Aktualijos

Urvinis rusofobinis nacionalizmas. Ar tikrai tai vienintelė nacionalinė idėja Lietuvoje?

Pinterest LinkedIn Tumblr

Nacionalizmas –paskutinė niekšų slėptuvė.

(Artūras Šopenhaueris)

                      Išklausius pirmąsias kandidatų į Lietuvos prezidentus reliacijas rinkimų kampanijos hipodromo gongui nuskambėjus, apėmė (ir vėl apėmė) slogus dežaviu jausmas – vėl bandomą prikelti seniai išsikvėpusį, JAV išaugintą Sąjūdžio arklį, ir vėl bandoma naujai perskaityti Lietuvai taip brangiai kainavusį liberalizmo katekizmą, vėl bandoma pažadinti jau tūkstantį kartą susikompromitavusią sąjūdžio mitologiją, ir vėl bandoma žaisti pagal globalistų šulerių nustatytas taisykles.

Kai kandidatai į Lietuvos prezidentus nuobodžiai optimistiškai kartoja nuvalkiotas mantras apie Vakarų civilizacijos „vertybes“, Euroatlantinę integraciją, „laisvą Lietuvą čia ir dabar NATO kolonijų sudėtyje“, svarbu neužmiršti, ką šios „vertybės“ Lietuvoje davė praktikoje – kas išaugo vietoje sąjūdiečių efektyvių menedžerių sunaikintų 1990 metais Lietuvos pramonės, mašinų statybos, įrankių gamybos, žemės ūkio, atominės energetikos, didžiausio Baltijos jūroje laivyno, laivų statybos ir remonto pramonės, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, socialinės infrastruktūros, kaimo bendruomenių. Jeigu nesuvokti pasekminio-priežastinio ryšio tarp Sąjūdžio veiksmų ir šių veiksmų katastrofiškų Lietuvai pasekmių, mes negalėsime suvokti, kodėl pirmaisiais tarybų valdžios metais Lietuvoje vaizdingoje vietoje Vilniuje ant Neries kranto  buvo atidarytas Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, o nugalėjusios „demokratijos“ nepriklausomoje Lietuvoje laikais ši Lietuvos mokytojų ruošimo šventovė buvo liberalių sukčių komandos sprendimu uždaryta. Kodėl Vilniaus universitete tarybinės „žiaurios“ „okupacijos“ metais veikė baltistikos katedra, o „laisvoje“ Lietuvoje vieno iš valstybės „stulpo“ kalbos mokslinių tyrimų laboratorija buvo uždaryta. Kodėl tarybiniais metais Lietuvos miškų plotai buvo atkurti iki prieš nacistinę okupaciją buvusio lygio, o „laisvoje“ Lietuvoje vėl buvo iškirsti ir vėl išvežti į Vakarus. Kodėl, pagaliau, tarybinės cenzūros metais Lietuvoje buvo kuriami kino, teatro, literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno šedevrai, o stojus “nepriklausomybei, kai, atrodytų, nėra jokios cenzūros, kūrėjo Mūza nesugeba pakilti aukščiau reklaminių klipų bei “Zero” psichodelikos. Jeigu nesuprasti šio priežastinio-pasekminio ryšio, 30 metų besitęsianti sąjūdietiško švilpiko diena tęsis toliau holivudinės pasakos beviltiškos psichiatrijos patologijos formoje, ir niekada netaps mobilizuojančios tautą idėja, kovos už išgyvenimą savarankiškos, suverenios šalies, laisvos tautos rinkimų programa.

Lietuva nacionalinė, patriotinė, laisva, savarankiška neturi nieko bendro su liberalia, nacionalistine, JAV globalistų valdoma kolonija, Vakarų Europos paklusniu protektoratu, kapitalistine, globalistinių viršvalstybinių korporacijų išnaudojama pigių išteklių teritorija.

Nėra tokio nusikaltimo, kuriam nesiryžtų kapitalas, siekdamas gauti kuo didesnį pelną, teigia Karlas Marksas. Visus nusikaltimus vardan pelno daro ne kažkoks abstraktus kapitalas, o labai konkretus, godus, etiškai degradavęs privatus savininkėlis, liberalus niekšas, kuriam tėvynė ne ten, kur sielai gera, o ten, kur galima gauti kuo didesnį pelną, kur jo liberaliam užpakaliui šilta. Didžiausią pelną privataus kapitalo savininkui duoda, žinoma, nusikalstama veikla – įstatymu uždraustų prekių realizavimas, neteisėtų paslaugų teikimas, mokesčių vengimas, nusikalstamo sukčiavimo būdu svetimo turto užgrobimas ir, žinoma, nežmoniškas darbo jėgos išnaudojimas. Todėl liberaliam sukčiui galioja tik viena maksima – kuo didesnis pelnas, pelnas aukščiau visko. Visa kita, kokiu būdu šis pelnas, turtas įgyjamas, etinė verslo pusė tampa dešimtos eilės dalyku, pelno požiūriu beprasmiu, nereikšmingu ir dažnai žalingu, kapitalistui, dalyku. Geriausiai šie, iki koktumo savanaudiški, liberalaus kapitalizmo tikslai yra realizuojami valstybėje, kurioje visą valdžios piramidę, visas valdžios šakas kontroliuoja … privatus nusikalstamas kapitalas, pagal liberalios laisvosios rinkos sukčių sukurtus įstatymus ir liberalų korumpuotos represinės struktūros, sukurtos mafijos principų pagrindu. Kaip su pasitenkinimu teigė žinomas tarptautinis sukčius milijardierius Vorenas Bafetas, „klasių kova vyksta ir ją laimi mano klasė“.

Ši trumpa marksistinė įžanga reikalinga tam, kad būtų lengviau įsivaizduoti ir suvokti, kodėl globalistiniam liberaliam nusikalstamam kapitalui visada buvo reikalingas dar vienas ideologinis įrankis, kuris visada ateidavo į pagalbą kolonizuojant nepriklausomas nacionalines valstybes  ir aktyviai dalyvaudavo visuose Vakarų kapitalo nusikaltimuose prieš darbą, tautą, demokratiją.

Tai – urvinis nacionalizmas. Šis įrankis visada paslaugiai dalyvaudavo visuose Vakarų tarptautiniuose nusikaltimuose visame pasaulyje.  „Visais laikais niekšai savo nešvarius darbus dangstė kilniais etiniais, religiniais arba patriotiniais lozungais“ (Heinrichas Heinė). Nacionalistai visada rasdavo bendrą kalbą su visomis kapitalo atmainomis, nepriklausomai nuo to, kokiomis „patriotiškomis“ ideologijomis jie nesidangstytų. Kryžių karai, konkista, kolonializmas, urvinis kapitalizmas, imperializmas, fašizmas, nacizmas, liberalizmas – visose šiose kruvinose tarptautinėse aferose nacionalistai turėjo galimybę pralobti, greitai ir daug, todėl jie visada buvo šiame versle. Vadinosi skirtingai, bet darė visada, su skirtinga religinės patetikos ir nacionalistinės demagogijos doze, tą patį. Nacionalistams ideologija niekada nebuvo svarbi – svarbu buvo privatus interesas, galimybė pralobti, ekonominė bazė. Bazė, kaip teigia nacionalistų nekenčiamas K.Marksas, pas juos visus viena – privati gamybos priemonių nuosavybė, visuomeniniu darbu sukurtos pridėtinės vertės nusavinimas per darbo jėgos išnaudojimą. Kuo didesnis pelnas, tuo aršesnis gali būti nacionalizmas. Valdyti nacionalistų ir liberalų gerovės šaltinį tautą, valstybę – toks yra visų nacionalistų patriotizmo tikslas. Savi marškiniai – arčiau kūno. Jeigu atmesti visą patriotinę nacionalistų demagogiją, vardan didesnio pelno naciukai dalyvaudavo visuose kapitalo nusikaltimuose nuo senų senovės. Jeigu nacionalistai kartu su kapitalo atstovais ima giedoti „broliai, lietuviai, kovokime kartu už Tėvynę, vienykimės vardan tos“ – neturėkite abejonių, jus vėl nori įtraukti į dar vieną verslo projektą, kapitalo nusikaltimą prieš darbą, kurio metu suplanuotas siaurame rate ir nusikalstamu būdu įgytas pelnas atiteks „patriotams“ – konservatoriams, liberalams, socdemams, nacistams, fašistams, nacionalistams, o visiems kitiems, absoliučiai daugumai lietuvių, atiteks nuostoliai, išlaidos ir tiesioginė žala.

Rinkimų cirke, kai ant išgyvenimo ribos stovintiems, kapitalo negailestingai apiplėštiems piliečiams surengiamas dar vienas šou, kuris neva turi parodyti tautai, kad viską lemia rinkėjai ir viskas vyksta skaidriai, pagal visiems žinomas skaidrias demokratines procedūras, iš esmės vyksta siaubingas savo cinizmu kapitalo nusikaltimas prieš darbo žmones. Kaip vyksta ši grandioziškai ciniška parodija, jau buvo rašyta straipsnyje „Sąjūdžio liberalios demokratijos mitai. „Demokratiški“ rinkimai“, kurį galima perskaityti čia  – https://jonaskovalskis.com/2017/08/25/sajudzio-liberalios-demokratijos-mitai-demokratiski-rinkimai/ . Todėl nesikartosiu.

Šio straipsnio tikslas – nacionalizmas ir jo pastangos legalizuoti kapitalo, vietinio ir tarptautinio, nusikaltimus prieš tautą, įteisinti kapitalo diktatūrą, darbo vergiją, išsaugoti Lietuvą Vakarų kolonijų sistemoje bent iki to momento, kol JAV-NATO karo nusikaltėliai nuspręs paaukoti Marijos žemės čiabuvius, kartu, žinoma, ir tuos pačius nacionalistus,  Vakarų intensyviai rengiamame kare prieš Rusiją.

Ko verti nacionalistų rypavimai „vienykimės!!”“Junkimės“?

Visuose rinkimuose dalyvauja favoritai ir autsaideriai. Jeigu atidžiau pažiūrėsime į pastarųjų visų 30 metų „nepriklausomų“ rinkimų cirką Lietuvoje, tai nesunkiai pastebėsime, kad Lietuvą iš esmės valdo JAV 5 kolona pagal instrukcijas iš JAV ambasados – konservatoriai, liberalai ir jų klonai, kurie savo esme vienas nuo kito niekuo nesiskiria. Būtent konservatoriai nuo 1990 metų represijomis išvalė Lietuvos politinį lauką nuo bet kokios alternatyvos ir įstatymais uždraudė net kalbėti apie bet kokią alternatyvą jiems – privataus kapitalo atstovams, JAV kolonijos administracijai. Nežiūrint, kokia katastrofiška padėtimi Lietuvai jau atsisuko nacionalistų konservatorių ir jų sėbrų diktatūra, kritikuoti kolonizatorių išaugintą elitą yra griežtai draudžiama, kadangi tai yra naudinga… Kremliui?!. Yra labai patogu įstatymais uždrausti kalbėti apie valdančiųjų konservatorių nusikaltimus Lietuvai ir lietuvių tautai. Ir „demokratiška“… Tokia socialinė, ekonominė, politinė, teisinė giljotina 21 amžiuje Lietuvoje veikia labai efektyviai ir kitaminčių galvas kapoja ne blogiau nei Prancūzų revoliucijos laikais.

Jeigu trumpai, konservatorių, pagal CŽV metodiką sukurtą fašistinę savo esme, valstybę turi nuolat puošti demokratiją primenančios dekoracijos. Rinkimai, įstatymo viršenybė, žmogaus teisių formali apsauga, valdžios šakų neva atskyrimas ir nepriklausomybė viena nuo kitos, nuomonių pliuralizmas, kur už kitokią nuomonę sodinama į kalėjimą arba žmogaus gyvenimas paverčiamas pragaru, žodžio laisvė, kur dominuoja liberali cenzūra ir oficialios valdžios melo propagandos   diktatas, nepriklausoma teisėsauga, kuri uoliai represuoja visus laisvamanius, kitaminčius, pacifistus ir pan. Nežiūrint į tai, kas laimėtų tokius rinkimus, valdžia visada išlieka … JAV ambasados nuolatinių lankytojų nacionalistų (globalistų?) konservatorių rankose. Jeigu formaliai konservatoriai rinkimus ir pralaimi, jie vis tiek valdo toliau per savo kontroliuojamą partinę ir nepartinę nomenklatūrą, valdžios tarnybos korpusą, kur dirba kruopščiai atrinkti lojalūs klanui valstybės tarnautojai, teisėsaugos represines struktūras, kur dirba taip pat konservatorių atrinkti ir tik jiems ištikimi teisėjai, prokurorai ir, žinoma, žiniasklaida. Jeigu konservatoriai (liberalai, nacionalistai) savo aferomis, „naktinėmis“ reformomis susikompromituoja tiek, kad net CŽV agentai iš JAV ambasados ir VSD nepajėgia suklastoti rinkimų rezultatų, jiems atitenka vieta taip vadinamoje opozicijoje, iš kur jie ir toliau vairuoja Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Tokiu atveju, jie surengia mažą valstybinį perversmą, kaip tai įvyko su prezidentu R.Paksu. Arba rengia nesibaigiančius skandalų ir provokacijų cirkus rinkimų laimėtojams – socdemams, darbiečiams, valstiečiams. Šiuo metu vykstantis antikarbauskinis spektaklis iš to paties, jau apipelėjusio, repertuaro. Scenarijus, veikiantys asmenys, tikslai ir metodai yra nuobodūs iki koktumo, tačiau žmonės šį pigų manipuliacijų spektaklį žiūri. O nacionalistai patikimai atlieka savo partiją šiame apgailėtiname chore – patogu giedoti konservatorių, liberalų diriguojamame paskvilyje, linksma ir moka gerai už dalyvavimą užsienio valiuta.

Visų vykusių rinkimų – į Seimą, Prezidentūrą, Europos parlamentą ar Zanavykų rinkiminėje apygardoje – metu nacionalistai sėkmingai atlikdavo savo vaidmenį. Tautos natūralus nepasitenkinimas konservatorių ir kitokio JAV kolonizatorių išauginto kompradorinio elito valdymo siaubingais, katastrofiškais rezultatais jau pasiekė socialinės revoliucijos stadiją. Konservatorių ir jų įžūliai gobšaus kūdikio liberalų melas jau nebeįtikina nieko, išskyrus juos pačius ir A. Tapino pikniko „Vergija – tai laisvė“ dešrelių valgytojus, todėl savaime tik dar labiau skatina žmonių nepasitenkinimą, protestinį judėjimą. Šią tautos labai pagrįstą nepasitenkinimo energiją reikia kažkaip pažaboti, pakinkyti, nukreipti konservatoriams reikalinga kryptimi. Ir čia savo paslaugas suteikia privačios nuosavybės sektantai – savi gi – nacionalistai, kurie savo patriotine retorika ir aimanomis „vardan tos“ visada sėkmingai padeda išsaugoti valdžią, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, Lietuvą žudančiai … JAV 5 kolonai. „Kapitalas neturi tautybės. Jo Tėvynė yra ten, kur yra pelnas“ (K.Marksas).

Kai JAV/ES/UK/NATO kolonizatoriai „demokratiškai“ subombardavo Šiaurės Afrikos, Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybes, pavertė jas humanitarinių katastrofų zonomis ir privertė jose gyvenusius žmones masiškai gelbėtis nuo neišvengiamos mirties, bėgti iš savo gimtų vietų, JAV tarptautinis kapitalas nelegalios emigracijos srautus sumaniai nukreipė į Europą. Patys subombardavo, patys sugriovė, apiplėšė Artimuosius ir Vidurio Rytus, Šiaurės Afriką ir pasiuntė išalkusių nelegalų milijonus į Europą. Svetimo tikėjimo ir kultūros atstovai Europoje sukėlė JAV suplanuotas socialines krizes, etninius ir religinius konfliktus. Į tarptautinio kapitalo interesų gynybą buvo pašauktos ne tik patikrintos JAV 5 kolonos, valdančios JAV kolonijas Pabaltijyje, Rytų ir Vidurio Europoje, bet ir kiek primirštos, bet jau save užsirekomendavusios fašistinės ir nacionalistinės, dažnai paramilitarinės, organizacijos. Ir vėl suskambėjo trimitai, sudundėjo būgnai – „Broliai, ginkimės, Tėvynė pavojuje, vienykimės!“. Akivaizdžios arba dažniau menamos grėsmės akivaizdoje nacionalizmas atrodo ypatingai pasiaukojantis, įtikinamas, natūralus ir nuoširdus. Iš pirmo žvilgsnio. Jeigu nesigilinti į reiškinio priežastis – nacionalizmas ir nelegali emigracija yra to paties tarptautinio kapitalo pagimdyti reiškiniai, broliai dvyniai, abu yra kapitalo interesų išraiška, priežastis ir pasekmė. Ir tarnauja abu tarptautiniam kapitalui, abu naikina valstybių nacionalinius suverenitetus, nors, atrodo, stovi priešingose klasių kovos barikadų pusėse?!… Būtent dėl šios priežasties trispalvis nacionalistas rūsčiai (ir dažnai pagrįstai) smerkdamas nelegalių imigrantų daromus nusikaltimus Europoje, nei žodžio nepasakys apie imigrantų antplūdžio priežastis, ištakas, kadangi šiuo atveju teks pasmerkti amžiną lietuvių nacionalistų šeimininką – JAV, Didžiosios Britanijos, Vakarų Europos transnacionalinį kapitalą, išnaudojimą, privačią gamybos priemonių nuosavybę ir kitas kruvinas Vakarų civilizacijos „vertybes“. Lietuvių nacionalistas irgi žmogus – valgyti nori, ir, pageidautina,  daugiau už visus kitus savo tautiečius. „Kapitalizmas ir komunizmas skiriasi savo vertybėmis. Kapitalizme pagrindinė vertybė yra pinigai. Komunizme pagrindinė vertybė yra žmonės“ (V.I.Leninas). Todėl garsiausiai apie savo meilę tautai ir Tėvynei rėkiantys nacionalistai iš dviejų alternatyvų – žmonės, tauta ir pinigai – visada rinkosi pinigus.

Istoriškai nacionalizmas – tiek vietinis, primityvus, agresyvus parapijinis, tiek intelektualus radžvilinis „propatriškas“, – visada tarnavo Vakarų kapitalui ir sau. Tokia jau kapitalo prigimtis, kurio savanaudišką smulkų privatų interesą nacionalistai visaip bando pridengti patriotinės demagogijos skylėta trispalve.

Nacionalizmas buvo pagrindinė Sąjūdžio varomoji jėga. JAV specialiųjų tarnybų ekspertai puikiai išstudijavo lietuviško nacionalizmo turinį, istoriją ir nustatė – Lietuvos nacionalistui  visada buvo arčiau dūšios jo paties marška, sermėga, klumpės, karvė, rėžis. Dėl jų lietuvių nacionalistas yra visada pasiruošęs parduoti savo artimą, kibti broliui į krūtinę, dėl jų jis yra pasiryžęs daryti nusikaltimus, vogti, grobti, žudyti visus – lietuvius, rusus, žydus, komunistus, socialistus, arabus. Nieko nėra šventesnio lietuvių nacionalistui už “mano”. Todėl lietuvių nacionalistas-antitarybininkas buvo JAV spalvotų revoliucijų organizatorių pripažintas tinkamu liberalios demokratijos adeptu, patikimu rusofobu, JAV demokratizacijos-kolonizacijos pigiu ir našiu įrankiu. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai lietuvių nacionalistai tarnauja Vakarų kolonizatoriams, kurie jiems už judo darbą atsimoka sidabriniais.

1918-02-16  kaizerinės Vokietijos laikinai okupuotame Vilniuje – ne Kaune, o  Vilniuje,  –  buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Panašias “nepriklausomybes” paskelbė ir kitos buvusios Rusijos imperijos gubernijų – Suomijos, Latvijos, Estijos, taip pat okupuotų kaizerinės Vokietijos, nacionalistai. Vokietija, Rusijos imperijos geopolitinė priešininkė I-jame Pasauliniame kare, neslėpė, kad “nepriklausomybių” paradas jos okupuotose Rusijos imperijos teritorijose yra vykdomas tik vienu tikslu – reikėjo sukurti sanitarinį kordoną tarp Vokietijos ir Rusijos, tarp Vakarų ir Rytų. Šis kordonas buvo kuriamas kaizerinės Vokietijos ir, savaime suprantama, buvo nukreiptas prieš Rusiją. Savo turiniu šis kordonas buvo nacionalistinis, valdomas iš Vakarų, rusofobinis darinys, nors formaliai ir vadinosi respublikomis. Neilgam. 1926 metais ir vėliau visame šiame Pabaltijo šalių kordone įvyko fašistiniai perversmai, kurie greitai užbaigė demokratiją ir laisves žiauriomis  represijomis, o įsitvirtinusių po perversmų fašistinių (nacionalistinių) diktatūrų turinį visada lėmė Vakarų kapitalo įtaka ir kontrolė. Nuo kryžiuočių laikų vietinis nacionalizmas visada buvo tik patogus įrankis Vakarų kolonizatorių kapitalo rankose. Ir pasekmės tokio “patriotizmo” buvo visada naudingos tik Vakarams, tačiau jokiu būdu ne vietinėms tautoms.

1939-10-10 Tarybų Sąjunga pasirašo Vilniaus grąžinimo Lietuvai aktą. O kur nacionalistai? Jie kaulija pinigų iš Vokietijos nacių “kovai” už Lietuvos laisvę NATO, atsiprašau, nacistinio III Reicho sudėtyje…

1940 metų lapkričio mėnesį III Reicho sostinėje Berlyne lietuvių nacionalistas K.Škirpa gavo nacistinės Vokietijos palaiminimą, finansavimą ir paramą steigiant Lietuvos aktyvistų (nacionalistų) frontą Tarybų Sąjungos užnugaryje Tarybų Lietuvoje. 1941-06-23 Kaune šis Lietuvos aktyvistų frontas (nacionalistai) surengė Birželio 23-osios sukilimą ir ėmėsi žudyti tarybinius partinius ir ūkio aktyvistus, jų šeimų narius, lietuvius, rusus, žydus, ir uždirbo lietuvių tautai tokia savo “patriotiška” veikla nacių kolaborantų, žydšaudžių vardą.

LAF’o aktyvistai konvojuoja karo belaisvius. Bet gi čia moterys ir vaikai? Tada už Lietuvą!…

Vėliau, visą nacių okupacijos laiką, lietuvių nacionalistai mielai kolaboravo su naciais.  Pelninga, škias, veikla pasirodė nacionalistams – LAF’o aktyvistams, Plechavičiaus vietinės rinktinės ir ypatingai Impulevičiaus darbo apsaugos bataljono šucmanams dirbti policajais, koncentracijos stovyklų sargybiniais, masinių egzekucijų vykdytojais Lietūkio garažuose, Kauno fortuose, Žemuose Paneriuose, Štuthofe, Ablingoje ar Pirčiupiuose. Lietuvių nacionalistai vokiečių okupacijos metais niekaip ir jokiu būdu su nacių okupantais nekovojo, mielai kolaboravo ir prisidėjo prie daugiau nei 600 000 žmonių Lietuvoje nužudymo. Jokių trėmimų, vežimų, tiesiog įteikė “patriotai” tokiam kiekiui savo tautiečių, rusų, žydų ir kitų tautybių atstovų bilietus į vieną pusę… Iš šitų „gulagų“ negrįžo niekas.

Žinoma, šventė nacionalistams tęsėsi neilgai ir tokia nacionalistų “ūkinė” veikla Niurnbergo Tribunole buvo pripažinta karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui. Teko “aktyvistams” slėptis miškuose ir ieškoti naujo šeimininko. Šeimininkas netruko apsireikšti. Žinoma, tai buvo šviesieji vakariečiai, JAV ir Didžiosios Britanijos kolonizatoriai, kurie už teroristinę veiklą geopolitinio Vakarų priešininko Tarybų Sąjungos užnugaryje vėl ištiesė lietuvių nacionalistams savo gauruotą, kruviną, savanaudiškos pagalbos leteną, parūpino pinigų, ginklų, amunicijos ir pavadino tai “išsivadavimo” judėjimu – labai jau Vakarams reikėjo naujų kolonijų. Ir “patriotai” vėl dirbo naujam šeimininkui,  stengėsi – sprogdino, degino, griovė, grobė, žudė, kankino. Dar 25 000 savo tautiečių bilietus į vieną pusę įteikė. 

Tokie “patriotų”-nacionalistų “žygdarbiai”, žinoma, tautai susižavėjimo nekėlė – tautai reikėjo atstatyti buvusių nacionalistų šeimininkų, hitlerininkų, sugriautą Tėvynę, kurti ateitį, gimdyti ir auginti vaikus, mokyti ateities kartą, kuri būtų pajėgi praturtinti ir išsaugoti Lietuvą, lietuvių kultūrą, kalbą, tautą. Kai “patriotai” šaudo į nugaras , tai sunku padaryti, todėl nacionalistai greitai neteko liaudies paramos ir buvo įvertinti pagal darbus. Šeimininkams iš JAV ir Didžiosios Britanijos teko susitaikyti su laikinu pralaimėjimu, tačiau savo planų kolonizuoti Pabaltijį Vakarai neatsisakė, kantriai dirbo su į pogrindį nulindusiais nacionalistais, slapta diegė Tarybų Lietuvos jaunimo tarpe Aleno Daleso planą .

1988 metais Vakarams netikėtai vėl pasitaikė proga iš pripelėjusio bunkerio ištraukti lietuvišką nacionalizmą, paversti jį antitarybiniu, rusofobiniu judėjimu ir panaudoti jį lietuvių tautos kolonizavimui. Ko nepavyko padaryti kryžiuočiams, prancūzams, lenkams, vokiečiams, viso pasaulio kolonizatoriams, tai padarė Lietuvos nacionalistai, pavertė Lietuvą JAV kolonija be mūšio, neiššovę nei vieno šūvio. Kad sunaikinti Lietuvą, pasirodo, nereikia jokių užsienio priešų – tai puikiai padarė savi bukapročiai nacionalistai-sąjūdiečiai. O šiandien jie nustebę dairosi, stebisi, negali suprasti – norėjo laisvės, o gavo koloniją, norėjo gerovės, gavo skurdą, norėjo kultūros, gavo holivudinį mėšlą? Kaip gi taip? Norėjosi kaip geriau, o gavosi, kaip visada, kai reikalo imdavosi vietiniai nacionalistai-Vakarų „patriotai“.

Visu pajėgumu dirbanti smegenų plovimo, masinės propagandos nacionalistinė mašina kasdien milijoną kartų lietuvius užverčia tonomis dezinformacijos, kuria nacionalistai, globalistų tarnai nuobodžiai įtikinėja, jog nežiūrint į visas siaubingas kompradorinio elito valdymo jau akį rėžiančias pasekmes – gyventojų masinį skurdą, masinę emigraciją, mažiausią Europos Sąjugoje darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas, aukščiausias būtiniausių prekių, paslaugų kainas, aukščiausią pasaulyje savižudybių ir alkoholizmo lygį, kosminę turtinę nelygybę, socialinę atskirtį ir nesaugumą, neregėtą politinės, vykdomosios valdžios, teismų bei teisėsaugos organų korupcijos lygį ir to pasekoje žemiausią gyventojų pasitikėjimo lygį valdžios institucijomis, greičiausiai pasaulyje nykstančios tautos statusą, darbo žmonių teisių ribojimą iki vergo lygio ir darbdavio teisių išplėtimą iki vergvaldžio galių, ir pan. – žmonės Lietuvoje turi galvoti, kad Lietuvoje viskas yra nuostabu, gerai. Abejoti peršamos iliuzijos tikrumu, uždavinėti nepatogius klausimus, rodyti pagrįstą ir natūralų nepasitenkinimą esama apgailėtina Lietuvos realybe yra išdavystė, suokalbis su Kremliumi, tvirtina nacionalistai.

Lietuvos nacionalistai – spalvotų revoliucijų specialistai,  konservatoriai, liberalai,  kaip ir kitos JAV finansuojamos kolonizacijos priemonės, partijukės, judėjimai, fašistinės, jaunimo, militaristinės organizacijos, – labai aktyviai dalyvauja JAV tarptautinių globalinių korporacijų neokolonijinėje ekspansijoje. Buvę sąjūdiečiai kišasi į visų buvusių tarybinių respublikų vidaus reikalus, dalyvauja valstybiniame perversme Ukrainoje, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja nusikalstamame kare prieš Ukrainos tautą Rytų Ukrainos pilietiniame kare, kišasi į Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir kitų buvusių tarybinių šalių vidaus reikalus, vykdo Vašingtono nurodymu visas neteisėtas tarptautinės teisės požiūriu veikas, kurios, žinoma, susilaukia atsakomosios reakcijos iš JAV agresijų aukų pusės. Už savo nusikalstamą veiklą rytinėse kaimynėse, buvusiose broliškose tarybinėse respublikose, nacionalistai-globalistai, daugiausiai konservatoriai, sau kraunasi nemažą pelną, solidžias pajamas, kadangi veikia nei daug nei mažai, bet visos Lietuvos vardu. Tačiau nuostoliai tenka visai Lietuvai ir lietuviai moka už dešiniųjų avantiūras didelę kainą. Lietuvos ekonomikos katastrofiškas kritimas, masinė bedarbystė ir masinė emigracija, skurdas, deindustrializacija, depopuliacija, valstybės suvereniteto praradimas ir t.t. – tokia yra sąjūdiečių, konservatorių ir kitų partiečių veiklos Lietuvoje, Ukrainoje ir kitose tarybinėse respublikose kaina. “Patriotams” medaliai, ordinai, premijos, kompensacijos, tautai – sąskaitos už ponų pasilinksminimus ir jokios laisvės, gerovės, teisingumo, taikos ir saugumo.

Nacionalistai moka nugriauti nuostabų paminklą , tačiau pastatyti sugeba tik kryžių – ant visko, prie ko prisiliečia.

Paminklas Kryžkalnyje, kol prie jo neprikišo savo “patriotiškų” letenų nacionalistai-eurointegratoriai
Tas pats paminklas Kryžkalnyje, kaip prie jo “pasidarbavo” landsberginiai patriotai. Progresas ir meninis, ir intelektualinis akivaizdus.

Jie moka pasisavinti, bet nemoka duoti, moka neapkęsti, bet jiems neišeina mylėti, gali daug kalbėti ir nepasakyti nieko, juos lengva pasiųsti marširuoti su fakelais gatvėmis, tačiau juos sunku priversti jų išvalyti  prišiukšlintas gatves po jų eisenų, jie su malonumu važiuoja pašaudyti į Donecko laisvės kovotojus, tačiau jų pagalbos nesulauks kaimo močiutė nusikasti rudenį bulvių.  Būtinos kapitalo kaupimui nacionalisto charakterio savybės – savanaudiškumas ir godumas – eliminuoja nacionalisto gebėjimą aukotis.

Rytų Vokietijos, Saksonijos mieste Chemnice (kas nežino, tai buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos vienas gražiausių miestų buvusiu simbolišku pavadinimu Karl-Marx-stadt) arabų imigrantai nužudė keletą vietinių vokiečių.  Žmonės, žinoma, išėjo į gatves protestuoti ir susilaukė visos Europos nacionalistų paramos – Emigrantai, raus! Ir nei žodžio naciai neištarė, kad dabartiniai migrantai Europoje yra JAV, Didžiosios Britanijos globalistų, karo nusikaltėlių tarptautinių nusikaltimų pasekmė. Kapitalo ištikimi liokajai, ant šeimininkų neloja net tada, kai šeimininkai veda į skerdyklą juos pačius – nacionalistus.

Lietuvoje įsibėgėja rinkimai į Lietuvos prezidento postą. Visi kandidatai kruopščiai atrinkti JAV globalistų, ištikimi liberalizmo sinagogos lankytojai, visi kaip vienas eilinį kartą pataikauja rinkėjams ir žada lietuviams geidžiamiausius dalykus – suvienyti globalistų sąmoningai suskaldytą iki visų karo prieš visus būsenos šalį, normalizuoti santykius su Rusija, padidinti darbo vietų skaičių, pakelti darbo užmokestį, socialines išmokas, sumažinti kainas. Rinkiminiai pažadai ir šypsenos nieko nekainuoja, todėl per 30 metų nei vienam „nepriklausomos“ Lietuvos politikui priešrinkiminių pažadų nevykdymas po rinkimų dar niekada nesukėlė jokių nepatogumų ir jokios atsakomybės. Tačiau tai jie ketina padaryti euroatlantinės integracijos, Vakarų „vertybių“ ir NATO sudėtyje paradigmoje, kad išsaugoti Lietuvos nacionalinį suverenitetą. Ir nei vienas nesako, kad viršvalstybinės Vakarų globalistų struktūros – NATO, ES, TVF ir pan. –  yra sukurtos tam, kad išnaikintų viso pasaulio nacionalines valstybes, panaikintų nacionalinius suverenitetus ir sukurtų vieningą globalistų valdomą ekonominės eksploatacijos modelį, vienalytę Vakarų globalistų vergų masę be jokių nacionalinių skirtumų – tik pelną Vakarų globalistams gaminančių nuolankių beteisių humanoidų rasę. Nacionalistai naiviai tikisi, kaip tai jie darė visada, būti pakviesti prie globalaus kapitalo vaišių stalo. Jie ir bus pakviesti prie Vakarų vaišių stalo, kai atliks savo Judo darbą. Tačiau prie Vakarų kolonizatorių vaišių stalo jie bus pakviesti kepto paršiuko teisėmis.

A.Ramanausko-Vanago laidotuvių proga Lietuvoje buvo surengta dar viena masinė informacinė rusofobinė ataka prieš eilinio lietuvio sveiką protą, kritišką mąstymą, kad emocinės isterijos jūroje paskandinti aktualiausias Lietuvai problemas, atitolinti gyvybiškai svarbių sprendimų priėmimą, nukreipti visuomenės sąmonę klaidinga kryptimi. Ūbaujančių nacionalistų „ašesuNATO“, „ašesuVanagas“ choristai intelekto nesužalotais veidais Pilies gatvėje gieda miškinių dainas, grasina neegzistuojantiems „bolševikams“ ugnimi ir tokia gatvės mėgėjiška saviveikla neva turėtų pakelti tautos ryžtą gintis nuo vis dar neegzistuojančio priešo.

Komizmo šiai mizanscenai prideda klasikinis komizmo principas – komiški personažai yra juokingi tiek, kiek jie patys nepajėgia suvokti, kokie jie yra juokingi. Grasinti neegzistuojančiam priešui tuo metu, kai Lietuvos ekonominis, politinis, finansinis, teisinis, net kultūrinis suverenitetas randasi Vašingtone, Londone, Briuselyje?… Kai NATO okupacinės kariuomenės padaliniai kerta šimtus hektarų šimtamečių Lietuvos miškų savo karinių poligonų reikmėms? Tų pačių miškų, kuriuose fašistai rengiasi kovai su jais visai nesidominčia Rusija? Jeigu tai ne šizofrenija, tai labai jau panaši į ją.

Tokie „patriotai“ Vakarų propagandos beviltiškai išplautais smegenimis niekaip nepajėgia suvokti realybės tokios, kokia ji yra iš tiesų. Visi jie mūru už tradicines vertybes – šeimą, privačią nuosavybę, laisvą Lietuvą, suverenitetą, nepriklausomą valstybę,tačiau… Pagrindiniai pasaulyje vykstantys procesai vystosi labai greitai, visose šalyse jie vyksta ne vienodu greičiu, tačiau paraleliškai ir viena kryptimi. Mūsų akyse vyksta valstybės instituto, kuris buvo kuriamas ilgus amžius per visą žmonijos istoriją, naikinimas, šeimos instituto naikinimas, transnacionalinės monopolinės korporacijos žlugdo mažą ir vidutinį verslą, naikina konkurenciją ir tokiu būdu faktiškai naikina privačios nuosavybės institutą. Pasaulio žandaro JAV taikomos sankcijos daugiau nei pusei pasaulio šalių, JTO narių, Vakarų vykdomas privačios nuosavybės užgrobimas, daugybės asmenų turto, aktyvų, privačios nuosavybės, esančių JAV, Didžiosios Britanijos, ES šalių įtakos sferose nusavinimas prasimanytais pagrindais negailestingai griauna didįjį liberalios ekonomikos mitą apie privačios nuosavybės neliečiamumą ir rodo vienareikšmiškai – Vakarų piratinis kolonializmas atgimė visa 16-19 amžių konkistadorų savo esybe ir jokių taisyklių nesilaiko. Mūsų nacionalistai galvoja, kad yra atiminėjama tik „neteisingų“ asmenų nuosavybė ir per ideologizuoto mąstymo krūmus miško nemato – tai džiunglės, kuriose bet kuris , net aršiausias JAV-NATO vergas, yra tik maistas tarptautiniams verslo rykliams. Kada mūsų barzdotas besmegenis nacionalistas bus suvalgytas – yra tik laiko klausimas. Kokiu pagrindu? O pagrindo jokio nereikia – tereikia JAV, GB globalistams panorėti valgyti, o mėsos suverenitetas jiems mažiausiai rūpi.

Tam, kad po II Pasaulinio karo būtų sukurtos mononacionalinės Europos valstybės ir įtvirtintos šių valstybių sienos, teko perkelti apie 10 milijonų vokiečių – vokiečių kolonistų, gyvenusių buvusios Vokietijos imperijos okupuotose teritorijose, palikuonių. JAV-NATO karo nusikaltėliams įvykdžius tarptautinį nusikaltimą ir sunaikinus vieningą galingą Jugoslaviją, jos vietoje atsirado 6 absoliučiai bejėgės ir praktiškai suvereniteto neturinčios mažos valstybės – tam prireikė iš savo istorinių vietų išvaryti keletą milijonų serbų, nuo amžių gyvenusių tose teritorijose.

Galingos, stiprios ir nepriklausomos Sudano valstybės suskaldymas taip pat buvo inicijuotas Vakarų kolonizatorių ir vyko gentinių bei religinių prieštaravimų pagrindu. Konfliktai toje vietoje vis dar vyksta.

Iš vidaus „senąsias“ valstybes dažniausiai skaldė vietiniai nacionalistiniai ir religiniai separatistai. Škotija, Katalonija, Baskų šalis, Korsika, Šiaurės Italija, Malis – visa tai „karštieji“ taškai valstybių naikinimo žemėlapyje ir laukia savo valandos X.

Jau sunaikinta Libija. Nežiūrint į tai, kad velionis Libijos lyderis dėjo visas pastangas, kad išvengti JAV-NATO kolonizatorių antplūdžio – laikė visas Libijos valiutines atsargas , apie 400 mlrd USD vertės, Vakarų bankuose, visus kontraktus eksploatuoti Libijos gamtinius išteklius atidavė Vakarų korporacijoms, spaudžiamas Vakarų kolonizatorių atsisakė Rusijos paramos, nutraukė su ja visus kontraktus ir bendradarbiavimą, tikėdamasis Vakarų palankumo. Tačiau viskas buvo veltui – Vakarų metropolijos savo gerovę susikūrė iš kolonizuotų šalių plėšimo, todėl visos Vakaruose laikomos Libijos atsargos buvo pavogtos, M.Kadafis JAV samdinių buvo viešai ir išsigimėlišku būdu nužudytas, Libija nustojo egzistuoti kaip vieninga valstybė.

Taip pat NATO karo nusikaltėlių gaujos buvo sugriautas, nusiaubtas, apiplėštas ir performatuotas Irakas. Afganistanas šiuo metu iš esmės yra JAV karo nusikaltėlių karinės bazės, valstybė Kabulas ir valstybė Talibanas.   Mūsų akyse vyksta Jemeno valstybės naikinimas. Eritrėja taip pat pagal Vakarų kolonizatorių planą atsirado valstybės, kuri anksčiau vadinosi Somalis, teritorijoje.

„Iš išorės“ valstybės, kaip savarankiški socialiniai valdymo vienetai, yra negailestingai naikinami viršvalstybinių Vakarų organizacijų. Pasaulinė prekybos organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, NATO, ES – visos jos yra viršvalstybiniai dariniai, diktuojantys savo valią visoms į šias organizacijas stojančioms valstybėms. Šitie aštuonkojai metodiškai naikina į jas įstojusių šalių nacionalinius suverenitetus. Nevaisingi kol kas šalių bandymai pasitraukti iš šių viršvalstybinių darinių – tai tų šalių tautų ir nekompradorinių elitų bandymai išsaugoti savo valstybes, savo nepriklausomybes, savarankiškumą ir atgauti teisę patiems valdyti savo valstybes.

Daugumoje pasaulio šalių valdo ne savo valstybių tautų renkami politikai, o žmonės, paskirti iš išorės, tarptautinių organizacijų menedžeriai, kurie nors ir panašūs į vietinius politikus, tačiau su vietine etnine bendruomene ir jos nacionaliniais interesais neturi nieko bendro. Jie lengvai pardavinėja savo išoriniams šeimininkams tautų,kurias formaliai atstovauja, nacionalinius interesus,turėdami jiems Vakarų viršvalstybinių organizacijų deleguotas valstybių administravimo funkcijas ir valdydami tai, kas liko iš valstybių-bananų respublikų.

Tarybiniais laikais plačiai skambėjo šūkis „Šeima – visuomenės ląstelė, valstybės pagrindas“. Liberalaus kanibalizmo laikais valstybės naikinimo tikslu pasaulyje vyksta kryptingas tradicinės šeimos ir tradicinės visuomenės griovimo procesas. Sodomijos ir kitų seksualinių iškrypimų propaganda, visos sistemos juvenalinės justicijos teisių sistemingo diegimo tikslas yra tradicijų, tradicinės šeimos – tradicinės valstybės ir etninės, nacionalinės savimonės pagrindo – griovimas. Lengvai pasiduodantys agresyviai seksualinių deviacijų propagandai ir dar vaikystėje tokiu būdu ištvirkinti vaikai yra nepajėgūs remti tradicinę visuomenę ir tradicinę valdymo formą, jie neturi pagrindų, bazės, ir jie yra pasiruošę nedvejodami sugriauti visą tai, ką per amžius kūrė jų tėvai, protėviai, žmonija.

Europą, žmonijos civilizacijos lopšį ir tradicijų saugotoją, užplūdusios nelegalių emigrantų, barbarų ordos iš JAV-NATO nusiaubtų Artimųjų ir Vidurio Rytų, Afrikos šalių taip pat yra Europos griovimo taranas.

Absoliuti dauguma žmonių visame pasaulyje jau seniai savo dispozicijoje neturi jokios privačios nuosavybės – jie visi iš esmės yra bankų ir kitų finansinių struktūrų skolininkai. Dauguma Europos ir apskritai viso pasaulio valstybių yra taip pat bankų skolininkai. Kiekvienas Lietuvos gyventojas – nuo vienadienio kūdikio iki į žvakę jau pučiančio senolio – yra skolingas Vakarų bankams virš 16 000 Eurų, kiekvienas. Kiekvienas iš jų šiemet sumokės po 208 Eur tik palūkanoms sumokėti. Panaši padėtis ir kitose „laisvose“ JAV kolonijose.

Visų šių destrukcijos procesų nuošalyje kol kas liko tik JAV, šalis, kurios valdantysis elitas ir vykdo pagrindinių nacionalinių valstybių fundamentalių institutų griovimo procesus ir jiems vadovauja. Pačios JAV yra valdomos finansinių parazitinių struktūrų ir finansistų, kurių tikslas – globalinis dominavimas. Per viršvalstybines JAV kontroliuojamas struktūras – TVF, PB, TAB, PPO, NATO,ES ir panašias – pasaulio resursai yra perpumpuojami JAV globalinių struktūrų savininkams, iš esmės tampa 5 JAV šeimų nuosavybe. Tokia padėtis, neokolonijiniai santykiai tarp valstybių ir JAV globalistų klanų yra pražūtingi viso pasaulio nacionalinėms valstybėms, kurių baziniai institutai yra sąmoningai griaunami tų pačių JAV globalistų.

Kandidatų į Lietuvos prezidentus 2019 m. rinkiminiai pažadai

Iš esmės – nieko naujo. Kaip ir visus pastaruosius 30 „nepriklausomybės“ metų visi kandidatai 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimuose kaip vienas atkartojo senas nuvalkiotas liberalias mantras. Istorija ir katastrofiška Lietuvos realybė jų nieko neišmokė. Visi jie gyvena savo realybėje, savo „tobulame“ pasaulyje, kuriame „Maisto banko“ akcijų metu surinktų kruopų gavėjų kilometrinės eilės nestovi. Jie švenčia savo šventes, garbina savo „didvyrius“, meldžiasi savo dievui Aukso veršiui.

Visi kandidatai, nepriklausomai nuo jų deklaruojamų nešališkumo, nepriklausomybės partijoms, ideologijoms, karštos meilės Lietuvai, tautai ir kiekvienam rinkėjui atskirai yra kruopščiai JAV globalistų atrinkti liberalios neokolonijinės 5 kolonos atstovai. G.Nausėda, A.Maldeikienė, V. Ušackas, I.Šimonytė, N.Puteikis, Skvernelis ir visi kiti yra tos pačios Miltono Friedmano liberalios ekonomikos mokyklos auklėtiniai, tarptautinio aferisto Džordžo Soroso sinagogos lankytojai – visi jie įgyvendino JAV neokonų-globalistų interesus, griovė aukščiau šiame straipsnyje išvardintus nacionalinio suvereniteto fundamentalius valstybingumo institutus, aktyviai dalyvavo realizuojant Vakarų neokolonijinę politiką. Jiems Tėvynė yra ten, kur daugiau moka.

Vakarų galingųjų valstybių ekonomikos augimas pasiekiamas ne dėl gamybos vystymosi,naujų technologijų, o dėl turto tarp stipriųjų valstybių ir „trečiojo“ pasaulio šalių perskirstymo galingųjų naudai. Tai yra pasiekiama staigiai ir stipriai susilpninant nacionalinę valstybę (paprastai  tai daroma valstybę smaugiant finansiniais kreditais), visų rūšių nacionalinių gamybos priemonių ir resursų, ypač gamtinių, nusikalstamai grobikiško privatizavimo ir supirkimo būdu. Tuo pačiu metu ir pati nacionalinė valstybė, spaudžiama tarptautinių finansinių institutų (TVF, PB ir pan.), tampa tokios antinacionalinės, antiliaudinės globalizacijos įrankiu ir vykdo savo nacionaliniams interesams prieštaraujančią ekonomikos privatizaciją, mažina išlaidas socialinėms programoms ir , ypač svarbu, mažina finansavimą tokioms savo pačios išgyvenimą palaikančioms nacionalinėms sritims kaip mokslas, švietimas ir kultūra. Kad galima būtų pasiekti maksimalų rezultatą šiame etape šalies viduje būtina suformuoti liberaliai nusiteikusių vadybininkų – tiek valstybės valdymo, tiek stambaus verslo srityje, – grupę, tokią vietinę ypatingai ciniškų, siaubingai amoralių parazitų grupelę, kurios pagrindinės funkcija, gyvenimo tikslas ir prasmė yra – pardavinėti Tėvynę. Ir kokiais respektabiliais ir „patriotiškais“ šitie niekšai save nebandytų parodyti – jie yra tik globalaus žaidimo tinklo figūros, funkcijos, vykdytojai.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=15&v=6y0-PcggLzs

Kaip nurodo ekspertai, žmonės, sudarantys šiuolaikinio pasaulio aukščiausią ekonominę klasę, gyvena ne savo šalyse, bet penkių žvaigždučių viešbučiuose ir uždarose rezidencijose, o jų bendrus interesus saugo samdomos privačios armijos. Naujoji savininkų ir vadybininkų globali klasė kovoja prieš susiskaldžiusias valstybinėmis sienomis visuomenes ne tik būdami savininkais ir vadybininkais, bet ir tuo pačiu metu būdama vieninga globalinė pasaulinė struktūra. Šita dominuojanti klasė nėra susijusi tvirtais saitais su kokia nors viena šalimi ar socialine grupe. Didžioji dalis liberalų save suvokia ne savo šalies piliečiais, o dalimi globalinės valdančiosios klasės. Tokios transnacionalinės padėties įtakojama ši klasė savo savanaudiškus interesus iškelia aukščiau silpnos valstybės interesų ir  savęs nebesieja su jokia nacionaline ar kultūrine bendrija apskritai.

JAV naujųjų Rytų ir Vidurio Europos kolonijų aukščiausi valstybės valdymo elito atstovai save identifikuoja ne kaip tam tikros tautos, nacijos, etninės kultūros atstovais, išeiviais iš etninės-kultūrinės grupės, o kaip globalios valdančiosios klasės elementus, savotiškais viešpačiais, išrinktaisiais. Todėl jie labai lengvai atsisako pareigos valdyti jiems patikėtus nacionalinius interesus būtent tos tautos, kuri juos paskyrė atstovais, nacionalinių interesų naudai, įstatymais apibrėžtos pareigos juos ginti ir saugoti, ir eina tarnauti globalinių kapitalo tinklų, kurie vienija įvairių pasaulio šalių transnacionalinių finansinių, politinių ir technologinių struktūrų verslo interesus ir galutinai praranda ryšį su viena ar kita valstybe. Mažeikių naftos-Viljams afera, Telekomo, Ignalinos atominės elektrinės, laivyno sunaikinimo, Būtingės suskystintų dujų terminalo, Independence aferos, Snoro ir ūkio bankų vagystės, žemės ūkio sunaikinimo, LEO-LT ir kitos tautos dviejų kartų darbu sukurto turto vagystės, įvykdytos valdančio proamerikietiško „elito“ tik keletas pavyzdžių, kurie puikiai iliustruoja valdančiojo elito, globalinio kapitalo tarnų parsidavėliškumą ir nusikalstamą antiliaudinį pobūdį. Liberalizmas yra psichikos sutrikimas savanaudiškumo ir vartotojiško godumo pagrindu, kapitalizmas yra nusikaltimas prieš visuomenę. Tokiu būdu, toks valdymo modelis yra sąmoningai vykdomas nusikalstamas būtiniausių gyvybinių visuomenės, susiklosčiusių ir viešai deklaruojamų tam tikroje valstybėje, interesų nepaisymas, tautos interesų pardavinėjimas, o reikalui esant, kai melaginga propaganda nebepajėgia paslėpti parsidavusio kompradorinio elito nusikalstamo godumo, visuomenės teisėtų interesų slopinimas ir aktyvistų represavimas. Rinkos santykiai yra pakeičiami globalinio verslo nerašytomis taisyklėmis, o nacionaliniai interesai pajungiami globalinio kapitalo pelno padidinimui, nors tai ir reiškia nacionalinių ekonomikų mirtį. Antinacionalinių politinių-ekonominių elitų, aptarnaujančių globalinio kapitalo verslo interesus, paruošimo (ugdymo) sistema yra vienoda ir ta pati, nepriklausomai nuo regiono, kur yra pritaikoma valdomo chaoso technologija. Įtakos agentų tinklo, užtikrinančio valdomo chaoso procesų ir vėliau sekančios kontrolės mechanizmo vietoje funkcionavimą, kūrimas prasideda dar aukštųjų mokyklų absolventų atranka, verbavimu ir jų siuntimu stažuotis į JAV universitetus, kur jiems yra suteikiamos būtinos įmonių ir atskirų liaudies ūkio šakų būklės analizės žinios, kurios vėliau bus panaudotos nacionalinės ekonomikos privatizavime, siekiant jas perduoti pusvelčiui ar nemokamai transnacionalinių korporacijų nuosavybėn.

Tokie studentai pradžioje paprastai tampa aukštųjų mokyklų dėstytojais, kokio nors Lietuvos Laisvosios rinkos instituto „ekspertais“, o tada sklandžiai užima aukštas pareigas vyriausybėje, kai kurie iš jų gauna galimybę ir tampa oligarchais. Tokio personalo kadrų atrankos etape yra labai svarbu, kad tokie žmonės būtų neturtingi, protingi, ciniški, godūs ir kosmopolitiški. Jų karjera taip pat turi įtikinti statistinį pilietį liberalios ekonomikos pranašumo idėja, tokie „menedžeriai“ mėgsta pasakoti apie savo neeilinius sugebėjimus, išskirtinumą, kaip jie patys savo gabumų ir darbo dėka pasiekė vartotojiško rojaus aukštumas, nors iš tiesų jų sėkmės istorija yra žmogiškųjų ydų, niekšybės triumfo istorija. Tokios Pelenės istorijos liberalios versijos kartu įtikina ir patį „menedžerį“, kad jis yra aukštesnis už visus kitus, žemesnius savo bendrapiliečius, todėl jo egocentrizmas suteikia jam teisę pardavinėti savo bendrapiliečių teisėtus interesus, daryti nusikaltimus prieš visuomenę ir tarnauti valdomo chaoso architektams, globalinio kapitalo rykliams. „Nieko asmeniško, tik verslas“ , mėgsta kartoti jie. Ir daro nusikaltimus, kadangi, liberalo supratimu, bet koks nusikaltimas, už kurį nereikia atsakyti, yra tik sėkmingas verslas. O išvengti atsakomybės už nusikaltimus galima tik vienu būdu – kai sukuriama nusikalstama politinė visuomenės organizacija, kurią valdo nusikaltėliai. Ir valdomo chaoso architektai. Jie neprivalo mylėti Tėvynę ir stengtis vardan savo šalies. Jie neprivalo saugoti, ginti ir šviesti savo tautą, jai padėti, tarnauti jai. Tokie žodžiai kaip “sąžinė”, “patriotizmas”, „garbė“, “pagalba” yra išbraukiami iš šių „patriotų“ žodyno, sąmonės ir tampa keiksmažodžiais, kadangi trukdo tarnauti jų viešpačiui Doleriui. Jie privalo mylėti tik save, savo būsimas vilas ir jachtas. Kiti iš jų gali mylėti savo beprotiškas idėjas ir būsimas Nobelio premijas. Tokie “Čikagos berniukai” vengia viešumo, populiarumo ir siekia įtakoti ne žmones, o savo tiesioginius viršininkus, oficialius valdytojus. Jie yra dogmatiškai atsidavę, ištikimi “išvalstybintos ekonomikos”, “laisvosios rinkos” idėjai ir liokajiškai paklusnūs užjūrio bosams ir tarptautinėms finansinėms organizacijoms. Ant šių viršvalstybinių globalistų struktūrų altoriaus tokie „kandidatai“ net nesusimąstydami aukoja savo šalių interesus, bendrapiliečius, tautos, valstybės ateitį.

https://www.youtube.com/watch?time_continue=4&v=AR0jNzzWihs

Visai neseniai globalistų informacinių technologijų dėka niekam nežinomas politikos mikronas, Rotšildų klano statytinis tapo Prancūzijos prezidentu – Emanuelis Makronas sąžiningai vykdo globalistų užduotis, sėkmingai pardavinėja ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos sąjungos šalių interesus.

Labai tikėtina, jog panašių manipuliacijų masine sąmone technologijų dėka Lietuvos prezidentu bus paskirtas skandinavų bankų uolus tarnas G. Nausėda – jį ilgai ruošė  tam, išleido daug pinigų jo „eksperto“, „širdžių ėdiko“ įvaizdžiui kurti, todėl tarptautinių banksterių investicijos į nacionalinį Trojos asilą turi būti sugrąžintos banksteriams su kaupu. V.Adamkaus, D. Grybauskaitės projektai pasiteisino su kaupu, lietuvių dar kelios kartos mokės šių „tautos tarnų“ užkrautą duoklę Vakarų kolonizatoriams.

Kiek sujudino rinkimų pelkę „vilties“ kandidatas Arvydas Juozaitis ir labai greitai nuvylė – jis kaip užstrigo JAV surežisuoto 1990 metų Sąjūdžio laiko kilpoje, taip ir neketina iš jos išlįsti. Pačioje pradžioje sugiedojo Aleliuja NATO, euroatlantinei integracijai, Vakarų Europos „vertybėms“. Toliau sekė jo būgnų šokis aplink arklį Kaune, lyg ne sąjūdiečių rankomis griūna Gedimino pilies kalnas Vilniuje… Visose spalvotose revoliucijose JAV perversmų organizatoriai patiki įgarsinti savo neokolonijinę „patriotinę“ programą iškiliems nacionaliniams veikėjams. Kai šie savo mauro darbą padaro, reikalo imasi laisvosios rinkos ir atvirų visuomenių vertelgos. Kelią jiems nutiesę  vietiniai filosofai, meno, kultūros, mokslo žmonės, nustumti į laisvos rinkos pakraščius, turėtų praregėti, kokį  monstrą pagimdė, krūptelėti, atsipeikėti, atgailauti, tačiau jie ir toliau su maniakišku pasitenkinimu mėgaujasi Sąjūdžio kilpa ant kaklo – kažkoks istorinis mazochizmas „istorinės klaidos“ paunksmėje. Gedulingos A.Juozaičio mišios A.Ramanausko-Vanago neregėto mąsto valdžios infomacinio karo prieš lietuvių tautą atakos metu, kai civilius žmones, lietuvius žudęs žmogus paskelbiamas nacionaliniu didvyriu, abejonių nepaliko – valstybė, kurioje didvyriais skelbiami karo nusikaltėliai, artimiausiu metu negali tikėtis atgimimo. Bent jau su tokiais „vadais“ negalima tikėtis.

A.Juozaičio paskelbti valstybės „bokštai“ / stulpai tik dar kartą patvirtina siaubingą kandidato atotrūkį nuo realybės, atvirą nenorą pažvelgti į siaubingą sąjūdžio sukurtą realybę. NATO, ES, JAV viršvalstybinės struktūros nenumato nacionalinių suverenitetų, jokių asamblėjų, kurios turi savarankiškų, skirtingų nuo JAV hegemono interesų – šių struktūrų tikslas yra tradicines žmonių bendruomenes griauti, laužyti, naikinti aukščiau aprašytais būdais. Sąjūdžio tikslas buvo atimti kalbą iš tautos, kad tauta negalėtų laisvai išreikšti savo esminius nacionalinius interesus, juos galėtų argumentuotai formuluoti ir ginti nuo Vakarų barbarų kreivakalbystės. Todėl kalbėti apie kalbą kaip valstybingumo simbolį tuo metu, kai Sąjūdis išsityčiojo iš dviejų kartų lietuvių tautos, kurios ir sukūrė pramoninę, branduolinės energetikos, jūrinę, mokslinę, išvystyto žemės ūkio, sportinę valstybę yra mažiausiai nepadoru. Kalbėti apie knygnešių sąjūdį, kai Lietuvoje yra teisiamas knygų leidėjas ir publicistas Povilas Masilionis už knygos išleidimą, žurnalistas Simonas Zagurskas už nemalonios valdžiai tiesos sakymą – tai veidmainystė. Kalbėti apie šeimą, kai dvi kartos sąžiningai dirbusių lietuvių, atstačiusių karo suniokotą Lietuvą, negali pasakyti savo vaikams tradicinę lietuviu tautai šventą amžiną tiesą – “Sūnau, aš visą gyvenimą daug ir sąžiningai dirbau, stengiausi, palikau tau savo darbus, kad tu galėtum padaryti Lietuvą dar gražesnę savo vaikams” –  tai šventvagystė ir melagingas liudijimas.

Dabartinis nacionalizmas yra nacionalinis savo forma ir globalistinis, rusofobinis, antitarybinis savo turiniu ir naudingas, kaip ir toks buvo visada, Vakarų globalistams, naujiesiems NATO konkistadorams, kapitalui. Šis akis badantis vietinio nacionalizmo prieštaravimas tarp formos ir turinio yra esminis ir reikalauja neatidėliotino sprendimo. Ir pasekmės jo yra tokios pačios, kurias patyrė visi čiabuviai, kur įžengė Vakarų kolonizatoriai su savo euroatlantinėmis „vertybėmis“ nuo kryžiaus karų laikų.

Vienintelė išeitis žmonijai yra pasipriešinimas, radikalus ir beapeliacinis, Jungtinių Amerikos Valstijų militaristinei  kolonijinei ekspansijai ir globalinei hegemonijai visomis kryptimis ir visomis įmanomomis formomis. Alternatyvių tarpvalstybinių ir viršvalstybinių struktūrų kūrimas, alternatyvių Jungtinėms valstijoms galios ir įtakos centrų kūrimas, finansinio kapitalo valdžios panaikinimas pasaulyje, dolerio kaip pasaulinės atsiskaitymų valiutos atsisakymas ir perėjimas prie tikrosios demokratijos, liaudies valdžios, socializmo – pačios teisingiausios žmonių bendruomenės santvarkos – ir yra tas paskutinis šansas žmonijai. Dar vienas, kaip visada Vakarų inicijuotas, globalinis karas, kurį eskaluoja NATO šalys visame Rusijos pasienyje, žmonijai bus paskutinis – Žemė tapo per maža dar vienam Vakarų kolonialistų plėšikiškam kryžiaus žygiui.

Ateityje fašistai save vadins liberalais, demokratais, patriotais, nacionalistais. Panašu, ateitis jau atėjo…

Kito kelio žmonija neturi. Kitaip ji pateks į visišką atvirų satanistų, sodomitų, kurie ir vykdo visų šių tradicinių žmonių bendruomenės pagrindinių institutų griovimą, kontrolę, totalinę priklausomybę.

Ar galima tikėtis iš globalistų atrinktų kandidatų rinkiminės kampanijos nacionalinius interesus atstovaujančių, mobilizuojančių idėjų? Poreikis pokyčiams, išsivadavimui iš liberalaus cinizmo gniaužtų Lietuvoje, kaip ir kitose JAV kolonijose, yra didžiulis, gyvybiškai svarbus. Jo jau sunku nepastebėti, jis jau susiformavo, tampa grėsminga jėga. Marionetinė valdžia, siekdama išsaugoti kompradorinio elito privilegijuotą padėtį,  kariauja prieš tautą nepaskelbtą informacinį karą, didina melo, represijų ir teroro mąstus, meta į antiliaudinį mūšį vis didesnes pajėgas informacinio karo samdinių. Rinkimai taip pat jau seniai tapo dar viena informacinio karo forma. Kare pirmiausiai žūsta tiesa.

Ar gali šie rinkimai netapti jau įprastomis žiurkių lenktynėmis? Vargu bau…

Socialinio teisingumo visuomenės neįmanoma pastatyti nepanaikinus kapitalistinio išnaudojimo sistemos, saugios, laisvos, turtingos visuomenės negalima sukurti ant Sąjūdžio melo ir “patriotų” teroro pamatų. Klęstinti Lietuva neįmanoma be socializmo ir taikos.

Jonas Kovalskis, 2018 m. spalio 21 d.

Write A Comment