Nacizmo reinkarnacija Darbą tik pradėjusi naujoji Lietuvos prižiūrėtoja JAV ambasadorė Kara McDonald nurodė valdantiesiems konservatoriams liberalams, kad prisidėjusieji prie žydų holokausto Lietuvoje neturėtų būti šlovinami paminklais. Lietuvos valdantiesiems, kurių ne vieno giminėje yra nacių kolaborantų, nacistinės Vokietijos okupacijos metais aktyviai dalyvavusių tarybinių partinių ir ūkio aktyvistų, tarybinių karo belaisvių, rusų, baltarusių, žydų masinėse egzekucijose, dėl ko buvo priversti slėptis miškuose, kai grįžo tarybų valdžia, nedviprasmiškai buvo priminta jų vieta. Visos tautos lygios, tačiau yra lygesnių už lygius. Kaip ir paminklai. Ir šis nacistinis skirstymas į lygius ir lygesnius už lygius Vakaruose, JAV, JK, Europos Sąjungoje turi tūkstanmetę istoriją ir gilias tradicijas. Tai yra liberalios demokratijos esmė – nacizmas. Ir totalinės diskriminacijos pagrindas demokratinėje visuomenėje, kuris suteikia mažytei, beveik mikroskopinei visuomenės parazitų dalytei išnaudoti visą visuomenę ir tuo pačiu metu meluoti tai pačiai visuomenei apie lygias visų galimybes. Todėl nacizmas gyvas ir jo pasireiškimai kartas nuo karto labai sutrikdo tokios liberalios visuomenės idiliją – totalinio melo viešąją erdvę. Apie šią nacizmo reinkarnaciją pranašiškai kalbėjo tarybinio kino šedevro “17 balandžio akimirkų” personažas gestapo viršininkas Miuleris, kurį puikiai suvaidino Bronevojus. Kol kas Vakarų “demokratijos” muistosi, kratosi savo tūkstanmetės religijos, tačiau kare prieš Rusiją vis labiau ir labiau nusimeta kaukes, ir su įgimtos nuodėmės…

Pasaulinio aplinkosaugos aukščiausiojo lygio susitikimo JAE išvakarėse augmenijos naikinimo problema iškyla labai tinkamu laiku ir skausmingai aktualia daugumai pasaulio šalių. Ir jei viso žemyno mastu iškirsti du-tris hektarus miško yra absoliučiai nepastebima smulkmena, tai nedidelei respublikai Europos centre net keliasdešimt nukirstų medžių tampa rimta problema ir juntamu smūgiu visai ekosistemai. Kiekvienas tokio neracionalaus požiūrio į šalies ekologinę pusiausvyrą faktas reikalauja išsamaus tyrimo ir rimto viešinimo. Lietuvoje valdantis konservatorių liberalų režimas visą savo kadenciją nuolat garsėja ne tik reguliariai išduodamais leidimais vykdyti plynus kirtimus šimtamečių girių saugomose zonose, bet ir tų pačių konslibų valdomų savivaldybių ciniškai vykdomais kirtimais miestų žaliose zonose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur. Vos prieš kelias dienas kaip tik tokiu viešumo objektu tapo miškas kurortiniame Palangos mieste. Atrodytų, kenkėjų invazija susirūpinusi Aplinkos ministerija nusprendė išretinti sergančius miškus ir sunaikino kelias dešimtis medžių. Atrodytų, šventas, visuomenei naudingas darbas. Tačiau vietinius gyventojus ėmė kankinti slogus įtarimas. Ar tik, kaip visada būdavo su “liaudies tarnais” konservatoriais liberalais nuo 1990 metų, po gražia viešo intereso gynimo ir viešojo gėrio kūrimo vėliava nesislepia labai konkretus savanaudiškas privatus interesas – netikėtas tarybiniais metais sukurto rekreacinio miško kirtimas labai primena teritorijos paruošimą prabangaus elitinio kotedžų rajono statybai? Ir čia susidūrė dvi priešingybės: ponų valstybės…

„Rusijos sulaikymo“ pretekstu marionetinė landsberginė klika, Vašingtono įsakymu aktyviai vykdo Lietuvos teritorijos militarizavimą: konservatorių liberalų klika Lietuva investuoja milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus ne tik į esamos, karui prieš Rusiją nukreiptos infrastruktūros modernizavimą, bet ir į naujos karinės infrastruktūros kūrimą, siekdama pritraukti papildomų okupacinių karinių kontingentų iš JAV ir NATO į savo teritoriją. Ruošdamasi priimti užsienio okupantus, I.Šimonytės kompradorinė vyriausybė ėmė aktyviai propaguoti apie “neatidėliotiną būtinybę” Varėnos regione statyti naują karinį poligoną, kuriame JAV-NATO okupantai galėtų treniruotis ir tobulinti laisvų šalių taikių gyventojų žudymo meną. Be kita ko, kad būtų atlaisvinta aikštelė militaristinėms statyboms, būtina iškirsti Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato miškus. Ten medžiai jau pradėti pjauti visu greičiu.Rezervatas įsteigtas Tarybų Lietuvoje 1975 m. siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją. Įkurtas vietoje 1960 m. įsteigto botaninio-zoologinio draustinio. Draustinyje galima rasti retų augalų rūšių – kalnų arnikų ir orchidėjų, raudonųjų žiedadulkių, tikrosios šlepetės. Nuošaliuose, sunkiai pasiekiamuose pelkėtuose miškuose ir sfagniniuose pelkynuose gyvena ir peri Lietuvoje įrašyti į Raudonąją knygą reti paukščiai: juodasis gandras, dirvinis sėjikas, pilkoji gervė, didžioji kuolinga, uldukas. Norėdama nuraminti visuomenės nepasitenkinimą, konservatorių liberalų klika įtikinėja neabejingus piliečius, neva tokiu būdu gelbėja…

„Žurnalistas klausia milijonieriaus: – Papasakokite, kaip Jums pavyko praturtėti? – Kartą jaunystėje, khe khe, labai norėjau valgyti, bet neturėjau pinigų. Staiga radau 1 centą. Nuėjau į turgų ir nusipirkau vieną purviną obuolį, nuploviau jį ir pardaviau ant krantinės už 2 centus. Tada už šiuos pinigus nusipirkau 2 nešvarius obuolius, nuploviau ir pardaviau ant krantinės už 4 centus… – Suprantu… Tada nusipirkote 4 obuolius, juos pardavėte… – Ne. Tada mirė mano dėdė ir paliko man 2 milijonus dolerių palikimą. Anekdotas, tačiau Delfi, Lietuvos rytas ar LRT panašius anekdotus skelia vos ne kasdien ir nuolat pabrėžia – tikrais faktais pagrįsta istorija. Visokie konservatorių liberalų milijonieriai, visokie kreiviai, numavičia apie save taip pat labai mėgsta riesti tokias pasakas, kaip rinka jiems, geriausiems iš geriausių, milijonus sunešė, o elektros rinkos liberalizavimas apskritai kažkoks partinis rasistas – apdovanoja milijonais tik konservatorius liberalus. Aha… Pagrindinis tokių pasakų motyvas – kapitalistinio pasaulio varomoji jėga remiasi didžiuoju „didžiosios morkos“ mitu, t.y. sėkmės istorijos paprastų žmonių, kurie savo proto, įgūdžių, darbštumo, atkaklumo dėka užkopė į gerovės ir šlovės Olimpą, staiga pakilo į spindinčios sėkmės aukštumas kapitalistinėje hierarchijoje. Šitas mitas užima ypatingą vietą amžiname kapitalo informaciniame kare prieš darbą, kurį prieš absoliučią žmonių daugumą kariauja parazitinė elito mažuma. Be to,…