos Sąjungos draudimus.
Aš esu už tai, kad valstybė aktyviai dalyvautų strateginių ekonomikos sektorių valdyme, ir už tai, kad investiciniams fondams būtų atimta teisė balsuoti įmonių akcininkų susirinkimuose.
Aš esu už tai, kad šalys, kurios pritaria šiam tikslui, sukurtų ekonominį darinį, kuriame būtų bent 200 milijonų gyventojų, nes, ekspertų nuomone, tik tokia vartojimo rinka yra ekonominio gyvybingumo riba.
Ne, pone Junckerai, Europos sutartys nėra aukščiau demokratijos ir, jei jos neteikia jokios pridėtinės vertės, mes turime visas teises jas mesti į ugnį, kaip tai jau padarė britai.
Jeigu kas jau užmiršo, tai lygiai prieš metus Ukrainoje Kremliaus KGB agentų buvo “nužudytas” niekam iki tol nežinomas Kremliaus kritikas nevykėlis žurnalistas Arkadijus Babčenko, didelis landsberginės chuntos ir Lino Linkevičiaus asmeninis draugas. Tiesa, kitą dieną jis kėlėsi iš numirusių ir kartu su buvusiu Ukrainos prezidentu Porošenko ėjo Kremliaus teisti.
Prisikėlė, škias. Nors konservatoriai ir liberalai jau buvo spėję surengti jo niekingai sielai gedulingas mišias, pietus, pusryčius ir vakarienę, visos feikinių naujienų Lietuvos tarnybos skalambijo visais varpais apie kruvino Putino režimo nekaltai nužudytą “kovotoją”. O aršiausi JAV 5 kolonos Lietuvoje veikėjai a la kaščiūnas, adomėnas ir panašūs ažubaliai surengė tapinoidų protesto mitingą prie Rusijos ambasados, kur jau išliejo kibirus ašarų dėl kruvino V.Putino režimo aukos, žiauriai nužudyto Arkadijaus Babčenko. Konservatoriai ir liberalai savo idiotizmu jau 30 metu įnirtingai žudo cirką. Visi, kas nori pasijuokti, į cirką nebevaikšto – eina į konservatorių-liberalų protesto mitingus. Kai kurie dar ir balsuoja už Ingridą Šimonytę, Kubilių ar Juknevičienę. Tiesiog pasiklauso V.Landsbergio, R.Juknevičienės, A.Kubiliaus, R.Valatkos ar bet kurio kito JAV patrioto, ir juoko dozė metams garantuota, net klounų nereikia.
Įkvėpti sėkmės Kremliaus agentai tęsė savo provokacijas laisvose Baltijos šalyse ir įvykdė teroro aktą Lietuvoje. Vilniuje buvo įvykdytas pasikėsinimas nužudyti Rusijos ir V.Putino aršų kritiką, koldūnų su salmonelėmis pardavėją A.Užkalnį. Kaip informavo Algio Ramanausko “Rusofobinės žinios ir tulžis” agentūra, į A.Užkalnį buvo šauta 5-iais koldūnais, 2 kibinais, 3 čeburėkais ir dar vienu hamburgeriu. Šūviai buvo mirtini, tačiau užgrūdintas persirijimo čempionas A.Užkalnis išgyveno ir toliau ima intervju iš naujai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos.
Tiesa, apie vatnikus ir koloradus koldūnų asas nusišneka juodai, tiesiog kliedi. Kontūzijo, matomai?… Apie kitus Kremliaus pasikėsinimus į nepagydomus Lietuvos rusofobus žinių agentūra “Jorkšyro elfai-Padugnės.lt” informuos iš anksto..
Net Kremliaus kontrolinis hamburgeris nepajėgė įveikti laisvo apsirijimo meistro.
2019-04-11 JAV karo ir tarptautinių nusikaltėlių reikalavimu Didžiosios Britanijos tarptautiniai nusikaltėliai suėmė Ekvadoro ambasadoje ilgus metus besislapsčiusį Džulijaną Asanžą. Ekvadoras, kaip ir visos JAV kolonijos, pasidavė JAV nusikaltėlių šantažui ir išdavė prieglobsčio prašiusį garsųjį Australijos pilietį, informacinių technologijų specialistą, žinomos visame pasaulyje hakerių grupės Wikileaks įkurėją, kurio dėka pasaulis sužinojo apie JAV ir Didžiosios Britanijos skerdikų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje ir visame pasaulyje. Pasaulis iš Dž.Asanžo paskelbtų griežtai įslaptintų Pentagono, CŽV, MI6, Mosado dokumentų sužinojo, kaip JAV, NATO karo nusikaltėlių gauja be jokio pagrindo, grubiai pažeisdamos esmines tarptautinės teisės normas, JTO Statutą, Tautų Chartiją, Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, diplomatinius santykius reglamentuojančius tarptautinius susitarimus, užpuldavo suverenias, laisvas nuo Vakarų kolonizatorių diktato valstybes, JTO pilnateises nares, pačių užpuolikų suklastotų niekaip nepagrįstų kaltinimų pagrindu, bombarduodavo nepriklausomas valstybes, jas griaudavo, plėšdavo, naikindavo, užgrobdavo JAV-NATO agresijų aukų resursus, žudė, kankino tų šalių piliečius slaptuose CŽV kalėjimuose, įvykdė šiurpiausius nusikaltimus žmoniškumui. Dž. Asanžas atskleidė JAV, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kosminį parsidavėliškumo lygį, parodė, kaip NATO šalių žiniasklaida nėra jokia žiniasklaida, o tik aptarnauja nusikalstamų Vakarų fašistinių režimų nusikalstamus interesus, Vakarų bankų ir globalinių korporacijų nusikalstamo verslo interesus. Dž. Asanžo grupės nuolat skelbiami dokumentai atskleidė ir parodė visam pasauliui Vakarų “demokratinių vertybių” nusikalstamą, nežmonišką turinį, demaskavo JAV-Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų ir nusikalstamų administracijų įvykdytas globalines klastotes rezonansinėse bylose – Libija neturi jokio ryšio su Lokerbio tragedija, tai MI6/CŽV nusikaltimas, Tarybų Sąjungoje ir Jugoslavijoje tarpnacionaliniai konfliktai buvo dirbtinai sukelti JAV/NATO nusikalstamų valstybinių struktūrų, intervencijos į Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, NATO agresijos, karai, žudynės, genocidas, išpuoliai prieš Rusiją, WADA’os klastotės, A.Litvinenkos, B. Berezovskio, S.Skrypalių nunuodijimas, Čečėnijos karai, Gruzijos agresija prieš Osetiją 2008-08-08 , Ukrainos maidanas, maištai Venesueloje ir daugybė kitų – yra JAV, Didžiosios Britanijos ir jų kolonijų, bananų respublikų įvykdytos tarptautinės provokacijos, šių šalių nusikaltimai prieš žmoniją, taiką ir saugumą Žemėje.
JAV nusikalstamos specialiosios tarnybos, vadovaujamos iš Baltųjų Rūmų, bando įvykdyti dar vieną tarptautinį nusikaltimą – JAV “spalvotų revoliucijų” technologai siekia įvykdyti valstybinį perversmą (maidaną, arabų pavasarį, sąjūdį ir pan.) Lotynų Amerikos valstybėje Venesueloje. JAV tarptautinių nusikaltėlių nusikalstamos organizacijos jau 8 mėnesiai taiko nusikalstamas vienašališkas sankcijas Venesuelai, kuri atsisako paklusti JAV globalistų gaujoms, JAV kolonizatorių nusikalstamiems susivienijimams ir vykdo savarankišką, šalies nacionalinius interesus atitinkančią vidaus ir užsienio politiką. Pasaulio teroristui Nr.1 Jungtinėms Agresorių Valstijoms, žinoma, labai nepatinka jokia šalis, kuri ryžtasi vadovautis savo valstybės ir tautos interesais, o ne pardavinėti savo šalių resursus pusvelčiui JAV, Didžiosios Britanijos, Europos Sąjungos tarptautiniams nusikaltėliams. Tokios laisvos ir savarankiškos šalys Vakarų perversmų organizatorių ir masinės dezinformacijos priemonių yra nedelsiant paskelbiamos neteisėtomis, tose šalyse organizuojami vietinių JAV 5 kolonų, paprastai tai yra konservatoriai, liberalai, nacionalistai, fašistai ir kitas dešinysis gaivalas, aktyvistų riaušės, masiniai mitingai, neva tautos pasipriešinimo akcijos, iš kurių visada kyšo JAV karo nusikaltėlių ausys. Tokių “liaudies stichinių nepasitenkinimo akcijų” tikslas nuversti suverenią teisėtą šalies valdžią ir nekonstituciniu būdu, valstybinio perversmo būdu, atvesti į valdžią proamerikietišką chuntą, kuri vėliau pardavinėja paprastai Vakarų kolonizatoriams visą šalies turtą, resursus, naikina tautą, šalies pramonę, mokslą, švietimą, socialinę apsaugą, praskolina šalį JAV nusikalstamoms kolonijinėms finansinėms struktūroms, iš esmės , tokios JAV 5 kolonos, dešiniosios proamerikietiškos fašistinės chuntos aptarnauja tik JAV, JK interesus, vykdo savo šalių lėto žudymo politiką.
Laisvoje Venesueloje JAV nusikaltėliai taip pat bando atimti iš Venesuelos piliečių ateitį, valstybę, paversti šalį JAV kolonija. Ir šiam nusikalstamam tarptautinės teisės požiūriu JAV kišimuisi į suverenios Venesuelos vidaus reikalus talkina vietiniai dešinieji “patriotai”, liberali neva opozicija,
JAV ambasados Venesueloje priedangoje veikiantys CŽV agentai, ekonominiai šalių kileriai organizavo tūkstantinius dešiniosios “opozicijos” protestų mitingus, riaušes, gatvėse vyksta maištininkų susirėmimai su šalies saugumo pajėgomis, jau nukentėjo šimtai žmonių.
Venesuelos opozicijos lyderis Chuanas Gvaidas
Venesuelos opozicijos lyderis Chuanas Gvaidas paskelbė save šalies prezidentu. Nei daugiau nei mažiau, o šalies prezidentu. JAV liokajams jau nebereikia nei rinkimų, nei Konstitucijoje nustatytų taisyklių, šalies gyventojų nuomonės – tiesiog save paskelbi prezidentu ir viskas!! Jungtinės Amerikos Valstijos jau pripažino jį laikinuoju valstybės vadovu ir paragino dabartinį teisėtą Venesuelos prezidentą Nicholasą Maduro perduoti valdžią JAV statytiniui. Gvaidas pareiškė, kad jis nebijo kalėjimo, kadangi yra labai susirūpinęs „dėl tautos, žmonių, kurie šiuo metu gyvena labai sunkiai“. Kiek anksčiau Venesueloje prasidėjo dabartinio prezidento rėmėjų mitingai, kurių dalyviai išreiškė paramą dabartiniam prezidentui ir ryžtą kovoti su JAV samdytais “opozicionieriais”. Gatvių protestų mitinguose dalyvavo tūkstančiai žmonių. Savaime suprantama, Maduro šalininkai susirėmė ne kartą su JAV remiamais “opozicijos” smogikais. Yra jau per šimtą nukentėjusių, aukų skaičius auga, apie 400 žmonių yra suimti.
“Opozicijos” lyderiui paramą pareiškė JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo, buvęs CŽV direktorius, perversmų Ukrainoje, Sirijoje organizatorius, JAV prieš Afganistaną, Iraką, Libiją vienas aktyviausų nusikaltėlių. JAV viceprezidentas M.Pensas paragino Venesuelos liaudį nuversti teisėtą savo vyriausybę ir kovoti už laisvę … tapti JAV kolonija.
JAV prezidentas D.Trumpas pripažino apsišaukėlį Chuaną Gvaidą Venesuelos prezidentu ir išreiškė norą bendradarbiauti su uzurpatoriumi, pažadėjo jam panaudoti visą JAV ekonominę ir diplomatinę galią siekdamas “atkurti demokratiją” Venesueloje, tai yra įvykdyti valstybinį perversmą. JAV prezidentas, žinoma, pridūrė, kad „Maduro režimas“ už bet kokius „grasinimus Venesuelos žmonėms“ turės atsakyti prieš JAV remiamos chuntos teismą.Jeigu JAV organizuotas valstybinis perversmas pavyktų, sakykime, kaip tai pavyko padaryti 2014-02-22 Ukrainoje.
Baltųjų Rūmų atstovas nepatikslino, ar kalba eina apie tiesioginę karinę JAV agresiją prieš Venesuelą, kaip JAV yra įpratusios užpulti bet kurią šalį pasaulyje. JAV administracijos pareigūnas tik pažymėjo, kad Vašingtonas svarsto visas įmanomas priemones,. kad perversmas Venesueloje būtų užbaigtas JAV remiamos chuntos pergale – dešiniųjų pučistų finansinė, politinė, diplomatinė, karinė parama JAV yra teikiama, ir JAV nusikaltėliams visai nerūpi, kad JTO Statute tokia “parama” yra vadinama “tarptautiniu nusikaltimu”.
Perversmą Venesueloje JAV “spalvotų” revoliucijų technologai ruošė jau seniai, todėl nenuostabu, kad lyg iš gausybės rago ir lyg burtų lazdele mostelėjus pasipylė apsišaukėlio Ch.Gvaido “pripažinimai” teisėtu Venesuelos vadovu. Tuoj po JAV Ch. Gvaidą pripažino dauguma “laisvų” JAV kolonijų – Kanada, Paragvajus, Peru, Brazilija, Kolumbija, Ispanija, Gruzija ir panašios “laisvos” šalys. Meksikos, Kubos, Nikaragvos, Bolivijos vyriausybės ir toliau remia Venesuelos teisėtą vadovą Nicolasą Maduro. Kinija, Iranas išreiškė paramą dabartiniam šalies prezidentui. Rusija įspėjo JAV karo nusikaltėlius nedaryti neapgalvotų žingsnių Venesueloje, atsisakyti planų įvykdyti JAV karinę intervenciją prieš Venesuelą – toks JAV įžūlumas gali kelti grėsmę taikai ir saugumui ne tik Centrinėje Amerikoje, bet ir pasaulyje. Rusijos prezidentas V.Putinas, kurio pastangų dėka JAV interventai buvo priversti sprukti pabrukę uodegas iš Sirijos, telefoninio pokalbio su N.Maduro metu išreiškė paramą teisėtai Venesuelos vyriausybei.
Politinę krizę šalyje nuolat skatino JAV kišimasis į Venesuelos vidaus reikalus, proamerikietiškų jėgų šalyje finansavimas ir visokeriopas rėmimas.
Venesuelos armija pareiškė, kad yra pasiruošusi apginti Venesuelos tautą nuo JAV agresorių ir JAV remiamų riaušininkų.
Venesuelos nacionalinė gvardija dislokavo šarvuotas transporto priemones sostinės Karakaso rajonuose, kur susirinko protestuotojai. Yra konfliktų su kariuomene, yra aukų.
Venesuelos prezidentas N.Maduro pareiškė , kad nutraukia diplomatinius santykius su JAV, neramumų šalyje organizatore. Amerikos diplomatams buvo įsakyta per 72 val. išvykti iš šalies, tačiau JAV tarptautiniai nusikaltėliai pareiškė, kad nevykdys Venesuelos reikalavimo, tai yra, JAV tokiu būdu vienareikšmiškai patvirtino, kad JAV atsisako vykdyti Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių reikalavimus – JAV hegemonui galioja tik JAV patrankų diplomatijos taisyklės.
JAV finansuojamų opozicionierių susirėmimai su Nacionaline gvardija jau pareikalavo aukų – keturi žmonės žuvoi Barine, du buvo nužudyti Tachiroje. Teisėtas šalies prezidentas Nicolas Maduro paragino armiją apginti Venesuelą. „Aš prašau mūsų šalies kariuomenės maksimalaus lojalumo, maksimalios vienybės, maksimalios drausmės. Šį kartą mes laimėsime dar kartą ” – pareiškė jis šimtatūkstiniame rėmėjų mitinge.
Venesuelos armija yra pasiruošusi ginti šalį nuo JAV agresijos
Sąjūdis, Maidanas ar arabų pavasaris Venesueloje?
JAV giluminė vyriausybė (deep state) sukėlė turbulencijas pačiose JAV – nugalėjo ne tarptautinių JAV nusikaltėlių protežė, patikrinta tarptautinių JAV nusikaltimų vykdytoja Hillary Clinton, o jos oponentas, iš esmės toks pats globalistas D. Trumpas. Ir JAV nusikalstamas elitas metė visas savo pajėgas – pinigus, klastotojus, melo propagandistus, parsidavusius aktorius ir pan., – kad apriboti teisėtai išrinkto prezidento galias. Lietuvoje, kaip pamenate, panašų cirko vaidinimą surengė JAV 5 kolona – konservatoriai, liberalai, socdemai, naujoji sąjunga, darbo partija, nacionalistai ir pan., – su prezidentu R. Paksu. Iš visų Soroso kontroliuojamų melo propagandos šaltinių aukščiausių JAV liokajų Lietuvoje sakomas intensyvus melas nugalėjo – konstitucinis perversmas Lietuvoje pavyko, nusikaltimo prieš valstybę bendrininkai išsidalino pyrago, pavadinimu Lietuva, geidžiamiausius kąsnius ir dabar moko visus, kaip reikia gerai gyventi ir gauti lifetime komfortą, reikia tik padaryti nusikaltimą.
JAV vyksta panašus spektaklis, tačiau pasaulio hegemonas žaidžia pagaliau savo teritorijoje ir toks žaidimas gali baigtis pasekmėmis jam pačiam, o tai yra nepageidautina nei vienai JAV kovojančiai pusei. Pagrindinis liberalizmo principas skelbia, kad bet koks nusikaltimas yra verslas, kol duoda pelną ir už nusikaltimą nereikia atsakyti. Todėl liberalų nusikaltimai turi būti daromi nuolat, kadangi duoda milžinišką pelną, ir turi būti daromi ten, kur atsakomybė už nusikaltimą mažiausiai tikėtina. Valstybinių perversmų organizavimas, visokie sąjūdžiai, maidanai, tahrirai, viso pasaulio šalyse – pagrindinis JAV nusikalstamo elito užsiėmimas: patys naudingi idiotai nusiaubia savo šalį, pasmerkia save ir savo artimuosius liberaliam skurdui, demokratų diktatūrai, fašistinių “patriotų” tironijai ir parduoda pusvelčiui savo šalį niekšui dėdei Semui – paprasta.
JAV visada savo vidines problemas spręsdavo viso pasaulio apiplėšimo būdu, todėl nenuostabu, kad didėjant politinei turbulencijai JAV visos rungtyniaujančios politinės grupuotės yra suinteresuotos kokioje nors pasaulio šalyje surengti mažą pergalingą karą, arba bent mažytį perversmą. Vašingtone stiprėja karo vanagų kranksėjimas Rusijos, Kinijos, Š.Korėjos , Irano demonizavimo tonacijoje – tiesiog hegemonui reikia kraujo, kad jis galėtų gyvuoti. Vašingtonui pradėti karą prieš Assadą ar Kim kol kas nėra galimybių, bet, kad išlaikyti hegemono statusą, jie turi skubiai “nugalėti diktatorių”. Naujojo “pasaulio blogio” vaidmeniui buvo pasirinkta Venesuela, kur jau atvirai vyksta liberalus “parduok Venesuelą JAV” Maidanas ir vyksta jis pagal visus ukrainietiško 2014 m. perversmo metodinius nurodymus.
Atvirai JAV remiamas ir finansuojamas Venesuelos maidanas jau pasiekė kritinę fazę, kurią perkopus taps aišku, ar Venesuela išliks suverenia valstybe ar taps dar viena bananų respublika, teritorija, kaip Libija, Jemenas, Ukraina, Gruzija, Lietuva, Latvija ir kt. “laisvos” JAV kolonijos. Sostinėje griaudėja sprogimai, jau susidarė “dangiškoji šimtinė” kaip Kijeve, ten taip pat yra sakralinė “laisvės” revoliucijos auka. Vietiniai opozicionieriai, tiesiogiai vadovaujami iš JAV ambasados Karakase pradėjo neteisėtas ir nesankcionuotas akcijas labai iškalbingu pavadinimu – “Venesuelos šturmas”.
Kad valdžios užgrobimas planuojamas jau artimiausioje ateityje, rodo ir tai, kad JAV Valstybės departamentas nurodė amerikiečių diplomatų šeimoms išvykti iš Venesuelos, o taip pat leido JAV diplomatams savanoriškai evakuotis. “JAV valstybės departamentas pataria savo piliečiams atsisakyti kelionių į Venesuelą dėlgalimų socialinių neramumų, smurtinių nusikaltimų, o taip pat dėl maisto ir medikamentų trūkumo šalyje”, – sakoma 2017 m. liepos 27 d. Valstybės departamento pranešime.
Tuo tarpu Venesuelos valdžios kuluaruose jau prasidėjo blaškymasis. Nors saugumo pajėgos paskelbė apie savo pasirengimą ginti savo šalies įstatymus ir perspėjo, kad neramumai dvi dienas iki rinkimų bus baudžiami didelėmis laisvės atėmimo bausmėmis nuo 5 iki 10 metų, pats Maduro pasiūlė pradėti derybas su vietos Maidano-Sąjūdžio atstovais . Beliko tik sulaukti Vakarų “tarpininkų”, kurie “duos garantijas ir kitą dieną parduos Maduro, kaip tai padarė lenkas, vokietis ir prancūzas su V. Janukovičiumi 2014-02-21. Melas, klasta, nusikaltimai yra didžiausios Vakarų “demokratų” vertybės, kadangi visada garantuoja Vakarų nusikaltėliams maksimalų pelną. O čiabuviai? Kokie čiabuviai?! “Miręs indėnas – gera indėnas”, ir ‘Bolivaras dviejų neišneš”…
Proamerikietiškas parlamentas jau mėgino nušalinti nuo valdžios prezidentą Maduro, tačiau įsikišo Aukščiausiasis Teismas, kuris apribojo opozicinės liberalios Nacionalinės asamblėjos galią, ir nuo balandžio pradžios Venesueloje vyksta masiniai liberalūs proamerikietiški protestai. Galiausiai dalis apribojimų buvo panaikinti, tačiau vietiniai maidaunai-sąjūdiečiai vis tiek išėjo į gatves reikalaudami atstatydinti teismo narius ir surengti pirmalaikius rinkimus, o taip pat atsisakyti šalies steigiamojo susirinkimo sušaukimo. Savaime suprantama, ten taip pat buvo sakralinė auka – “Siudad-Bolivar miesto prokuratūra Nr.4 atlieka tyrimą dėl advokato Chose Feliksos Pinedos (39 metų) mirties, įvykusios šeštadienio naktį, kai grupė žmonių įsiveržė į aukos namus, esančius sektoriuje Brisas-del-Sur-Tres, ir kelis kartus į jį šovė”, – teigiama žinybos pranešime Twitteryje. Savo ruožtu, opozicija pranešė apie vieno iš partijos “Demokratinis veiksmas” (koks pavadinimas!?) lyderių nužudymą. Savaime suprantama, dėl maidauno mirties nedelsiant buvo apkaltinta valdžia. “Režimas nužudė draugą Rikardo Camposą, “Demokratinio veiksmo” jaunimo organizacijos sekretorių, naktį prie jo namų protestų Cumanos mieste metu”, – parašė vienas iš opozicijos lyderių Anri Ramos. “Šiomis dienomis neapsieita be represijų ir žmogžudysčių, šeši venesueliečiai neteko gyvybės”, – sakoma mikrobloge Twitteryje patalpintame opozicinio bloko “Demokratinės vienybės apskritasis stalas” Nacionalinės asamblėjos lyderio pavaduotojo Freddy Guevara pareiškime. Nors šeštasis miręs buvo 20-metų jaunuolis, kuris mirė nuo šautinių žaizdų per manifestaciją Laros mieste, kas šovė, yra neaišku, tačiau kaltas dėl to , žinoma, Maduro. Iš viso ten jau susirinko “Dangaus šimtinė” aukų – žuvusių skaičius, remiantis naujausiais duomenimis, perkopė jau per 100 žmonių. Šalyje žaibiškai buvo išplatinta žinia, kad Amerikos leidinys Miami Herald paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Venesuelos generolai per susitikimą, kuris tariamai vyko prieš tris savaites karinės bazės Barquisimeto mieste teritorijoje, neva aptarė snaiperių panaudojimą prieš protestuotojus Karakaso mieste. Įdomiausia, kad snaiperiai tikrai buvo – policija pranešė, kad buvo sulaikyti keletas ginkluotų provokatorių, kurie turėjo atakuoti antivyriausybinių demonstracijų dalyvius, kad išprovokuoti neramumus. Visai kaip Sumgaite, Tbilisyje, Vilniuje, ir , žinoma, Kijeve – iš kažkur atsiranda paslaptingi snaiperiai, nušauna žmones, snaiperiai dingsta, maidaunai -sąjūdiečiai, žinoma, apkaltina valdžią, užgrobia valdžią, tačiau net per 30 metų nesugeba ištirti snaiperių nusikaltimo ir nustatyti kaltus asmenis. Todėl, kad patys ir šaudo į savo rėmėjus, matomai. JAV doleriai “patriotams” nekvepia.
Dar daugiau, šiandieniniuose neramumuose beveik atvirai dalyvauja JAV kontroliuojami smogikai iš kaimyninės Kolumbijos, iš susijusios su CŽV Paramilitares grupuotės, kurie geriau yra žinomi kitu pavadinimu – “mirties eskadronai”. Apie jų koncentraciją Venesuelos mieste Karore vietiniai gyventojai rašo atvirai. Be provokacijų su protestuotojų sumušimu, ir, galimai, jų nužudymu, dėl kurių paprastai vėliau yra apkaltinamas prezidentas Maduro, jie čia atlieka tokį patį vaidmenį kaip ir “Dešinysis sektorius” Ukrainoje, – smogiamojo būrio kovoje prieš policiją.
Valstybinis perversmo Venesueloje savo organizacija yra labai panašus su Ukrainos Maidanu atviru JAV įsikišimu, tiesioginiu JAV vadovavimu, kaip tai darė JAV pasiuntinys Ukrainoje Džefris Pajeta ir jos viršininkė tarptautinė sosrosinė nusikaltėlė Viki Nuland. Prieš Venesuelą JAV įvedė neteisėtas sankcijas už “žmogaus teisių pažeidimus”, JAV valstybės departamentas pasmerkė Venesuelos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir pavadino teisėtai išrinktą Venesuelos prezidentą “uzurpatoriumi ir tironu. Ilgai raudojęs dėl “Krymo okupacijos ir nekaltų aukų Alepo mieste” JTO vyriausias komisaras žmogaus teisių klausimais Zeid Raad al-Husseinas, išreiškė susirūpinimą dėl “laisvių ribojimo” Karakase, tai yra pagrindinis JTO žmogaus teisių “gynėjas” dėl JAV daromų nusikaltimų Venesueloje apkaltino vietinę valdžią, kuri ginasi nuo JAV agresijos.
JAV žiniasklaida gamina milijonus tonų dezinformacijos, spausdina begalę straipsnių apie siaubingą padėtį Venesueloje – apie ekonominę krizę, tuščias lentynas ir badą, daugybę politinių žmogžudysčių, “korumpuotą diktatorių”, “milijonų maršus”, “valdžios žvėriškumus” ir pan. “Jei jūs atlikti bent šiek tiek rimtesnį tyrimą …, galėsite pastebėti … kas vyksta Venesueloje. Venesueloje mes patiriame tai, kas buvo daroma 2013-2014 metais Ukrainoje. Venesuela dabar patiria persekiojimo modelį, JAV kontroliuojamų pasaulio žiniasklaidos priemonių apgultį. Skleidžiama daugybė melagingų versijų, prasimanymų, falsifikacijų, daug melo, labai daug. Tai, kas dabar vadinama “feikinės naujienos”, ne? Tai posttiesos era “, – savo interviu televizijos kanalui RT pakomentavo Maduro “partnerių” veiksmus.
Žinoma, negali būti jokios abejonės, jeigu Maidanas ir Ukrainos valstybinio perversmo scenarijus Karakase nepavyks, tai JAV pereis prie atviros karinės intervencijos pagal Sirijos ar Libijos scenarijų – JAV-NATO karo nusikaltėliai sustoja tik tada, kai pamato raudoną Pergalės vėliavą virš Reichstago-Baltųjų rūmų. Apie Vašingtono paruoštų tokių planų egzistavimą pareiškė kaimyninės valstybės lyderis – Bolivijos prezidentas Evo Moralesas. “Kitas žingsnis – tai intervencija. Tai nepriimtina ir privalo būti pasmerkta. Esu įsitikinęs, kad Simono Bolivaro ir Hugo Chaveso pasekėjai priešinsis JAV vyriausybės agresijai, kuri gali peraugti į ginkluotą konfliktą “, – sakė Moralesas.
Kuo gi prasikalto Lotynų Amerikos šalies gyventojai prieš “išskirtinius, ypatingus” amerikiečius, kruvinus bombų demokratus? Žinoma ne dėl išvaikytų nesankcionuotų ir neteisėtų opozicijos mitingų. Užtenka prisiminti, kaip buvo išvaikyti protestuotojai pačiose Jungtinėse Valstijose ir kiek jų buvo nužudyta policijos tik per “Nepriklausomybės dienos” minėjimus. Ir tuo labiau ne dėl žmogaus teisių pažeidimų (pamenate, kaip Trampas džiaugsmingai šoko kardų šokius Saudo Arabijoje, kur tik dabar įvykdytos mirties bausmės 200 žmonių, o moterys, vis dar pagal įstatymą nėra pripažįstamos žmonėmis). Viskas yra daug banaliau, priežastys yra dvi: daug naftos ir draugystė su Rusija bei Kinija.
JAV geologijos tarnybos (USGS) tyrimų duomenimis, Gajanos-Surinamo baseinas, nusidriekęs nuo Rytų Venesuelos iki šiaurės Brazilijos, yra antras iš perspektyviausių neištirtų telkinių pasaulyje. JAV valstybės departamentas neištirtus baseino gamtos išteklius įvertino 15 mlrd barelių naftos ir 42 trilijonais kubinių pėdų gamtinių dujų. JAV mokslininkai nustatė, kad virš JAV priklausančio milžiniško energetinių resursų telkinio gyvena kažkokie teroristai venesueliečiai?! Ten yra daug naftos, kuria neteisingai naudojasi vietiniai gyventojai, akivaizdu – ten nėra demokratijos, jeigu turtai tarnauja vietinei tautai, o ne JAV milijardieriams. Tokiu atveju JAV-NATO gaujos ateina demokratizuoti.
Pagrindinis Karakaso sąjungininkas rinkoje šiandien yra dar labiau nedemokratiškas Iranas, su kuriuo Venesuela kartu valdo 40% naftos, išgaunamos OPEC šalyse, o jei dar čia pridėti Rusiją, kuri išgauna dar 12,4% pasaulio naftos, tai JAV imperinės svajonės apie energetikos imperiją tirpsta akyse. Jei JAV pavyktų pakartoti Ukrainos ar Libijos scenarijų, tai su savo sąjungininkais, jie kontroliuotų beveik 85% OPEC naftos, ramiai diktuodami savo sąlygas, kokia kaina, kur ir kam pardavinėti naftą. Savaime suprantama, stipriausias smūgis tektų pirmoje vietoje Rusijai, kurios ekonomika vis dar yra priklausoma nuo naftos kainų, ir Kinija, pagrindinė naftos vartotoja. 2007 metais prezidentas Chavezas nacionalizavo šalies naftos sektorių ir sukūrė valstybinę naftos kompniją PDVSA, išmesdamas iš rinkos tokiu būdu ne ką kitą, o Rexą Tillersoną, kurio “ExxonMobil” pareikalavo atlyginti nuostolius 15 milijardų USD sumoje, tačiau Pasaulio banko Arbitražinis Teismas įpareigojo Venesuelą sumokėti ExxonMobil tik 1,6 mlrd USD.
Valdžią Valstybės departamente užėmus H.Clinton ir pradėjus realizuoti hakerių atskleistus pasauliui JAV planus užgrobti pasaulio energetikos rinką, legendinis comandante Hugo, kurį nuversti buvo nerealu dėl visaliaudinės meilės jam, staiga mirė pačiu patogiausiu amerikiečiams momentu. Po lyderio mirties amerikiečiai atliko antrą bandymą, pradėdami geologinius tyrinėjimus ginčijamose jūrų teritorijose, bet Maduro nenusileido ir pažadėjo, kad Esekibo naftos telkinys tikrai priklausys Venesuelai “vardan Ugo Chaveso atminimo”. Štai nuo šio momento “visiškai atsitiktinai” Venesueloje prasidėjo “liberalios opozicijos” protestai, kurie nenutyla iki šiol.
Šiandien valdžioje Donaldas Trumpas ir Pompeo, kurie gali tarpusavyje nesutarti, ginčytis įvairiais klausimais, išskyrus vieną – kaip apiplėšti pasaulį ir pasidalinti tarpusavyje piratišką grobį, todėl planetos naftos ir dujų rinkų kontrolės klausimais jie vieningi ne tik tarpusavyje, bet ir su Clintonidų klanu. Tai akivaizdžiai pademonstravo vizitas į Saudo Arabiją, sankcijos Iranui ir Kataro sutramdymas.
Be naftos yra dar ir antra priežastis surengti Karakase valstybinį perversmą: Rusija ir Kinija. Kinija investavo į šią Lotynų Amerikos šalį kelis milijardus dolerių, o ginklų pardavimo kontraktai tarp Rusijos ir Venesuelos “Rostech” vertinimu sudaro apie 12 mlrd USD, kas daro Venesuelą didžiausia Rusijos ginklų pirkėja regione. Be to, kai buvo nuversta Brazilijos prezidentė Dilma Rusef, Venesuela ir Nikaragva tapo pagrindiniais partneriais Lotynų Amerikos kovoje už išsivadavimą nuo JAV kolonijinės priklausomybės, už alternatyvą JAV dominavimui regione, ir pačioms JAV yra svarbu ne tik atkurti prarastą JAV banksterių, globalių plėšikų įtaką ten, bet yra svarbu surengti parodomąsias skerdynes, baudžiamąją akciją, visiems būtų aišku, kas ten yra šerifas ir su kuo dera būti draugais. Apie “maištą galiniame kieme” , kaip JAV tarptautiniai nusikaltėliai vadina Lotynų Ameriką, buvo neseniai surengti svarstymai JAV Senate ir net buvo parengtas įstatymo projektas, kuriame atvirai teigiama, kad šalys siekiančios gauti paskolas iš tarptautinių finansinių institucijų, pirmiausia turi surengti “laisvus ir sąžiningus” rinkimus, kurių metu turėtų būti išrinkta “demokratiška”, suprask , proamerikietiška, valdžia, kuri vėliau skatintų demokratiją, tai yra, nusiaubtų ir praskolintų šalį JAV banksteriams. Kaip tai padarė, mes žinoma, didis “patriotas” Kubilius 2008-2012 metais su liberalia gopkompanija. Nikaragvos vadovybė kol kas laikosi gana tvirtai, o štai Venesuelą jiems jau pavyko destabilzuoti.
Kuo baigsis ši istorija – dar nėra aišku: ar taps Maduro naujuoju Janukovičiumi, kuris bėgs į kokį nors Bolivijos Rostovą, ar Assadu, kuris tapo savo tautos pasipriešinimo, kovos už laisvę nuo JAV diktatūros simboliu, laikas parodys. Geriausia būtų pamatyti taikią laimingą pabaigą, tačiau pastarųjų 30 metų patyrimas rodo, kad tikėtis iš JAV globalistų padorumo, garbės, taikos nėra prasmės – snaiperiai maidane, prie Vilniaus bokšto, Tbilisyje, Tripolyje ar Damaske šaudo ne tam, kad JAV kolonijų čiabuviai gyventų laisvi, valdytų savo suverenią šalį JTO Tautų chartijoje įtvirtintų principų pagrindu.
Laikas eina. Jeigu Venesuelai ir Nikolasui Maduro pavyks atremti JAV tarptautinių nusikaltėlių ataką, visos pasaulio tautos taip pat gali pabandyti pasipriešinti JAV kolonijiniam diktatui. Ir tai bus labai gerai visiems planetos žmonėms. Išskyrus , žinoma, JAV 5 kolonų veikėjams. Bet laisvė yra verta kovos ir aukų.
Šiandien Anglijos specialiųjų tarnybų apmokami lietuviški jorkšyriniai šunys apskundė šį nekaltą pokštą CŽV padalinio Facebook gestapo komanda, neva šis pokštas įžeidžia seksualinių mažumų, iškrypėlių jausmus, todėl yra naikinamas?!… Tik FB standartai – tik padugnių standartai ir nieko daugiau
Pokštas, kuris sukėlė JAV ir JK specialiųjų tarnybų kurmių gretose paniką, atrodė taip:
Tikrai juodas Penktadienis buvo tik pas Robinzoną Kruzą. Visi kiti juodieji penktadieniai – lochotronas…
Demokratija, škias, made in USA – tai pirmiausia totalinė cenzūra ir beribis Vakarų melas.
„Kaspersky Laboratorija“ specialistai atliko plataus masto pagrindinių internetinių paieškos sistemų tyrimą ir priėjo prie išvados, kad didžiausia pasaulyje paieškos sistema tyčia pašalina faktus apie Tarybų Sąjungos pasiekimus.
